1. INTEGRUOTO GAMTAMOKSLINIO UGDYMO 5 - 6
KLASĖSE VADOVĖLIŲ TURINIO ANALIZĖ BOTANIKOS
KOMPONENTO ASPEKTU
Jolanta Šefer ytė –
Steponavičienė,
dr. Rytis Vilkonis
Šiaulių universitetas

2. Aktualumas
 Biologinės įvairovės pažinimas, tyrimai, apsauga kasmet tampa
vis aktualesni Europoje, kuri tapo labiausiai urbanizuota,
sukultūrinta, tankiausiai apgyvendinta Žemės rutulio dalis. Čia
labiausiai pažeista biologinė pusiausvyra.
 Lietuvoje brandžių miškų likę visiškai nedaug, o svarbūs
bioįvairovės kompleksai, kaip pelkės, natūralios pievos daugelyje
rajonų visiškai sukultūrinti, nusausinti, sunaikinti, telikę tik jų
fragmentai.

3. Aktualumas
 Lietuvoje savaime auga ir auginama per 2000 induočių augalų
rūšių, kurių daugelis yra žiediniai ir savo grožiu džiugina nuo
ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens miškuose, laukuose,
pievose, pelkėse, pakelėse bei smėlynuose.
 Deja, visuomenė labai blogai pažįsta gamtą: neskiria net
paprasčiausių žolių, medžių, neskiria nuodingų augalų...
Jaunosios kartos botanikos žinios labai skurdžios. Tik
nedaugelis bendrąjį išsilavinimą įgijusių jaunuolių dalį rūšių gali
pavadinti jų tikraisiais vardais (K.Vilkonis, S.Obelevičius).
 Atsižvelgiant į tai, kokis yra sudėtingas biologijos dalyko turinys
bendrojo lavinimo mokykloje, didžioji dauguma pirmo kurso
studentų – būsimųjų pedagogų – negali išvardinti gyvo
organizmo požymių, nusakyti esminius augalo ir gyvūno
skirtumus, paaiškinti augalo mitybos ypatumų

4. Aktualumas
 Botanika kaip sudėtinė biologijos mokslo dalis įeina į gamtamoks-
linio ugdymo turinį jau pradinėse klasėse. Pagrindinėje mokykloje
išlaikomas pradinėje mokykloje pradėto gamtamokslinio ugdymo
tęstinumas ir integralumas. Bendrosiose programose (2008)
akcentuojama mokinių tiriamoji veikla, gamtos reiškinių ir dėsningumų pažinimas praktinėje veikloje, stebėjimus ir bandymus
atliekant klasėje, laboratorijoje ar lauke.
 Gamtamokslinio ugdymo tikslas ir siekiamas rezultatas – gamtamokslinė kompetencija, kuri apibrėžiama kaip gebėjimas ir
nusiteikimas naudotis gamtos pasaulį aiškinančiomis žiniomis ir
gamtos tyrimų metodais siekiant atsakyti į iškylančius klausimus,
ieškoti įrodymais pagrįstų išvadų bei sprendimų, suprasti žmogaus
veiklos sukeltus gamtos pokyčius ir imtis asmeninės atsakomybės
už aplinkos išsaugojimą, tausoti savo ir kitų žmonių sveikatą.

5. Aktualumas
 Anot prof. V. Lamanausko (2013), gamtamokslinio ugdymo
Lietuvoje patirtis yra labai gausi, tačiau palyginti menkai tyrinėta.
Vyrauja pedagogų kompetencijos, bendrųjų programų taikymo
problematikos, ugdymo turinio, metodų, mokymosi aplinkos
parinkimo, ugdymo nepamokinėje veikloje, aplinkosauginio
ugdymo problematika, įskaitant biologinės įvairovės pažinimą bei
išsaugojimą. Yra gamtamokslinio ugdymo Lietuvoje ir kitose
šalyse lyginamųjų tyrimų. Daugumą mokslinių ir metodinio
pobūdžio straipsnių, susijusių su gamtamokslinio ugdymo
problematika, galima rasti dviejuose leidiniuose:
 kasmetinės mokslinės praktinės konferencijos ,,Gamtamokslinis
ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje” leidiniuose, pradedant
1995 m.
 moksliniame metodiniame žurnale ,,Gamtamokslinis ugdymas/
Natural Science Education”

6. Aktualumas
 Atsižvelgiant į nepakankamai veiksmingą gamtamokslinį ugdymą
pradinėje mokykloje, nepakankamą pedagogų gamtamokslinį
raštingumą (tai rodo dauguma pastarojo dešimtmečio tyrimų
šalyje), įpatingą reikšmę įgyja vadovėlis, jo turinys ir jo
inspiruojami mokymo ir mokymosi būdai.
 Integruoto gamtamokslinio ugdymo vadovėliai tyrinėti senokai 20a. pabaigoje, 21 a. pradžioje (R. Makarskaitė, 1999;
V. Lamanauskas ir R. Ragauskienė, 2001; 2002). Pastarieji
autoriai domėjosi pradinio ugdymo vadovėliais, lygino jų turinį su
Latvijos ir Rusijos analogiškais vadovėliais.
 Vadovėliai „Gamta ir žmogus“ 5-6 klasėms tirti 1999 metais.
Gauta naudingų, argumentuotų mokinių patarimų kaip tobulinti
vadovėlį (Makarskaitė, 1999).

