More Related Content
What's hot
What's hot (20)
463258043-Biologija-Homeostazė-2020-04-17-pdf.pdf
- 1. Homeostazė Elona Petrošienė Biologijos mokytoja metodininkė
- 2. Neurohumoralinis organizmo veiklos reguliavimas • Bendra, tarpusavyje susijusi nervų ir endokrininės (humoralinės) sistemos veikla. • Organizmas dirba darniai, prisitaiko prie aplinkos pokyčių, palaikoma jo pastovi vidinė terpė. • Skiriasi šių dviejų sistemų veikimo greitis ir trukmė. Požymiai Nervinis reguliavimas Hormonai Atsako greitis Labai didelis Mažas Veikimo vieta Labai ribota Veikia plačiame plote Trukmė iki atsako Staiga prasideda ir greitai baigiasi Gali trukti kelias valandas ar dienas Veikimo būdas Paprastai stimuliuoja organą Skirtingi hormonai gali slopinti arba stimuliuoti Nervinio ir humoralinio reguliavimo skirtumai:
- 3. Liaukos Endokrininės (vidaus sekrecijos - belatakės) Organizmo liaukos, kurios išskiria medžiagas (hormonus) tiesiai į kraują. Latakų neturi. Tai hipofizė, skydliaukė, antinksčiai, epifizė, placenta (laikinoji), užkrūčio ir prieskydinė liaukos. Liaukų rūšys Egzokrininė (išorinės sekrecijos) Turi ištekamuosius latakus ir savo sekretą išskiriančios į epitelio paviršių ar į organų ertmes. Tai ašarų, prakaito, seilių, pieno, skrandžio, žarnyno, kvėpavimo takų taurės formos liaukos. Mišrios Funkcionuoja kaip išorinės ir kaip vidaus sekrecijos liaukos. Kasa išskiria virškinimo fermentus į dvylikapirštę žarną (egzokrininė) ir hormonus į kraują (endokrininė). Lytinėse liaukose subręsta lytinės ląstelės, kurios išskiriamos į latakus (egzokrininė), ir lytiniai hormonai – tiesiai į kraują (endokrininė).
- 4. Užduotis A ir B paveiksluose pavaizduotos liaukos: viena jų yra vidaus sekrecijos, kita – išorės sekrecijos liauka. 1. Nurodykite, kokiais sandaros ir funkcijos požymiais šios dvi liaukos yra panašios. (2 taškai) ✓ Sandaros – abi sudarytos iš epitelinio audinio. Funkcijos – abiejų ląstelėse susidaro ir išskiriamos tam tikros medžiagos. 2. Nurodykite šių liaukų skirtumus. (2 taškai) ✓ A liauka – gamina hormonus, kuriuos išskiria į kraują. B liauka – gamina įvairias medžiagas ir išskiria jas į lataką, o iš latako – į organus. 3. Pateikite po vieną A ir B tipo liaukų pavyzdį. (2 taškai) ✓ A liaukos – skydliaukė ARBA antinksčiai ARBA hipofizė. B liaukos – seilių liauka ARBA skrandžio (žarnų) sultis išskirianti liauka.
- 5. Humoralinis organizmo reguliavimas • Organizmų veiklos hormoninis reguliavimas vadinamas humoraliniu. • Gyvūnų evoliucijoje humoralinė reguliacija atsirado anksčiau nei nervinė reguliacija. • Hormonai susidaro vidaus sekrecijos (endokrininėse) liaukose ir tiesiai patenka į kraujo ar limfos kapiliarus. Išnešiojami po visą organizmą. Poveikis lėtas, bet ilgalaikis. Antinksčiai gamina adrenaliną, kuris mobilizuoja organizmą pavojingoms situacijoms, didina gliukozės koncentraciją kraujyje. Moterų kiaušidės gamina estrogeną, kuris skatina moteriškųjų antrinių lytinių požymių formavimąsi, stimuliuoja gimdos sienelės augimą ir progesteroną - paruošia gimdą priimti gemalą ir padeda palaikyti nėštumą. Vyrų sėklidės gamina testosteroną, kuris skatina lytinės sistemos, lytinių ląstelių, antrinių lytinių požymių bei elgsenos formavimąsi. Skydliaukės gaminamas tiroksinas reguliuoja augimą ir psichinį vystymąsi, skatina medžiagų apykaitą. O kalcitoninas – mažina kalcio ir fosforo kiekį kraujyje. Hipofizė gamina daugelį hormonų, tarp jų LH, FSH, ADH, kurie kontroliuoja kitas endokrinines liaukas. Somatotropinas – stimuliuoja baltymų sintezę, didina gliukozės kiekį kraujyje, skatina augimą. Kasoje esančios Langerhanso salelės (beta ląstelės) gamina insuliną, kuris skatina glikogeno kaupimąsi kepenyse, baltymų bei riebalų sintezę. Gliukagonas (gamina alfa ląstelės) skatina glikogeno virtimą gliukoze.
- 6. Užduotis Paveiksle pavaizduotos žmogaus vidaus sekrecijos liaukos. 1. Įvardykite paveiksle raidėmis A, B ir D pažymėtas vidaus sekrecijos liaukas. (2 taškai) ✓ A – hipofizė (pasmegeninė liauka), B – skydliaukė, D – antinksčiai. 2. Įvardykite paveiksle raidėmis E ir F pažymėtas liaukas ir paaiškinkite jų išskiriamų hormonų reikšmę žmogaus organizmui. (3 taškai) ✓ E – kiaušidės, F – sėklidės. (1 taškas) ✓ Lytiniai hormonai skatina antrinių lytinių požymių formavimąsi/brendimą (1 taškas). Galite paaiškinti konkrečių hormonų reikšmę moters oranizme (1 taškas) ir konkrečių hormonų reikšmę vyro organizme (1 taškas). ✓ Lytiniai hormonai reguliuoja lytinių ląstelių susidarymą (1 taškas). 3.1. Nurodykite liaukos, paveiksle pažymėtos raide C, gaminamus hormonus. (1 taškas) ✓ Kasa gamina insuliną ir gliukagoną.
