Iššūkiai su kuriais susiduria žmonija ir švietimo sistema XXI a. Tam, kad pasiruošti ateities iššūkiams, kokias vaiku kompetencijas jau šiandien reikia lavinti? INTEGRUOTAS UGDYMAS - tai metodika leidžianti transformuoti švietimą - pavyzdžiai.Kliūtys judant link integruoto ugdymo, kurias būtina įveikti. Integruota metodika (Tarptautinis bakalaureatas) versus Lietuvos nacionalinė vidurinio ugdymo programa. Išvados.

1. INTEGRUOTAS
UGDYMAS -
XXI AMŽIAUS
BŪTINYBĖ
2019.09.23
Vilnius
Vilniaus m. savivaldybė

2. Pateikiama visų
pranešimų apžvalga
!2
1. Lina Benetė UNESCO biuro Kazachstanui, Kirgizijai, Tadžikistanui ir Uzbekistanui
Švietimo skyriaus vadovė. UNESCO rekomendacija Vilniui - integruotas mokymas ugdyti
kompetencijas darniam vystymuisi.
3. Rasa Vilutienė Šiaulių Centro pradinė mokykla. Integruotas ugdymas pradinėje
mokykloje nuo 1993 m. Patirtis ir iššūkiai.
4. Vilniaus licėjus. Pirmoji bendro lavinimo mokykla Vilniuje dirbanti pagal IB
(Tarptautinį Bakalaureatą). Patirtis ir iššūkiai.
5. Saulius Žukas. Nuo bazinių gebėjimų prie mokymosi, kaip juos panaudoti gyvenime
(integruoto ugdymo prasmė).
6. Saulius Vasiliauskas. Tarptautinė STEAM kryptis - Vaikai ateities miestų kūrėjai.

3. Iššūkiai su kuriais
susiduria žmonija ir
švietimo sistema XXI a.
!3

4. Pramonės revoliucija 4.0

5. Globalios ir regioninės socio-ekonominės ir užimtumo tendencijos
Mega tendencijos
Demografiniai
pokyčiai
Digitalinė
transformacija
Globalizacija
Urbanizacija
Esminės
transformacijos
Ateities darbas
ir
Mokymosi ateitis
Nauji įgūdžiai
Darbo rinkos poreikis
Švietimo sistemos
transformacija, kad
pasiekti Darnaus
Vystymosi Tikslus
(SDG)

6. Naujų technologijų iškilimas

7. Iššūkis šių dienų švietimui:

8. Užduotis švietimui.
Tam, kad pasiruošti ateities iššūkiams,
jau šiandien reikia lavinti šias vaikų
kompetencijas:
!8

9. XXI amžiaus poreikis
8. Kūrybiškumas
7. Kritinis mąstymas/
Problemų sprendimas
9. Komunikavimas
10. Bendradarbiavimas

10. Raktinės tvarumo kompetencijos pagal UNESCO
1. Sisteminio mąstymo kompetencija
2. Išankstinė (anticipatory) kompetencija
3. Normatyvinė kompetencija
4. Strateginė kompetencija
5. Bendradarbiavimo kompetencija
6.Kritinio mąstymo kompetencija
7. Savimonės kompetencija
8. Integruota problemų-sprendimo kompetencija

11. Top 5 artimiausios ateities kompetencijos
(8)
(6)
(5)

12. Mokymo(si) transformacija
1.TYRĖJO MĄSTYSENA.
2.VEIKSMAS PADEDA GALVOTI.
3.PRAKTINĖS VEIKLOS RANKOMIS.
4.ŽAIDYBINIS MOKYMOSI PROCESAS.
5.EKSPERIMENTINIS MOKYMASIS.
6.TECHNOLOGIJOS, UGDANČIOS
KŪRYBIŠKUMĄ.
7.„ATGYJANTYS“ DAIKTAI.
8.NUO ŽAISLO LINK PASAULIO
MODELIO...

