1. Pokyčių mokykla
„Kiek atiduodi, tiek tavęs ir lieka“
Nijolė Beniušienė
Kauno ,,Santaros“ gimnazija
2013

2. ,,Santaros“ gimnazijos vizija – atvira naujovėms, atsakingai priimanti
gyvenimo iššūkius gimnazija, kurioje kiekvienas besimokantis patiria
mokymosi džiaugsmą, išsiugdo poreikį mokytis visą gyvenimą, taikydamas
įvairius mokymo(si) metodus įgyja kompetencijas, leidžiančias pasiekti jo
gyvenime užsibrėžtų tikslų.
Gimnazijos strategija - gimnazija, kaip besimokanti organizacija, t.y. veiklos
planavimas, vykdymas, vertinimas ir tobulinimas organizuojamas kaip
mokymosi procesas pedagogams ir moksleiviams.
,,Pokyčių mokyklos“ programa integruotųsi į gimnazijos veiklos programas
ir ugdymo procesą, tai padėtų įgyvendinti gimnazijos viziją ir užsibrėžtus
tikslus. Patyrę naujus kūrybiško ir kritinio mąstymo mokymo(si) iššūkius,
išmokę ir pritaikę naujus metodus, mokytojai ir mokiniai patirs mokymosi ir
bendravimo džiaugsmą, ugdymo(si) procesas taps įdomesnis,
kūrybiškesnis, o gimnazija patrauklesnė.
,,Santaros“ gimnazijos vizija

3. Agentei pristatoma gimnazijos vizija

4. vystyti efektyvią ir darnią mokyklą, tobulinant
ugdymo(si) kokybę, kuriant besimokančią organizaciją,
dirbančią partnerystės tinkle.
,,Pokyčių mokyklos“ programa integruojasi į gimnazijos
veiklos programas ir ugdymo procesą, tai padeda
įgyvendinti gimnazijos viziją ir užsibrėžtus tikslus. Patyrę
naujus kūrybiško ir kritinio mąstymo mokymo(si) iššūkius,
išmokę ir pritaikę naujus metodus, mokytojai ir mokiniai
patirs mokymosi ir bendravimo džiaugsmą, ugdymo(si)
procesas taps įdomesnis, kūrybiškesnis, o gimnazija
patrauklesnė
Gimnazijos strateginiai tikslai

5. Į gimnaziją ateina mokiniai, turintys skirtingus
mokymosi ir bendravimo įgūdžius, vertybes, mokymosi
patirtį. Susiduriama su atsakomybės, mokymosi
motyvacijos, kūrybiškumo, komandinio darbo, pagarbių
tarpusavio santykių įgūdžių stoka. Pasigendama mokinių
iniciatyvumo.
Problemos

6. Galimi problemų sprendimo būdai

7. Laisvai pasakyti savo nuomonę klasės draugams geba
mažiau nei pusė apklaustųjų, tai rodo, kad mokiniai nėra
laisvi, yra susikaustę, nerealizuoja savęs kaip asmenybių.
Apie penktadalis klasės mokinių neturi arba neranda
galimybių kur galėtų save realizuoti, nes niekur
nedalyvauja po pamokų. Labai tikėjomės, kad „Pokyčių
mokyklų“ programa padės mokiniams atrasti save,
pagerės tarpusavio santykiai, sustiprės atsakomybė,
atsiras noras keistis
Kodėl ,,Pokyčių mokykla“?

8. bendradarbiavimas su kūrybos agentais ir praktikais
padės rasti būdų, kaip atskleisti mokinių
kūrybingumą, skatinti atsakomybę, iniciatyvumą.
mokykla po projekto įtrauks daugelį
mokytojų, kurie galės tikėtis kolegų pagalbos, be
to, susiformuos aplinka, kurioje visi galės dalytis savo
patirtimi, mokiniai patirs mokymosi džiaugsmą.
Tikėjome, kad

9. dalyvavę projekte, kūrybiškumo ,,virusu“ užkrės visą
kolektyvą: mokys kolegas naujų metodų ir gimnazijos
mokytojai juos taikys savo kasdienėje veikloje
(pamokose, klasių valandėlių metu, bendraujant su
mokinių tėvais
sukaups kūrybiško mokymosi patirtį, nebijos
rizikuoti, keisti požiūrio į ugdymo procesą, išmoks
fiksuoti pokytį ir patraukliai pristatyti savo veiklą
kitiems
Tikėjome, kad mokytojai

