Successfully reported this slideshow.
We use your LinkedIn profile and activity data to personalize ads and to show you more relevant ads. You can change your ad preferences anytime.

Konferencijos INTEGRUOTAS UGDYMAS - XXI AMZIAUS BUTINYBE apzvalga

184 views

Published on

Iššūkiai su kuriais susiduria žmonija ir švietimo sistema XXI a. Tam, kad pasiruošti ateities iššūkiams, kokias vaiku kompetencijas jau šiandien reikia lavinti? INTEGRUOTAS UGDYMAS - tai metodika leidžianti transformuoti švietimą - pavyzdžiai.Kliūtys judant link integruoto ugdymo, kurias būtina įveikti. Integruota metodika (Tarptautinis bakalaureatas) versus Lietuvos nacionalinė vidurinio ugdymo programa. Išvados.

Published in: Education
  • Be the first to comment

  • Be the first to like this

Konferencijos INTEGRUOTAS UGDYMAS - XXI AMZIAUS BUTINYBE apzvalga

  1. 1. INTEGRUOTAS UGDYMAS - XXI AMŽIAUS BŪTINYBĖ 2019.09.23 Vilnius Vilniaus m. savivaldybė
  2. 2. Pateikiama visų pranešimų apžvalga !2 1. Lina Benetė UNESCO biuro Kazachstanui, Kirgizijai, Tadžikistanui ir Uzbekistanui Švietimo skyriaus vadovė. UNESCO rekomendacija Vilniui - integruotas mokymas ugdyti kompetencijas darniam vystymuisi. 3. Rasa Vilutienė Šiaulių Centro pradinė mokykla. Integruotas ugdymas pradinėje mokykloje nuo 1993 m. Patirtis ir iššūkiai. 4. Vilniaus licėjus. Pirmoji bendro lavinimo mokykla Vilniuje dirbanti pagal IB (Tarptautinį Bakalaureatą). Patirtis ir iššūkiai. 5. Saulius Žukas. Nuo bazinių gebėjimų prie mokymosi, kaip juos panaudoti gyvenime (integruoto ugdymo prasmė). 6. Saulius Vasiliauskas. Tarptautinė STEAM kryptis - Vaikai ateities miestų kūrėjai.
  3. 3. Iššūkiai su kuriais susiduria žmonija ir švietimo sistema XXI a. !3
  4. 4. Pramonės revoliucija 4.0
  5. 5. Globalios ir regioninės socio-ekonominės ir užimtumo tendencijos Mega tendencijos Demografiniai pokyčiai Digitalinė transformacija Globalizacija Urbanizacija Esminės transformacijos Ateities darbas ir Mokymosi ateitis Nauji įgūdžiai Darbo rinkos poreikis Švietimo sistemos transformacija, kad pasiekti Darnaus Vystymosi Tikslus (SDG)
  6. 6. Naujų technologijų iškilimas
  7. 7. Iššūkis šių dienų švietimui:
  8. 8. Užduotis švietimui. Tam, kad pasiruošti ateities iššūkiams, jau šiandien reikia lavinti šias vaikų kompetencijas: !8
  9. 9. XXI amžiaus poreikis 8. Kūrybiškumas 7. Kritinis mąstymas/ Problemų sprendimas 9. Komunikavimas 10. Bendradarbiavimas
  10. 10. Raktinės tvarumo kompetencijos pagal UNESCO 1. Sisteminio mąstymo kompetencija 2. Išankstinė (anticipatory) kompetencija 3. Normatyvinė kompetencija 4. Strateginė kompetencija 5. Bendradarbiavimo kompetencija 6.Kritinio mąstymo kompetencija 7. Savimonės kompetencija 8. Integruota problemų-sprendimo kompetencija
  11. 11. Top 5 artimiausios ateities kompetencijos (8) (6) (5)
  12. 12. Mokymo(si) transformacija 1.TYRĖJO MĄSTYSENA. 2.VEIKSMAS PADEDA GALVOTI. 3.PRAKTINĖS VEIKLOS RANKOMIS. 4.ŽAIDYBINIS MOKYMOSI PROCESAS. 5.EKSPERIMENTINIS MOKYMASIS. 6.TECHNOLOGIJOS, UGDANČIOS KŪRYBIŠKUMĄ. 7.„ATGYJANTYS“ DAIKTAI. 8.NUO ŽAISLO LINK PASAULIO MODELIO...