- 7. Požymis Humoralinis reguliavimas Nervinis reguliavimas Veikimo trukmė Gali trukti kelias valandas, ar paras / trukmė ilga Reakcijos staiga prasideda ir greitai baigiasi milisekundžių trukmės/trukmė trumpa Reakcijos greitis Mažas/lėtas Didelis 3.2. Kas nutiktų žmogaus organizmui trūkstant šių hormonų? (2 taškai) ✓ Sutriktų gliukozės koncentracijos reguliacija organizme (1 taškas). Trūkstant insulino, susergama cukriniu diabetu/gliukozės kraujyje padaugėja/su šlapimu išsiskiria daugiau gliukozės (1 taškas). Trūkstant gliukagono gliukozės kiekis kraujyje sumažėja (1 taškas). 4. Pagal lentelėje pateiktus požymius palyginkite nervinį ir humoralinį organizmo reguliavimą. (2 taškai) Požymis Humoralinis reguliavimas Nervinis reguliavimas Veikimo trukmė Reakcijos greitis
- 8. Užduotis Paveiksle nurodytos vidaus sekrecijos liaukos. 1. Lentelėje įrašykite vidaus sekrecijos liaukų pavadinimus. (2 taškai) Raidė Vidaus sekrecijos liaukos pavadinimas A Hipofizė (pasmegeninė liauka) B Skydliaukė C Kasa D Antinksčiai Raidė Vidaus sekrecijos liaukos pavadinimas A B C D
- 9. 2. Nurodykite vidaus ir išorės sekrecijos liaukų du skirtumus. (2 taškai) ✓ Vidaus sekrecijos liaukos gamina hormonus ir neturi latakų (hormonus išskiria tiesiai į kraują). Išorės sekrecijos liaukos gamina sekretus, kuriuos išskiria į organo išorę per lataką. 3. Nurodykite dvi išorės sekrecijos liaukas ir kokį sekretą jos išskiria (2 taškai) ✓ Seilių liauka išskiria seiles. Prakaito liauka – prakaitą. 4. Nurodykite kasos gaminamą hormoną, kuris mažina gliukozės kiekį kraujyje. (1 taškas) ✓ Insulinas. 5. Paaiškinkite pavojų, kuris iškyla žmogui, kai trūksta šio hormono. (2 taškai) ✓ Sutrinka gliukozės vertimas glikogenu, padidėja gliukozės kiekis kraujyje, pažeidžiama inkstų veikla. Gliukozės perteklius šalinamas su šlapimu. Susergama cukriniu diabetu (cukralige).
- 10. Homeostazė • Tai sudėtingi procesai, kuriais organizme palaikoma pastovi vidaus terpė. • Kūno ląstelės dirba gerai, kai jose yra tinkama gliukozės, vandens ir druskų koncentracija, pastovi kūno temperatūra. • Palaikant homeostazę dalyvauja kasa ir kepenys, oda, plaučiai ir inkstai. • Labiausiai homeostazę reguliuoja nervų sistema ir vidaus sekrecijos liaukos. • Homeostazės reguliavimo sistemą sudaro: 1. Receptorius (daviklis), priimantis dirgiklį. 2. Valdymo centras, kuris iš receptoriaus priima informaciją ir duoda nurodymus. 3. Efektorius (vykdomasis organas) atlieka pokytį, ištaisantį veiksmą.
- 11. Užduotis Žmogaus organizmas palaiko homeostazę reguliuodamas gliukozės, vandens ir druskų koncentraciją bei palaikydamas pastovią kūno temperatūrą. Lentelėje nurodyti žmogaus šalinimo organai ir medžiagų apykaitos atliekos, kurios šalinamos iš organizmo. Žmogaus šalinimo organai Druskos Anglies dioksidas Šlapalas Šlapimo rūgštis Vanduo Inkstai Oda Plaučiai 1. Lentelėje ženklu + pažymėkite šalintinas medžiagas, kurios šalinamos iš organizmo per organus, nurodytus lentelėje. (3 taškai) Žmogaus šalinimo organai Druskos Anglies dioksidas Šlapalas Šlapimo rūgštis Vanduo Inkstai + + + + Oda + + + Plaučiai + +
- 12. 2. Apibūdinkite, kaip šalintinos medžiagos iš audinių patenka į plaučius. (1 taškas) ✓ Iš audinių šalintinos medžiagos į kraują patenka difuzijos būdu (1 taškas). ARBA Kraujas šalintinas medžiagas nuneša į plaučius (1 taškas). 3. Kaip keičiasi išskiriamo šlapimo kiekis ir koncentracija kylant aplinkos temperatūrai? (1 taškas) ✓ Šlapimo kiekis mažėja, šlapimo koncentracija didėja. 4. Paaiškinkite, koks odos vaidmuo palaikant homeostazę. (4 taškai) ✓ Oda dalyvauja termoreguliacijoje (1 taškas). Pakilus temperatūrai, odos paviršiuje kraujagyslės išsiplečia (1 taškas), taip atiduodama daugiau šilumos (1 taškas) ir labiau prakaituojama (1 taškas). Temperatūrai sumažėjus, odos paviršiuje kraujagyslės susitraukia (1 taškas), šilumos atiduodama mažiau (1 taškas), mažiau prakaituojama (1 taškas).
- 13. Užduotis Schemoje pavaizduoti medžiagų apykaitos atliekalų šalinimo organai. 1. Rodyklėmis nurodykite tris skirtingoms sistemoms priklausančius šalinimo organus ir užrašykite jų pavadinimus. (3 taškai) 2.1 Nurodykite vieną medžiagą, kuri šalinama per visus jūsų pažymėtus organus. (1 taškas) ✓ Vanduo. 2.2. Nurodykite dar tris medžiagas, kurias organizmas šalina kaip atliekas. (2 taškai) ✓ Anglies dioksidas; druskos; šlapalas; vitaminų perteklius (ARBA vaistai). 3. Trumpai aprašykite, kaip medžiagų apykaitos atliekos iš audinių patenka į šalinimo organus. (2 taškai) ✓ Medžiagų apykaitos atliekos patenka į kraują, o kraujas nuneša jas į šalinimo organus. 4. Kuris iš jūsų nurodytų šalinimo organų ne tik šalina, bet ir tiesiogiai dalyvauja palaikant pastovią kūno temperatūrą? (1 taškas) ✓ Oda.
