Inovatyvių ugdymo metodų taikymas pradiniame ugdyme

1. Inovatyvių ugdymo metodų
taikymas pradiniame ugdyme
Parengė:
Užvenčio Šatrijos Raganos
gimnazijos pradinių klasių
mokytoja metodininkė
Danutė Ivanauskienė

2. Tikslas:
 Modernizuojant pradinį ugdymą tobulinti
pradinio ugdymo pedagogų profesinę
kompetenciją tikslingai taikyti šiuolaikines
ugdymo(si) technologijas ir mokymo(si)
metodus.

3. Uždaviniai:
 Organizuoti ugdymo procesą taip, kad
siekiant svarbiausių tikslų mokinys įsitrauktų į
aktyvų ir sąmoningą mokymąsi.

4. Efektyviausi mokytojų
profesinio tobulėjimo būdai:
 Pamoka, kaip mokytojo profesinio tobulėjimo
laboratorija;
 Mokytojų mokymasis vienas iš kito, mokymo
tikslų aptarimas;
 Mokinių darbų analizė siekiant suprasti jų
mąstymą.

5. Sėkmingas aktyvus mokymas
 Mokiniai turi tikėti mokymosi vertingumu;
 Mokiniai turi tikėti, kad jie pajėgūs tai padaryti;
 Mokymosi tikslas turi kelti iššūkį;
 Grįžtamasis ryšys ir dialogas einant link tikslo.
 Padėti mokiniams suprasti informaciją ją
struktūruojant;
 Išmokimui reikia laiko ir kartojimo (ne mažiau šešių
kartų);
 Svarbiausia mokyti ne turinio, o įgūdžių ir gebėjimų.

6. Inovatyvių ugdymo metodų
nauda mokiniui
 Mokiniai pamėgsta mokymą;
 Padeda įgyti žinių;
 Skatina mokinių atvirumą ir tarpusavio supratimą,
pagarbą;
 Ugdo gebėjimą klausyti ir išklausyti;
 Ugdo gebėjimą kritiškai mąstyti;
 Padeda suprasti įvairius požiūrius;
 Įgalina suvokti neapibrėžtų situacijų prasmę;
 Leidžia imtis naujos veiklos;
 Garantuoja ugdymo(si) saviraišką ir sėkmę.

7. Pamokose naudojami įvairūs ugdymo,
veiklos organizavimo metodai ir
priemonės
 Grupinis darbas;
 Diskusijos, pokalbiai;
 Mokymasis bendradarbiaujant;
 Žaidimai;
 Vaizdinės priemonės;
 Darbas su šaltiniais;
 Projektai (individualūs arba grupiniai);
 Informacinių technologijų naudojimas;
 Kūryba, drama;
 Kiti metodai.

8. Mokytojas - kūrėjas
 Kiekvienas mokytojas yra kūrėjas, režisierius
to, ką trumpai vadiname pamoka.
Pedagogas privalo parinkti mokymo
metodus, kurie tenkintų individualius vaikų
poreikius.

9. Kas yra inovatyvus mokytojas?
 Jeigu taikomi metodai aktyvina mokinį,
skatina jo savarankišką veiklą, tobulina jau
įgytus įgūdžius bei gebėjimus, vadinasi,
mokytojas dirba inovatyviai.

10. Inovatyvių mokymo metodų
pranašumai
 Aktyvėja pažintinė veikla;
 Pailgėja aktyvios veiklos trukmė;
 Mokiniai stengiasi spręsti problemas;
 Atsiranda ryšys tarp mokinio ir mokytojo;
 Pedagogas pataria, konsultuoja, teikia
paramą.

11. Žaidimai
 Žaidimai ugdymo procese labai svarbūs.
Kiekvieno žaidimo organizavimas priklauso
nuo mokytojo ir vaikų kūrybingumo.
Nesvarbu, kokios formos ir metodai
parenkami, svarbu, kad mokiniams būtų
įdomu, kad būtų skatinama mokymosi
motyvacija, noras kurti, domėtis, kad
mokiniai mokytųsi bendrauti.

13. “Kiškučių nuotykiai matematikos šalyje”
 Mokymo priemonės tikslai ir uždaviniai: Sudominti pirmokus
matematikos dalyku, skatinti mokinius pagal paveikslėlius kurti
įvairius uždavinius, sugalvoti klausimus, mokytis skaičiuoti 10
ribose.
 Turinys:
12 baltų lapų su uždavinio iliustracija ir sprendimo veiksmu.
11 spalvotų lapų su uždavinio iliustracija ir kišenėlėmis veiksmui
atlikti.
Skaičių kortelės nuo 1 iki 10.
Ženklų kortelės (+, - , = )

14.  Priemonė sudaryta iš dviejų dalių. Viena dalis – ant
baltų lapų sudėlioti uždavinių piešiniai, kuriais
vadovaudamiesi mokiniai turi sukurti uždavinių
sąlygas pagal, nurodyti veiksmą ir apskaičiuoti kiek
bus. Antra dalis yra sudėliota ant spalvotų plakatų
lapų. Ant kiekvieno lapo yra kišenėlės į kurias
mokiniai sudeda skaičius, ženklus, atlieka
atitinkamus veiksmus ir juos apskaičiuoja. Ant
paskutinio plakato yra kišenėlės į kurias sudėti
skaičiai ir ženklai reikalingi uždavinių sprendimui.

15. “Linksmieji grybukai”
• Žaidimo tikslas. Tobulinti sudė-
ties, daugybos, dalybos įgūdžius.
• Žaidėjai. Du mokiniai.
• Žaidimo priemonės. Trys skirtin-
go dydžio su skirtingomis užduo-
timis grybai. Mažiausias skirtas
skaičiavimui 20 ribose, didesnis –
100, didžiausias – 1000 ribose.
• Žaidimo eiga. Mokiniai turi sus-
kaičiuoti ir sujungti gumytėmis
reiškinį su teisingu atsakymu.

