Peter van Schaik, directeur SSC ICT bij TU Delft en tevens voorzitter van de CvDUR (directeuren van de universitaire rekencentra). Volgens Van Schaik is de grootste cloud uitdaging: “Hoe blijf je in control van ICT zonder de flexibiliteit voor de gebruikersgroepen te verliezen” Daarbij vult hij aan: “Laat studenten alstublieft een eigen wereld creëren in de cloud en laten we daar proberen bij aan te sluiten.”
Peter van Schaik, directeur SSC ICT bij TU Delft en tevens voorzitter van de CvDUR (directeuren van de universitaire rekencentra). Volgens Van Schaik is de grootste cloud uitdaging: “Hoe blijf je in control van ICT zonder de flexibiliteit voor de gebruikersgroepen te verliezen” Daarbij vult hij aan: “Laat studenten alstublieft een eigen wereld creëren in de cloud en laten we daar proberen bij aan te sluiten.”
Dr. Frances Hensley - Lyderystė švietime ir švietimo kaita (Carlo D. Glickman...Lyderių laikas
Šias pranešimo skaidres dr. Frances Hensley naudojo projekto „Lyderių laikas“ vykdytojų išverstos ir išleistos Carlo D. Glickmano knygos „Lyderystė mokymuisi: kaip padėti mokytojams sėkmingai dirbti“ pristatymo metu. Jose pateikiama informacija apie švietimo kaitą pasaulyje, naujausias mokymo tendencijas ir lyderystę mokykloje.
Dr. Jan Robertson - Į besimokantįjį orientuotas ugdymasLyderių laikas
Projekto „Lyderių laikas“ konsultantė iš Naujosios Zelandijos viešojoje konsultacijoje, kuri įvyko 2010 m. birželio 30 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje, skaitė pranešimą apie ugdymą, kuris yra orientuotas į besimokantįjį.
2. Kas yra organizacija?
Kas yra mokymasis?
Kas yra besimokanti organizacija?
Kokios lyderystės reikia besimokančioje
organizacijoje?
Švietimo lyderystė. Modulis LYDERYSTĖ BESIMOKANČIOJE ŠVIETIMO ORGANIZACIJOJE
2
3. Kodėl reikia keisti ir keistis?
Jei vienas pokytis nepadarė akivaizdaus poveikio,
tuomet r e i k i a d a r v i e n o i r d a r
v ie n o , ir d a r v ie n o . . .
Daryti daugiau, nereiškia daryti geriau...
“Perteklius skatina priklausomybę” (Fullan,1992)
Švietimo lyderystė. Modulis LYDERYSTĖ BESIMOKANČIOJE ŠVIETIMO ORGANIZACIJOJE
3
4. Mokymasis ugdo gebėjimus, keičia organizacijos
narių veiksmus, plečia žinojimą, supratimą, keičia
nuostatas ir požiūrius (Senge, 2000).
Ar individualus mokymasis garantuoja
organizacijos mokymąsi?
Mokykla, kaip besimokanti organizacija: reforma
ar transformacija link vizijos?
Švietimo lyderystė. Modulis LYDERYSTĖ BESIMOKANČIOJE ŠVIETIMO ORGANIZACIJOJE
4
5. Lyderystė „plokščiajame“ pasaulyje turi būti tokia,
kad įkūnytų kūrybiškumą, lankstumą, judumą ir
išradingumą.
Tai tokia lyderystė, kurios negali sulaikyti
struktūros ar organizacijos ribos.
Švietimo lyderystė. Modulis LYDERYSTĖ BESIMOKANČIOJE ŠVIETIMO ORGANIZACIJOJE
5
6. Viena iš kliūčių, trukdančių grupei eiti pirmyn, yra
manymas, kad reikia laukti lyderio, rodysiančio
kelią į ateitį. Manau, kad ėjimo pirmyn esmė –
išsiugdyti naują lyderystės formą, nepriklausomą
nuo eilinių asmenybių (Senge, 2005)
Švietimo lyderystė. Modulis LYDERYSTĖ BESIMOKANČIOJE ŠVIETIMO ORGANIZACIJOJE
6
7. Kaip lyderyste pasidalijama?
Kokie pasidalijimo būdai?
Ar įmanoma, kad mokytojų ar pasidalytoji
lyderystė atsirastų aplinkoje, kurioje galia ir
atsakomybė suteikiama asmenims, paskirtiems
pagal nusistovėjusią hierarchiją?