- 14. Kūno temperatūros reguliavimas • Kūno temperatūros valdymo centras – pagumburis (tarpinės smegenys). • Termoreguliacijoje dalyvauja ne tik odos (dermos) šilumos ir šalčio receptoriai, bet ir kraujagyslėse bei smegenyse (daugiausia pagumburyje) esantys receptoriai, reaguojantys į kraujo temperatūros pokyčius. • Efektoriai – skersaruožiai griaučių raumenys, odos plaukų šiaušiamieji raumenys, kraujagyslių lygieji raumenys, prakaito liaukos.
- 15. Užduotys Paveiksle pavaizduotos žmogaus smegenys. 2. Sveiko žmogaus organizme palaikoma pastovi temperatūra. Paaiškinkite, kaip reguliuojama kūno temperatūra (pasirinkite vieną atvejį – kai aplinkos temperatūra krinta arba kyla). (4 taškai) ✓ Kai kyla aplinkos temperatūra odos receptoriai reaguoja į jos pokyčius ir signalas iš receptorių siunčiamas į tarpines smegenys, o iš ten į kraujagysles, ir prakaito liaukas. Dėl to kraujagyslės išsiplečia, į odą priteka daugiau kraujo ir išsiskiria daugiau šilumos, kartu suintensyvėja ir prakaitavimas, garuodamas prakaitas pašalina šilumos perteklių. 1. Paveiksle rodykle pažymėkite smegenų dalį, kurioje yra kūno temperatūros reguliavimo centras, užrašykite jos pavadinimą. (2 taškai)
- 16. 3. Kuo žmogui pavojinga aukšta aplinkos temperatūra? (1 taškas) ✓ Žmogų gali ištikti šiluminis smūgis,/ organizmas gali perkaisti,/ prarasti didelį vandens kiekį. 4. Pastovios žmogaus kūno temperatūros palaikymas – vienas iš homeostazės pavyzdžių. Pateikite dar vieną žmogaus organizmo homeostazės pavyzdį. (1 taškas) ✓ Gliukozės kiekio kraujyje reguliavimas. 5. Kokiam (dideliam ar mažam) šiltakraujui gyvūnui reikia daugiau energijos pastoviai kūno temperatūrai palaikyti? Kodėl? (2 taškai) ✓ Daugiau energijos pastoviai kūno temperatūrai palaikyti reikia mažam gyvūnui, nes jo labai greita medžiagų apykaita ir daug energijos išspinduliuoja šilumos pavidalu. 6. Nurodykite du stuburinius gyvūnus, kurių kūno temperatūra kinta kartu su aplinkos temperatūra. (1 taškas) ✓ Varlė ir driežas.
- 17. Užduotis Paveiksle pavaizduota odos sandara. 1. Lentelėje įrašykite odos sluoksnių pavadinimus ir sluoksnio A audinio tipą. (2 taškai) Sluoksnis Sluoksnio pavadinimas Audinio tipas A B Jungiamasis C Jungiamasis Sluoksnis Sluoksnio pavadinimas Audinio tipas A Epidermis Epitelinis B Tikroji oda (arba derma) Jungiamasis C Poodis (arba poodinis riebalų sluoksnis) Jungiamasis
- 18. 2. Nurodykite tris odos funkcija. (2 taškai) ✓ Oda atlieka apsauginę, šalinimo ir termoreguliacijos funkcijas. 3. Paaiškinkite odos reakciją į oro temperatūros pokyčius. (2 taškai) ✓ Pakilus oro temperatūrai paviršinės odos kraujagyslės išsiplečia ir pratekantis kraujas atiduoda į aplinką daugiau šilumos; prakaito liaukos šalina daugiau vandens, kuriam garuojant kūnas vėsinamas. 4.1. Nurodykite, kaip saulės spinduliai, veikdami odą, daro teigiamą poveikį organizmui. (2 taškai) ✓ Veikiant saulės spinduliams odoje gaminasi vitaminas D, kuris svarbus kalcio apykaitai organizme. 4.2. Nurodykie du neigiamo saulės spindulių poveikio organizmui pavyzdžius. (1 taškas) ✓ Saulės spinduliai gali sukelti mutacijas odos ląstelėse ir nudegimus.
- 19. Gliukozės koncentracijos kraujyje reguliavimas • Kasa ir kepenys – svarbūs reguliuojant gliukozės koncentraciją kraujyje. • Hormonus insuliną ir gliukagoną gamina Langerhanso salelės (β ir α ląstelės) kasoje. • Insulinas skatina ląsteles pasisavinti gliukozę iš kraujo, taip sumažindamas cukraus kiekį. Perteklius gliukozės kepenyse verčiamas glikogenu. • Gliukagonas ir adrenalinas (antinksčių hormonas) skatina kepenis išskirti gliukozę (glikogeną verčia gliukoze) į kraują. Cukraus kiekis kraujyje didėja Kepenys sukauptą glikogeną verčia gliukoze ir išskiria į kraują. Insulino kiekis kraujyje mažėja, o gliukagono ir adrenalino – didėja. Nustoja veikti kasos β ląstelės. Kasos α ląstelės ir antinksčiai ima išskirti cukraus kiekį reguliuojančius hormonus. Cukraus kiekis kraujyje mažėja Kepenys ir kiti organai naudoja kraujo atneštą gliukozę. Insulino kiekis kraujyje didėja, o gliukagono ir adrenalino mažėja. Ima veikti kasos β ląstelės. Kasos α ląstelės ir antinksčiai cukraus kiekį reguliuojančių hormonų neišskiria.
- 20. Diabetas (cukraligė) • Organizmas nesugeba tinkamai reguliuoti gliukozės koncentracijos kraujyje. • I tipo cukrinis diabetas - kasa negamina insulino ir dėl to didėja gliukozės kiekis kraujyje. Jaunų žmonių liga. • II tipo diabetas - ląstelių membranose esantys receptoriai nebeatpažįsta insulino, dėl to sutrinka gliukozės pasisavinimas. Vyresnių žmonių liga. • Dėl didelio gliukozės kiekio kraujyje didėja kraujo spaudimas, daugiau gliukozės išsiskiria į šlapimą, pažeidžiamos kraujagyslės ir gali atsirasti akių, inkstų, širdies pažeidimai. • Kai cukraus koncentracija kraujyje sumažėja per daug, organizmas kvėpavimui naudoja riebalus. Susidaro ketonai, kurie gali pažeisti ląsteles. Kai cukraus kiekis kraujyje sumažėja labai smarkiai, žmogų ištinka komą ir netgi mirtis.