10. iniciatyvūs mokytojai
mokiniai
tėvai
administracija
Komanda

11. Problemas kėlė mokiniai

12. Komandos nariai

13. Susitikimai su šeštokais

14. Susitikimas su antrokais

15. susitiko su mokytojais, aptarė norimas spręsti
problemas, planavo veiklos vizijas
Susitikimuose su mokiniais taikė pažinimo
metodus, planavo veiklos sričių vizijas
Veiklos pradžia (agentė Giedrė)

16. projekto veiklos bus vykdomos vadovaujantis ugdymo
planu - išnaudoti 10 dienų, skirtų mokinių kultūrinei
pažintinei veiklai, klasės valandėlėse, bei organizuojant
integruotas pamokas.
Planavome

17. Prisijungus kuriančioms praktikėms tyrinėjimo sritys
konkretizavosi, išryškėjo pagrindinis tikslas - mokymasis mokytis
bei komandinis darbas. Patikslintas veiklų planas, susitikimų
datos. Ieškota sąsajų su ugdymo planais, nuspręsta, kuriuos
mokytojus įtraukti į veiklas. Mokiniai buvo supažindinti su kino
istorija ir filmų žanrais. Jie taip pat skirstėsi vaidmenimis
(aktoriai, režisieriai, montuotojai ir pan.), kuriuos norėtų atlikti
projekto metu
Projekto veiklos susikonkretino iki tokių:
meno dirbtuvės, scenarijų parengimas, erdvių
paruošimai, komandų formavimas, komandose vaidmenų
pasiskirstymas, įsijautimas, (filmo, muzikinio spektaklio ir
animacijos) kūrimas, refleksija
Praktikės

18. Kristina susitinka su antrokais

19. Rasa susitinka su šeštokais

20. Aušra susitinka su šešta ,,d“

21. grupės formavimo, atsipalaidavimo, kūrybiškumo
žaidimai.
pasirinkta kuriamų filmų idėja (namų darbai –
išgryninti idėją)
etiudai, istorijos kūrimo pagrindai, vaidybos pagrindai
(namų darbai - parašyti siužetą, pasiruošti jį pristatyti)
Filmų kūrimo veiklos

22. Filmų tematika planuojama grupėse

23. vaidyba, ‚,pareigybių“ filmavimo metu
pasiskirstymas, kadruotės (namų darbai –
tyrimas, informacijos rinkimas: istorinis
laikotarpis, aplinka, apranga, etika, etc.)
Filmų kūrimo veiklos

24. Darbas grupėse

25. sudominti mokinius istorijos dalyku, pabandyti tą
istorijos tarpsnį mokytis kitaip – kuriant. Pasirinktas
video filmo kūrimas. Šią meno formą, kaip patrauklią
ir motyvuojančią, įsivardino pati klasė ir netgi mokinių
tėvai, kurie mielai prisijungtų prie šio kūrybos proceso
Tikslas

26. Filmo pristatymas

27. Filmo pristatymas

28. Projekto aptarimas

29. Filmo pristatyme dalyvavo tėvai ir kiti
šeimų nariai

30. Diskusijos dėl kūrinio pasirinkimo (dalyvauja
mokiniai, klasės auklėtoja, lietuvių k. mokytoja)
Interpretacijos kūrimas (mokiniai IKT erdvėje kūrė
interpretaciją, pagal V. Krėvės ,,Galvažudį“
Pasiskirstymas vaidmenimis
Animacijos kūrimas (veiklos)

31. Animacijos pradžiamokslis

32. kūrybinės elementariosios animacijos dirbtuvės
(kadruotė, judesys, pasakojimas ir kt.)
scenarijus ir personažų charakterių
atskleidimo metodai.
darbas su konkrečiu pasirinktu tekstu.
Teksto interpretacija, galimybių paieška įdomiam
konkrečios istorijos
papasakojimui animacijos kalba.
Procesas (animacijos kūrimas)

