SlideShare a Scribd company logo
1 of 82
Download to read offline
1
Bronius Povilaitis
Kaunas, 2015 m. sausio 29 d.
Turtėjimo pagrindai
Šiandien suţinosite
Kaip nuolat gausinti turtą šiuolaikiniame
neramiame ir besikeičiančiame pasaulyje.
Kaip investavimu apginti pinigines atsargas nuo
nuvertėjimo?
Kaip ieškoti ir surasti investavimo galimybes?
Kaip pasirinkti į ką investuoti?
Ar lengva uţdirbti investuojant į lietuviškų įmonių
akcijas?
Kurios investicijos artimiausiu metu bus
patraukliausios?
2
3
Finansinis švietimas
Be finansinio švietimo ţmonės negali apdoroti
informacijos ir paversti jos ţiniomis. O be
finansinių ţinių ţmonės pasmerkti finansiniams
sunkumams.
Turtus ţmogui atneša informacija, ţinios,
išmintis ir patyrimas, kitaip tariant, finansinis
išprusimas.
Šiandienos mūsų susitikimo tikslas – padėti
jums suprasti, kaip tapti sumanesniems,
patiems apdoroti finansinę informaciją ir taip
rasti savo kelią į finansines aukštumas.
Mokymosi nauda
Moksliniais tyrimais nustatyta, jog:
kuo daugiau metų mokėtės (pradinėje, vidurinėje
bei aukštojoje mokyklose), tuo didesnį atlyginimą
gaunate;
asmeninių investicijų į mokymąsi grąţa svyruoja
nuo 6,5% iki 9%;
kiekvieni papildomi mokymosi metai suteikia
vidutiniškai 7,5% aukštesnes pajamas visam
tolimesnės jūsų darbinės veiklos laikotarpiui.
ECB viceprezidento Lucas Papademos 2007 05 21 d. mokslinių
tyrimų apibendrinimai
4
Pasmerkti turtėti
Pasmerkti turtėti.
Veikti, siekiant uţdirbti daugiau pinigų, nei
turime dabar.
Taupyti.
Investuoti, siekiant išlaikyti turimų pinigų
perkamąją galią.
Uţtikrinti efektyvų pinigų ir turto valdymą.
Atsikratyti skolų ir daugiau į jas
nebeįklimpti.
5
Minimali mėnesinė alga
Iš 28 ES šalių net 20 šalių, išskyrus Daniją,
Vokietiją, Italiją, Kiprą, Austriją, Suomiją ir
Švediją, yra įteisinusios minimalias
mėnesines algas.
Airija iki krizės pagal minimalios mėnesinės
algos dydį (1,462 €) ES uţėmė antrą vietą.
Tačiau nuo 2011 m. vasario 1 d. Airijoje
minimali mėnesinė alga yra sumaţinta ir
sudaro 1,293 €.
Jungtinėje Karalystėje minimali alga,
skaičiuojant eurais, yra 1264 €.
6
7
8
9
Pagrindiniai socialiniai rodikliai 2015 m. sausio mėnesį
RODIKLIO PAVADINIMAS RODIKLIO
DYDIS
ĮSIGALIOJIMO DATA
Minimalioji mėnesinė alga (MMA) 300 EUR 2015-01-01
Minimalusis valandinis atlygis 1,82 EUR 2015-01-01
Vidutinis darbo užmokestis šalies
ūkyje (be individualių įmonių) 2014
m. III ketv.
bruto
neto
2405,5 Lt
(696,7 EUR)
1868,3 Lt
(541,1 EUR)
Nedarbo lygis 2014 m. III ketvirtį
(Gyventojų užimtumo statistinio
tyrimo vertinimais)
9,1 proc.
Bedarbių skaičius 2014 m. III ketvirtį
(Gyventojų užimtumo statistinio
tyrimo vertinimais)
135,4 tūkst.
žm.
Minimali nedarbo socialinio draudimo
išmoka
102 EUR
Maksimali nedarbo socialinio
draudimo išmoka
301,67 EUR
Vidutinė nedarbo socialinio draudimo
išmoka per mėnesį 2014 m. III ketv.
544,14 Lt
(157,59 EUR)
Vidutinė senatvės pensija per mėnesį
2014 m. 12
830,93 Lt
(240,65 EUR)
Vidutinė senatvės pensija per
mėnesį, turint būtinąjį stažą 2014 m.