- 21. Užduotis Kepenys dalyvauja palaikant organizmo homeostazę. Paveiksle schemiškai pavaizduotos į kepenis įeinančios ir išeinančios kraujagyslės. 1. Nurodykite du hormonus, kuriems veikiant kepenys dalyvauja homeostazėje. (1 taškas) ✓ Insulinas ir gliukagonas. 2. Paaiškinkite, kodėl sveikų žmonių gliukozės koncentracija kepenų venoje svyruoja daug mažiau negu kepenų vartų venoje. (3 taškai) ✓ Kepenų vartų venos kraujyje gliukozės koncentracija priklauso nuo to, kiek gliukozės pateko iš žarnyno į kraują. Padidėjus gliukozės koncentracijai kraujyje, kepenyse dalis gliukozės paverčiama glikogenu. Trūkstant gliukozės kraujyje, kepenyse glikogenas verčiamas gliukoze ir patenka į kepenų veną. Tokiu būdu kepenų venoje gliukozės kiekis svyruoja mažiau (nesvyruoja), nes kepenys palaiko pastovią gliukozės koncentraciją kraujyje. 3. Žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, ypač pavojingas staigus gliukozės padidėjimas kraujyje. Kodėl jiems patariama, kad gautų angliavandenių, valgyti krakmolo, o ne cukraus? (2 taškas) ✓ Krakmolą skaidant iki gliukozės, jos koncentracija kraujyje didėja iš lėto.
- 22. Užduotis Schemoje pavaizduota cukraus kiekio kraujyje reguliavimo sistema. 1.1. Kokio hormono veikimas schemoje pažymėtas raide A? (1 taškas) ✓ Insulinas. 1.2. Paaiškinkite, kaip hormonai A ir B reguliuoja cukraus kiekį kraujyje. (2 taškai) ✓ A hormonas mažina, o B hormonas didina cukraus kiekį kraujyje. 2. Kokia liauka gamina šiuos hormonus? (1 taškas) ✓ Kasa. 3.1. Streso metu dažniau plaka širdis, padažnėja kvėpavimas, padidėja cukraus kiekis kraujyje. Nurodykite, koks hormonas sukelia šiuos pakitimus. (1 taškas) ✓ Adrenalinas. 3.2. Kokia liauka gamina šį hormoną? (1 taškas) ✓ Antinksčiai. 3.3. Paaiškinkite, kokią reikšmę organizmui turi cukraus kiekio padidėjimas streso metu. (2 taškas) ✓ Streso metu organizmo funkcijos darosi intensyvesnės. Intensyvesnei organizmo veiklai (širdies darbui ir kt. funkcijoms) reikia daugiau energijos. Cukrus naudojamas kaip energijos šaltinis.
- 23. Užduotis Paveiksle schemiškai pavaizduota gliukozės koncentracija dviejų žmonių kraujyje. Vienas iš jų serga cukriniu diabetu. 9 valandą ryto abu tiriamieji suvalgė po 75 gramus gliukozės. 1. Kiek laiko praėjo suvalgius 75 gramus gliukozės, kol jos koncentracija A žmogaus kraujyje grįžo į pradinį lygį? (1 taškas) ✓ 4 valandos. 2. Naudodamiesi grafiku nurodykite, kokia buvo maksimali gliukozės koncentracija B žmogaus kraujyje. (1 taškas) ✓ 6 mmol/l. 3.1. Naudodamiesi grafiku nurodykite, kuris žmogus serga cukriniu diabetu. (1 taškas) ✓ Žmogus A. 3.2. Atsakymą pagrįskite dviem teiginiais. (2 taškai) ✓ Žmogaus B kraujyje gliukozės kiekis sureguliuojamas greičiau. Suvalgius tą patį kiekį gliukozės žmogaus A kraujyje gliukozės koncentracija padidėja labiau/tris kartus daugiau (1 taškas). ARBA Pastovus gliukozės kiekis žmogaus A kraujyje yra didesnis negu žmogaus B (1 taškas).
- 24. 4. Kodėl sergančiam cukriniu diabetu žmogui gydytojo buvo patarta nevartoti cukraus, o valgyti krakmolingą maistą, kad gautų angliavandenių? (2 taškai) ✓ Valgant cukrų gliukozės kiekis kraujyje didėja staiga (1 taškas). Krakmolas yra skaidomas iki gliukozės, todėl gliukozės kiekis kraujyje didėja palaipsniui (1 taškas). 5. Kodėl šių žmonių kraujas buvo tiriamas ryte ir jiems nevalgius? (2 taškai) ✓ Ryte, kad tyrimo rezultatams neturėtų įtakos žmogaus veikla/fizinis krūvis (1 taškas). Nevalgius, kad tyrimas būtų pradėtas esant pastoviam gliukozės kiekiui kraujyje (1 taškas).
- 25. Žmogaus šlapimo šalinimo sistema Sudaro: • 2 inkstai - filtruoja kraują, juose susidaro šlapimas. Palaiko pastovią vidinę organizmo terpę, reguliuodami vandens ir mineralinių medžiagų kiekio pokyčius organizme. Gamina inkstų hormonus. • 2 šlapintakiai – jais šlapimas suteka iš inkstų į šlapimo pūslę. • Šlapimo pūslė – kaupiasi šlapimas. • Šlaplė – pro ją šlapimas išteka iš šlapimo pūslės.
- 26. Inksto ir nefrono sandara • Inkstą (a) sudaro žievė (išorinė dalis), šerdis (sudaro piramidės) ir geldelė (vidinė inksto dalis, pereinanti į šlapimtakį). • Svarbiausias funkcinis mikroskopinis inksto vienetas – nefronas. Daugiausia jų žievėje, bet galima rasti ir šerdyje. • Nefronas (b) susideda iš kūnelio ir kanalėlių sistemos. • Nefrono kūnelį sudaro Baumano kapsulė, kurios viduje yra kapiliarų kamuolėlis (glomerulė). • Nefronų kanalėlių sistemą sudaro: proksimalinis vingiuotasis kanalėlis, Henlės kilpa, distalinis vingiuotasis kanalėlis ir surenkamasis kanalėlis.