16. “Boružiukų kopetėlės”
 Žaidimo tikslas. Tobulinti sudėties,
atimties, daugybos ir dalybos veiksmų
įgūdžius.
 Žaidėjai. Gali žaisti 2, 4, 6 mokiniai.
 Žaidimo priemonės. Dvi skirtingų
spalvų (žydros ir rožinės) kopetėlės,
24 kortelės su užduotimis, 24 boružė-
lės su atsakymais.
 Žaidimo eiga. Kiekvienas žaidėjas
atlieka veiksmus ir prie kopetėlių pri-
klijuoja atitinkamą boružėlę. Užduotis
galima lengvai keisti atimtimi, daugy-
ba, dalyba.

17. “Aukštyn – žemyn”
 Žaidimo tikslas. Tobulinti skaičia-
vimo įgūdžius 100 ribose.
 Žaidėjai. Du mokiniai.
 Žaidimo priemonės. Laipteliai,
skaičių kortelės.
 Žaidimo eiga. Vienoje laiptelių pu-
sėje pavaizduoti delfinai. Vienas
kyla aukštyn ir laiko kortelę su
skaičiumi, rodančiu per kiek moki-
niui reikės padidinti duotus skai-
čius.
 Kitas delfinas neria žemyn ir laiko
kortelę su skaičiumi, rodančiu per
kiek mokiniui reikės sumažinti duo-
tus skaičius.

18. “Aukštyn – žemyn”
• Kitoje laiptelių pusėje pavaiz-
duoti drugeliai. Jie taip pat kyla
ir leidžiasi su skaičiais paro-
dančiais per kiek mokiniui rei-
kės padidinti ir sumažinti duo-
tus skaičius. Vienas mokinys
pradeda nuo vieno laiptelių
galo, kitas nuo kito. Laimi tas,
kuris pirmas pakyla ir nusilei-
džia laipteliais teisingai atlikda-
mas veiksmus.

19. “Pirkiniai”
 Žaidimo tikslas. Tobulinti skaičiavimo įgūdžius, mokyti elgtis su pi-
nigais.
 Žaidėjai. Po 2 mokinius prie kiekvienos lentos.
 Žaidimo priemonės. Dvi lentos su kišenėlėmis, kuriose sudėtos pre-
kės. Po prekėmis priklijuotos užduotys. Kiekvienas mokinys gauna po
piniginę su pinigais.
 Žaidimo eiga. Mokiniai renkasi prekes, atlieka po preke parašytą už-
duotį, atsiskaito pinigais juos įdėdami į kišenėlę vietoje prekės. Iš pra-
džių mokiniai gauna popierinius banknotus ir metalinių litų monetas.

20. “Pirkiniai”
 Vėliau užduotys pasunkinamos ir mokiniams
tenka dalį litų surinkti iš centų.
 Laimi tas, kuris teisingai apskaičiuoja prekių
kainas ir “nuperka” kuo daugiau prekių.

21. “Auksinė taisyklė”
 Garsiosios J. A. Komenskio didaktikos
“auksinė taisyklė” teigia, kad viską, ką
galima, reikia perteikti pasitelkiant visus
galimus pojūčius – regėjimą, lytėjimą, klausą.
Todėl savo pamokose naudoju daug
vaizdinių priemonių, kurios padeda
mokiniams geriau įsisavinti medžiagą.

22. Kortelės skaičių sandarai iki 10
 Priemonę sudaro 10 kortelių su boružė-
lėmis nuo 1 iki 10.
 Ant kortelių yra gumytės, kurias galima
lengvai perkelti ir paaiškinti kaip
gaunamas vienas ar kitas skaičius.

23. Priemonė skaičiavimui 100 ribose
 Priemonė skirta skaičiavi-
mui 100 ribose. Ji
padary-ta iš kiaušinių
dėklų. Kiekviena dešimtis
nus-palvinta skirtinga
spalva. Ant kiekvieno
dėkliuko po 10 skaičių.
Labai tinka
silpnesniesiems moki-
niams mokyti sudėti ir
atimti 100 ribose.

24. “Lyginiai – nelyginiai”
 Priemonė pagaminta iš
kamštelių. Kamšteliai parin-
kti skirtingų spalvų – mėlyni
ir geltoni. Ši priemonė pade-
da mokiniams greičiau at-
skirti lyginius ir nelyginius
skaičius. Sudėjus juos į eilę
matosi, kad kas antras skai-
čius yra lyginis arba nelygi-
nis.

25. Plakatas
 Plakatas su svorio, ilgio, laiko
matais ir pinigais.

26. Mokytojas ir mokinys
 Šiandieninė pamoka neįsivaizduojama be mokytojo ir mokinio
kūrybos. Mokytojas kūrėjas skatina mokinius veikti. Mokinys
kū-rėjas stengiasi būti aktyvus, gilina, kaupia protinės veiklos
įgū-džius, visada siekia daugiau sužinoti, suvokia įgytų žinių
svarbą ir naudą. Kuo darniau pamokoje veiks mokytojas ir
mokinys, tuo tobulesnė bus pamoka, tuo sėkmingiau bus
sprendžiami ugdy-mo uždaviniai.

27. Ieškojimų kelyje...
 Mokytojui svarbu,
kad jo mokiniai daž-
niau šypsotųsi, kad
mokymasis jiems su-
teiktų džiaugsmą ir
pasitenkinimą, padė-
tų įgyti žinių.
 Tad mes nuolat
ieškojimų kelyje...

28. Ačiū už dėmesį