13. Ateities iššūkiui įveikti būtina
vystyti būtent tarpdisciplinines
kompetencijas
!13

14. Kokios kompetencijos yra tarpdisciplininės?

15. Kodėl tarpdisciplininės kompetencijos yra svarbios?
1.Reikalingos holistiniam besimokančiųjų tobulėjimui,
vystančiam bendradarbiavimą, savidiscipliną, išradingumą ir
pagarbą aplinkai.
2.Susiduriant su kintančiu darbo rinkos įgūdžių poreikiais ir
rizikomis.
3.Palaikyti jaunų žmonių socialinį ir kultūrinį vystymąsi bei
mokymąsi visą gyvenimą žinių visuomenėje.

16. Media ir
informacinis
raštingumas
Pavyzdys

17. Eksperimentuok
Apmąstyk
Konceptualizuok
Pritaikyk
Eksperimentinis
mokymas
Klausk
Tirk
Kurk
Aptark
Apmąstyk
Tyrimais
pagrįstas
mokymasis
Veik
ApmąstykIšmok
Planuok
Veiksmų
mokymas
Darnus vystymasis (ESD) reikalauja kitokio
mokymo pobūdžio

18. Kokia tarpdisciplininių kompetencijų reikšmė mokymui?
Mokytojas turi
lavinti kritinio
mąstymo
įgūdžius:
Kritinio
mąstymo
įgūdžiai
Analizuot
Pagrįst
Įvertint
Problemų
sprendimas
Sprendimų
priėmimas

19. Edukatorių vaidmuo ESD/GCED
Pedagogai turi tapti mokymosi
pagalbininkais, kurie veda besimokančius
per transformacijos procesą
Švietimas darniam vystymuisi/visuotiniam
pilietiškumui (ESD/GCED) tai transformuojantis
švietimas
Kaip galima padėti ir facilituoti
besimokančius per transformacijos procesą?

20. INTEGRUOTAS UGDYMAS - tai
metodika leidžianti
transformuoti švietimą
!20

21. Kas yra integravimas?
• Trumpas atsakymas būtų toks: tai skirtingų dalykinių ir
bendrųjų gebėjimų jungimas.
• Tradicinėje mokykloje gerai žinomas dviejų trijų
disciplinų jungimas. Pavyzdžiui, kai literatūros pamokose
prireikia istorinio kultūrinio rašytojo kūrybos konteksto,
pasitelkiamos istorijos žinios ir pan.
• Šiandieninei mokyklai keliami nauji tikslai: gebėt
aprašyti, analizuoti, tyrinėti, įvertinti žmogų supančius
gyvenimo reiškinius, kurie netelpa vienos disciplinos
rėmuose, gebėt spręsti iškylančias problemas
pasitelkiant skirtingų disciplinų žinojimą.

22. Kas yra integravimas? II
• Skaičiuoti mokaisi ne tam, kad mokėtum matematiką, o
tam, kad tavęs neapsvertų ir neapskaičiuotų turguje (šį
pavyzdį davė buvęs Kinijos švietimo ministras)
• Panašūs tikslai humanitarinėse, socialinėse srityse.
Mokėti skaityt ir rašyt šiandien nepakanka norint
nepasimesti internetinėje informacijos jūroje: kaip
atsirinkti reikiamą informaciją, kaip nesileisti
manipuliuojamam reklamos ar politinės dezinformacijos
pranešimų. Medijų raštingumas reikalauja jungti kalbas,
literatūrą, istoriją, pilietiškumą, etiką, menus ir kt.

23. Didžioji problema – kaip suderinti integravimo
pastangas su baziniu išsilavinimu
• Neretai sakoma, kad dirbant integruotai gali sumažėti
dėmesys atskiros disciplinos gebėjimų ugdymui (kalbos,
literatūros, matematikos, istorijos, geografijos, fizikos,
biologijos ir pan.).
• Norint išvengti šio pavojaus galimi du keliai:
- Mokomasi tradiciškai, bet kartą per mėnesį ar kas 6
savaitės moksleiviai ruošia projektus ir juos pristato.
- Sukuriama sisteminga mokymosi programa, kuri
leidžia nuolatos derinti dalykinių gebėjimų ugdymą ir
integravimą.

