1.
Švietimo politikos prioritetai: vidurinio ugdymo atnaujinimo tikslai, palankios mokymosi aplinkos kūrimas ir ES SF projektų indėlis Vaidas Bacys Švietimo ir mokslo vice ministras

2.
Švietimo politikos kontekstas <ul><li>Strategija „Europa 2020“ – pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo ES strategija </li></ul><ul><li>Strategija „Lietuva 2030“ (rengiama) </li></ul><ul><li>Valstybinė švietimo strategija </li></ul><ul><li>Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas (2011) </li></ul>

3.
ES 2020 strategijos pagrindiniai siekiai 40 proc. Turinčių aukštąjį arba jam prilygstamą išsilavinimą didinimo rodiklis, % 30-34 m. grupėje 10 proc. Įgijusių tik pagrindinį išsilavinimą ir toliau nebesimokančių mažinimo rodiklis, % 18-24 m. grupėje 3 proc. Investicijų į MTEP (mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą) didinimas, % BVP ES 2020 siekiai Rodikliai

4.
Lietuva aplenkė ES būklę 15 metų į priekį (dar 2005 m. pasiekėme ES tik 2020 metams numatytą lygį) Šaltinis: EUROSTAT 2010 m. Lietuvos duomenys: Statistikos departamentas

5.
Kaime jaunimas labiau linkęs nutraukti mokytis 18-24 m. jaunimo, kuris nėra įgijęs vidurinio (ISCED 3) išsilavinimo ir nesimoko, dalis (%) pagal gyvenamąją vietovę Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV

6.
Vaikinai labiau linkę anksti nustoti mokytis 18-24 m. jaunimo, kuris nėra įgijęs vidurinio (ISCED 3) išsilavinimo ir nesimoko, dalis (%) pagal lytį Šaltinis: EUROSTAT Merginos Vaikinai

7.
Numatomos ilgalaikės priemonės (1) <ul><li>plėtoti ikimokyklinio ugdymo infrastruktūrą ir paslaugų įvairovę ( ikimokyklinio ugdymo krepšelis, naujų grupių formavimas ) </li></ul><ul><li>mažinti ugdymo skirtumus tarp miesto ir kaimo, berniukų ir mergaičių, įvairių ugdymosi poreikių turinčių asmenų ( investicijos į ugdymo aplinką, mokytojų kompetenciją, mokinių pažangos vertinimo standartizuotas priemones ) </li></ul>

8.
Numatomos ilgalaikės priemonės (2) <ul><li>gerinti socialiai jautrių grupių, neįgaliųjų ir specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių asmenų ugdymo ir švietimo pagalbos infrastruktūrą ir įvairovę ( mokytojų ir pagalbos specialistų kompetencijų didinimas, ugdymo turinio pritaikymas įvairių poreikių asmenims, vadovėlių, aplinkos pritaikymas, projektai tautinėms mažumoms ); </li></ul><ul><li>didinti ugdymo/mokymo programų lankstumą ir sudaryti alternatyvias galimybes kitaip įgyti pagrindinį ir/ar vidurinį išsilavinimą ( modulinis ir produktyvus mokymas, brandos darbas, nuotolinio mokymo galimybių plėtra ir kt. ) </li></ul>

9.
Numatomos ilgalaikės priemonės (3) <ul><li>gerinti profesinio mokymo įstaigų praktinio profesinio mokymo infrastruktūrą ( sektoriniai praktinio mokymo centrai, 2010 m. jau pradėti vykdyti 8 projektai, patvirtintas dar 34 centrų sąrašas ) </li></ul><ul><li>ugdyti mokinių karjeros valdymo kompetencijas ( bendrojo lavinimo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose vykdyti ugdymo karjerai programas, teikti papildančias informavimo, konsultavimo, veiklinimo ir kt. paslaugas ) </li></ul><ul><li>skatinti jaunuolius tęsti mokslą profesinio mokymo įstaigose ir įgyti darbo rinkoje paklausią profesinę kvalifikaciją ( papildomi stojamieji balai baigusiems tos pačios srities profesinio mokymo programas su pagyrimu arba metų stažu, baigiamojo kvalifikacijos egzamino pripažinimas ir kt. </li></ul>