- 27. Šlapimo susidarymas inksto nefrone Šlapimas nefronuose susidaro trimis etapais: 1. Filtracija vyksta nefrono Baumano kapsulės kapiliarų kamuolėliuose. Susidaro pirminis šlapimas, kuriame nėra kraujo ląstelių ir baltymų molekulių. Sudėtis nesiskiria nuo audinių skysčio. 2. Atrankinis įsiurbimas (reabsorbcija) vyksta proksimaliniame vingiuotame nefrono kanalėlyje. Dėl mikrogaurelių susidaro didelis įsiurbimo paviršiaus plotas. Daugybė mitochondrijų teikia aktyviai pernašai būtina ATP. Iš pirminio šlapimo aktyviosios pernašos būdu įsiurbiami atgal į kraują natrio, kalio ir kalcio jonai, gliukozė, aminorūgštys, vitaminai. Osmoso būdu – vanduo, nes kraujyje yra didelė ištirpusių medžiagų koncentracija. Dijuzijos būdu – chloro jonai, šlapalas. Susidaro antrinis šlapimas, kuriame daugiausiai lieka vandens ir šlapalo. Šlapimas patenka į Henlės kilpą, kuri pereina į distalinį vingiuotąjį kanalėlį. Henlės kilpoje vanduo siurbiamas toliau ir medžiagų koncentracija šlapime didėja. 3. Išskyrimas vyksta distaliniame vingiuotame nefrono kanalėlyje, kurio sienelių ląstelės taip pat turi mikrogaurelius. Iš kraujo pašalinami vandenilio jonai, šlapimo rūgštis, amoniakas, penicilinas ir kitos medžiagos. Distaliniame vingiuotame ir surenkamajame kanalėliuose vandens įsiurbimą į kraują reguliuoja pasmegeninė liauka (hormonas antidiurezinas) ir antinksčiai (hormonas aldosteronas). Jų veikiamas vanduo įsiurbiamas osmoso būdu į kraują. Susidaro galutinis šlapimas iš vandens , druskų ir medžiagų apykaitos produktų. Šlapimas suteka surenkamuoju kanalėliu į inksto geldelę.
- 28. Pirminio ir galutinio šlapimo sudėtis Šlapimo sudėtinės dalys Pirminis šlapimas % Galutinis šlapimas % Vanduo ir kitos medžiagos 99 98-99 Gliukozė 0,1 - Šlapalas 0,03 2 Druskos 0,69 1,25 • Galutiniame šlapime gali būti vaistų, amoniako ir kitų nuodingų medžiagų. • Jei šlapime randama eritrocitų, galima įtarti vėžines ligas, inkstų akmenligę, tuberkuliozę. • Baltymų šlapime atsiranda esant inkstų uždegimui, nėštumui, po intensyvaus fizinio krūvio ar sunkaus darbo, suvalgius daug baltymų turinčio maisto. • Gliukozė - sergant cukriniu diabetu, valgant daug saldumynų, patiriant stresą. Taip pat galima įtarti vėžines ligas, encefalitą, meningitą, apsinuodijimą.
- 29. Vandens kiekio kūne reguliavimas • Inkstai dalyvauja homeostazės procese palaikydami pastovią vandens ir druskų koncentraciją. • Druskų koncentraciją kraujyje nustato pagumburio receptoriai. Jeigu druskų per daug, o vandens per mažai, pagumburis stimuliuoja hipofizę, kad šį į kraują išskirtų ADH (antidiurezinį hormoną). ADH, pasiekęs inkstus, padidina surenkamojo kanalėlio laidumą vandeniui. Iš kanalėliuose esančio filtrato vanduo grįžta į kraują. Filtrate lieka mažiau vandens, šlapimo kiekis sumažėja, o koncentracija padidėja. • Tuo pat metu pagumburio ląstelės (veikti pradeda troškulio centras) sužadina troškulį. Žmogus ima gerti daugiau skysčių. Į kraują patenka daugiau vandens, jo koncentracija didėja, o druskų koncentracija mažėja. Kai vandens ir druskų koncentracija tampa normali, hipofizė nustoja gaminti ADH. Iš inkstų filtrato vandens į kraują siurbiama mažiau, todėl susidaro didesnis kiekis labiau atskiesto šlapimo. Iškvepiant Su išmatomis Su šlapimu Pagrindiniai vandens šalinimo būdai Vandens kiekis organizme Hormono, reguliuojančio vandens kiekį šlapime, išskyrimas Susidariusio šlapimo kiekis ir koncentracija Vandens trūksta Hormono gaminama ir išskiriama į kraują daug. Šlapimo koncentracija didelė, jo išskiriama mažai. Vandens per daug Hormono gaminama ir išskiriama į kraują mažai. Šlapimo koncentracija maža, jo išskiriama daug.
- 30. Užduotis Paveiksle pavaizduotas insktų nefronas. 1. Įvardykite skaičiais 3 ir 5 pažymėtas inkstų nefrono dalis. (1 taškas) ✓ 3 – kapsulė; 5 – kanalėlis. 2. Kokiais skaičiais pažymėtose nefrono vietose vyksta medžiagų filtravimas ir įsiurbimas? (2 taškai) ✓ Filtravimas – 3; įsiurbimas – 5. 3. Paaiškinkite, kaip susidaro filtratas. (3 taškai) ✓ Dėl į inkstą įtekančios kraujagyslės ir ištekančios kraujagyslės spindžių skirtumo kapiliarų kamuolėlyje susidaro aukštas kraujospūdis. Mažos molekulės (vanduo, mineraliniai jonai, gliukozė, aminorūgštys, šlapalas) dėl kraujospūdžio iš kapiliarų patenka į kapsulę. Pro kapsulės sienelę persifiltruoja kraujo plazmoje esančios medžiagos (išskyrus baltymus).