12
863, 66 Lt
(250,13 EUR)
2015 metų mėnesio papildoma (1
proc.) pensijų įmoka (kaupimui) iš
valstybės biudžeto lėšų
6,61 EUR
10
Pagrindinis ginklas finansų
ir verslo pasaulyje yra ţinios
Finansai ir verslas – pavojingi vandenys,
kuriuose plaukioja negailestingi, naujokais
mintantys rykliai.
Pagrindinis ginklas šiame ţaidime yra ţinios.
Negailėkite laiko ir pinigų joms įsigyti, nes kitaip
netrukus kas nors būtinai jumis pasinaudos.
Mūsų šalyje finansinis neraštingumas yra
didţiulė problema.
Bėdos paprastai ištinka tuos, kurie neturi
reikiamo išprusimo.
11
Investavimas į vertybinius
popierius Lietuvoje
Investuotojų, sudarančių nors vieną sandorį per metus,
Lietuvoje yra apie 10 000.
Per dieną sandorių sudarančių investuotojų birţoje būna 100
- 200, o pavedimų padavusių, bet sandorių nesudariusių dar
200.
Maţa akcijų apyvarta trukdo nusipirkti ar parduoti
akcijų uţ teisingą (rinkos) kainą.
Norėdamas pirkti privalai pakelti kainą, o
parduodamas – nuleisti ją ţemiau nei rinkos kaina.
Vėliau ta kaina grįţta į daugmaţ teisingas ribas.
Tačiau bendrovės gali supirkti savo akcijas ir palaikyti kainą.
Ţmogaus psichologija nepasikeitė – jį kaip įprastai
valdo baimė arba godumas.
Šaltinis – Ţurnalas ,,Investuok“, 2012 spalis, p. 512
Lietuvos bankų asociacijos
uţsakymu 2014 m. tyrimas
13
Šaltinis – Vž.lt, 2015.01.20
14
Nuo 2015 m. sausio 1 d. euras
mūsų valiuta, ką tai keičia?
Būtina įvertinti, kad, įsivedę eurą, tarsi laimėjome sidabrą,
nes turime antrąją svarbiausią pasaulyje valiutą po JAV
dolerio.
Privalome nuolat stebėti pasaulio finansų orus formuojančių
centrinių bankų (FED, ECB, Anglijos, Japonijos, Kinijos) sprendimus.
Įvertinti, kokius pokyčius sukels ECB sprendimas įlieti į rinką 1,08
trilijono eurų.
Prognozuoti Graikijos politinių pokyčių pasekmes.
Įvertinti, kada baigsis penkis- šešis metus besitęsiąs akcijų kursų
ralis JAV bei Europoje.
Kaip bus sprendţiama pasaulio vyriausybių išaugusių skolų
problema?
Kaip seksis Rusijai refinansuoti apie 650 milijardų eurų paskolų,
kurias privačioms Rusijos bendrovėms suteikė ES šalių komerciniai
bankai?
Ir tik tuomet spręsti kur ir į ką investuosime.
15
Euras nuo 2015 m. sausio 1 d.
mūsų pinigai – būtina ţinoti ...
Pradėdami gyventi su naująja valiuta turime iš esmės sekti
pagrindinių pasaulio centrinių bankų veiksmus. Tai leis geriau
periodiškai įvertinti investicinę aplinką.
Po praėjusią savaitę euro ir JAV dolerio porą krestelėjusio ECB
posėdţio šios savaitės svarbiausiu įvykiu tapo šį antradienį ir
trečiadienį vykęs FED federalinio atviros rinkos komiteto posėdis.
Janet Yellen vadovaujamas JAV centrinis bankas (FED) vakar
nedavė jokių uţuominų, jog dvejotų dėl bazinių palūkanų
kėlimo pradţios.
Banko pranešime teigiama, kad FED išliks kantrus laukdamas
tinkamo momento palūkanų pakėlimui.
Dabartines bazines palūkanas FED jau išlaiko nuo 2008 m.
gruodţio, o palūkanų nėkėlė nuo 2006 m.
Infliacija JAV sausį buvo 0,8%, o nedarbo lygis siekia 5,6%.
16
17
Valiutų kursų pokyčiai
18
Indėliai Lietuvos kredito
sistemoje pagal valiutas
19
20
Centrinių bankų palūkanų
normos
21
ECB bei kitų šalių centrinių
bankų veiklos naujovės
Dabartinės pasaulinės finansų krizės metu JAV Federalinis
rezervų bankas sumaţino savo pagrindinę palūkanų normą
iki 0,00 – 0,25 proc., Japonijos centrinis bankas – iki 0,00 -
0,1 procento, Didţiosios Britanijos bankas - iki 0,5 proc., o
Europos centrinis bankas – iki 0,05 proc.