24. Pirmasis integravimo kelias
• Šis integruoto ugdymo kelias, kai į tradicinį ugdymą įterpiamos
projektinės veiklos, yra gana paplitęs, taikomas ir Lietuvos
mokyklose (ypač privačiose). Bet jis turi kelis probleminius
aspektus.
- Sutrumpėja tradicinio mokymosi laikas, nes jo reikia skirti
projekto ruošimui ir jo pristatymui.
- Pasirengimas projektui gula ant mokytojo pečių: ne visi
mokytojai yra pasirengę tai atlikti, ne visi turi pakankamai laiko,
be to, jiems už tai menkai atlyginama.
- Pasirengimas projektui ir jo vykdymas yra iššūkis skirtingų
disciplinų mokytojams, jie turi derinti savo veiklą – ruoštis tam
pačiam projektui (pvz., biologas, fizikas, chemikas ir
matematikas), tartis tarpusavyje.

25. Antrasis integravimo kelias
1.Sukuriama sisteminga mokymosi programa, kuri leidžia
nuolatos derinti nuoseklų dalykinį ugdymą ir ruošimąsi
integraciniams projektams. Tai šiandien dar vadinama
patirtiniu mokymu.
2.Šios programos pagrindu parengiamos mokymo
priemonės, kurios palengvina mokytojų pasiruošimą tiek
bazinių gebėjimų ugdymui, tiek ir projektinei veiklai.
3.Sistemingoje programoje numatytas disciplinų ritmas
padeda skirtingų disciplinų mokytojams derinti savo
veiksmus.

26. Dvisluoksnis integruoto ugdymo tinklelis
• Apatinį sluoksnį galima vadinti baziniu išsilavinimu (čia
turime tradicines disciplinas, dalykinius gebėjimus)
• Viršutinis sluoksnis – tai integravimo sritis, čia
formuluojamos integracinės temos, kurios tiesiogiai
siejamos su mokinių atliekamais projektais. Šiame
sluoksnyje jungiamus dalykinius gebėjimus papildo
bendrieji gebėjimai, pamatinės ar raktinės
kompetencijos: kūrybiškumas, iniciatyvumas, kritinis
mąstymas, gebėjimas dirbti komandoje ir t.t.
• Pagrindinis reikalavimas: integruotas ugdymas neturi
sumažinti bazinių ar akademinių gebėjimų lygio.

27. Iš ko susideda vadovėlių komplektas?
• Vadovėlis kiekvienam
mėnesiui jungia visas
disciplinas. Devyni
vadovėliai metams.
• Pratybos – kiekvienam
mėnesiui atskiras
sąsiuvinis. Devyni
sąsiuviniai metams.
• Skaitmeninė mokymo
priemonė e-lankos:
visi vadovėliai ir
pratybos, audio, video
medžiaga, mokytojo
knyga ir kt.

29. Integruotas požiūris kuria išsamesnį aptariamo
reiškinio pavidalą.

30. Temų sistema: horizontalus ir vertikalus ryšys

31.
1 klasė. Rugsėjis – AŠ IR KITI.
Vienas vadovėlis vienam mėnesiui, visi mokomi dalykai pateikiami kaip vieninga visuma.
• Susipažinkime
• Mano šeima
• Kelias į mokyklą
• Mokykla

40. ROBOTIKOS AKADEMIJA !40
Konstruokime!
Integracija su robotika Kad visiems
pėstiesiems būtų
saugiau kelyje.
Sukurkime išmanią
perėją, kuri įspėtų
žmones apie
artėjančią mašiną

41. Integruoto ugdymo vertinimas
1.Mokiniai, kurie ugdymo procese panaudoja integruojančią
metodiką, pasiekia tokius pačius arba geresnius
akademinius rezultatus lyginant su besimokančiais
tradiciniu būdu.
2.Integruota mokymosi programa veda prie gilesnio
mokymosi. „Gilesnis mokymasis“ suprantamas kaip
perėjimas nuo paviršutiniško prie gilaus temų suvokimo,
kai mokiniai imasi mokymosi iniciatyvos.
3.Integruotas ugdymas labiau įtraukia mokinį, didina jo
motyvaciją, mokiniai ima palankiau žiūrėti į mokyklą.

42. Integruoto ugdymo vertinimas II
4.Integruotas ugdymas pozityviai veikia psichinę mokinių
savijautą: auga pasitikėjimas savimi, stiprėja savimonė,
formuojamas pozityvus santykis su bendraklasiais,
randama savo vieta bendruomenėje.
5.Integravimo nauda pripažįstama tarptautiniu mastu.
Šalys, esančios aukščiausiose PISA vertinimų pozicijose
laikosi principinės orientacijos integravimo link. Suomiai
perėjo prie projektinio mokymo metodo, kuris yra savo
prigimtimi tarpdisciplininis, o tai reiškia – integruojantis.