  13. 13. Ateities iššūkiui įveikti būtina vystyti būtent tarpdisciplinines kompetencijas !13
  14. 14. Kokios kompetencijos yra tarpdisciplininės?
  15. 15. Kodėl tarpdisciplininės kompetencijos yra svarbios? 1.Reikalingos holistiniam besimokančiųjų tobulėjimui, vystančiam bendradarbiavimą, savidiscipliną, išradingumą ir pagarbą aplinkai. 2.Susiduriant su kintančiu darbo rinkos įgūdžių poreikiais ir rizikomis. 3.Palaikyti jaunų žmonių socialinį ir kultūrinį vystymąsi bei mokymąsi visą gyvenimą žinių visuomenėje.
  16. 16. Media ir informacinis raštingumas Pavyzdys
  17. 17. Eksperimentuok Apmąstyk Konceptualizuok Pritaikyk Eksperimentinis mokymas Klausk Tirk Kurk Aptark Apmąstyk Tyrimais pagrįstas mokymasis Veik ApmąstykIšmok Planuok Veiksmų mokymas Darnus vystymasis (ESD) reikalauja kitokio mokymo pobūdžio
  18. 18. Kokia tarpdisciplininių kompetencijų reikšmė mokymui?
 Mokytojas turi lavinti kritinio mąstymo įgūdžius: Kritinio mąstymo įgūdžiai Analizuot Pagrįst Įvertint Problemų sprendimas Sprendimų priėmimas
  19. 19. Edukatorių vaidmuo ESD/GCED Pedagogai turi tapti mokymosi pagalbininkais, kurie veda besimokančius per transformacijos procesą Švietimas darniam vystymuisi/visuotiniam pilietiškumui (ESD/GCED) tai transformuojantis švietimas Kaip galima padėti ir facilituoti besimokančius per transformacijos procesą?
  20. 20. INTEGRUOTAS UGDYMAS - tai metodika leidžianti transformuoti švietimą !20
  21. 21. Kas yra integravimas? • Trumpas atsakymas būtų toks: tai skirtingų dalykinių ir bendrųjų gebėjimų jungimas. • Tradicinėje mokykloje gerai žinomas dviejų trijų disciplinų jungimas. Pavyzdžiui, kai literatūros pamokose prireikia istorinio kultūrinio rašytojo kūrybos konteksto, pasitelkiamos istorijos žinios ir pan. • Šiandieninei mokyklai keliami nauji tikslai: gebėt aprašyti, analizuoti, tyrinėti, įvertinti žmogų supančius gyvenimo reiškinius, kurie netelpa vienos disciplinos rėmuose, gebėt spręsti iškylančias problemas pasitelkiant skirtingų disciplinų žinojimą.
  22. 22. Kas yra integravimas? II • Skaičiuoti mokaisi ne tam, kad mokėtum matematiką, o tam, kad tavęs neapsvertų ir neapskaičiuotų turguje (šį pavyzdį davė buvęs Kinijos švietimo ministras) • Panašūs tikslai humanitarinėse, socialinėse srityse. Mokėti skaityt ir rašyt šiandien nepakanka norint nepasimesti internetinėje informacijos jūroje: kaip atsirinkti reikiamą informaciją, kaip nesileisti manipuliuojamam reklamos ar politinės dezinformacijos pranešimų. Medijų raštingumas reikalauja jungti kalbas, literatūrą, istoriją, pilietiškumą, etiką, menus ir kt.
  23. 23. Didžioji problema – kaip suderinti integravimo pastangas su baziniu išsilavinimu • Neretai sakoma, kad dirbant integruotai gali sumažėti dėmesys atskiros disciplinos gebėjimų ugdymui (kalbos, literatūros, matematikos, istorijos, geografijos, fizikos, biologijos ir pan.). • Norint išvengti šio pavojaus galimi du keliai: - Mokomasi tradiciškai, bet kartą per mėnesį ar kas 6 savaitės moksleiviai ruošia projektus ir juos pristato. - Sukuriama sisteminga mokymosi programa, kuri leidžia nuolatos derinti dalykinių gebėjimų ugdymą ir integravimą.
