This document discusses logarithmic and semi-logarithmic graph paper. It explains that logarithmic graph paper linearizes exponential and power functions, making it easier to determine equation constants. It provides details on how to properly label and rescale logarithmic scales, and describes differences between semi-logarithmic and dual logarithmic graph paper formats. Templates for downloading various graph paper types are also referenced.
The document discusses the organization of the human body into compartments and tissues. It begins by describing the three major body cavities - the dorsal cavity, the cranial cavity, and the ventral cavity. It then discusses the different tissue types - epithelial, connective, muscle and nervous tissue. It provides information on the structure and functions of cells and their membranes. The key body tissues and organs are organized into functional compartments to carry out essential processes.
Bacteria can grow and divide very rapidly, every 20 minutes for some species under ideal conditions, or as slowly as every 100 years for bacteria in deep underground environments. The generation time, or doubling time, is the amount of time it takes for the number of bacterial cells to double in a culture. Optical density measurements using spectrophotometry is a common way to indirectly measure bacterial growth and calculate doubling times by tracking increases in turbidity over time. Direct microscopic counting and viability assays that measure colony forming units are other methods to directly measure bacterial cell numbers.
This document provides instructions for performing a viable plate count laboratory exercise. The exercise involves testing four water samples - fountain water, boiled fountain water, river water, and boiled river water. Students will perform serial dilutions of each sample in saline solution, then plate aliquots from the last three dilution tubes onto agar plates. The plates will be incubated for 48 hours. Students will then count colonies on plates with 30-300 colonies and use these counts to calculate CFU/ml for each original sample. Performing viable plate counts allows estimation of the number of viable bacteria in a given sample.
Division Anthophyta contains flowering plants (angiosperms) which differ from non-flowering seed plants (gymnosperms) in producing flowers and fruits. Angiosperms enclose their ovules within a carpel and after fertilization the ovule develops into a seed within the fruit. Flowers function to protect gametes and aid in pollination and fertilization. A flower typically has four specialized whorls - calyx, corolla, androecium and gynoecium. Floral parts can be described using formulas and diagrams which indicate symmetry, part numbers and relationships.
The document describes various aspects of bacterial growth in batch culture. It discusses the different types of cell division used by bacteria, including binary fission, budding, and filamentous growth. It then focuses specifically on binary fission and describes the typical growth phases seen in a bacterial growth curve: lag phase, exponential growth phase, stationary phase, and death phase. It also discusses various methods for measuring and quantifying bacterial growth, including direct counts, viable counts, turbidity measurements, and generating a growth curve by plotting measurements over time. Finally, it covers several environmental factors that can influence bacterial growth rates, such as temperature, pH, water availability, and oxygen levels.
This document outlines and provides examples of different phylogenetic tree construction methods, including UPGMA and neighbor joining. UPGMA assumes a constant mutation rate and joins clusters based on average distances. Neighbor joining does not assume a constant rate and finds the tree that best satisfies the four-point criterion of additive distances. The examples demonstrate the step-by-step process of applying these methods to distance matrices to build phylogenetic trees through an iterative clustering approach.
Enzyme kinetics is the study of the chemical reactions that are catalyzed by enzymes. It is important because it provides quantitative analysis of enzyme activity, revealing basic properties of enzymes and catalytic mechanisms. Key concepts in enzyme kinetics include the Michaelis-Menten model and enzyme saturation, which describe the relationship between substrate concentration and reaction rate.
The document summarizes key concepts about cells and tissues from Chapter 3 of the textbook Human Physiology. It describes the structure and functions of cells, organelles, cytoskeleton, membranes, junctions, and the four primary tissue types - epithelial, connective, muscle and nervous tissue. Specifically, it outlines the characteristics of epithelial tissues, which are made of cells held together by junctions that protect internal environments and regulate material exchange. Epithelial tissues include exchange, transporting, ciliated, protective and secretory types.
The document discusses pH titration curves for different acid-base reactions. It explains that the equivalence point occurs when reactants are mixed in exact proportions according to the balanced chemical equation. The end point is seen by a color change in the indicator. Titration curves show a steep pH change near the equivalence point. Curves are provided for strong acid-strong base, strong acid-weak base, weak acid-strong base, and weak acid-weak base reactions. More complex curves are discussed for reactions producing multiple products.
This document provides an overview of animal behavior concepts for an AP Biology course. It discusses why animal behavior is studied from an evolutionary perspective and the types of questions that can be asked, such as proximate and ultimate causes. Innate behaviors like fixed action patterns are contrasted with learned behaviors like imprinting, associative learning, and spatial learning. Social behaviors such as communication, dominance hierarchies, cooperation and altruism are also examined. The document emphasizes that behaviors should increase an animal's fitness through greater survival and reproductive success.
The document provides an overview of amino acids including:
- The goals of learning about amino acid structures, properties, stereochemistry, and relationships between pH and charge.
- The general structure of amino acids including common pKa values and the condensation reaction forming peptide bonds.
- Descriptions of the 20 standard amino acids including their structures, properties in tables and figures.
- Concepts of stereochemistry, chirality, enantiomers, and the chirality and stereochemistry of amino acids.
- Examples of calculations involving amino acid properties like isoelectric points and pH.
- Nomenclature and conventions used in describing peptides and amino acids.
This document discusses and compares the cross sections of plant organs in monocots and dicots. It examines the leaf, stem, and root cross sections separately for monocots and dicots, providing views of the internal structures for comparison across the different plant types.
Biochemistry 304 2014 student edition acids, bases and p hmartyynyyte
- The document provides an overview of acids, bases and pH, including the ionization of water, calculation of pH, and the Henderson-Hasselbalch equation. It discusses weak acids and buffers, and how pH affects protein solubility and enzyme function. Sample calculations are provided for determining pH, titration curves, and ionic strength. The key goals are to understand concepts related to acid-base chemistry and calculations involving pH, pKa, and buffering capacity.
Plant shoots bend towards light sources due to the plant hormone auxin. Experiments by Charles Darwin, his son Francis Darwin, and later Peter Boysen-Jensen and F.W. Went showed that the shoot tip perceives light and communicates with the rest of the shoot chemically to cause bending. Went eventually isolated the hormone auxin, which causes differential cell growth on the light and dark sides of shoots and roots, resulting in phototropism and gravitropism. Auxin also influences other growth processes like apical dominance, rooting of cuttings, and fruit development. Gibberellins and cytokinins were also later identified as important plant growth hormones.
This document outlines the goals and key concepts regarding protein structure. It discusses the four levels of protein structure - primary, secondary, tertiary, and quaternary. Methods for determining protein structure are also covered, including protein purification techniques like chromatography, electrophoresis, and centrifugation. Protein sequencing methods such as Edman degradation are also summarized. The document provides an overview of protein structure and analysis.
This document provides an overview of key concepts in population ecology. It discusses how populations are characterized by factors like range, dispersion, and density. Population size is determined by birth and death rates, which are influenced by both biotic and abiotic factors. Populations can grow exponentially without constraints but typically experience logistic growth limited by carrying capacity. Life history strategies like r-selected and K-selected influence patterns of reproduction and survivorship. Introduced invasive species sometimes grow rapidly without native controls.