43. INTEGRUOTAS UGDYMAS CENTRO PRADINĖJE
MOKYKLOJE NUO 1993 M. PATIRTIS IR IŠŠŪKIAI.

44. 7.1. Išskirtinė pradinio ugdymo ypatybė – jo integralumas,
t.y. visybiškumas, sąryšingumas, darna.
Pradinis ugdymas organizuojamas kaip vieninga sistema,
kiek įmanoma neskaidant ugdymo sričių į atskiras, nesusietas
dalis – mokomuosius dalykus.
7.2. Integruojančioji pradinio ugdymo ašis – pats vaikas. Į
kiekvieną problemą, faktą, reiškinį žvelgiama iš vaiko
pozicijų, jo akimis, aiškinamasi, remiantis jo patirtimi.
Šio amžiaus vaiko suvokimas ir mąstymas yra sinkretiški,
t.y. nesuskaidyti,visybiški.
Todėl siekiama, kad ugdymo turinys kiek įmanoma būtų
integralus,atitiktų šio amžiaus tarpsnio vaiko raidos ypatybes.

45. 7.3. Antrasis integracijos aspektas – sąsajos su realiu
gyvenimu, ugdymo kontekstualumas.
Mokomasi to, kas mokiniui yra svarbu, reikšminga, prasminga.
Siekiama kiekvieną mokomąją temą, problemą aktualizuoti,
t.y. padaryti mokiniui aktualią, reikšmingą, susieti ją su
mokinio reikmėmis, praktiniu pritaikymu.
7.4. Trečioji integravimo kryptis – tarpdalykinė integracija:
nagrinėjant bet kurią temą ar problemą, stengiamasi ugdyti
įvairius dalykinius gebėjimus.
Pradiniame ugdyme labai patogu integraliai ugdyti mokinio
mąstymo galias, jo kalbinę, vaizdinę, vaidybinę raišką, estetinę
nuovoką, sveikos gyvensenos įgūdžius,
judesių kultūrą.

46. 8.2. Taikomi individualaus ir grupinio darbo metodai, kurie
skatina aiškinimąsi, tyrinėjimą, interpretavimą, problemų
sprendimą, projektavimą, kūrybą:
pokalbis, diskusija, interviu, inscenizavimas, imitavimas,
žaidimas, projektas,tyrimas (stebėjimas, eksperimentas) ir t. t.
Pagal galimybes naudojami ir mokymo(si) metodai, taikant
IKT, kurios padeda veiksmingiau mokyti(is).
8.3. Mokytojas, siekdamas bendrųjų ugdymo tikslų, atsižvelgia
į mokinių amžiaus tarpsnio, individualias dėmesio, suvokimo,
mąstymo, valios, emocijų raidos ypatybes, polinkius ir
interesus, ieško, parenka bei taiko tinkamus ugdymo metodus
ar jų derinius.
8.4. Bendrųjų didaktinių nuostatų principų būtina laikytis ir
planuojant bei organizuojant ugdymą, ir vertinant ugdymo(si)
pasiekimus.

47. 9.5. Tinkamai kuriamoje mokymosi aplinkoje mokinių,
mokytojų, tėvų, aplinkinių santykiai grindžiami laisve ir
atsakomybe: mokiniui sudaroma galimybė rinktis
(pvz., užduotis, individualų darbo tempą, veiklos planą,
papildomą veiklą ir kt.) ir kartu ugdomas supratimas, kad už
savo pasirinkimus jis yra atsakingas, mokinys kartu su kitais
kuria bendrabūvio taisykles, įsipareigoja jų laikytis ir laikosi;
ugdomas supratimas, kad mokymasis grindžiamas
bendradarbiavimu, kad jo sėkmė priklauso nuo kiekvieno
bendruomenės nario įsipareigojimo aktyviai dalyvauti veikloje,
prisiimti atsakomybę, dalytis patirtimi, išgirsti kitą.

