2. Aplinka – trečiasis pedagogas (Markevičienė, 2012),
skatinanti stebėti, žavėtis, žaisti, kurti, tyrinėti,
eksperimentuoti. Tuo tarpu vaikai – iš prigimties tyrinėtojai,
aktyviai ieškantys informacijos apie juos supančią aplinką
(Caughlin, Hansen, Heller, Kaufmann, Stolberg, Walsh,
1997).
Ankstyvojo amžiaus vaikui būtini žaislai, daiktai, įspūdžiai,
kad jo pažinimas galėtų sparčiau vystytis. Jam reikia matyti,
liesti, girdėti, uosti, skanauti. Jei įspūdžių nepakanka,
vaikas pradeda jausti „sensorinį badą“, lėtėja ne tik
pažinimo, bet ir visa vaiko raida. Mažylis tampa apatiškas,
pasyvus, nesidomi aplinka, trumpiau išlaiko dėmesį,
nesistengia imti, tyrinėti (sud. Monkevičienė, 2001).
Siekiant, kad vaiko raida vyktų normaliai ir pažinimo sritis
nuolat vystytųsi, būtina skatinti vaiką tyrinėti aplinkinį fizinį
ir gamtos pasaulį bei žmonių gyvenimą.
3. Ankstyvojo amžiaus vaikai renka informaciją apie fizinį
pasaulį ir tyrinėją jį per jutimus. Kasdien vaikai liečia,
ragauja, stebi, klauso, uosto ir ką nors veikia su objektais,
stengdamiesi pažinti savo artimiausią aplinką.
Tyrinėdamas fizinį pasaulį, dvimetis gali (Dodge, Rudick,
Berke, 2008):
prie vandens stalo išbandyti įvairias priemones: laistytuvus,
skirtingų dydžių puodelius, piltuvėlius, samtukus, kempines,
naudoti žaislinio darbastalio plastmasinį atsuktuvą ir
plaktuką, atsukti varžtus ir sukalti kaištukus,
sumaišyti dažų spalvas, kad gautų naują spalvą,
vartoti žodžius, apibūdinančius daiktų savybes: kietas,
lygus, sunkus, lipnus.
4. Ankstyvojo amžiaus vaikai domisi gyvosios gamtos
pasauliu, augalais ir gyvūnais. Kas bus, jeigu nuskinsiu šią
gėlę? Iš kur atsiranda lietus?
Tyrinėdamas gamtos pasaulį, dvimetis gali (Dodge, Rudick,
Berke, 2008):
stebėti vorele einančias skruzdėles ir svarstyti, kur jos
keliauja,
klausti „Kur dingsta sniegas?“, kai nulipdytas senis
besmegenis kitą dieną ištirpsta,
padėti darže laistyti gėles ir suprasti, kad vanduo padeda
augalams augti.
5. Jau kūdikystėje vaikai domisi žmonėmis labiau nei kuo nors kitu,
jie greitai ima atskirti pažįstamus žmones nuo nepažįstamų. O
kasdienis gyvenimas ankstyvojo amžiaus vaikams pateikia žinių
apie žmonių gyvenimą.
Tyrinėdamas žmonių pasaulį, dvimetis gali (Dodge, Rudick, Berke,
2008):
suprasti veiklos pagal dienotvarkę seką (pavyzdžiui, atsiminti, kur
sudėti daiktai, pasiimti savo antklodę, kai pranešama, kad laikas
pogulio, eiti nusiplauti rankų, kai pakviečiama priešpiečių),
rodyti, kad suvokia taisykles (pavyzdžiui, sakyti „Ne“, kai kitas
vaikas bando iš jo ką nors atimti),
identifikuoti, kad yra berniukas ar mergaitė.
6. Vaikų tyrinėjimai Galima pedagogo veikla
Fizinis pasaulis - Vaikams tyrinėti duokite krepšį įvairių spalvų ir
faktūrų audinių atraižų.
- Duokite vaikams įvairių daiktų rinkinių, kad juos
tyrinėtų ir su jais žaistų: plastmasinių butelių
kamštelių, plastmasinių dėžučių ir kamuolių.
- Rodykite susidomėjimą vaikų tyrinėjimais: „Tešla
atrodo minkšta ir lengvai minkoma, ar ne?“, „Tu
supratai, kaip groti varpeliais: kratai, kratai, kratai“.
Gamtos pasaulis - Kasdien veskite vaikus į lauką tyrinėti augalų ir
gyvūnų, oro ir aplinkos. Paaiškinkite, kas vyksta: „Ką tu
radai? Čia gilės. Ar nori jas dėti į kibiriuką?“
- Pateikite dvimečiams natūralių medžiagų, kad jas
tyrinėtų: kriauklių, pušų, kankorėžių, plunksnų.
- Pasodinkite kieme darželį ar įsigykite kambarinių
gėlių, kad dvimečiai padėtų rūpintis augalais.
Socialinis pasaulis - Sudarykite mažas grupes ir padėkite vaikams
užmegzti pozityvius santykius su kitais.
- Duokite paprastų viršutinių drabužių, lėlių,
automobilių ir žmonių figūrėlių. Paskatinkite vaikus
imtis vaidmeninių žaidimų.