This document describes how to perform a chi-square test to determine if two genes are independently assorting or linked. It explains that for a two-point testcross of a heterozygote individual, you expect a 25% ratio for each of the four possible offspring genotypes if the genes are independent. The chi-square test compares observed vs. expected offspring ratios. It notes that the standard test assumes equal segregation of alleles, which may not always be true.
Biochemistry 304 2014 student edition enzymes and enzyme kineticsmartyynyyte
Enzyme kinetics and the mechanisms of enzyme catalysis are described. Key points include:
1) Enzymes lower the activation energy of biochemical reactions, increasing rates up to billions of times faster than uncatalyzed reactions. This is achieved through various catalytic mechanisms including acid-base, covalent, and metal ion catalysis.
2) Michaelis-Menten kinetics describe enzyme-catalyzed reactions, relating reaction velocity to substrate concentration. The Michaelis constant Km and maximum velocity Vmax are important parameters.
3) Different kinetic approaches like rapid equilibrium and steady state are used to derive rate equations depending on if reaction steps are at equilibrium. Rate equations can be plotted and analyzed to determine
This document discusses gene interactions and epistasis. It provides several examples of gene interactions that result in ratios other than the expected 9:3:3:1 ratio for dihybrid crosses. These include complementary gene action between two enzymes that produce a product, duplicate gene action where two genes encode redundant enzymes, and different forms of epistasis where one gene is masked by the other. Specific examples discussed include interactions governing pigment production in fruit flies and comb morphology in chickens.
The document provides instructions for determining linkage and mapping distances between genes using three-point crosses. It explains how to identify parental and recombinant classes, determine gene order based on double recombinants, and calculate map distances. For the example three-point cross, the parental classes are identified as calm, five, smooth and dithery, four, grizzled. The double recombinants indicate the gene order is five-calm-smooth. Map distances are calculated as 10 LMU between five and calm loci and 13 LMU between calm and smooth loci.
Phylogenetic trees reconstruct evolutionary relationships by grouping taxa with shared derived characteristics inherited from recent common ancestors. This document discusses methods for building phylogenetic trees, including cladistics which uses shared derived homologies (synapomorphies) to determine relationships. It also examines evidence for the evolutionary relationships of whales. Molecular studies of transposable elements and additional fossil evidence support whales evolving from artiodactyl ancestors, rather than being the sister group to artiodactyls.
This document describes several methods for enumerating or counting bacteria in a sample, including viable plate count, direct microscopic count, and turbidity count. The viable plate count method involves making serial dilutions of a sample and counting the number of colonies that grow on an agar plate, then multiplying by the dilution factor to determine the concentration in the original sample. The direct microscopic count uses a counting chamber to directly view and count bacteria under a microscope. The turbidity count uses spectrophotometry to measure the turbidity or cloudiness of diluted samples, which correlates to the number of bacteria present based on a generated standard curve. Procedures for each method are provided.
2. 6.1. BAKTERIJŲ GENŲ VEIKLOS
REGULIACIJOS APŽVALGA
Genų veiklos reguliacija reiškia, kad, esant
skirtingoms sąlygoms, genų ekspresijos
intensyvumas gali skirtis
Nereguliuojami genai vadinami esminiais
(constitutive)
Jų ekspresijos lygis iš esmės yra pastovus
Dažniausiai esminiai genai koduoja baltymus, būtinus
organizmui išgyventi
Genų reguliacijos pranašumas yra tas, kad
reguliuojamų genų koduojami baltymai gaminami tik
tada, kada to reikia
6-2
3. 6.1. BAKTERIJŲ GENŲ VEIKLOS
REGULIACIJOS APŽVALGA
Genų reguliacija yra svarbi tokiems ląstelėje
vykstantiems procesams, kaip
Metabolizmas
Atsakas į aplinkos stresą
Ląstelių dalijimasis
Reguliacija gali vykti bet kuriame genų ekspresijos
etape. Todėl bakterijose ji gali būti:
Transkripcinė
Transliacinė
Potransliacinė
6-3
4. Dažniausiai genų ekspresija bakterijose reguliuojama
transkripcijos lygmenyje
RNR sintezės laipsnis gali būti padidintas arba sumažintas
Transkripcinėje reguliacijoje dalyvauja dviejų pagrindinių tipų
reguliaciniai baltymai
Represoriai Jungiasi prie DNR ir nuslopina transkripciją
Aktyvatoriai Jungiasi prie DNR ir skatina transkripciją
Transkripcinė reguliacija, vykdoma represorių, vadinama
neigiama kontrole
Transkripcinė reguliacija, vykdoma aktyvatorių, vadinama
teigiama kontrole
6.2. TRANSKRIPCINĖ
REGULIACIJA
6-4
5. Mažos efektorių molekulės taip pat veikia transkripcinę
reguliaciją
Tačiau jos jungiasi prie reguliuojančių baltymų, o ne tiesiogiai prie
DNR
Kai kada mažos efektorių molekulės gali sustiprinti
transkripciją
Tokios molekulės vadinamos induktoriais
Induktoriai veikia dviem būdais
Prisijungia prie aktyvatorių ir paskatina juos jungtis prie DNR
Prisijungia prie represorių ir neleidžia jiems jungtis prie DNR
Genai, reguliuojami tokiu būdu, yra vadinami indukuojamais
Kitais atvejais mažos efektorių molekulės gali slopinti
transkripciją
Korepresoriai jungiasi prie represorių ir skatina juos jungtis prie DNR
Inhibitoriai jungiasi prie aktyvatorių ir neleidžia jiems prisijungti prie
DNR
Genai, reguliuojami tokiu būdu, yra vadinami represuojamais
6-5
6. 6-6
Reguliuojantys baltymai
turi dvi prisijungimo vietas
Vieną mažai efektoriaus
molekulei
Kitą - DNR
b) Baltymas represorius, korepresoriaus molekulė, represuojamas genas
a) Baltymas represorius, induktoriaus molekulė, indukuojamas genas
8. Operonas yra reguliacinis genomo vienetas,
sudarytas iš kelių struktūrinių genų, kontroliuojamų
vieno promotoriaus
Jis koduoja policistroninę mRNR, turinčią dviejų ar
daugiau struktūrinių genų koduojančias sekas
Jis leidžia bakterijai koordinuotai reguliuoti grupę genų,
kurie koduoja baltymus, atliekančius panašias funkcijas
Operoną sudaro keletas įvairių sričių
Promotorius; operatorius; struktūriniai genai; terminatorius
lac operonas
6-8
9. 6-9
lac operoną sudaro du atskiri transkripciniai vienetai
1. Tikrasis lac operonas
a. DNR elementai
Promotorius Jungiasi RNR polimerazė
Operatorius Jungiasi lac baltymas represorius
CAP vieta Jungiasi katabolizmą aktyvinantis baltymas (CAP -
Catabolite Activator Protein)
b. Struktūriniai genai
lacZ Koduoja β-galaktozidazę
Fermentiškai skaido laktozę ir jos analogus
Verčia laktozę į alolaktozę (izomerą)
lacY Koduoja laktozės permeazę
Membraninis baltymas, reikalingas laktozės transportui į ląstelę
lacA Koduoja transacetilazę
Kovalentiškai modifikuoja laktozę ir jos analogus
Funkcinė paskirtis kol kas neaiški
10. 6-10
2. lacI genas
Nėra lac operono sudedamoji dalis
Turi savo promotorių (i promotorių)
Vyksta palyginti neintensyvi, tačiau pastovi ekspresija
Koduoja lac represorių
lac represoriaus baltymas funkcionuoja kaip tetrameras
lac operono represijai reikia labai nedidelio represoriaus baltymo
kiekio
Vienoje ląstelėje paprastai randama dešimt tetramerinių
represoriaus baltymų
lac operoną sudaro du atskiri transkripciniai vienetai
12. lac operoną transkripciškai gali reguliuoti
1. Represoriaus baltymas
2. Aktyvatoriaus baltymas
Pirmuoju atveju veikia indukuojamas neigiamos
kontrolės mechanizmas
Jame dalyvauja lac represoriaus baltymas
Induktorius yra alolaktozė
Ji prisijungia prie lac represoriaus ir jį inaktyvina
lac operoną reguliuoja baltymas
represorius
6-12
13. 6-13
Todėl nėra ir alolaktozės
RNR pol
negali pasiekti
promotoriaus
lac operonas
represuotas
a) Aplinkoje laktozės nėra
Pastovi
ekspresija
lac represorius jungiasi
prie operono ir
inhibuoja transkripciją
15. 6-15
lac operono indukcijos ir represijos ciklas
Represorius nepilnai inhibuoja
transkripciją
Todėl sintetinami labai maži
fermentų kiekiai
Į ląstelę patenka nedidelis kiekis
laktozės, kurią β-galaktozidazė
verčia į alolaktozę.