ECB 2015 m. sausio 22 d. nusprendė, kad kas mėnesį
Europos centrinių bankų sistema supirks vertybinių popierių
uţ 60 mlrd. eurų ir visas skatinimo laikotarpis tęsis bent jau
iki 2016 m. rugsėjo. Per šiuos 18 mėnesių Europos centrinių
bankų sistema į rinką įlies 1,08 trilijono eurų.
Kaip jau stebėta anksčiau, kiekybinį ekonomikos skatinimą
pradėjusių centrinių bankų atveju, įlietos lėšos pirmiausia
nukeliaudavo į finansų rinką, keldamos akcijų kainas,
maţindamos obligacijų pajamingumą, iki galiausiai pasiekdavo
realiąją ekonomiką, pasireikšdamos investicijomis į gamybą,
vartotojų skolinimusi ir vartojimu.
22
Kodėl centriniai bankai imasi
tokios sau nebūdingos veiklos?
23
ECB, JAV ir Anglijos centrinių
bankų balansų plėtra
24
25
Euro/dolerio kursas 1999 01
04 – 2015 01 24
26
http://www.ecb.europa.eu/stats/exchange/eurofxref/html/eurofxref-graph-usd.en.html
Euro kursas dolerio atţvilgiu
Įvedus eurą, 1999 metų sausio 4-ąją jo vertė buvo 1,1789
JAV dolerio uţ eurą.
2015 m. sausio 22 d. 16.14 val. Lietuvos laiku euras dolerio
atţvilgiu buvo smukęs iki 1,1483. Jei Lietuvoje vis dar
cirkuliuotų litas, vieno JAV dolerio kaina būtų pasiekusi lygiai
3 Lt. Tokio pigaus euro JAV dolerio atţvilgiu nebuvo
paskutinius 11 metų.
Euras dolerio atţvilgiu krenta jau 6 mėnesius iš eilės. Euro
smukimas prasidėjo pernai geguţę, kai ECB prezidentas p.
Draghi leido suprasti, kad sulauksime papildomo ekonomikos
skatinimo, t.y. papildomų pinigų įliejimo į ekonomiką.
Praeitus metus euras baigė dolerio atţvilgiu skaičiuodamas
12% smukimą, didţiausią nuo 2005 m. Šiemet euro vertė
toliau vaţiavo ţemyn – iki šios dienos jis JAV valiutos
atţvilgiu spėjo nuvertėti apie 5%.
27
28
JAV ir Japonijos kiekybinis
skatinimas ir akcijų indeksai
29
Ką šiandien išgirsite iš manęs,
privalote viską gerai pergalvoti
Noriu Jus draugiškai įspėti, kad norėdami šiandien
išgirstas naujienas bei pasiūlymus taikyti sau,
neuţmirštumėte, kad svarbiausia yra jūsų asmeninė
investavimo strategija. Svarbiausia, kurias investicijas ir jų
galimas rizikas gerai suprantate patys.
Dabar ar vėliau priimdami investicinį sprendimą,
atsiţvelkite į konkrečią savo situaciją: numatytą
asmeninę investavimo strategiją, kokių tikslų siekiate,
rizikos apetitą, turimą pinigų sumą, pagaliau nuolat
kintančią rinkos situaciją, kuri labai greitai gali tapti
kitokia, nei priimant investicinį sprendimą.
Investavimo strategijoje turi būti numatytas ne tik
pirkimas, bet ir pardavimas.
30
Infliacija arba nenuilstantys, visur
pinigus griauţiantys termitai (1)
Infliacija arba nenuilstantys, visur
pinigus griauţiantys termitai (2)
32
Rodiklis 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014
Metinis
VKI
pokytis*
(proc.)
8,1 8,5 1,3 3,8 3,4 2,8 0,4
0,2
(lapkritis)
Vidutinis
metinis
SVKI
pokytis
(proc.)
5,8 11,1 4,2 1,2 4,1 3,2 1,2
0,3
(lapkritis)
Tikslas – investuoti taip, kad
investicijų grąţa viršytų infliaciją
34
Svarbiausia – pradėti!
Ką būsite išmokę, pradėkite taikyti praktiškai.
Prisiminkite štai ką: jei mokotės, tačiau nieko nedarote,
tai reiškia, kad mokotės visiškai perniek. Jei turite
ţinių, tačiau jų netaikote, tai visos jūsų ţinios nieko
nevertos.