10.
Būtinybė atnaujinti vidurinio ugdymo turinį <ul><li>Užtikrinti atnaujintų pradinio ir pagrindinio ugdymo programų (2008 m.) tęstinumą </li></ul><ul><li>Dabarties visuomenės lūkesčiai – išsilavinusi, savo tautinį tapatumą suvokianti, permainų pasaulyje gebanti kurti pilietiška asmenybė </li></ul><ul><li>Ugdymo proceso kaitos pagrindas – mokėjimas mokytis </li></ul>

11.
Kaip atnaujintas vidurinio ugdymo turinys <ul><li>Patikslintas programų turinys, siekiant išvengti perteklinių žinių ir pasikartojimų </li></ul><ul><li>Turinys papildytas naujomis aktualiomis žiniomis ir naujais pasirenkamaisiais kursais </li></ul><ul><li>Turinys orientuojamas į kompetencijų ugdymą </li></ul><ul><li>Bendrosios kompetencijos papildytos kultūrine kompetencija – perimti kultūrines tradicijas, tapti aktyviu kultūros procesų dalyviu </li></ul><ul><li>Didėja pasirinkimo įvairovė – galimybė ugdyti individualius gebėjimus ir siekti mokymosi sėkmės </li></ul>

12.
Svarbiausi programų pokyčiai ugdymo srityse (1) <ul><li>Parengta viena bendra lietuvių kalbos ir literatūros programa visoms vidurinį išsilavinimą teikiančioms mokykloms: </li></ul><ul><ul><li>ugdoma mokinių tapatybė ir savivertė </li></ul></ul><ul><ul><li>suteikiami bendrieji humanitarinės kultūros pagrindai </li></ul></ul><ul><ul><li>daugiau dėmesio kalbos vartojimo praktikai – viešojo kalbėjimo ir teksto rašymo gebėjimams </li></ul></ul><ul><ul><li>nurodomi konkretūs privalomos literatūros kūriniai. Naujas pasirenkamas programos aspektas – epochą reprezentuojančios asmenybės </li></ul></ul><ul><li>Tautinių mažumų mokykloms parengtas papildomas lietuvių kalbos modulis – kalbos vartojimo gebėjimams stiprinti (+1,5 val. per savaitę) </li></ul><ul><li>Parengta nauja gestų lietuvių kalbos programa </li></ul>

13.
Svarbiausi programų pokyčiai ugdymo srityse (2) <ul><li>Istorijos programa – analizuojantis žvilgsnis gilesniam istorijos pažinimui: </li></ul><ul><ul><li>daugiau dėmesio Lietuvos istorijos pažinimui (pokario partizaninių kovų, holokausto, atkurtos nepriklausomos Lietuvos istorijai) </li></ul></ul><ul><ul><li>akcentuojamas darbas su istoriniais šaltiniais, jų analize ir interpretavimu </li></ul></ul><ul><ul><li>atsisakoma detalaus senosios civilizacijos kurso kartojimo, kuris lieka pagrindinėje mokykloje </li></ul></ul>

14.
Svarbiausi programų pokyčiai ugdymo srityse (3) <ul><li>Gamtos mokslai: įtrauktos naujausios gamtos mokslų aktualijos (pvz., biotechnologijos), daugiau svorio praktiniams tiriamiesiems darbams, diegiamos naujos mokymo priemonės </li></ul><ul><li>Geografija : geografinės informacijos skaitymas keičiamas principu „pasirink ir taikyk“ – savarankiškai analizei, tyrinėjimams ir atradimams </li></ul>

15.
Svarbiausi programų pokyčiai (4) <ul><li>Matematika : vietoj rutininių procedūrų skatinama naudotis naujomis informacinėmis komunikacinėmis priemonėmis. Gilesniam matematikos problemų nagrinėjimui skirtas pasirenkamasis logikos kursas </li></ul><ul><li>Informacinės technologijos : atskleidžiamas praktinis IT naudingumas, sudaromos sąlygos rinktis ugdymo turinį pagal galimybes ir poreikius. Naujas saugaus bendravimo socialiniuose tinkluose kursas </li></ul>