Represorius atsikabina nuo
operatoriaus
Sintetinami lac operono
baltymai. Tai skatina
efektyvų laktozės
metabolizmą
Laktozės ištekliai išsenka.
Alolaktozės kiekis sumažėja.
Represoriaus baltymas
jungiasi prie operatoriaus
Dauguma baltymų,
dalyvaujančių laktozės
įsisavinime, degraduoja
16. Detalūs genetiniai ir kristalografiniai tyrimai parodė,
kad lac represoriaus prisijungimas yra sudėtingesnis
procesas, nei manyta anksčiau
Iš viso buvo nustatytos trys operatoriaus vietos
O1 Tuoj pat už promotoriaus
O2 Pasroviui lacZ koduojančioje srityje
O3 Šiek tiek prieš srovę CAP vietos atžvilgiu
lac operonas turi tris operatoriaus
vietas lac represoriui prisijungti
6-16
17. 6-17
Trijų lac operatoriaus vietų nustatymas
Represijos laipsnis 1,300 kartų
Taigi, transkripcijos lygis yra
1/1,300 palyginus su lygiu, kai
terpėje yra laktozės
Represijos nėra
t.y.: pastovi ekspresija
18. Šie rezultatai patvirtina hipotezę, kad efektyvi
represija vyksta tada, kai lac represorius jungiasi prie
dviejų iš trijų operatorių
Jis gali jungtis prie O1 ir O2 , arba prie O1 ir O3,
tačiau ne prie O2 ir O3
Jei trūksta O2 arba O3, maksimali ekspresija nėra
pasiekiama
lac represoriaus prisijungimas prie dviejų
operatoriaus vietų reikalauja DNR kilpos
susiformavimo
DNR kilpa suartina operatorių vietas
Tai palengvina represoriaus baltymo prisijungimą
6-18
20. lac operonas gali būti transkripciškai reguliuojamas
ir kitu būdu, kuris vadinamas katabolitų represija
Jei aplinkoje yra tiek laktozės, tiek ir gliukozės,
E. coli pradžioje naudoja gliukozę, o katabolitų represija
neleidžia naudoti laktozę.
Kai gliukozės atsargos išsenka, katabolitų represija
susilpnėja ir vyksta lac operono ekspresija
lac operoną taip pat reguliuoja ir
baltymas aktyvatorius
6-20
21. Pati gliukozė nėra ta maža efektoriaus molekulė,
reguliuojanti lac operono veiklą katabolitų represijos
būdu.
Šiame genetinės reguliacijos būde dalyvauja maža
molekulė, vadinama cikline AMP (cAMP)
Ją iš ATP gamina fermentas adenililciklazė
cAMP jungiasi prie baltymo aktyvatoriaus, vadinamo CAP
(Catabolite Activator Protein)
lac operoną taip pat reguliuoja ir
baltymas aktyvatorius
6-21
22. cAMP-CAP kompleksas vykdo indukuojamą teigiamą
genetinę kontrolę
cAMP-CAP kompleksas jungiasi prie CAP vietos, esančios
netoli lac promotoriaus, ir skatina transkripciją
Esant gliukozės fermentas adenililciklazė
inhibuojamas
Tai sumažina cAMP kiekį ląstelėje
Todėl cAMP nebeprisijungia prie CAP
Transcripcijos intensyvumas krenta
lac operoną taip pat reguliuoja ir
baltymas aktyvatorius
6-22
24. 6-24
c) Ląstelėje yra cAMP, bet ne laktozės
d) Ląstelėje nėra nei cAMP, nei laktozės
25. trp operonas dalyvauja aminorūgšties triptofano
biosintezėje
Genai trpE, trpD, trpC, trpB ir trpA koduoja fermentus,
dalyvaujančius triptofano biosintezėje
Genai trpR ir trpL dalyvauja reguliacijoje
trpR Koduoja trp represoriaus baltymą
Dalyvauja represijoje
trpL Koduoja trumpą peptidą, vadinamą “Lyderiu”
Dalyvauja procese, vadinamame ateniuacija
trp operonas
6-25
26. 6-26
trp operono sandara ir veiklos reguliavimas, dalyvaujant trp
represoriaus baltymui
Negali prisijungti
prie operatoriaus
vietos
RNR pol gali
prisijungti prie
promotoriaus
a) Mažai triptofano, vyksta viso operono transkripcija
27. 6-27
trp operono sandara ir veiklos reguliavimas, dalyvaujant trp
represoriaus baltymui
b) Daug triptofano, vyksta operono represija
28. 6-28
trp operono sandara ir veiklos reguliavimas, dalyvaujant trp
represoriaus baltymui
Kitas reguliacijos
mechanizmmas
c) Daug triptofano, vyksta ateniuacija
29. Ateniuacija vyksta bakterijose dėl to, kad jose transkripcija ir
transliacija gali vykti vienu metu
Vykstant ateniuacijai transkripcija prasideda, tačiau ji
nutrūksta dar nepasigaminus pilnai mRNR
Tokiai terminacijai vykti yra svarbus DNR segmentas, vadinamas
ateniuatoriumi (silpnintuvu)
trp operone transkripcija sustoja netoli po trpL srities
Toiu būdu ateniuacija sustabdo tolesnę triptofano biosintezę
trp operono segmentas, esantis iš karto pasroviui nuo
operatoriaus vietos yra esminis ateniuacijai vykti
Pirmasis trp operono genas yra trpL
Jis koduoja trumpą peptidą, vadinamą “Lyderiu”
6-29
30. 6-30
trpL mRNR seka, gaunama ateniuacijos metu
Dėka šių dviejų kodonų yra
nustatoma, ar yra pakankamai
triptofano transliacijai vykti
Paskui 3-4 kilpą seka U seka
2-a sritis yra komplementari 1-ai ir 3-iai sritims
3-ia sritis yra komplementari 2-ai ir 4-ai sritims
Todėl gali susidaryti keletas “smeigtuko galvučių”
Ji veikia kaip vidinis
(nuo ρ nepriklausomas)
terminatorius
31. “Smeigtuko galvutės” formavimasis tarp 3-4 sričių
priverčia RNR pol pabaigti transkripciją trpL geno
pabaigoje
3-4 “smeigtuko galvutės” susidarymas priklauso
nuo trpL mRNR transliacijos
Galimi trys variantai
1. Transliacijos nėra
2. Ląstelėje triptofano mažai
3. Ląstelėje triptofano daug
6-31
32. 6-32
“Smeigtuko galvutės” struktūrų formavimasis priklausomai