33. Kai kurie kūrybos rezultatai

34. Mokiniai dalinosi savo vizijom, reflektavo savo
patyrimus po tam tikrų planavimo procesų
(komandos formavimo, kūrybiškumo
metodų), užrašinėjo savo mintis. Su mokytojais vyko
diskusijos.
Proceso metu

35. Pirmieji animacijos bandymai

36. Animacijos kadruotė pasirinktam scenarijui.
Įvadas į scenografijos reikšmę ir prasmę animacijoje
stop motione animacijos fotografavimo sesijos
animacijos įgarsinimo procesas
animacijos fotografijų, atsklandų, užsklandų
ir garso jungimas į visumą.
Animacijos kūrimas

37. Kūrybinis procesas

38. Personažai

39. Kūrybinis procesas

40. Parodome tėveliams ir kitiems
šeimos nariams kokiekūrybingi
esame

41. Ši klasė (6b) yra labai veržli, jie sunkiai susikaupia ir
nemoka bendradarbiauti tarpusavyje
Kurdami muzikinį spektaklį, mokiniai tobulins
oratorinius įgūdžius, kalbos kultūrą, mokysis klausytis
ir girdėti
Muzika, šokis, dailė, technologijos, lietuvių k., tai
dalykai, kurie padės mokiniams atskleisti savo
kūrybines galias
Kodėl muzikinis spektaklis?

42. Diskusijos su mokiniais, dėstančiais mokytojais, tėvais
dėl projekto veiklų vozijos
Komandos formavimo žaidimai
Repeticijos salėje (šokiai, dainavimas, skaitovai ir k.t.),
scenarijaus skaitymas. Aktoriaus meistriškumo
pratimai, apšilimas grupėje, poreikių analizė
Muzikinio spektaklio kūrimas

43. Mes labai energingi

44. Mokomės gerbti vienas kitą

45. Mokomės išgirsti vienas kitą

46. Muzikinio spektaklio scena

47. Scena iš muzikinio spektaklio

48. ,,Zuikis puikis“

49. Kūrybiškumu džiaugiasi sesutės,
broliukai, tėveliai ir seneliai

50. patobulėjo bendrosios ir dalykinės kompetencijos
Mokinių požiūris į mokymąsi atsakingesnis
Sudarytos galimybės mokinių kūrybingumui, lakiai
vaizduotei, smalsumui, atkaklumui, bendradarbiavimu
i atsiskleisti.
Sustiprėjo bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžiai
Pokyčiai

51. Sužadintas mokinių smalsumas
Sustiprintas atsakomybės jausmas
Patobulėjo planavimo įgūdžiai
komandinis darbas labiau suvienijo klases ir leido
atsiskleist visų mokinių kūrybiškumui bei talentams.
Pokyčiai

52. daugelis mokinių išmoko bendradarbiauti bei mokytis
vienas iš kito.
išklausyti vienas kitą.
įgijo laisvės priimant sprendimus
įgijo komunikacinių gebėjimų
Pokyčiai

53. kūrybingumo, komunikacinių gebėjimų, kritinio
mąstymo tobulėjimas
nauji mokymo metodai ir panaudojimo galimybės
(kino kūrimas, multiplikacijos kūrimas, muzikinio
spektaklio galimybių panaudojimas, mokinių
pažinimo, refleksijos metodai ir k.t.)
psichologinių žinių bei jų taikymo.
Mokytojų kompetencijų plėtojimas

54. parinkti kūrybiško mokymo(si) metodus, tinkamus
mokymo(si) tikslams pasiekti;
kurti toleranciją ir bendradarbiavimą skatinančią
aplinką, kurioje mokinys turi galimybę rodyti
iniciatyvą, veikti savarankiškai, jaustis saugus, atrasti
bendraminčių ir
pripažinimo
Mokytojai gebės

55. Noras kūrybiškai mokytis ir dirbti
Nauji metodai
Didesnis pasitikėjimas savimi
Noras išgirsti ir būti išgirstam
Atskleisti iki šiol nežinomi talentai
Pažadinta laki vaizduotė, smalsumas, atkaklumas, noras
bendradarbiauti
Patobulinta mokytojų dalykų integracijos kompetencija
Gimnazijoje liko:

56. Projekto pabaiga

57. Projekto pabaiga