16.
Svarbiausi programų pokyčiai (5) <ul><li>Užsienio kalbos : parengtos trijų lygių pasiekimų programos (A2, B1, B2) atitinka Europos Tarybos nustatytus kalbos mokėjimo lygius </li></ul><ul><li>Menai : daugiau galimybių realizuoti meninius interesus, pvz.: filmų kūrimas, fotografija, grafinis dizainas, kompiuterinės muzikos technologijos ir kt. </li></ul><ul><li>Dorinis ugdymas : vietoj vienos katalikų tikybos programos parengti trys nauji pasirenkamieji moduliai, taip parengta nauja žydų-judėjų tikybos programa. Atnaujintos ir kitų konfesijų tikybos programos. Etikoje galima rinktis vieną iš trijų naujų modulių: profesinės etikos, šeimos etikos, etikos ir kino </li></ul>

17.
Svarbiausi programų pokyčiai ugdymo srityse (6) <ul><li>Technologijos : vietoj 17 siaurų specializuotų programų parengta viena technologijų bendroji programa. Ją sudaro 6 lanksčios technologijų kryptys, atitinkančios analogiškas Lietuvos ūkio šakas (pvz.: tekstilė ir apranga; taikomasis menas, amatai ir dizainas; turizmas ir kt.) </li></ul><ul><li>Kūno kultūra: atsisakyta visiems vienodų normatyvų, ypatingų fizinių pastangų reikalaujančių pratimų. Pereinama prie tikslingo ir kūrybingo mankštinimosi suvokiant sveikatos saugojimo ir stiprinimo bei judėjimo naudą </li></ul>

18.
Bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo suartinimo prielaidos <ul><li>Profesinio mokymo programų modulių įtraukimas į vidurinio ugdymo programą ir jų užskaitymas mokiniui tęsiant mokymąsi pagal atitinkamą profesinio mokymo programą </li></ul><ul><li>Technologijų bendrojo ugdymo dalyko programų derinimas su konkrečia profesinio mokymo programa ir technologijų programos įgyvendinimas panaudojant profesinio mokymo bazę </li></ul><ul><li>Apie profesinio mokymo ir bendrojo ugdymo suartinimą vidurinio ugdymo lygmeniu parengta švietimo politikos analizė (2010, Nr.2) paskelbta: </li></ul><ul><li>http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/pr_analize/Sv_problemos_analize2(42).pdf </li></ul>

19.
Ugdymo turinio samprata naujojoje Švietimo įstatymo redakcijoje (1) <ul><li>4 straipsnis. </li></ul><ul><li>Ugdymo turinį sudaro tai: </li></ul><ul><li>ko mokoma ir mokomasi </li></ul><ul><li>kaip mokoma ir mokomasi </li></ul><ul><li>kaip vertinama mokinių pažanga ir pasiekimai </li></ul><ul><li>kokios mokymo ir mokymosi priemonės naudojamos </li></ul>

20.
Ugdymo turinio samprata naujojoje Švietimo įstatymo redakcijoje (2) <ul><li>Ugdymo turinys kuriamas Švietimo įstatym e apibrėžtiems švietimo tikslams įgyvendinti </li></ul><ul><li>Konkretus ugdymo turinys kuriamas ir sistemingai atnaujinamas atsižvelgiant į : </li></ul><ul><li>◊ atitinkamos grupės ar tipo mokyklai keliamus ugdymo , mokymo tikslus </li></ul><ul><li>◊ besikeičiančios socialinės ir kultūrinės aplinkos lemiamus Lietuvos visuomenės poreikius </li></ul><ul><li> ◊ vietos ir mokyklos bendruomenės reikmes </li></ul><ul><li> ◊ mokinių turimą patirtį, ugdymosi poreikius ir interesus </li></ul>

21.
Ugdymo turinio atnaujinimas – visų lygmenų bendras tikslas, siekiant kokybės <ul><li>Siekdami užtikrinti sėkmingą atnaujinto ugdymo turinio įgyvendinimą, turime suderinti procesus visais švietimo lygmenimis </li></ul>

22.
Švietimo lygmenys, įgyvendinantys ugdymo turinio procesą Ugdymo turin i o procesas Švietimo ir mokslo ministerija Savivaldybė (steigėjas) Mokyklos bendruomenė Mokytojas