48. 9.6. Mokymosi aplinka turėtų būti kūrybiška: skatinamas
mokinių mąstymo novatoriškumas ir lankstumas, sudaromos
sąlygos įžvelgti, pastebėti problemas,
mąstyti, eksperimentuoti, išgyvenant kūrybos ir atradimo
džiaugsmą, ugdomas palankumas naujumui, savitumui,
lavinama vaizduotė, žadinamas jautrumas, smalsumas,
atvirumas sau ir kitiems, mokiniai skatinami dalyvauti
įvairioje veikloje, kad patenkintų saviraiškos poreikį, atrastų
problemų sprendimus bei juos perteiktų įvairiomis
priemonėmis ir būdais (žodžiais, garsais, simboliais, spalvomis
ir kt.).

51. –Johnny Appleseed
“Type a quote here.”

58. SĖKMĖ PRASIDEDA NUO MŪSŲ PAČIŲ IR MŪSŲ
VAIKŲ. VISI PATIKĖKIME, KAD ESME
PAKANKAMAI PAKVAIŠĘ, KAD DRAUGE
PAKEISTUME PASAULĮ, IR MUMS PAVYKS TAI
PADARYTI.
Esther Wojcicki

59. Lietuvos mokytojų atsiliepimai
1. Pasaulis suvokiamas kaip nedaloma visuma
2. Remiamasi patyriminiu ugdymu, kuris leidžia greičiau išmokti
3. Mokiniai geriau suvokia ryšius tarp reiškinių
4. Ta pati tema gvildenama įvairiais aspektais
5. Mokiniai labiau motyvuoti, sudominti
6. Giliau išnagrinėjamos temos
7. Lengviau įsimenama ir įsisavinama informacija
8. Platesnės galimybės reikštis kūrybiškumui
9. Įgūdžiai pritaikomi gyvenimiškose situacijose
10.Ugdomas aukštesnis mąstymo lygis
11.Didėja pasirinkimo laisvė vaikams
12.Aptariamos aktualios temos

60. Kliūtys judant link integruoto ugdymo,
kurias būtina įveikti.
Integruota metodika (Tarptautinis bakalaureatas) versus
Lietuvos nacionalinė vidurinio ugdymo programa.
!60

61. • Mes (mokytojai) visi bijome savo nuomonės;
• Lietuva pasirinko saviapgaulės kelią švietime su ugdymo turiniu ir
reikalavimais egzaminams;
• Lietuva iš pagrindinio ugdymo neįžengė į vidurinį;
• Kokybiniu lygmeniu niekas nevyksta;
• Didžioji dalis švietimiečių laukia pensijos;
• Nėra vizijos, koks mūsų tikslas, ką vaikai veikia mokykloje?
• Mes tik žaidžiame žaidimą, kad visi vaikai turi būti baigę mokyklą;
• Ne mokytojai turi rašyti programas, mokytojai turi rinktis programas
paruoštas profesionalų.
Iš pasisakymų:

62. Ugdymo sritys
Nacionalinė vidurinio
ugdymo programa
Tarptautinio bakalaureato
programa
• Dorinis ugdymas
• Lietuvių kalba ir
literatūra
• Užsienio kalba
• Socialinis ugdymas
• Matematika
• Gamtamokslinis
ugdymas
• Meninis ugdymas
• Fizinis ugdymas
• Literatūra ir kalbos studijos
• Užsienio kalba
• Socialiniai mokslai
• Gamtos ir taikomieji mokslai
• Matematika
• Pasirenkamieji dalykai
Pažinimo teorija/Kursinis
darbas/Kūryba, fizinis
aktyvumas ir savanorystė

63. Tarptautinio bakalaureato diplomo programos
keliami reikalavimai ugdymo turiniui
1. Kritinio mąstymo skatinimas.
2.Savarankiškų išvadų darymas.
3.Analitinio teksto rašymas.
4.Moksliniais principais paremto kursinio darbo
parengimas.
5.Žingeidumo ir išprusimo puoselėjimas.
6.Savikritiškumo, principingumo ir pareigingumo
ugdymas.
7.Savanorystės įgūdžių skatinimas.