  24. 24. Pirmasis integravimo kelias • Šis integruoto ugdymo kelias, kai į tradicinį ugdymą įterpiamos projektinės veiklos, yra gana paplitęs, taikomas ir Lietuvos mokyklose (ypač privačiose). Bet jis turi kelis probleminius aspektus. - Sutrumpėja tradicinio mokymosi laikas, nes jo reikia skirti projekto ruošimui ir jo pristatymui. - Pasirengimas projektui gula ant mokytojo pečių: ne visi mokytojai yra pasirengę tai atlikti, ne visi turi pakankamai laiko, be to, jiems už tai menkai atlyginama. - Pasirengimas projektui ir jo vykdymas yra iššūkis skirtingų disciplinų mokytojams, jie turi derinti savo veiklą – ruoštis tam pačiam projektui (pvz., biologas, fizikas, chemikas ir matematikas), tartis tarpusavyje.
  25. 25. Antrasis integravimo kelias 1.Sukuriama sisteminga mokymosi programa, kuri leidžia nuolatos derinti nuoseklų dalykinį ugdymą ir ruošimąsi integraciniams projektams. Tai šiandien dar vadinama patirtiniu mokymu. 2.Šios programos pagrindu parengiamos mokymo priemonės, kurios palengvina mokytojų pasiruošimą tiek bazinių gebėjimų ugdymui, tiek ir projektinei veiklai. 3.Sistemingoje programoje numatytas disciplinų ritmas padeda skirtingų disciplinų mokytojams derinti savo veiksmus.
  26. 26. Dvisluoksnis integruoto ugdymo tinklelis • Apatinį sluoksnį galima vadinti baziniu išsilavinimu (čia turime tradicines disciplinas, dalykinius gebėjimus) • Viršutinis sluoksnis – tai integravimo sritis, čia formuluojamos integracinės temos, kurios tiesiogiai siejamos su mokinių atliekamais projektais. Šiame sluoksnyje jungiamus dalykinius gebėjimus papildo bendrieji gebėjimai, pamatinės ar raktinės kompetencijos: kūrybiškumas, iniciatyvumas, kritinis mąstymas, gebėjimas dirbti komandoje ir t.t. • Pagrindinis reikalavimas: integruotas ugdymas neturi sumažinti bazinių ar akademinių gebėjimų lygio.
  27. 27. Iš ko susideda vadovėlių komplektas? • Vadovėlis kiekvienam mėnesiui jungia visas disciplinas. Devyni vadovėliai metams. • Pratybos – kiekvienam mėnesiui atskiras sąsiuvinis. Devyni sąsiuviniai metams. • Skaitmeninė mokymo priemonė e-lankos: visi vadovėliai ir pratybos, audio, video medžiaga, mokytojo knyga ir kt.
  28. 28. Integruotas požiūris kuria išsamesnį aptariamo reiškinio pavidalą.
  29. 29. Temų sistema: horizontalus ir vertikalus ryšys
  30. 30. 
 1 klasė. Rugsėjis – AŠ IR KITI. Vienas vadovėlis vienam mėnesiui, visi mokomi dalykai pateikiami kaip vieninga visuma.
 • Susipažinkime • Mano šeima • Kelias į mokyklą • Mokykla
  31. 31. ROBOTIKOS AKADEMIJA !40 Konstruokime! Integracija su robotika Kad visiems pėstiesiems būtų saugiau kelyje. Sukurkime išmanią perėją, kuri įspėtų žmones apie artėjančią mašiną
  32. 32. Integruoto ugdymo vertinimas 1.Mokiniai, kurie ugdymo procese panaudoja integruojančią metodiką, pasiekia tokius pačius arba geresnius akademinius rezultatus lyginant su besimokančiais tradiciniu būdu. 2.Integruota mokymosi programa veda prie gilesnio mokymosi. „Gilesnis mokymasis“ suprantamas kaip perėjimas nuo paviršutiniško prie gilaus temų suvokimo, kai mokiniai imasi mokymosi iniciatyvos. 3.Integruotas ugdymas labiau įtraukia mokinį, didina jo motyvaciją, mokiniai ima palankiau žiūrėti į mokyklą.