nuo transliacijos sąlygų
Nevyksta vienalaikė transliacija ir
transkripcija
Gaunama stabiliausia
mRNR forma
Transkripcija sustoja iš
karto už trpL geno
a) Transliacijos nėra
33. 6-33
“Smeigtuko galvutės” struktūrų formavimasis priklausomai
nuo transliacijos sąlygų
Nepakankamas
tRNRtrp
kiekis
1-a sritis blokuojama
Struktūra tarp 3-4
sričių nesusidaro
RNR pol transkribuoja
likusią operono dalį
b) Ląstelėje triptofano mažai, susidaro struktūra tarp 2-3 sričių
34. 6-34
“Smeigtuko galvutės” struktūrų formavimasis priklausomai
nuo transliacijos sąlygų
Pakankamas tRNRtrp
kiekis
trpL mRNR transliacija vyksta
iki stop kodono
2-oji sritis negali sudaryti
bazių porų su jokia kita sritimi
Susiformuoja
“smeigtuko galvutė “
tarp 3-4 sričių
Transkripcija
sustoja
RNR polimerazė sustoja
c) Ląstelėje triptofano daug, susidaro struktūra tarp 3-4 sričių
35. Daugelio operonų tyrimai išryškino bendrąsias
indukcinės ir represinės reguliacijos ypatybes
Operonai, dalyvaujantys katabolizme (t.y., medžiagų
skaidyme), dažniausiai yra indukuojami
Medžiaga, kuri turi būti skaidoma (arba susiję junginiai), yra
induktoriai
Operonai, dalyvaujantys anabolizme (t.y., medžiagų
biosintezėje) dažniausiai yra represuojami
Inhibitorius arba korepresorius yra maža molekulė, kuri yra
operono produktas
Indukcinė ir represinė reguliacija
6-35
36. Bakterijų genų reguliacija dažniausiai vyksta
transkripcijos lygmenyje
Tačiau taip pat yra nemažai pavyzdžių tokios reguliacijos,
kuri vyksta vėlesnėse genų ekspresijos stadijose
Pavyzdžiui, genų ekspresijos reguliacija taip pat gali
būti:
transliacinė
potransliacinė
6.3. TRANSLIACINĖ IR
POTRANSLIACINĖ
REGULIACIJA
6-36
37. Kai kurių bakterinių genų mRNR transliacija yra
reguliuojama prisijungiant baltymams
Transliaciniai reguliaciniai baltymai atpažįsta
sekas, esančias mRNR
Daugeliu atveju tokie baltymai inhibuoja transliaciją
Jie vadinami transliaciniais represoriais
Transliacinė reguliacija
6-37
38. Transliaciniai represoriai inhibuoja transliaciją vienu iš
dviejų būdų:
1. Prisijungdami šalia Shine-Dalgarno sekos ir/ar starto
kodono
Tai steriškai trukdo ribosomoms inicijuoti transliaciją
2. Prisitvirtindami už Shine-Dalgarno sekos/starto kodono ribų
Jie stabilizuoja antrinę mRNR struktūrą taip, kad nevyktų iniciacija
Transliacinė represija taip pat aptinkama eukariotuose
Transliacinė reguliacija
6-38
39. Antrasis transliacinės reguliacijos būdas yra
antiprasminės (antisense) RNR sintezė
Tai yra RNR grandinė, kuri komplementari mRNR
Tokiu būdu yra reguliuojamas E.coli genas,
atsakingas už osmoreguliaciją -
sugebėjimą kontroliuoti vandens kiekį ląstelėje
E. coli baltymas ompF yra svarbus osmoreguliacijai
Jį koduoja ompF genas (outer membrane protein F)
OmpF baltymas yra sintetinamas esant žemam osmoziniam slėgiui
Esant aukštam osmoziniam slėgiui jo sintezė sumažėja
Transliacinė reguliacija
6-39
40. 6-40
Už ompF geno inhibiciją esant aukštam osmoziniam slėgiui
yra atsakingas kitas genas, vadinamas micF
micF RNR nekoduoja baltymo
Tačiau ji yra komplementari geno ompF mRNR
Todėl ji vadinama antiprasmine RNR
Jos transliacija blokuojama
41. Įprastas metabolizmo fermentų aktyvumo
reguliacijos būdas yra grįžtamojo ryšio (feedback)
inhibicija
Galutinis metabolizmo kelio produktas gali inhibuoti
fermentą, veikiantį ankstyvosiose kelio stadijose
Potransliacinė reguliacija
6-41
42. 6-42
Jei 3-io produkto koncentracija
pasidaro didelė,
jis jungiasi prie 1-o fermento,
taip inhibuodamas jo gebėjimą
paversti 1-ą substratą 1-u produktu
Fermentas 1 yra alosterinis
fermentas, turintis dvi skirtingas
prisijungimo vietas
Katalitinę vietą jungiasi
substratas
Reguliacinę vietą jungiasi
galutinis produktas
43. Kita baltymų funkcijos kontrolės strategija yra jų
struktūros kovalentinė modifikacija
Kai kurios modifikacijos yra negrįžtamos
Proteolitinis perdirbimas
Prostetinių grupių, karbohidratų ar lipidų prijungimas
Kitos modifikacijos yra grįžtamos ir baltymų funkciją
paveikia laikinai
Fosforilinimas (–PO4)
Acetilinimas (–COCH3)
Metilinimas (–CH3)
Potransliacinė reguliacija
6-43
44. 6.4. EUKARIOTŲ GENŲ VEIKLOS
REGULIACIJOS APŽVALGA
Eukariotų organizmai gauna daug naudos iš genų
veiklos reguliavimo
Pavyzdžiui:
Jie gali reaguoti į maisto prieinamumo pokyčius
Jie gali reaguoti į aplinkos stresus
Augalų ir gyvūnų daugialąstiškumas ir sudėtingesnė
ląstelės struktūra taip pat reikalauja ir žymiai
didesnės ir įvairesnės genų ekspresijos
6-44
45. 6.4. EUKARIOTŲ GENŲ VEIKLOS
REGULIACIJOS APŽVALGA
Genų reguliacija būtina užtikrinant:
1. Taisyklingą genų ekspresiją įvairių vystymosi
stadijų metu
Kai kurių genų ekspresija vyksta tik embrione, tuo tarpu
kitų – tik suaugusiame organizme
2. Skirtumus tarp skirtingų ląstelių tipų
Nervų ir raumenų ląstelės atrodo tokios skirtingos tik
dėl to, kad skiriasi jų genų reguliacija (o ne DNR sekos)
6-45
46. 6.4. EUKARIOTŲ GENŲ VEIKLOS
REGULIACIJOS APŽVALGA
Eukariotų genų ekspresija reguliuojama šiuose lygmenyse:
Transkripcijos
Reguliaciniai transkripcijos veiksniai gali indukuoti arba inhibuoti
transkripciją
Chromatino kompaktizacijos laipsnis veikia transkripciją
DNR metilinimas (dažniausiai) inhibuoja transkripciją
RNR brendimo
Alternatyvus splaisingas keičia egzonų pasirinkimą
RNR redagavimas pakeičia bazių sekas mRNR
Transliacijos
Iniciacijos faktorių veikla gali būti modifikuojama fosforilinant
Transliaciją gali reguliuoti baltymai, prisijungiantys prie mRNR 5’ galo
mRNR stabilumas gali keistis dėl prisijungiančių baltymų
Potransliaciniame
Baltymų funkcija gali būti modifikuojama grįžtamojo ryšio inhibicijos būdu
bei kovalentinės modifikacijos būdais
6-46
47. Transkripcijos faktoriai yra baltymai, veikiantys RNR
polimerazės sugebėjimą transkribuoti tam tikrą geną
Skiriami dviejų pagrindinių tipų transkripcijos faktoriai
Bendrieji transkripcijos faktoriai
Reikalingi RNR pol prisijungti prie pagrindinio promotoriaus ir
perėjimui prie elongacijos
Būtini bazinei transkripcijai
Reguliaciniai transkripcijos faktoriai
Reguliuoja šalia esančių genų transkripciją
Daro įtaką RNR pol sugebėjimui pradėti tam tikro geno transkripciją
6.5. REGULIACINIAI
TRANSKRIPCIJOS FAKTORIAI
6-47
48. Reguliaciniai transkripcijos faktoriai atpažįsta
reguliacinius cis elementus, išsidėsčiusius šalia
pagrindinio promotoriaus
Šios sekos vadinamos atsako, kontrolės arba
reguliaciniais elementais
Susijusio geno transkripciją veikia baltymai
(reguliaciniai transkripcijos faktoriai), prisijungiantys
prie šių elementų
Reguliaciniai baltymai, skatinantys transkripciją, vadinami
aktyvatoriais
Seka, prie kurios jie jungiasi, vadinama enhanseriu (stiprintuvu)
Reguliaciniai baltymai, slopinantys transkripciją, vadinami
represoriais
Seka, prie kurios jie jungiasi, vadinama sailenseriu (duslintuvu)
6-48
50. Transkripcijos faktorių baltymai turi regionus,
vadinamus domenais, atliekančius specifines
funkcijas
Vienas domenas gali būti jungimosi su DNR vieta
Kitas domenas gali būti jungimosi su efektoriaus
molekulėmis vieta
Motyvas yra domenas ar jo dalis, kurio(s) struktūra
yra labai panaši daugelyje skirtingų baltymų
Reguliacinių transkripcijos faktorių
struktūrinės ypatybės
6-50
51. 6-51
Atpažinimo spiralės atpažįsta ir sudaro kontaktus su
bazių sekomis palei DNR didįjį griovelį
Vienas iš transkripcijos faktorių prisijungimo prie DNR
būdų yra vandenilinių jungčių sudarymas tarp α
spiralės ir DNR bazių
Spiralės-posūkio-spiralės
elix-turn-helix) motyvas
b) Spiralės-kilpos-spiralės
(helix-loop-helix) motyvas Spiralės-kilpos-spiralės motyvai
gali dalyvauti baltymų
dimerizacijoje
Homodimerus suformuoja du
identiški transkripcijos faktoriai;
Heterodimerus suformuoja du
skirtingi transkripcijos faktoriai
52. 6-52
Sudarytas iš vienos α spiralės
ir dviejų β klosčių, palaikomų
kartu cinko metalo jonų (Zn++)
Dvi α spiralės,
susipynusios dėl leucino
motyvų
Besikaitaliojančios leucino liekanos
abiejuose baltymuose sąveikauja, dėl
ko vyksta baltymo dimerizacija
c) Cinko “pirštelių” (zinc fingers)
motyvas
d) Leucino “užtrauktuko” (leucine zipper)
motyvas
53. Transkripcijos faktorių prisitvirtinimas prie enhanserio
padidina transkripcijos laipsnį (nuo 10 iki 1000 kartų)
Transkripcijos faktorių prisitvirtinimas prie sailenserio
sumažina transkripcijos laipsnį
Daugelis reguliacinių elementų yra nepriklausomi nuo
orientacijos arba dvikrypčiai
Jie gali funkcionuoti tiek pirmyn, tiek ir atgal
Dauguma reguliacinių elementų yra išsidėstę kelių šimtų
nukleotidų atstumu “prieš srovę” nuo promotoriaus
Tačiau kai kurie randami ir kitur
Už keleto tūkstančių nukleotidų
Pasroviui nuo promotoriaus
Netgi intronuose!
Enhanseriai ir sailenseriai
6-53
54. Dauguma reguliacinių transkripcijos faktorių tiesiogiai
nesijungia su RNR polimeraze
Reguliacinių transkripcijos faktorių poveikį RNR
polimerazei perduoda du ląstelėje dažnai aptinkami
baltymų kompleksai
1. TFIID
2. Mediatorius
TFIID ir mediatorius
6-54
55. 6-55
Bendrasis transkripcijos
faktorius, kuris jungiasi prie
TATA dėžutės
Pritraukia RNR polimerazę prie
promotoriaus
Transkripcijos aktyvatorius pritraukia
TFIID prie promotoriaus ir/ar aktyvina jo
funkciją
Taigi, vyksta transkripcijos aktyvacija
Transkripcijos represorius inhibuoja
TFIID prisijungimą prie promotoriaus
arba slopina jo funkciją
Vyksta transkripcijos represija
a) Reguliaciniai transkripcijos faktoriai ir TFIID
56. 6-56
Transkripcijos aktyvatorius stimuliuoja
mediatoriaus funkciją
Šis leidžia RNR pol suformuoti
preiniciacijos kompleksą
Po to prasideda transkripcijos elongacijos
fazė
Transkripcijos represorius slopina
mediatoriaus funkciją
Transkripcija stabdoma
STOP
b) Reguliaciniai transkripcijos faktoriai ir mediatorius
57. Reguliacinių transkripcijos faktorių funkcijai gali turėti
įtakos:
1. Efektoriaus molekulės prisijungimas
2. Baltymų tarpusavio sąveika
3. Kovalentinė modifikacija
Kaip reguliuojami reguliaciniai
transkripcijos faktoriai?
