2. Ugdymas pasakomis – tai asmens vidinio pasaulio
tobulinimas, mokymas geriau suprasti įvykius, tai
žinių apie gyvenimo dėsningumus gilinimas ir
kūrybinių galių pasireiškimo būdas.
PASAKOS FUNKCIJOS
•
•
•
•
•
•
Estetinė
Kompensacinė
Transcendentinių / bazinių / asmens vertybių perdavimo
Kalbos ugdymo
Kūrybingumo lavinimo
Terapinė
3. Kompensacinė funkcija
(pagal Molicka, 2010)
•
•
•
•
•
Kompensuoja meilės, saugumo, pripažinimo trūkumą.
Slopina jautrumą – leidžia apsiprasti su pavojais.
Guodžia, žadindamos viltį, kad viskas bus gerai.
Pasakoja apie įvairias egzistencines problemas.
Parodo, kaip įveikti baimes – likti pamestam, šeimos
atstumtam, vienišumo, brolių ir seserų konkuravimo
šeimoje ir kt.
• Mirtis atvaizduota taip, kaip ją supranta 6–9 metų
vaikai.
4. Transcendentinės
vertybės: tiesa, gėris,
grožis
Bazinės vertybės:
protingumas,
tikėjimas,
jautrumas,
orumas,
solidarumas,
atsakingumas, altruizmas,
sąžiningumas,
jautrumas grožiui,
kūrybiškumas.
Asmens vertybės
intelektualumas,
prasmės ieškojimas,
dvasinė vienybė,
pasitikėjimas Dievu,
nesavanaudiškas rūpinimasis,
užuojauta, pagarba sau ir kitiems,
autentiškumas, tolerancija,
interesų derinimas,
pareigų vykdymas,
atsakomybė
už
savo
veiksmus,
nenuolaidžiavimas aplaidumui,
atsidavimas darbui, aukojimasis,
tiesos sakymas, ištikimybė,
grožėjimasis, humoro jausmas, atvirumas
naujumui, išradingumas.
Šviesos
pedagogikos kontūrai: dvasingumo ugdymo
pamatai. Vilnius: VPU leidykla.
Martišauskienė
E.
(2008).
5. Pasakos analizė
• Kodėl veikėjas taip pasielgė?
• Kam reikėjo, kad jis taip pasielgtų?
• Kas būtų atsitikę, jei veikėjas būtų pasielgęs
kitaip?
• Kaip dar buvo galima šioje situacijoje
pasielgti?
6. Kalbos ugdymo funkcija
•
•
•
•
•
Pasakų kalba itin nugludinta.
Gyva, lakoniška, gausu dialogų.
Artima kasdienei kalbai.
Aiški pasakojimo struktūra.
Hiperbolės, metaforos, epitetai, sinonimai, palyginimai,
vaizdingi posakiai.
• Įvairių tipų (sujungiamieji, prijungiamieji, mišrieji) sakiniai.
Kai žodis jaudina vaiką savo nepakartojamu grožiu, jis
įsimena visam laikui. Ir šis įsiminimas atminties neapkrauna,
o, atvirkščiai, daro dar aštresnę (Suchomlinskis, 1978).
7. Kūrybingumo ugdymo funkcija
Be pasakos – gyvos, ryškios, užvaldančios vaiko sąmonę ir
jausmus – negalima įsivaizduoti vaiko mąstymo ir kalbos.
***********************
Jei ne kūryba, ne pasakos, daugelio vaikų kalba būtų
padrika ir paini, o mąstymas – chaotiškas.
***********************
Jeigu pavyksta pasiekti, kad vaikas, kurio mąstymas
sunkiai vystėsi, sugalvotų pasaką, savo vaizduotėje
susietų kelis aplinkos daiktus, vadinasi, galima drąsiai
teigti, jog vaikas išmoko mąstyti.
V. Suchomlinskis.
Širdį atiduodu vaikams, 1978.
8. Darbo su pasakomis metodai:
•
•
•
•
•
pasakos sekimas / skaitymas,
pasakos sekimas kurio nors herojaus vardu,
pasakos analizė,
pasakos kūrimas pagal duotą pradžią / pabaigą ir pan.,
pasakos kūrimas naudojant stimuliacinę priemonę:
paveikslėlių seriją / paveikslėlį / pasakų kortas / „dėmių
pasakos“ ir pan.
• pasakos perkūrimas / prikūrimas: klaidinančios pasakos,
atvirkštinės pasakos, pasakų raizgalynė, pasakos kopija,
„Kas buvo paskui?“ (išsamiau žr. Rodaris Dž. (2001).
Fantazijos gramatika. Kaunas: Šviesa),
• spontaniškas pasakos inscenizavimas (galima naudoti
pirštelių / pirštinines lėles / lėles- marionetes /
žaisliukus ir kt.).
9. Terapinė funkcija
1. Padeda atitraukti mintis nuo situacijos, kurios kol kas negalima
pakeisti. Atpalaiduoja.
2. Padeda kaupti asmeninius resursus.
3. Padeda suvokti turimus asmeninius resursus.
4. Kompensuoja nepatenkintus poreikius ir lūkesčius.
5. Laiminga pabaiga teikia vilties ir tikėjimo sėkme.
Pasaka vaikui reikalinga tam, kad jis galėtų lavėti, geriau pažinti
save, įvertinti savo gebėjimus.
********************
Pasakoje vaikas perkeliamas į malonias situacijas, leidžiančias jam
atlikti didvyriškus žygdarbius ir klausantis pasakojimo matyti savo
ateitį – visavertę ir šviesią. Svarbiausia, kad vaikas įgytų
optimizmo ir pasitikėjimo savimi, kurio prireiks susidūrus su
gyvenimo sunkumais (pagal Rodaris, 2001)
10. Pasaka – pedagogikos ateitis.
Pedagogikos – laisvos, orientuotos į
asmenybę, kūrybiškos. Pedagogikos – į
pirmą vietą keliančios filosofinio,
etinio, psichologinio pobūdžio problemas
ir, remiantis jų pagrindu, perduodančia
žinias.
V. Krotov
(Кротов В. Мир сказки как педагогическое пространство.
Prieiga internete:
http://skazkater.narod.ru/krotov_st1.htm)