Švietimo lyderystė. Modulis LYDERYSTĖ BESIMOKANČIOJE ŠVIETIMO ORGANIZACIJOJE
7
8. Dialogas
Diskusija
Atvejo analizė
Refleksijų dienoraštis
Citatos
Sąvokų, koncepcijų žemėlapis,
Projektas
Švietimo lyderystė. Modulis LYDERYSTĖ BESIMOKANČIOJE ŠVIETIMO ORGANIZACIJOJE
8
Copland, M. (2001). The myth of the superprincipal. Phi Delta Kappan, 82, 528-533. Elmore, R. F. (2000). Building a new structure for leadership. Washington, DC: The Albert Shanker Institute. Firestone, W. A. (1996). Leadership roles or functions? In K. Leithwood, J. Chapman, D. Corson, P. Hallinger, & A. Hart (Eds.), International handbook of educational leadership and administration (Vol. 2, pp. 395-418). Dordrecht, The Netherlands: Kluwer. Firestone, W. A., & Martinez, M. C. (2007). Districts, teacher leaders, and distributed leadership: Changing instructional practice. Leadership and Policy in Schools, 6 (1), 3-35. Gilman, D. A., & Lanman-Givens, B. (2001). Where have all the principals gone? Educational Leadership, 58 (8), 72-74. Grubb, W. N., & Flessa, J. J. (2006). A job too big for one: Multiple principals and other nontraditional approaches to school leadership. Educational Administration Quarterly, 42, 518-550. Harris, A., Leithwood, K., Day, C., Sammons, P., & Hopkins, D. (2007). Distributed leadership and organizational change: Reviewing the evidence. Journal of Educational Change, 8, 337-347. Hartley, D. (2007). The emergence of distributed leadership in education: Why now? British Journal of Educational Studies, 55, 202-214. Institute for Educational Leadership. (2000). Leadership for student learning: Restructuring school district leadership. School leadership for the 21st century initiative: A report of the task force on the principalship. Washington, DC: Author. Knapp, M. S., Copland, M. A., Ford, B., Markholt, A., McLaughlin, M. W., Milliken, M., & Talberg, J. E. (2003, February). Leadership for learning sourcebook: Concepts and examples. Seattle, WA: Center for the Study of Teaching and Policy, University of Washington. Leithwood, K., & Jantzi, D. (2006). Transformational school leadership for large-scale reform: Effects on students, teachers, and their classroom practices. School Effectiveness and School Improvement, 17 , 201-227. Leithwood, K., Mascall, B., Strauss, T., Sachs, R., Memon, N., & Yashkina, A. (2007). Distributing leadership to make schools smarter: Taking the ego out of the system. Leadership and Policy in Schools, 6 (1), 37-67. Leithwood, K., & Riehl, C. (2003, April). What do we already know about successful school leadership? Paper presented at the annual meeting of the American Educational Research Association, Chicago. MacBeath, J. (2005). Leadership as distributed: A matter of practice. School Leadership and Management, 25 , 349-366. Mayrowetz, D. (2008). Making sense of distributed leadership: Exploring the multiple usages of the concept in the field. Educational Administration Quarterly, 44, 424-435. Murphy, J. (2005). Connecting teacher leadership and school improvement. Thousand Oaks, CA: Corwin Press. Pounder, D., & Merrill, R. (2001). Job desirability of the high school principalship: A job choice theory perspective. Educational Administration Quarterly, 37, 27-57. Schutte, T. J., & Hackmann, D. G. (2006). Licensed, but not leading: Issues influencing individuals’ pursuit of the secondary principalship. Journal of School Leadership, 16, 438-466. Spillane, J. (2006). Distributed leadership. San Francisco: Jossey-Bass. Spillane, J. P., Camburn, E. M., & Pareja, A. S. (2007). Taking a distributed perspective to the school principal’s workday. Leadership and Policy in Schools, 6 (1), 103-125. Spillane, J. P., Halverson, R., & Diamond, J. B. (2001). Investigating school leadership practice: A distributed perspective. Educational Researcher, 30 (3), 23-28. Spillane, J. P., Halverson, R., & Diamond, J. B. (2004). Towards a theory of leadership practice: A distributed perspective. Journal of Curriculum Studies, 36 , 3-34. Valentine, J. W., Clark, D. C., Hackmann, D. G., & Petzko, V. N. (2002). A national study of leadership in middle level schools. Volume I: A national study of middle level leaders and school programs. Reston, VA: National Association of Secondary School Principals.