7. Tyrimo metodika
 Remiantis aukščiau išvardytu, šio tyrimo problema formuluojama
klausimu, kiek dėmesio skiriama botanikos komponentui
bendrojo lavinimo mokyklos 5-6 klasių vadovėliuose, kokiais
būdais siūloma formuoti(s) mokinių žinių sistemai.
 Tyrimas grįstas lyginamąja turinio analize, derinant kiekybinio ir
kokybinio tyrimo strategijas. Analizuoti trys skirtingi 5-6 klasių
integruoto gamtamokslinio ugdymo vadovėliai „Gamta ir
žmogus“, „Eureka!” ir „Mokslininkų pėdomis“ .
 Vadovėlių turinio analizė atlikta, išskiriant temas ir
jų sudėtines dalis, sietinas su botanikos komponentu, skaičiuojant temų, susijusių su augalais, procentinę dalį. Tuo pačiu atkreiptas dėmesys į
vadovėlio
medžiagos pateikimo pobūdį, siūlomus
mokymosi
būdus.

8. Tyrimo rezultatai
Temų apie augalus pasiskirstymas 5 ir 6 klasių
vadovėliuose „Gamta ir žmogus“

9. Tyrimo rezultatai
Temų apie augalus pasiskirstymas 5 ir 6 klasių vadovėliuose
„Eureka!”

10. Tyrimo rezultatai
Temų apie augalus pasiskirstymas 5 ir 6 klasių
vadovėliuose
„Mokslininkų pėdomis“

11. Išvados
Apibendrinant tyrimo rezultatus galima teigti:
 Gamtamokslinio ugdymo vadovėlių raida demonstruoja nuoseklų
pedagoginių idėjų perėjimą iš teorinio ir švietimo politikos į
ugdymo praktikos lygmenį:
 vadovėliuose mažėja tiesioginio žinių pateikimo, daugėja gamtos
objektų ir reiškinių aktyvaus pažinimo
 juos tyrinėjant,
 ieškant informacijos įvairiuose šaltiniuose,
 analizuojant duomenis,
 sisteminant įvairiais būdais iš įvairių šaltinių gautą informaciją,
 keliant klausimus,
 inicijuojant projektinę veiklą,
 mokymąsi siejant su realiu gyvenimu, gyvenamąja gamtine
aplinka.

12. Išvados
 Šiuolaikinę ugdymo sampratą, grįstą aktyviu mokymosi procesu,
informacijos šaltinių įvairove, bendradarbiavimu, analitinio
pobūdžio veikla, mokytoju, ne dėstančiu paskaitas, bet
organizuojančiu mokymosi procesą, labiau atliepia vadovėliai
„Eureka!” ir „Mokslininkų pėdomis“.
 Vadovėlis „Mokslininkų pėdomis“ reikalauja
 itin šiuolaikiškai mąstančio ir itin kūrybingo pedagogo,
 tinkamo bibliotekos aprūpinimo,
 prieigos prie interneto,
 galimybės mokiniams pamokų metu naudotis skaitykla ir internetu,
idealiu atveju – mokyklos teritorija.
 Botanikos komponentui daugiau dėmesio skiriama vadovėliiose
„Eureka!” ir „Mokslininkų pėdomis“.
 Platūs vadovėlio „Gamta ir žmogus“ teorinio pobūdžio tekstai gali
būti naudingi kaip papildomas informacijos šaltinis kartu su
žinynais, enciklopedijomis, mokslo populiarinimo literatūra.

13. Rekomendacija
 Pagalvokime kaskart planuodami
mokymo(si) procesą, kai tema susijusi su
botanika, kaip pasinaudoti augalais,
augančiais šalia mokyklos, mokinių
gyvenamųjų namų kiemuose, mokinių
kelyje iš mokyklos į namus. Aplink mus
gausu įvairių žolinių ir sumedėjusių
augalų. Mokinių tiriamoji veikla gali vykti
ir pamokų metu, ir kaip namų užduotis,
mokomojo projekto sudėtinė dalis.
 Augalai nepabėga – tai privalumas,
lyginant su gyvūnais. Todėl visada juos
galima rasti ten, kur matėme vakar...