6-57
58. 6-58
Transkripcijos faktorius
dabar gali prisijungti prie
DNR
Homodimerų ir
heterodimerų
formavimasis
a) Efektoriaus molekulės (pvz., hormono) prisijungimas
b) Baltymų tarpusavio sąveika
c) Potransliacinė modifikacija, pvz., fosforilinimas
59. Chromatino struktūros pokyčiai atsiranda dėl DNR
struktūros pokyčių ir/ar dėl chromatino
kompaktiškumo pokyčių
Tokie pokyčiai gali būti
1. Genų amplifikacija
2. Genų pertvarkymai
3. DNR metilinimas
4. Chromatino glaudinimas
6.6. CHROMATINO
STRUKTŪROS POKYČIAI
6-59
Retai taikomi genų ekspresijos
reguliavimo būdai
Įprastiniai genų ekspresijos
reguliavimo būdai
60. Genų amplifikacija yra retai
naudojamas genų veiklos
reguliavimo mechanizmas
Dėl amplifikacijos labai padaugėja
tam tikrų genų kopijų
rRNR genų amplifikacija Xenopus laevis
ovocituose
Kai kurių genų amplifikacija vėžinėse
ląstelėse
Susiformuoja žiedinės molekulės,
sudarančios smulkias acentromerines
chromosomas, vadinamas mažosiomis
taškinėmis chromosomomis (double
minutes; dmin)
6-60
Genų pertvarkymai stebimi tam tikrais specifiniais
atvejais
Pavyzdžiui, vyksta imunoglobulinų genų pertvarkymai,
užtikrinantys skirtingų antikūnų baltymų kodavimą.
61. Erdvinė chromatino struktūra yra svarbus genų
ekspresijos reguliavimo mechanizmas
Chromatinas yra labai dinamiška struktūra, kurios
konformacija keičiasi ir įgyja vieną iš dviejų galimų
būvių
Uždara konformacija
Chromatinas labai kompaktiškas
Transkripcija labai apsunkinta arba iš viso neįmanoma
Atvira konformacija
Chromatinas stipriai dekondensuotas
Gali vykti transkripcija
Chromatino struktūra
6-61
62. Chromatino supakavimo laipsnio kitimai eukariotų
chromosomose vyksta interfazėje
Vykstant genų aktyvacijai uždaras chromatinas turi virsti
atviru chromatinu
Tik tada gali vykti transkripcija
6-62
Pavyzdys gali būti varliagyvių ovocitų
chromosomos
Chromosoma nesuformuoja 30 nm siūlo
Vietoje to susidaro daug dekondensuotų
radialinių kilpų
Tai yra tos DNR sritys, kurių genai aktyviai
transkribuojami
Šios chromosomos pavadintos lempų
šepečiais (lampbrush chromosomes)
Jos primena šepetėlius, kadaise naudotus
žibalinėms lempoms valyti nuo suodžių
63. Globino genų ekspresija vyksta retikuliocituose
Tačiau individualių šios genų šeimos narių ekspresija
vyksta skirtingomis vystymosi stadijomis
Pavyzdžiui:
β-globinas Suaugusiame organizme
γ-globinas Vaisiuje
Kai kurie žmogaus globino genai yra išsidėstę 11-oje
chromosomoje šalia vienas kito
Globino genų ekspresija
6-63
64. Talasemija yra vieno ar daugiau globino genų ekspresijos
defektas
Įdomu, kad kai kurių talasemija sergančių pacientų organizmai
nesugeba sintetinti β globino, nors ir turi normalų jo geną
6-64
Šio tipo talasemija atsiranda dėl DNR delecijos, įvykusios
prieš srovę nuo β globino geno
β globino genas yra sveikas
Tačiau jis yra išjungtas
DNR segmentų delecijos, randamos skirtingose žmonių
populiacijose
65. 6-65
Prieš srovę nuo β
globino geno buvo
nustatyta DNR sritis,
būtina globino geno
ekspresijai
Ši sritis pavadinta
lokuso kontrolės
regionu (locus control
region - LCR)
Ji padeda reguliuoti
chromatino konformaciją
Jos trūksta kai kurių
pacientų, sergančių
talasemija, DNR
Dabar genus gali pasiekti
RNR pol ir transkripcijos
faktoriai
66. Šalia chromatino supakavimo laipsnio, kita
chromatino struktūrinė ypatybė, turinti įtakos genų
veiklai, yra nukleosomų padėtis
Chromatine nukleosomos dažniausiai yra išsidėstę
ant DNR maždaug vienodais intervalais
Tačiau nukleosomų padėtis chromatine gali keistis, kai
vyksta geno ekspresija
Jų padėtis nesikeičia genuose, kurie neaktyvūs, pvz., esantys
kituose audiniuose
Globino genų ekspresija
6-66
67. 6-67
Nukleosomos padėties pokyčiai aktyvuojantis β globino genui
Išsidėstę reguliariais intervalais nuo -3000 iki + 1,500
Išsidėstymo reguliarumo sutrikimas
intervale nuo -500 iki + 200
a) Nukleosomų išsidėstymas fibroblastų β globino gene, kurio ekspresija nevyksta
b) Nukleosomų išsidėstymas retikuliocitų β globino gene, kurio ekspresija yra intensyvi
68. Chromatino struktūra yra keičiama dviem įprastiniais
būdais
1. Histonų kovalentinė modifikacija
2. Nuo ATP priklausomas chromatino struktūros
pertvarkymas
Chromatino struktūros
pertvarkymas (remodeling)
6-68
69. 1. Kovalentinė histonų modifikacija
Histonų polipeptidų galai yra modifikuojami įvairiais
būdais
Tai gali būti acetilinimas; fosforilinimas; metilinimas
6-69
Prikabina acetilo grupes; taip
susilpninamos histonų ir
DNR sąveikos
Pašalina acetilo grupes;
sąveikos atsistato
a) Histonų acetilinimas
70. 6-70
SWI/SNF šeimos baltymai
Akronimai nurodo, kokie pokyčiai
stebimi mielėse, jei fermentai
neveiklūs
SWI mutantai nesugeba atlikti
poravimosi tipo perjungimo
(switching)
SNF mutantai nefermentuoja
sacharozės (sucrose non-
fermenters)
Šie pokyčiai gali žymiai paveikti genų
ekspresijąb) Chromatino struktūros pertvarkymas
2. Nuo ATP priklausomas chromatino struktūros
pertvarkymas
ATP energija yra naudojama nukleosomų struktūrai pakeisti.
Tada DNR lengviau gali pasiekti transkripcijos baltymai
71. Svarbi tranckripcijos aktyvatorių funkcija yra pritraukti
anksčiau paminėtus baltymus prie promotoriaus
Gerai ištyrinėtas pavyzdys yra mielių genas,
dalyvaujantis poravimosi procese
Mielės gali būti a ir α poravimosi tipo
Persijungimą iš vieno tipo į kitą koduoja genas HO
Chromatino struktūros
pertvarkymas (remodeling)
6-71
72. 6-72
SWI pavadinimas kilęs
nuo “switching”
SAGA yra akronimas nuo
Spt/Ada/GCN5/Acetyltransferase
Histonų acetiltransferazė gali
transkripciškai reguliuoti genų veiklą
73. 6-73
SBP yra akronimas nuo
“mating type switching cell
cycle box protein”
RNR polimerazė
Atvira konformacija leidžia
prisijungti prie enhanserio
antram transkripcijos
aktyvatoriui (SBP)
Šis antrasis transkripcijos aktyvatorius
pritraukia RNR polimerazę ir bendruosius
transkripcijos faktorius prie promotoriaus.