  33. 33. Integruoto ugdymo vertinimas II 4.Integruotas ugdymas pozityviai veikia psichinę mokinių savijautą: auga pasitikėjimas savimi, stiprėja savimonė, formuojamas pozityvus santykis su bendraklasiais, randama savo vieta bendruomenėje. 5.Integravimo nauda pripažįstama tarptautiniu mastu. Šalys, esančios aukščiausiose PISA vertinimų pozicijose laikosi principinės orientacijos integravimo link. Suomiai perėjo prie projektinio mokymo metodo, kuris yra savo prigimtimi tarpdisciplininis, o tai reiškia – integruojantis.
  34. 34. INTEGRUOTAS UGDYMAS CENTRO PRADINĖJE MOKYKLOJE NUO 1993 M. PATIRTIS IR IŠŠŪKIAI.
  35. 35. 7.1. Išskirtinė pradinio ugdymo ypatybė – jo integralumas, t.y. visybiškumas, sąryšingumas, darna. Pradinis ugdymas organizuojamas kaip vieninga sistema, kiek įmanoma neskaidant ugdymo sričių į atskiras, nesusietas dalis – mokomuosius dalykus. 7.2. Integruojančioji pradinio ugdymo ašis – pats vaikas. Į kiekvieną problemą, faktą, reiškinį žvelgiama iš vaiko pozicijų, jo akimis, aiškinamasi, remiantis jo patirtimi. Šio amžiaus vaiko suvokimas ir mąstymas yra sinkretiški, t.y. nesuskaidyti,visybiški. Todėl siekiama, kad ugdymo turinys kiek įmanoma būtų integralus,atitiktų šio amžiaus tarpsnio vaiko raidos ypatybes.
  36. 36. 7.3. Antrasis integracijos aspektas – sąsajos su realiu gyvenimu, ugdymo kontekstualumas. Mokomasi to, kas mokiniui yra svarbu, reikšminga, prasminga. Siekiama kiekvieną mokomąją temą, problemą aktualizuoti, t.y. padaryti mokiniui aktualią, reikšmingą, susieti ją su mokinio reikmėmis, praktiniu pritaikymu. 7.4. Trečioji integravimo kryptis – tarpdalykinė integracija: nagrinėjant bet kurią temą ar problemą, stengiamasi ugdyti įvairius dalykinius gebėjimus. Pradiniame ugdyme labai patogu integraliai ugdyti mokinio mąstymo galias, jo kalbinę, vaizdinę, vaidybinę raišką, estetinę nuovoką, sveikos gyvensenos įgūdžius, judesių kultūrą.
  37. 37. 8.2. Taikomi individualaus ir grupinio darbo metodai, kurie skatina aiškinimąsi, tyrinėjimą, interpretavimą, problemų sprendimą, projektavimą, kūrybą: pokalbis, diskusija, interviu, inscenizavimas, imitavimas, žaidimas, projektas,tyrimas (stebėjimas, eksperimentas) ir t. t. Pagal galimybes naudojami ir mokymo(si) metodai, taikant IKT, kurios padeda veiksmingiau mokyti(is). 8.3. Mokytojas, siekdamas bendrųjų ugdymo tikslų, atsižvelgia į mokinių amžiaus tarpsnio, individualias dėmesio, suvokimo, mąstymo, valios, emocijų raidos ypatybes, polinkius ir interesus, ieško, parenka bei taiko tinkamus ugdymo metodus ar jų derinius. 8.4. Bendrųjų didaktinių nuostatų principų būtina laikytis ir planuojant bei organizuojant ugdymą, ir vertinant ugdymo(si) pasiekimus.
  38. 38. 9.5. Tinkamai kuriamoje mokymosi aplinkoje mokinių, mokytojų, tėvų, aplinkinių santykiai grindžiami laisve ir atsakomybe: mokiniui sudaroma galimybė rinktis (pvz., užduotis, individualų darbo tempą, veiklos planą, papildomą veiklą ir kt.) ir kartu ugdomas supratimas, kad už savo pasirinkimus jis yra atsakingas, mokinys kartu su kitais kuria bendrabūvio taisykles, įsipareigoja jų laikytis ir laikosi; ugdomas supratimas, kad mokymasis grindžiamas bendradarbiavimu, kad jo sėkmė priklauso nuo kiekvieno bendruomenės nario įsipareigojimo aktyviai dalyvauti veikloje, prisiimti atsakomybę, dalytis patirtimi, išgirsti kitą.