23.
Mūsų siekiai – kurti lyderystei palankią aplinką: <ul><ul><li>tobulinti kiekvieną mokyklą ir visą švietimo sistemą; </li></ul></ul><ul><ul><li>lyderystė vardan sėkmingo mokymosi; </li></ul></ul><ul><ul><li>būtini pokyčiai visuose švietimo lygmenyse, siekiant daryti įtaką geresniam mokinių mokymuisi klasėje/pamokoje; </li></ul></ul><ul><ul><li>tvirtinti pagarba, pasitikėjimu, pagalba, įgalinimu, vedančiu į skaidrią ir aiškią atsakomybės ir atsakomybės sistemą </li></ul></ul>

24.
Lyderystei vardan mokymosi stiprėti būtini pokyčiai: <ul><li>Nacionaliniame lygmenyje </li></ul><ul><li>Dalinimosi ir partnerystės tinklų sukūrimas; </li></ul><ul><li>Fiksuojami pozityvūs pavyzdžiai; </li></ul><ul><li>Susitariama dėl „geros“ mokyklos, siekiamo mokymosi, mokymo bei vadovavimo; </li></ul><ul><li>Keičiamas teisinis reglamentavimas: plėtojamas mokyklų savarankiškumas, numatomas ir apmokamas laikas, skirtas mokytojo iniciatyvai, bendradarbiavimo ryšių kūrimui (etatinis apmokėjimas, darbo nuoma) </li></ul>

25.
Lyderystei vardan mokymosi stiprėti būtini pokyčiai (2) <ul><li>Savivaldybės lygmenyje </li></ul><ul><li>Laikas, skirtas dalijimuisi, vertinamos mokyklos ir asmenys, besidalijantys patirtimi </li></ul><ul><li>Skatinamos ir pripažįstamos mokyklos ir asmenys, besidalijantys idėjomis </li></ul><ul><li>Savivaldybėse – tribūna mokykloms spręsti bendras problemas, ugdyti bendradarbiavimo, o ne konkurencijos kultūrą </li></ul>

26.
Lyderystei vardan mokymosi stiprėti būtini pokyčiai (3) <ul><li>Mokyklos lygmenyje </li></ul><ul><li>Pripažinimas ir teisė būti aktyviems formaliems ir neformaliems lyderiams; formalieji lyderiai, turintys aukštą kvalifikaciją, turi laiko mentorystei, konsultavimui ir kt. </li></ul><ul><li>Neformalūs lyderiai jaučia palaikymą ir postūmį link formalios lyderystės, taip lyderiai užauginami iš vidaus </li></ul><ul><li>Mokyklos turi realią ilgalaikę strategiją, plėtojama mokyklų savivalda, skatinamos bendruomenės iniciatyvos </li></ul>

27.
Lyderystei vardan mokymosi stiprėti būtini pokyčiai (4) <ul><li>Individo lygmenyje </li></ul><ul><li>Vertybinės nuostatos, turimos ir plėtojamos kompetencijos, pasiryžimas ir motyvacija prisiimti atsakomybę ir veikti </li></ul><ul><li>Daugiau informacijos apie projektą “Lyderių laikas” galite rasti: </li></ul><ul><li>http://www.lyderiulaikas.smm.lt/ ll / </li></ul>

28.
Švietimo įstatymo nuostatos: mokyklų t inklo pertvarka <ul><li>Bendrojo ugdymo mokykl ų tipai: </li></ul><ul><li>pradinė </li></ul><ul><li>progimnazija </li></ul><ul><li>pagrindinė </li></ul><ul><li>vidurinė (iki 2015-09-01) </li></ul><ul><li>gimnazija </li></ul><ul><li>Vienuoliktųjų klasių sudarymas vidurinėse, gimnazijose : </li></ul><ul><li>mieste, savivaldybės centre – ne mažiau kaip trys 11-osios klasės (jose mokosi ne mažiau kaip 75 mok.) </li></ul><ul><li>jei gyvenvietėje, mieste ar savivaldybės centre yra tik viena mokykla, mokykloje, priskirtoje miesto pakraščio mokyklai, pasienio ruože esančioje – ne mažiau kaip 15 mok., Rytų Lietuvoje – ne mažiau kaip 12 mok. (gimnazijoje – 15 mok.) </li></ul>