- 31. Medžiagos, esančios kraujo plazmoje Medžiagos, esančios filtrate Medžiagos, esančios šlapime Šlapalas Baltymai Gliukozė Aminorūgštys Druskų jonai Vanduo 4.1. Sveiko žmogaus nefronuose susidarantis filtratas skiriasi nuo šlapimo. Lentelėje ženklu + pažymėkite medžiagas, kurios iš kraujo plazmos patenka į filtratą ir šlapimą, o ženklu 0 – medžiagas, kuios nepatenka. (3 taškai) Medžiagos, esančios kraujo plazmoje Medžiagos, esančios filtrate Medžiagos, esančios šlapime Šlapalas + + Baltymai 0 0 Gliukozė + 0 Aminorūgštys + 0 Druskų jonai + + Vanduo + +
- 32. 4.2. Paaiškinkite, kodėl skiriasi filtrato ir šlapimo cheminė sudėtis. (2 taškai) ✓ Įsiurbimo metu į kraują sugrįžta organizmui reikalingos medžiagos, o šlapime lieka tos, kurias reikia pašalinti. 4.3. Nurodykite vieną organizmui naudingą organinę medžiagą, kuri grįžta į kraują pirmos eilės vingiuotame kanalėlyje. (1 taškas) ✓ Gliukozė arba aminorūgštys.
- 33. Paveiksle pavaizduota pirmos eilės vingiuoto kanalėlio sienelę sudaranti ląstelė. 5. Susiekite šios ląstelės sandaros ypatumus su pirmos eilės vingiuoto kanlėlio funkcija. (4 taškai) ✓ Ląstelėje pavaizduota daug mitochondrijų, kurių energija naudojama medžiagų pernašai arba įsiurbimui. Ląstelės turi daug mikrogaurelių, dėl kurių labai padidėja ląstelių paviršiaus plotas ir jos gali įsiurbti daugiau medžiagų. 6.1. Paaiškinkite, kodėl pavalgius sūraus maisto šlapimo išsiskiria mažiau. (2 taškai) ✓ Pavalgius sūraus maisto šlapimo išsiskiria mažiau, nes mažiau šalinama ir daugiau grąžinama į kraują vandens. 6.2. Kuo tai svarbu organizmui? (1 taškas) ✓ Taip palaikoma kraujo (vidinės terpės) pastovi druskų koncentracija (osmosinis slėgis). 7. Nurodykite kitus tris žmogaus organus, kurie atlieka šalinimo funkciją. (1 taškas) ✓ Oda, plaučiai, žarnynas (arba kepenys).
- 34. Užduotis Paveiksle schematiškai pavaizduotas nefronas. 1. Įvardykite paveiksle skaičiais pažymėtas dalis. (2 taškai) ✓ 1- kamuolėlio/Baumano kapsulė. 2- kapiliarų kamuolėlis/glomerulė. ✓ 3- nefrono kilpa. 4- surenkamasis kanalėlis. 2. Koks procesas vyksta skaičiumi 2 pažymėtoje nefrono dalyje? (1 taškas) ✓ Dėl kraujo spaudimo mažos molekulės (vanduo, maisto medžiagos, druskos) iš kraujagyslių pereina į inksto kapsulę (1 taškas), vyksta filtracija (1 taškas). 3. Kokiu transporto būdu nefrone išskiriamas šlapalas? (1 taškas) ✓ Pasyvios pernašos/filtracijos. 4. Kokia medžiaga grąžinama į kraują skaičiumi 4 pažymėtoje nefrono dalyje? (1 taškas) ✓ Vanduo.
- 35. 5. Sergančio žmogaus šlapime aptinkama įvairių medžiagų, nebūdingų sveiko žmogaus šlapimui. Nurodykite vieną tokią medžiagą ir su ja susijusį sveikatos sutrikimą ar ligą. (2 taškai) ✓ Medžiaga: gliukozė, /baltymai, /kraujo ląstelės,/ bilirubinas. ✓ Liga: cukraligė,/diabetas, /infekcija,/ gelta. 6. Sutrikus inkstų veiklai, žmonės būna priversti reguliariai prisijungti prie dirbtinio inksto (dializės aparato) ir atlikti dializės procedūras. Kokią inkstų funkciją atlieka dializės aparatas? (1 taškas) ✓ Šalina šalutinius produktus, susidariusius ląstelėse vykstant medžiagų apykaitai (1 taškas). 7.1. Paukščiai ir ropliai, norėdami atsikratyti azotinių atliekų, šalina šlapimo rūgštį. O kokį produktą šiuo tikslu šalina žuvys ir vandens bestuburiai? (1 taškas) ✓ Amoniaką. 7.2. Užrašykite dvi priežastis, kodėl nurodyti (žr. 7.1. kl.) vandens ir sausumos gyvūnai šalina skirtingus produktus. (2 taškai) ✓ Amoniakui susidaryti reikia nedaug energijos (1 taškas), bet jam pašalinti reikia daug vandens, todėl jį šalina vandens gyvūnai (1 taškas). Šlapimo rūgštis sunkiai tirpsta vandenyje (1 taškas), todėl ją išskiriant galima taupyti vandenį, kurio sausumoje gali trūkti (1 taškas).
- 36. Nervinis audinys • Nervinis audinys formuoja nervų sistemą, o ši reguliuoja audinių ir organų veiklą bei palaiko organizmo ryšį su aplinka. • Susideda iš nervinių (neuronų) ir neuroglijos (gliocitų) ląstelių. • Kiekvienas neuronas susideda iš kūno ir ataugų. Neurono, kaip ir somatinių ląstelių, citoplazmoje esti visos bendros paskirties organelės (Goldžio kompleksas, mitochondrijos, lizosomos, endoplazminis tinklas, branduolys). Neurono ataugos skirstomos į dvi rūšis: aksoną ir dendritus. Aksonas – ilgoji neurono atauga, kuria perduodamas nervinis impulsas iš nervinės ląstelės kūno. Dendritai – trumpos neurono ataugos, kuriomis gaunama informacija iš kitų neuronų ir perduodami nerviniai impulsai į neurono kūną. • Neuroglija – sudaryta iš ląstelių gliocitų. Atlieka nervinio audinio paraminę, skiriamąją, trofinę (mitybinę) ir apsauginę funkcijas. • Neuronų kūnai ir dendritai sudaro pilkąją medžiagą, aksonai – baltąją.