  39. 39. 9.6. Mokymosi aplinka turėtų būti kūrybiška: skatinamas mokinių mąstymo novatoriškumas ir lankstumas, sudaromos sąlygos įžvelgti, pastebėti problemas, mąstyti, eksperimentuoti, išgyvenant kūrybos ir atradimo džiaugsmą, ugdomas palankumas naujumui, savitumui, lavinama vaizduotė, žadinamas jautrumas, smalsumas, atvirumas sau ir kitiems, mokiniai skatinami dalyvauti įvairioje veikloje, kad patenkintų saviraiškos poreikį, atrastų problemų sprendimus bei juos perteiktų įvairiomis priemonėmis ir būdais (žodžiais, garsais, simboliais, spalvomis ir kt.).
  40. 40. –Johnny Appleseed “Type a quote here.”
  41. 41. SĖKMĖ PRASIDEDA NUO MŪSŲ PAČIŲ IR MŪSŲ VAIKŲ. VISI PATIKĖKIME, KAD ESME PAKANKAMAI PAKVAIŠĘ, KAD DRAUGE PAKEISTUME PASAULĮ, IR MUMS PAVYKS TAI PADARYTI. Esther Wojcicki
  42. 42. Lietuvos mokytojų atsiliepimai 1. Pasaulis suvokiamas kaip nedaloma visuma 2. Remiamasi patyriminiu ugdymu, kuris leidžia greičiau išmokti 3. Mokiniai geriau suvokia ryšius tarp reiškinių 4. Ta pati tema gvildenama įvairiais aspektais 5. Mokiniai labiau motyvuoti, sudominti 6. Giliau išnagrinėjamos temos 7. Lengviau įsimenama ir įsisavinama informacija 8. Platesnės galimybės reikštis kūrybiškumui 9. Įgūdžiai pritaikomi gyvenimiškose situacijose 10.Ugdomas aukštesnis mąstymo lygis 11.Didėja pasirinkimo laisvė vaikams 12.Aptariamos aktualios temos
  43. 43. Kliūtys judant link integruoto ugdymo, kurias būtina įveikti. Integruota metodika (Tarptautinis bakalaureatas) versus Lietuvos nacionalinė vidurinio ugdymo programa. !60
  44. 44. • Mes (mokytojai) visi bijome savo nuomonės; • Lietuva pasirinko saviapgaulės kelią švietime su ugdymo turiniu ir reikalavimais egzaminams; • Lietuva iš pagrindinio ugdymo neįžengė į vidurinį; • Kokybiniu lygmeniu niekas nevyksta; • Didžioji dalis švietimiečių laukia pensijos; • Nėra vizijos, koks mūsų tikslas, ką vaikai veikia mokykloje? • Mes tik žaidžiame žaidimą, kad visi vaikai turi būti baigę mokyklą; • Ne mokytojai turi rašyti programas, mokytojai turi rinktis programas paruoštas profesionalų. Iš pasisakymų:
  45. 45. Ugdymo sritys 
 Nacionalinė vidurinio ugdymo programa Tarptautinio bakalaureato programa • Dorinis ugdymas • Lietuvių kalba ir literatūra • Užsienio kalba • Socialinis ugdymas • Matematika • Gamtamokslinis ugdymas • Meninis ugdymas • Fizinis ugdymas • Literatūra ir kalbos studijos • Užsienio kalba • Socialiniai mokslai • Gamtos ir taikomieji mokslai • Matematika • Pasirenkamieji dalykai Pažinimo teorija/Kursinis darbas/Kūryba, fizinis aktyvumas ir savanorystė
  46. 46. Tarptautinio bakalaureato diplomo programos keliami reikalavimai ugdymo turiniui 1. Kritinio mąstymo skatinimas. 2.Savarankiškų išvadų darymas. 3.Analitinio teksto rašymas. 4.Moksliniais principais paremto kursinio darbo parengimas. 5.Žingeidumo ir išprusimo puoselėjimas. 6.Savikritiškumo, principingumo ir pareigingumo ugdymas. 7.Savanorystės įgūdžių skatinimas.