7. D. T. Dodge, Sh. Rudick, K. Berke (2008) kalba apie smėlio ir vandens
tyrinėjimų poveikį šioms ugdymosi sritims:
Savęs ir kitų pažinimas. Žaisdami kartu su kitais vaikais, vaikai ima
domėtis šalia žaidžiančio veikla, pradeda mėgdžioti vieni kitų veiksmus,
ima tartis dėl bendros veiklos, dalintis smėlio ir vandens žaidimų
priemonėmis.
Judėjimo įgūdžiai. Vaikai koordinuoja akių-rankos judėsį, kai semia ir
pilsto vandenį, smėlį. Lavina rankos ir pirštų koordinaciją, kai naudojasi
vandens ir smėlio žaislais.
Pasaulio pažinimas. Eksperimentuodami su smėliu ir vandeniu, vaikai
padaro daug atradimų: suvokia, kad vandenyje nieko nepaslėpsi, o
smėlyje paslėpti gali labai daug. Pamato, kad smėlį gali grėbti, kasti, o
vanduo liejasi, taškosi. Daiktai plūduriuoja ir grimzta. Būtent žaidimas
su smėliu ir vandeniu siūlo daugybę galimybių suvokti priežasties ir
pasekmės ryšį ir spręsti problemas.
Komunikaciniai gebėjimai. Kai vaikai kalbinami žaidimų metu, jie
išmoksta pasakoti apie savo veiklą. Vaikai ima užduoti vis daugiau
klausimų, susijusių su smėlio ir vandens žaidimais.
8.
9.
10.
11.
12.
13.
14.
15.
16. D. T. Dodge, Sh. Rudick, K. Berke (2008) apibrėžia ugdymosi lauke poveikį
šioms ugdymosi sritims:
Savęs ir kitų pažinimas. Buvimas natūralioje aplinkoje gerina vaikų emocinę
būklę. Vaikai pratinasi žaisti su kitais ir dalintis erdve, priemonėmis, įrenginiais.
Prieš vedant vaikus į lauką, atsižvelgiant į oro sąlygas, reikia juos tinkamai
aprengti. Rengiantis bei nusirengiant, vaikai ugdosi savitvarkos įgūdžius.
Judėjimo įgūdžiai. Ugdymasis lauko aplinkoje lavina smulkiosios motorikos ir
pagrindinius judėjimo įgūdžius. Ankstyvojo amžiaus vaikai geba spirti, ridenti,
mesti, pagauti kamuolį, bėgioti, eiti, šokinėti, čiuožti, važiuoti triratuku ar
mašinyte, laipioti. Smėlio dėžėje vaikai kasdami, pildami smėlį, rinkdami
akmenukus, kitą gamtinę medžiagą lavinasi savo smulkiosios motorikos
įgūdžius.
Pasaulio pažinimas. Ankstyvojo amžiaus vaikai labai smalsūs, žingeidūs.
Žaisdami lauke jie tyrinėja gamtos pasaulį. Vaikai pradeda suvokti priežasties ir
pasekmės santykį bei ryšius. Stebi kaip veikia įvairūs gamtos reiškiniai. Jie
tyrinėja rastus daiktus, išmoksta naudotis įvairiais įrankiais. Pastebi daugybę
skirtumų tarp skirtingas savybes turinčių objektų bei pradeda spręsti iškilusias
problemas.
Komunikavimo įgūdžiai. Lauko aplinkoje sklinda daug įvairiausių garsų. Vaikai
bando juos įvardinti, atkartoti. Vėlesniame ugdymosi procese (ugdantis
raštingumo įgūdžius) tai yra labai svarbus veiksnys. Būdami gamtoje vaikai
kalba apie tai, ką mato. Komunikuodami su žmonėmis, vaikai išmoksta
apibūdinti daiktus, suteikti jiems atitinkamas savybes.
17.
18.
19.
20.
21.
22.
23.
24.
25. Ankstyvojo amžiaus vaikas aplinką tyrinėja per pojūčius: jis
nuolat turi matyti, liesti, girdėti, uosti, ragauti, nes kitaip
vaikas patiria „sensorinį badą“.
Pedagogo vaidmuo ankstyvojo amžiaus vaiko tyrinėjimuose
nenuginčijamas: aktyvus pedagogo domėjimasis vaiko
veikla, stiprina jo troškimą, kuo daugiau sužinoti, skatina
tęsti tyrinėjimus.
Smėlio ir vandens bei lauko tyrinėjimai skatina vaiką
tobulėti savęs ir kitų, pasaulio pažinimo, judėjimo,
komunikavimo srityse.
26. Bartl A. (2007). Žaisk, eksperimentuok ir stebėkis. Vilnius: Mūsų
knyga.
Caughlin P. A., Hansen K. A., Heller D., Kaufmann R. K., Stolberg J. R.,
Walsh K. B. (1997). Į vaiką orientuotų grupių kūrimas. Vilnius: Lietus.
Dodge D. T., Rudick Sh., Berke K. (2008). Ankstyvojo amžiaus vaikų
kūrybiškumo ugdymas. Vilnius: Presvika.
Landzbergienė A. (2008). Augame kartu. Žiema. Vilnius: Tyto alba
Markevičienė E. (2012). Reggio Emilia ikimokyklinio ugdymo idėjos.
Pirmoji pažintis. Vilnius.
Ankstyvojo ugdymo vadovas. (2001). Sud. O. Monkevičienė. Vilnius:
Vilspa.