64. Nacionalinės vidurinio ugdymo programos
mokomųjų dalykų kursai ir jiems skiriamos
valandos
Išplėstinis kursas
(A)
Nustatytas minimalus pamokų skaičius
skirtingas kiekvienam mokomajam dalykui
Bendrasis kursas
(B)
Nustatytas minimalus pamokų skaičius
skirtingas kiekvienam mokomajam dalykui.
1. Nėra nustatytos aiškios ribos kiekvienam mokomajam dalykui.
Mokyklose gali būti skiriamas skirtingas valandų skaičius tam
pačiam mokomajam dalykui.
2. Skirtingiems mokomiesiems dalykams skiriamas skirtingas
valandų skaičius.
3. Nėra nustatytas privalomas išplėstinio ir bendrojo kursų
dalykų skaičius.

65. Tarptautinio bakalaureato programos
mokomųjų dalykų lygiai ir jiems skiriamos
valandos
Aukštesnysis lygis
(HL)
6 savaitinės pamokos visiems mokomiesiems
dalykams.
Standartinis lygis
(SL)
4 savaitinės pamokos visiems mokomiesiems
dalykams.
1. Kiekvienam mokomajam dalykui skiriamas aiškiai nustatytas
valandų skaičius. Mokyklai nepaliekama teisė savo nuožiūra
nustatinėti valandas mokomiesiems dalymas.
2. Visiems mokomiesiems dalykams skiriamas vienodas pamokų
skaičius.
3. Nustatyta, kad mokinys privalo mokytis 3 dalykus aukštesniuoju
lygiu (HL) ir 3 dalykus standartiniu lygiu (SL).
Nėra nerimtų mokslų yra nerimtas suvokimas, visi dalykai yra lygiaverčiai.
Tačiau negalime mokyti dailės ir muzikos, nes neturime Lietuvoje
profesionalių kadrų. Saulius Jurkevičius

66. Ugdymo turinys
Nacionalinė vidurinio
ugdymo programa
Nesudėtingas, atkartojantis pagrindini
programą ir orientuotas į žinias.
Nėra vidinių vertinimo darbų, brand
neprivalomas.
Tarptautinio
bakalaureato
programa
Sudėtingas, akivaizdžiai besiskiriantis nuo
ugdymo programos ir orientuotas į ge
kompetencijas.
Privalomi vidiniai ir kursiniai darbai.
• Nacionalinė vidurinio ugdymo programa iš esmės nepasiekia
naujo kokybinio lygio, kuris ugdytų mokinių aukštesniuosius
gebėjimus.
2. Tarptautinio bakalaureato programa akivaizdžiai atskirta nuo
ugdymo programos ir ugdo aukštesniuosius mokinių gebėjimus.

67. Vertinimas
Nacionalinė vidurinio
ugdymo programa
Nėra aiškių vertinimo kriterijų, kurie padėtų
kvalifikuotai vertinti mokinių darbus. Tai ak
liudija, kad mokymo procesas iš esmės orie
žinias.
Tarptautinio
bakalaureato
programa
Parengti vertinimo kriterijai, kuriuose m
apibrėžti mokinių darbų vertinimo kriterijai.
1. Nacionalinė programoje mokinių darbų vertinimas neturi
aiškaus metodinio išaiškinimo, todėl mokytojai vertina
pagal savo susikurtą sistemą. Kiekvienoje mokykloje mokinių
pažymiai yra labai nelygiaverčiai.
•
2. Tarptautinio bakalaureato programoje mokytojai turi aiškius v
kriterijus, kurie padeda mokytojui kompetentingai vertinti mokinių

68. Brandos egzaminai
Nacionalinė vidurinio
ugdymo programa
Brandos atestatui gauti pakanka išlaikyti
egzaminus, kurių vertinimas yra išorinis. Eg
slenkstis yra formalus ir labai žemas.
Tarptautinio
bakalaureato
programa
Būtina laikyti visų mokomųjų dalykų e
susideda iš kelių dalių. Galutinį rezultatą
išorinis įvertinimas. Egzamino išlaikym
atitikti nustatytą tarptautinį standartą.
• Lietuvoje brandos atestatą gauti yra nesudėtinga. Galutinį
pažymį lemia tik egzamino rezultatas. Į egzamino užduotis yra
įtraukiami pagrindinio ugdymo programos klausimai, kuriuos
galėtų atlikti net 5 klasės mokiniai.
2. Tarptautinio bakalaureato diplomas gavimas yra daug kartų
reikalauja išlaikyti ne tik šešis egzaminus, bet ir parašyti kursinį dar
už atliktus savanorystės darbus.
Valstybiniai egzaminai - tai įmanomai žemiausias slenkstis, o ne žinių įvertinimas.
Saulius Jurkevičius