  47. 47. Nacionalinės vidurinio ugdymo programos mokomųjų dalykų kursai ir jiems skiriamos valandos Išplėstinis kursas (A) Nustatytas minimalus pamokų skaičius skirtingas kiekvienam mokomajam dalykui Bendrasis kursas (B) Nustatytas minimalus pamokų skaičius skirtingas kiekvienam mokomajam dalykui. 1. Nėra nustatytos aiškios ribos kiekvienam mokomajam dalykui. Mokyklose gali būti skiriamas skirtingas valandų skaičius tam pačiam mokomajam dalykui. 2. Skirtingiems mokomiesiems dalykams skiriamas skirtingas valandų skaičius. 3. Nėra nustatytas privalomas išplėstinio ir bendrojo kursų dalykų skaičius.
  48. 48. Tarptautinio bakalaureato programos mokomųjų dalykų lygiai ir jiems skiriamos valandos Aukštesnysis lygis (HL) 6 savaitinės pamokos visiems mokomiesiems dalykams. Standartinis lygis (SL) 4 savaitinės pamokos visiems mokomiesiems dalykams. 1. Kiekvienam mokomajam dalykui skiriamas aiškiai nustatytas valandų skaičius. Mokyklai nepaliekama teisė savo nuožiūra nustatinėti valandas mokomiesiems dalymas. 2. Visiems mokomiesiems dalykams skiriamas vienodas pamokų skaičius. 3. Nustatyta, kad mokinys privalo mokytis 3 dalykus aukštesniuoju lygiu (HL) ir 3 dalykus standartiniu lygiu (SL). Nėra nerimtų mokslų yra nerimtas suvokimas, visi dalykai yra lygiaverčiai. Tačiau negalime mokyti dailės ir muzikos, nes neturime Lietuvoje profesionalių kadrų. Saulius Jurkevičius
  49. 49. Ugdymo turinys Nacionalinė vidurinio ugdymo programa Nesudėtingas, atkartojantis pagrindini programą ir orientuotas į žinias. Nėra vidinių vertinimo darbų, brand neprivalomas. Tarptautinio bakalaureato programa Sudėtingas, akivaizdžiai besiskiriantis nuo ugdymo programos ir orientuotas į ge kompetencijas. Privalomi vidiniai ir kursiniai darbai. • Nacionalinė vidurinio ugdymo programa iš esmės nepasiekia naujo kokybinio lygio, kuris ugdytų mokinių aukštesniuosius gebėjimus. 2. Tarptautinio bakalaureato programa akivaizdžiai atskirta nuo ugdymo programos ir ugdo aukštesniuosius mokinių gebėjimus.
  50. 50. Vertinimas Nacionalinė vidurinio ugdymo programa Nėra aiškių vertinimo kriterijų, kurie padėtų kvalifikuotai vertinti mokinių darbus. Tai ak liudija, kad mokymo procesas iš esmės orie žinias. Tarptautinio bakalaureato programa Parengti vertinimo kriterijai, kuriuose m apibrėžti mokinių darbų vertinimo kriterijai. 1. Nacionalinė programoje mokinių darbų vertinimas neturi aiškaus metodinio išaiškinimo, todėl mokytojai vertina pagal savo susikurtą sistemą. Kiekvienoje mokykloje mokinių pažymiai yra labai nelygiaverčiai. • 2. Tarptautinio bakalaureato programoje mokytojai turi aiškius v kriterijus, kurie padeda mokytojui kompetentingai vertinti mokinių
  51. 51. Brandos egzaminai Nacionalinė vidurinio ugdymo programa Brandos atestatui gauti pakanka išlaikyti egzaminus, kurių vertinimas yra išorinis. Eg slenkstis yra formalus ir labai žemas. Tarptautinio bakalaureato programa Būtina laikyti visų mokomųjų dalykų e susideda iš kelių dalių. Galutinį rezultatą išorinis įvertinimas. Egzamino išlaikym atitikti nustatytą tarptautinį standartą. • Lietuvoje brandos atestatą gauti yra nesudėtinga. Galutinį pažymį lemia tik egzamino rezultatas. Į egzamino užduotis yra įtraukiami pagrindinio ugdymo programos klausimai, kuriuos galėtų atlikti net 5 klasės mokiniai. 2. Tarptautinio bakalaureato diplomas gavimas yra daug kartų reikalauja išlaikyti ne tik šešis egzaminus, bet ir parašyti kursinį dar už atliktus savanorystės darbus. Valstybiniai egzaminai - tai įmanomai žemiausias slenkstis, o ne žinių įvertinimas. Saulius Jurkevičius
  52. 52. Apibendrinantys pastebėjimai Nacionalinė vidurinio programa Tarptautinio bakalaureato programa Ugdymo koncepcijos siekiniai veikia formalizuotai. Ugdymo turinio reikalavimai nėra tiksliai apibrėžti. Nelygiavertiškai parengtos mokomųjų dalykų programos. Aukštesnieji gebėjimai ugdomi fragmentiškai, nereikalaujama savanorystės. Ugdymo koncepcijos siekiniai y reikliai įgyvendinami. Aiškiai nustatyti reikalavimai ugdym turiniui. Kvalifikuotai parengtas mokomų dalykų programos ir reikalavimai įgyvendinimui. Ugdomi aukštesnieji mokin gebėjimai ir savanorystės įgūdžiai.