Tai inicijuoja transkripciją
74. DNR metilinimas yra chromatino struktūros pokytis,
nutildantis genų ekspresiją
Jis būdingas daugeliui, tačiau ne visoms eukariotų
rūšims
Mielių ir drozofilos DNR yra mažai metilinta
Stuburinių ir augalų DNR yra ženkliai metilinta
Žinduolių DNR yra metilinta ~ 2 iki 7%
DNR metilinimas
6-74
75. 6-75
(arba DNR metilazė) CH3
CH3
CH3
Tik viena grandinė
metilinta
Abidvi grandinės
metilintos
a) Citozino metilinimas
b) Nemetilinta
c) Hemimetilinta
d) Pilnai metilinta
76. DNR metilinimas paprastai inhibuoja eukariotų
genų transkripciją
Ypač, jei metilinimas vyksta promotoriaus srityje
Daugelis stuburinių ir augalų genų šalia savo
promotorių turi CpG sąleles
Šių CpG sąlelių ilgis yra 1,000 - 2,000 nukleotidų
Namų ruošos (housekeeping) genų
CpG sąlelės yra nemetilintos
Šių genų ekspresija vyksta daugelio audinių ląstelėse
Specifinių audinių genų
ekspresija gali būti nutildyta metilinant CpG sąleles
6-76
77. 6-77
Transkripcinis nutildymas metilinant DNR
Transkripcijos
aktyvatoriai jungiasi
prie nemetilintos DNR
Tai inhibuoja transkripcijos
iniciaciją
a) Metilinimas inhibuoja transkripcijos aktyvatorių prisijungimą
Metilinimas
Metilo grupės blokuoja
transkripcijos aktyvatoriaus
prisijungimą prie
enhanserio
78. 6-78
Transkripcinis nutildymas metilinant DNR
b) metil-CpG surišantis baltymas pritraukia kitus baltymus, kurie
kompaktizuoja chromatiną
Metil-cpG surišantis baltymas
prisitvirtina prie metilintos
CpG sąlelės
Metil-CpG surišantis baltymas
pritraukia kitus baltymus, tokius
kaip histonų deacetilazė, kurie
pertvarko chromatiną į uždarą
konformaciją
79. Metilintos DNR sekos yra paveldimos ląstelėms
dalijantis
Po replikacijos tik viena DNR grandinė yra metilinta
(hemimetilinta DNR). Tai inicijuoja kitos DNR
grandinės metilinimą
DNR metilinimas yra paveldimas
6-79
80. CH3
CH3
CH3
CH3 Hemimetilinta DNR
DNR metilazė verčia
hemimetilintą DNR į
pilnai metilintą
Tai labai veiksmingas,
tačiau ir įprastas įvykis,
vykstantis žinduolių ir
augalų ląstelėse
CH3
CH3CH3
CH3
Einamasis metilinimas
6-80
DNR
replikacija
Metilinimas de novo
Retas labai
reguliuojamas įvykis
81. 6-81
DNR metilinimas gali
veikti ne tik pavienių genų,
tačiau ir visų chromosomų
transkripciją
Metilinant DNR yra
inaktyvinama žinduolių
viena X chromosoma
X chromosomos inaktyvinimas
vyksta atsitiktinai. Todėl jei X
chromosomoje esantis genas
yra heterozigotinėje būsenoje ir
koduoja morfologinį požymį,
tokios atsitiktinės inaktyvacijos
pasekmės yra matomos
fenotipiškai
Pavyzdys yra kačių kailio
spalva
Calico
Tortoiseshell
82. Eukariotų organizmuose gana įprasta genų
ekspresiją reguliuoti ir RNR lygmenyje
Galimi įvairūs tokios reguliacijos būdai
Alternatyvus splaisingas
RNR redagavimas
RNR stabilumo keitimas
RNR interferencija
6.7. RNR BRENDIMO IR
TRANSLIACIJOS REGULIACIJA
6-82
83. Introninei eukariotų genų struktūrai labai svarbų
biologinį pranašumą suteikia reiškinys, vadinamas
alternatyviu splaisingu
Alternatyvus splaisingas reiškia, kad pre-mRNR
splaisingas gali vykti daugiau negu vienu būdu
Daugeliu atveju tai sukuria dvi alternatyvias versijas
baltymo, turinčio panašią funkciją
Taip yra dėl to, kad daugelis jų aminorūgščių sekų yra identiškoas
Tačiau susidarančio sekų skirtumo pakanka, kad kiekvienas
baltymas pasižymmėtų tik jam būdingomis savybėmis
Alternatyvus splaisingas
6-83
84. Splaisingo ir alternatyvaus splaisingo laipsnis labai
nevienodas skirtingų rūšių organizmuose
Kepimo mielės turi maždaug 6,000 genų
~ 300 (t.y., 5%) koduoja mRNR, kurių splaisingas vyksta
Tik keletui iš šių 300 genų būdingas alternatyvus splaisingas
Žmogus turi ~ 35,000 genų
Daugumos šių genų mRNR būdingas splaisingas
Manoma, kad ne mažiau kaip vienas trečdaliui būdingas alternatyvus
spaisingas
Pastaba: Kai kurių mRNR alternatyvus splaisingas vyksta taip, kad
yra pagaminama dešimtys ar net šimtai skirtingų mRNR
Alternatyvus splaisingas
6-84
85. Alternatyvus splaisingas nėra atsitiktinis reiškinys
Specifiniai splaisingo būdai ląstelėje yra reguliuojami
Šioje reguliacijoje dalyvauja baltymai, vadinami
splaisingo faktoriais
Jie svarbūs pasirenkant splaisingo vietas
Vienas iš splaisingo faktorių pavyzdžių yra SR baltymai
Jų terminaliniame C gale yra domenas, turintis daug serino
(S) ir arginino (R)
Šie baltymai dalyvauja baltymų tarpusavio atpažinimo procesuose
Jų terminaliniame N gale yra prisijungimo prie RNR domenas
Alternatyvus splaisingas
6-85
86. Splaisosoma atpažįsta 5’ ir 3’ splaisingo vietas ir
pašalina įsiterpusį introną
Splaisingo faktoriai moduliuoja splaisosomos
sugebėjima atpažinti ir pasirinkti splaisingo vietas
Tai gali vykti dviem būdais
1. Kai kurie splaisingo faktoriai inhibuoja splaisosomos
sugebėjimą atpažinti splaisingo vietą (splaisingo
represoriai)
2. Kai kurie splaisingo faktoriai sustiprina splaisosomos
sugebėjimą atpažinti splaisingo vietą (splaisingo
enhanseriai)
6-86
Alternatyvus splaisingas
89. RNR redagavimas reiškia nukleotidų sekos
pakeitimą RNR molekulėje
Gali būti tam tikrų bazių pašalinimas arba įterpimas į
seką
Arba vienos bazės virtimas (konversija) kita
RNR redagavimo pasekmės mRNR yra įvairios
Starto arba stop kodonų sukūrimas