- 37. Užduotis Paveiksle pavaizduota žmogaus ląstelė. 1. Kokią funkciją žmogaus organizme atlieka ši ląstelė? (1 taškas) ✓ Perduoda nervinius impulsus. 2. Pavaizduota ląstelė turi keletą specializuotų dalių. Nurodykite dvi tokias dalis ir apibūdinkite jų funkcijas. (2 taškai) ✓ Neurono kūnas sintetina mediatorius ir reguliuoja visos ląstelės darbą. Aksonas – atauga, kuria impulsai perduodami iš neurono kūno į kitas ląsteles. 3. Nurodykite du skirtingus audinius, prie kurių gali būti prisijungusios paveiksle raide A pažymėtos ląstelės struktūros. (2 taškai) ✓ Prie nervinio ir raumeninio. 4. Paveiksle pavaizduotos ląstelės organizme nesidalija, tad kam joms reikalingas branduolys? (1 taškas) ✓ Branduolyje esanti DNR valdo visas neurono funkcijas. 5.1. Koks audinys sudarytas iš tokių ląstelių? (1 taškas) ✓ Nervinis. 5.2. Nurodykite dar dvi šio audinio ląstelėms būdingas organeles ir jų funkcijas. (2 taškai) ✓ Ribosomos – sintetina baltymus, mitochondrijos – atlieka viduląstelinį kvėpavimą.
- 38. Neuronų tipai • Motoriniai (judinamieji) neuronai perduoda nervinius signalus iš CNS į raumenų skaidulas ar liaukas (efektoriui). • Sensoriniai (juntamieji) neuronai perduoda nervinius impulsus iš jutimo organų receptorių į CNS. • Įterptiniai neuronai (tarpiniai) palaiko ryšį tarp juntamųjų ir judinamųjų neuronų. Sudaro didelę dalį stuburo smegenų pilkosios medžiagos.
- 39. Nervo sandarą ir rūšys • Nervai – periferinės nervų sistemos dalis. • Nervą sudaro daugybė nervinių skaidulų (ląstelių ataugos), esančių jame atskirais pluošteliais. Tuos pluoštelius ir visą nervą dengia jungiamasis audinys. Nervo viduje eina kraujagyslės, kuriomis tekantis kraujas atneša deguonį ir maisto medžiagas, o išneša įvairius gyvybinės veiklos produktus. • Nervai skirstomi į: ❑ juntamuosius (sensorinius) nervus sudaro juntamųjų neuronų dendritų, jais nerviniai impulsai perduodami iš jutimo organų į CNS; ❑ judinamuosius (motorinius) nervus sudaro judinamųjų neuronų aksonai, jais nerviniai impulsai sklinda iš CNS į organus: raumenis, liaukas; ❑ mišriuosius nervus sudaro juntamųjų ir judinamųjų neuronų nervinės skaidulos, praleidžia nervinius impulsus į abi puses: iš jutimo organų į CNS ir iš CNS į efektorius.
- 40. Galvos smegenys Sudaro 5 dalys: • Galinės smegenys (pagrindinė dalis - didieji pusrutuliai), didžiųjų pusrutulių žievė reguliuoja ir koordinuoja visas organizmo funkcijas ir jutimus; • Tarpinės smegenys (pagumburis, šių smegenų apačioje prisitvirtinusi hipofizė); • Vidurinės smegenys; • Užpakalinės smegenys (smegenų tiltas ir smegenėlės); • Pailgosios smegenys. Pailgosios smegenys, smegenų tiltas ir vidurinės smegenys sudaro smegenų kamieną, iš kurio išeina 12 porų galvinių nervų, jungiančių smegenis su jutimo organais, liaukomis, galvos raumenimis. Išsidėstę gyvybiniai centrai: kvėpavimo, širdies darbo, medžiagų apykaitos ir kt.
- 41. Užduotis Diagramoje pavaizduotos žmogaus galvos smegenys. 1. Užbaikite pildyti lentelę. Įrašykite raides, kuriomis pažymėtos paveiksle pavaizduotos galvos smegenų dalys, neįrašytą smegenų dalies pavadinimą ir funkciją. (2 taškai) Raidė Smegenų dalies pavadinimas Funkcijos B Kontroliuoja kvėpavimo ir širdies darbą. C Smegenėlės Raidė Smegenų dalies pavadinimas Funkcijos B Pailgosios smegenys Kontroliuoja kvėpavimo ir širdies darbą. C Smegenėlės Koordinuoja raumenų veiklą.
- 42. 2. Nurodykite vieną didžiųjų pusrutulių funkciją. (1 taškas) ✓ Analizuoja iš jutimo organų gaunamą informaciją. 3. Kaip vadinama didžiųjų pusrutulių išorinė dalis? (1 taškas) ✓ Smegenų žievė. 4. Paaiškinkite, ką rodo skirtingas gyvūnų ir žmogaus didžiųjų pusrutulių paviršiaus raukšlėtumas. (2 taškai) ✓ Žmogaus didžiųjų pusrutulių paviršiaus plotas didesnis ir smegenų žievėje nervinių ląstelių yra daugiau, todėl žmogus protingesnis už gyvūnus. 5.Paaiškinkite, kaip galvos smegenys apsaugotos nuo smūgių. (2 taškai) ✓ Galvos smegenis apsaugo kaukolės kaulai ir po jais esantys dangalai bei skystis, kuris švelnina smūgius.
- 43. Nervų sistemos dalys Nervų sistema Centrinė nervų sistema (CNS) Sudaro galvos ir nugaros smegenys. Periferinė nervų sistema (PNS) Sudaro nervai, nerviniai mazgai, nerviniai rezginiai. Somatinė Sudaro nervai, kurie perduoda informaciją iš jutimų organų ir inervuoja griaučių skersaruožių raumenų darbą, yra valinga. Vegetacinė (autonominė) Inervuoja visus vidaus organus, valdo jų lygiuosius raumenys ir liaukų darbą, nepriklauso nuo mūsų valios. Simpatinė Nervai aktyvina, greitina vidaus organų veiklą, parengia kūną patiriamam stresui. Parasimpatinė Nervai organus dažnai veikia priešingai negu simpatinė. Susijusi su atsipalaidavimo būsena.