  53. 53. Tarptautinio bakalaureato diplomo įgyvendinimo iššūkiai ● Reikalingi aukštos dalyko kvalifikacijos mokytojai, mokantys gerai anglų kalbą. ● Būtinas papildomas mokytojų apmokėjimas už aukštesnės kvalifikacijos reikalaujantį darbą. ● Didėjantis keliamų reikalavimų atotrūkis tarp nacionalinės ir tarptautinės programos.
  54. 54. Papildomos sprendimo kryptys !71
  55. 55. Užklasinio aktyvumo programa FIRST® ir pagrindinės jos vertybės:
  56. 56. 1. ĮKVĖPTI VAIKUS DALYVAUTI, DOMĖTIS MOKSLU BEI TECHNOLOGIJOMIS 2. SUDOMINTI JUOS ŽAISMINGU IR PRASMINGU MOKYMUSI 3. SUTEIKTI GALIMYBĘ DIRBTI NE TIK TEORIŠKAI, BET IR PRAKTIŠKAI, KONSTRUOJANT ROBOTUS 4. SKATINTI MĄSTYTI TAIP, KAIP MĄSTO MOKSLININKAI IR TECHNOLOGIJŲ SPECIALISTAI 5. KELIANT IŠŠŪKĮ – SPRĘSTI REALAUS PASAULIO PROBLEMAS, REMIANTIS ROBOTIKA 6. BURTI KOMANDAS, BENDRUOMENES 7. MOKYTI VAIKUS EKSPERIMENTUOTI, ĮVEIKTI KLIŪTIS 8. UGDYTI KŪRYBIŠKUMĄ IR PASITIKĖJIMĄ SAVIMI FIRST® PROGRAMOS TIKSLAI
  57. 57. Mokyklų kompetencijų integravimo pavyzdžiai Vidyaship
 Academy Green School Mokykla be skyrių NIS Mokyklos debesyje (Claud) Studio School
  58. 58. GCED Clearing House https:// www.gcedclearinghouse.org/ Schools in Action: Global Citizens for Sustainable Development: A guide for students and teachers ESD and GCED Topics and Learning Objectives Preparing Teachers for Global Citizenship Education: A Template UNESCO paruoštos medžiagos
  59. 59. Išvados !77
  60. 60. 1. Būtina suformuoti švietimo viziją Vilniaus miestui; 2. Būtina iškelti tikslą; 3. Mokyklų vadovai turi žinoti kur jie veda mokyklą, kokią integruotą metodiką jie diegia; 4. Ypatingai svarbu dalintis sukaupta patirtimi.
  61. 61. Pirmi žingsniai: 1. Suregistruoti kiekvienos mokyklos pasiekimus, tai kuo jie gali pasigirti ir pasidalinti su kitomis Vilniaus mokyklomis; 2. Įvardinti biurokratines kliūtis, kurias savivaldybė gali panaikinti. !79
  62. 62. Vertės sistemos
 Darius Radkevičius Darius.Radkevicius@vilnius.lt

×