Koduojančios sekos pasikeitimas
RNR redagavimas
6-89
90. RNR redagavimas pirmiausia buvo aptiktas
tripanosomose
Šiame procese dalyvauja RNA gidas (guide)
RNR gidas gali nurodyti vieno ar daugiau uracilų
įterpimą ar pašalinimą iš RNR
RNR redagavimas
6-90
91. 6-91
3’ galai turi uracilų
seką
Pirmiausia, 5’ inkaras
jungiasi su
redaguojama RNR
Kerpa redaguojamą RNR
tam tikroje vietoje
5’ galas (inkaras) yra
komplementarus
redaguojamai mRNR
RNR gido 3’ galas
patraukiamas nuo
redaguojamos RNR
Įterpia uracilus Pašalina uracilus
Sujungia dvi RNR dalis
92. Labiau paplitęs RNR redagavimo mechanizmas yra
vienos bazės vertimas kita
Dažniausiai tai daroma deamininant bazę
6-92
Transliacijos metu
atpažįstamas kaip
guaninas
93. RNR redagavimo
pavyzdžiai
Organizmas Redagavimo tipas Aptinkamas
Tripanosomos Uracilo nukleotidų įterpimas,
retkarčiais - pašalinimas
Daugelyje mitochondrijų mRNR
Sausumos augalai C konversija į U Daugelyje mitochondrijų ir
chloroplastų mRNR, tRNR ir
rRNR
Gleivūnai C įterpimas Daugelyje mitochondrijų mRNR
Žinduoliai C konversija į U Apolipoproteino B mRNR
A konversija į I Glutamato receptoriaus mRNR,
daugelyje tRNR
Drozofila A konversija į I Kalcio ir natrio kanalų baltymų
mRNR
6-93
94. Eukariotų mRNR stabilumas yra labai įvairus
Gali būti nuo kelių minučių iki keleto dienų
mRNR stabilumas gali būti reguliuojamas taip, kad
jos gyvenimo pusamžis sutrumpėtų arba pailgėtų
Tai stipriai veikia mRNR koncentraciją ląstelėje
Kaip pasekmė, kinta gaminamo baltymo kiekis (geno ekspreijos
laipsnis)
mRNR stabilumą veikia šie veiksniai
1. poliA uodegos ilgis
2. Destabilizuojantys elementai
mRNR stabilumas
6-94
95. 1. poliA uodegos ilgis
Dauguma naujai sintetintų mRNR turi maždaug 200
nukleotidų ilgio poliA uodegą
Ją atpažįsta su poliA susirišantis baltymas (polyA
binding protein),
Kuris susiriša su poliA uodega ir padidina stabilumą
Senstant mRNR jos poliA uodega trumpėja dėl ląstelėje
esančių nukleazių veiklos
Su poliA susirišantis baltymas daugiau negali susirišti, jei
poliA uodega trumpesnė nei 10-30 adenozinų
Tokia mRNR grandinė suskaidoma egzo- ir endonukleazių
6-95
96. 2. Destabilizuojantys elementai
Randami trumpai gyvenančiose mRNR
Šie elementai gali būti randami bet kurioje mRNR vietoje
Tačiau labiausiai įprasta jų buvimo vieta - 3’ gale tarp stop kodono
ir poliA uodegos
6-96
3’-untranslated region5’-untranslated region
AU-rich element
Atpažįsta ir psisijungia ląstelės baltymai
Šie baltymai veikia mRNR degradaciją
97. Dvigrandininė RNR gali nutildyti tam tikrų genų
ekspresiją
Šis atradimas buvo padarytas tiriant augalus ir nematodę
Caenorhabditis elegans
Naudojant klonavimo metodus į augalų genomą
galima įterpti klonuotus genus
Kai yra įterpiama daug klonuoto geno kopijų, geno
ekspresija gana dažnai yra nutildoma
Tai gali vykti dėl dvigrandininės RNR formavimosi
Dvigrandininė RNR ir genų
nutildymas (silencing)
6-97
98. 6-98
Genų insercijos, galinčios sukelti dvigrandininės RNR susidarymą
Transkripcija vyksta nuo abiejų
promotorių
Todėl transkribuojama tiek prasminė,
tiek koduojanti matricinė
grandinės
Dėl to susidaro komplementarios RNR,
formuojančios dvigrandininę
struktūrą
Šis įvykis nutildo klonuoto
geno ekspresiją
99. Įrodymai, kad mRNR degraduoja dėl dvigrandininės
grandinės susidarymo, buvo gauti tiriant C. elegans
Antiprasminės RNR injekcija į ovocitus nutildo geno
ekspresiją
Netikėtai pasirodė, kad dvigrandininės RNR injekcija tai daro 10
kartų efektyviau
Šis reiškinys buvo pavadintas RNR interferencija (RNAi)
Dvigrandininė RNR ir genų
nutildymas (silencing)
6-99
100. 6-100
Ląstelėje esanti mRNR yra
sukarpoma endonukleazių,
esančių komplekse
Trumpa RNR iš
antiprasminės grandinės
Geno, koduojančio šią
mRNR, ekspresija
nutildoma
101. RNR interferencija yra plačiai aptinkama
eukariotuose
Manoma, kad RNRi
1. Yra kovos su kai kuriais virusais būdas
Ypač su turinčiais dvigrandininės RNR genomą
2. Svarbi nutildant kai kuriuos transpozabilius elementus
Kai kurie šių elementų gamina dvigrandininę RNR kaip tarpinį
transpozicijos proceso produktą
Dvigrandininė RNR ir genų
nutildymas (silencing)
6-101
102. Ląstelės fundamentiniai procesai dažnai
reguliuojami moduliuojant transliacijos iniciacijos
faktorius
Esant tam tikroms sąlygoms ląstelei yra naudinga
sustabdyti baltymų sintezę
Virusinių infekcijų atveju
Tada virusas negali gaminti virusinių baltymų
Badaujant
Ląstelė taupo resursus
Iniciacijos faktoriai ir transliacijos
laipsnis
6-103
103. Nustatyta, kad eukariotų transliaciją veikia iniciacijos
faktorių fosforilinimas
Pagrindiniai iniciacijos faktoriai, kontroliuojantys
transliacijos iniciaciją yra
eIF2 ir eIF4F
Šių dviejų faktorių fosforilinimas duoda priešingus
rezultatus
eIF2α fosforilinimas transliaciją slopina
eIF4F fosforilinimas transliaciją skatina
6-104
105. eIF4F naudoja kitą transliacijos reguliavimo kelią
Jis reguliuoja mRNR prisijungimą prie ribosominio
iniciacijos komplekso
Fosforilinimas eIF4F aktyvina
Fosforilinimą stimuliuoja signalinės molekulės,
skatinančios ląstelių proliferaciją
Pavyzdžiui, augimo faktoriai ir insulinas
Fosforilinimą mažina šiluminis šokas ir virusinės infekcijos
6-106