- 44. Refleksai Refleksai Nesąlyginiai Įgimti, paveldėti iš tėvų, išlieka visą gyvenimą, centrai yra galvos smegenų kamiene. Sąlyginiai Yra įgyti, individualus, paremti nesąlyginiais refleksai, centrai yra galvos smegenų didžiųjų pusrutulių žievėje. Gynimosi (galūnės atitraukimas, čiaudėjimas, kosėjimas, mirksėjimas) Orientaciniai (galvos, akių, kūno pakreipimas dirgiklio kryptimi) Funkcinius (virškinimo, kvėpavimo, kraujotakos) Lytiniai
- 45. Refleksas ir reflekso lankas • Organizmo atsakomoji reakcija į dirginimą, kurią atlieka ir kontroliuoja centrinė nervų sistema, vadinama refleksu. • Kelias, kuriuo sklinda nerviniai impulsai reflekso metu, vadinamas reflekso lanku. • Reflekso lanką sudaro 5 dalys: ❑ Receptorius – nervų galūnės, priimančios aplinkos dirgiklio poveikį. ❑ Juntamoji dalis (juntamasis - sensorinis neuronas). ❑ Centrinė nervų sistemos dalis, kurioje yra įterptinis neuronas. ❑ Judinamoji dalis (judinamasis - motorinis neuronas). ❑ Efektorius – vykdomasis organas ar liauka, kuris reaguoja į dirgiklį.
- 46. Užduotis Paveiksle pavaizduotas reflekso laiko tyrimas, kurio metu buvo vertinami regos ir lytėjimo receptorių dirginimo, sukeltų refleksų laikai. Tyrimas atliekamas dirbant poromis. Tiriamasis atsisėda ir ranką padeda ant stalo. Liniuotė įstatoma tarp tiriamojo pirštų. Kai liniuotė paleidžiama ir ima slysti, tiriamasis turi ją kuo greičiau sugauti. Sugavus liniuotę užrašoma, ties kuria padala ji buvo sugauta. 1. Kas yra reflekso laikas? (1 taškas) ✓ Reflekso laikas - laikas nuo dirginimo pradžios iki atsako į dirginimą. 2. Parašykite tyrimo hipotezę. (1 taškas) ✓ Reflekso laikas skirsis, kai tiriamasis mato ir kai nemato. 3. Nurodykite du veiksnius, nuo kurių priklauso reflekso laikas. (2 taškai) ✓ Reflekso laikas gali priklausyti nuo reflekso lanko ilgio, sinapsių skaičiaus reflekso lanke. Jam gali turėti įtakos mediatorių sumažėjimas, raumenų nuovargis bei atsako į dirgiklį išmokimas.
- 47. 4. Kokia liniuotės paskirtis bandyme? (2 taškai) ✓ Bandyme liniuotė yra dirgiklis bei matavimo įrankis. Jos pagalba įvertinamas reflekso laikas. 5. Nurodykite dvi sąlygas, kurių turi būti laikomasi norint užtikrinti bandymų rezultatų tikslumą. (2 taškai) ✓ Norint užtikrinti bandymų rezultatų tikslumą, bandymus reikia kartoti keletą kartų, skaičiuoti rezultatų vidurkius, nustatyti paklaidas. Tiriamasis turi būti tas pats žmogus. 6. Pakeičiamos bandymo sąlygos - tam pačiam tiriamajam užrišamos akys ir tuomet leidžiama liniuotė. 6.1. Kaip skirsis šio bandymo reflekso laiko rezultatai? (1 taškas) ✓ Užrišus akis reflekso laikas bus trumpesnis. 6.2. Paaiškinkite savo atsakymą. (1 taškas) ✓ Reflekso kelias yra trumpesnis.
- 48. Nervinio impulso perdavimas sinapsėje • Sinapsė – sritis, kur impulsas iš vieno neurono pereina į kitą. • Sinapsę sudaro: ❑ vieno neurono aksono membrana vadinama presinapsine membrana; ❑ kito neurono dendrito – postsinapsine membrana; ❑ sinapsinis plyšys – tarpas tarp membranų, pilnas audinių skysčio. • Perduoti nervinius impulsus pro sinapsinį plyšį padeda mediatoriai, kurie susikaupia aksono gale esančiose sinapsinėse pūslelėse. • Nerviniams impulsams pasiekus aksono galą, pūslelės trūksta, mediatorius atsipalaiduoja ir patenka į sinapsinį plyšį, sudirgina tolesnio neurono receptorių, ir iš jo kyla nervinis impulsas. • Dalyvauja kalcio ir natrio jonai.
- 49. Užduotis Paveiksle pavaizduotas nepilnas reflekso lankas. Rodyklėmis pažymėta nervinio impulso sklidimo kryptis. 1.1. Lentelėje įrašykite skaičiais pažymėtų reflekso lanko dalių pavadinimus. (2 taškai) 1- įterptinio neurono dendritai 2- įterptinis neuronas/aksonas 3 - motorinis neuronas 4 - motorinio neurono aksonas 1- 2- 3- 4-
- 50. 1.2. Apibūdinkite skaičiais 2 ir 3 pažymėtų reflekso lanko dalių vaidmenį perduodant nervinį signalą. (2 taškai) ✓ 2-signalas iš sensorinio neurono perduodamas motoriniam neuronui (1 taškas). 3-signalas iš įterptinio neurono/nugaros smegenų perduodamas atsakomajam organui/raumeniui/liaukai/efektoriui (1 taškas). 2.1. Kas paveiksle pažymėta raidėmis A, B ir C? (1 taškas) ✓ A-sinapsinė pūslelė; B-sinapsinis plyšys; C-mediatorius. 2.2. Paaiškinkite procesą, kuriame dalyvauja raidėmis A, B ir C pažymėtos struktūros. (3 taškai) ✓ Pavaizduotas nervinio impulso/signalo perdavimas sinapsėje (1 taškas). Aksonu atsklidus nerviniam impulsui, sinapsinės pūslelės priartėja prie presinapsinės membranos (1 taškas). Sinapsinėms pūslelėms susijungus su membrana, į sinapsinį plyšį išsilieja mediatorius (1 taškas). Mediatorių molekulės jungiasi su postsinapsinėje membranoje esančiais receptoriais (1 taškas). Susijungus su receptoriais, pakinta postsinapsinės membranos krūvis ir impulsas perduodamas toliau (arba slopinamas) (1 taškas).