69. Apibendrinantys pastebėjimai
Nacionalinė vidurinio
programa
Tarptautinio bakalaureato
programa
Ugdymo koncepcijos siekiniai
veikia formalizuotai.
Ugdymo turinio reikalavimai nėra
tiksliai apibrėžti.
Nelygiavertiškai parengtos
mokomųjų dalykų programos.
Aukštesnieji gebėjimai ugdomi
fragmentiškai, nereikalaujama
savanorystės.
Ugdymo koncepcijos siekiniai y
reikliai įgyvendinami.
Aiškiai nustatyti reikalavimai ugdym
turiniui.
Kvalifikuotai parengtas mokomų
dalykų programos ir reikalavimai
įgyvendinimui.
Ugdomi aukštesnieji mokin
gebėjimai ir savanorystės įgūdžiai.

70. Tarptautinio bakalaureato diplomo
įgyvendinimo iššūkiai
● Reikalingi aukštos dalyko kvalifikacijos mokytojai, mokantys
gerai anglų kalbą.
● Būtinas papildomas mokytojų apmokėjimas už aukštesnės
kvalifikacijos reikalaujantį darbą.
● Didėjantis keliamų reikalavimų atotrūkis tarp nacionalinės ir
tarptautinės programos.

71. Papildomos
sprendimo kryptys
!71

72. Užklasinio aktyvumo programa
FIRST® ir pagrindinės jos vertybės:

73. 1. ĮKVĖPTI VAIKUS DALYVAUTI, DOMĖTIS
MOKSLU BEI TECHNOLOGIJOMIS
2. SUDOMINTI JUOS ŽAISMINGU IR
PRASMINGU MOKYMUSI
3. SUTEIKTI GALIMYBĘ DIRBTI NE TIK
TEORIŠKAI, BET IR PRAKTIŠKAI,
KONSTRUOJANT ROBOTUS
4. SKATINTI MĄSTYTI TAIP, KAIP MĄSTO
MOKSLININKAI IR TECHNOLOGIJŲ
SPECIALISTAI
5. KELIANT IŠŠŪKĮ – SPRĘSTI REALAUS
PASAULIO PROBLEMAS, REMIANTIS
ROBOTIKA
6. BURTI KOMANDAS, BENDRUOMENES
7. MOKYTI VAIKUS EKSPERIMENTUOTI,
ĮVEIKTI KLIŪTIS
8. UGDYTI KŪRYBIŠKUMĄ IR PASITIKĖJIMĄ
SAVIMI
FIRST® PROGRAMOS TIKSLAI

75. Mokyklų kompetencijų integravimo pavyzdžiai
Vidyaship
Academy
Green
School
Mokykla
be skyrių
NIS
Mokyklos
debesyje
(Claud)
Studio
School

76. GCED Clearing House
https://
www.gcedclearinghouse.org/
Schools in Action: Global
Citizens for Sustainable
Development: A guide for
students and teachers
ESD and GCED
Topics and Learning
Objectives
Preparing Teachers for
Global Citizenship
Education: A Template
UNESCO paruoštos medžiagos

77. Išvados
!77

78. 1. Būtina suformuoti švietimo viziją Vilniaus miestui;
2. Būtina iškelti tikslą;
3. Mokyklų vadovai turi žinoti kur jie veda mokyklą, kokią
integruotą metodiką jie diegia;
4. Ypatingai svarbu dalintis sukaupta patirtimi.

79. Pirmi žingsniai:
1. Suregistruoti kiekvienos mokyklos pasiekimus, tai
kuo jie gali pasigirti ir pasidalinti su kitomis Vilniaus
mokyklomis;
2. Įvardinti biurokratines kliūtis, kurias savivaldybė
gali panaikinti.
!79

80. Vertės sistemos
Darius Radkevičius
Darius.Radkevicius@vilnius.lt