29.
Švietimo įstatymo nuostatos: mokyklų t inklo pertvarka <ul><li>Bendrojo lavinimo mokyklų tipai: </li></ul><ul><ul><li>Pradinė </li></ul></ul><ul><ul><li>Pagrindinė </li></ul></ul><ul><ul><li>Vidurinė </li></ul></ul><ul><li>Bendrojo ugdymo mokyklų tipai: </li></ul><ul><ul><li>Pradinė mokykla </li></ul></ul><ul><ul><li>Pagrindinė </li></ul></ul><ul><ul><li>Progimnazija </li></ul></ul><ul><ul><li>Gimnazija </li></ul></ul><ul><ul><li>Vidurinė mokykla </li></ul></ul>

30.
Švietimo įstatymo nuostatos: mokyklų t inklo pertvarka <ul><li>5-8 klasių ir 1-8 klasių pagrindinė mokykla </li></ul><ul><li>Vidurinė mokykla </li></ul><ul><li>Progimnazija nuo 2011 07 01 </li></ul><ul><li>Gimnazija, pagrindinė mokykla arba progimnazija iki 2015 09 01 </li></ul><ul><li>( Pagal ŠĮ , LRV nustatytus kriterijus ir savivaldybės Mokyklų tinklo pertvarkos bendrąjį planą ) </li></ul>

31.
Atskiru atveju gimnazija turi 5–12 kl. arba 1–12 kl. (pagal Švietimo įstatymą) <ul><li>mokykla gyvenamosiose vietovėse, kuriose nėra kitų vidurinio ugdymo programą lietuvių ar (ir) tautinės mažumos kalba vykdančių bendrojo ugdymo mokyklų </li></ul><ul><li>arba bendrojo ugdymo mokykla, pagal Vyriausybės patvirtintus kriterijus priskirta miesto pakraščio mokyklai </li></ul><ul><li>pasienio ruože esanti bendrojo ugdymo mokykla </li></ul><ul><li>nevalstybinė mokykla </li></ul><ul><li>mokykla, skirta šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių </li></ul><ul><li>mokykla, vykdanti specializuoto ugdymo krypties programą (SUKP), kuriai reikalingas ugdymo nuoseklumas, ir atitinkanti Vyriausybės patvirtintus kriterijus (SPUK – Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre įregistruota, kartu su bendrojo ugdymo programa vykdoma muzikos, dailės, menų, sporto ar kita programa. Skirta specialiųjų ugdymosi poreikių dėl išskirtinių gabumų turintiems mokiniams) </li></ul>

32.
Švietimo įstatymo nuostatos <ul><li>Tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos mokyklos – nevalstybinės (pagal Konstituciją ir Lietuvos Respublikos švietimo įstatymą). Teisinė forma – viešoji įstaiga. </li></ul><ul><li>Katalikų Bažnyčia, steigdama mokyklą, turi gauti raštišką kompetentingos Katalikų Bažnyčios vadovybės leidimą (Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutartis dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje (Žin., 2000, Nr. 67-2024)) </li></ul>

33.
Švietimo įstatymo nuostatos <ul><li>Regioninės mokyklos: </li></ul><ul><ul><li>Regioninių specialiųjų mokyklų sąrašą tvirtins ministras (turės atitikti regioninės mokyklos kriterijų) </li></ul></ul><ul><li>Menų mokyklos ir konservatorijos: </li></ul><ul><ul><li>Bus įvertintas esamas tinklas, sprendžiama dėl kai kurių reorganizavimo, tada – perduodamos savivaldybėms regioninių mokyklų statusu </li></ul></ul>

34.
ES SF projektai – pagalba įgyvendinant strateginius švietimo tikslus ir ugdymo turinio atnaujinimo prioritetus <ul><li>ES projektų “pridedamoji vertė” Novatoriškumas (naujų idėjų išbandymas ir diegimas) </li></ul><ul><li>Kompleksiškumas </li></ul><ul><li>Partnerystė – nacionalinių institucijų, mokyklų, mokytojų, ekspertų, privačių organizacijų bendradarbiavimas </li></ul><ul><li>Gerosios patirties sklaida ir praktinės veiklos pavyzdžiai </li></ul>