Klasikinė taisyklė teigia, kad geriausia investuoti ten, kur
geriausiai viską ţinai ir paţįsti, ar lengviausiai gali
suţinoti.
Viskas, ką investuotojas daro, - mokosi, kaip įdarbinti pinigus.
Mokytis reikia, tačiau pelnas bus uţdirbtas tik imantis
konkrečių veiksmų.
Sėkmingi ţmonės turi ypatingą sugebėjimą - svarbius
dalykus jie paverčia neatidėliotinais! Tad siūlau
investuoti – apetitas atsiras bevalgant.
Yra keturi pagrindiniai
investicijų tipai
Verslai
Nekilnojamas turtas
Vertybiniai popieriai: akcijos, obligacijos, indėliai ir
savitarpio fondai.
Ţaliavos: auksas, sidabras, nafta ir t. t.
Investicijos – tai rizika. Kiekviena aktyvų rūšis turi jai
būdingus finansų terminus ir ţodţius.
Į kiekvieną aktyvų rūšį dera ţiūrėti kaip į atskirą uţsienio šalį
su jai būdinga savita kalba.
Labiau tikėtina, kad tapsite turtingi ar galėsite labiau
padidinti savo turtą iš investavimo, o ne iš uţdirbtų
pinigų. Vadinasi, kuo anksčiau sukaupsite pakankamai
pinigų investicijoms, tuo daugiau uţdirbsite.
35
Verslas
Pranašumai. Verslas yra viena galingiausių turto
rūšių, leidţianti pasinaudoti mokesčių lengvatomis,
panaudoti kitus ţmones didinant savo pinigų
srautą bei kontroliuoti savo operacijas. Turtingiausi
pasaulio ţmonės yra sukūrę savo verslus.
Trūkumai. Verslas yra ,,imlus ţmogui“. Jums
reikia vadovauti darbuotojams, dirbti su klientais ir
pirkėjais. Ţmogiškieji bei lyderiavimo gabumai,
kaip ir talentingi ţmonės, galintys dirbti
komandoje, yra sėkmingo verslo pagrindas.
Visų keturių turto rūšių gamoje verslui reikia
daugiausia finansinio išmanymo ir patyrimo
siekiant sėkmės.36
Investicijos į būstą
Skaičiuojant procentą nuo įnašo,
nekilnojamasis turtas yra viena
pelningiausių investicijų.
Tarkime, perkate pusės milijono litų vertės
namą, uţ kurį įnešate 20 proc. (arba 100
tūkst. Lt).
Namo kainai pakilus 10 proc., t.y. iki 550
tūkst. Lt, tikroji grąţa jį pardavus nuo jūsų
įnešto depozito yra ne 10, bet 50 proc. (jei
neskaičiuotume banko palūkanų ir kitų
mokesčių).37
Lietuva pirmauja ES pagal
būsto nuosavybės rodiklius
Net 93 proc. Lietuvoje gyvenančių
šeimų yra nekilnojamojo turto
savininkai. 57 proc. gyventojų gyvena
butuose, o 43 proc. – privačiuose
namuose.
Būstą verta pirkti tik tuomet, jei nuomos
kaina pranoksta to paties būsto paskolos
įmokas.
Per 2014 metus būsto kaina Vilniuje
padidėjo 11,1 proc., o likusioje šalies dalyje
– 5,9 proc. – Registrų centro duomenys.38
Nekilnojamas turtas
Pranašumai. Nekilnojamas turtas gali
pasiţymėti aukšta investicijų grąţa dėl
naudojamų banko paskolų, mokesčių
lengvatų ir, gerai valdant turtą, nuolatinio
pinigų srauto.
Trūkumai. Nekilnojamas turtas jautrus
valdymui, yra nelikvidus ir, esant
netinkamam valdymui, gali pridaryti daug
nuostolių. Po verslo, nekilnojamas turtas
reikalauja didţiausio finansinio išprusimo.
39
Investicijų į nekilnojamąjį
turtą sėkmę uţtikrina
Gera geografinė padėtis – nekilnojamas
turtas turi vertę tik tuomet, kai šalia
yra darbo vietos. Ar toje vietovėje, kur jūs
ketinate pirkti nekilnojamąjį turtą yra darbo
ir ar ten vaţiuoja ţmonės?
Namo pagerinimas.
Geras banko kreditas.
Geras turto valdymas.
Jei vieno iš šių elementų trūksta,
investicija gali nepasiteisinti.40
Investicijos į ţemę
Lietuvoje yra 3,4 mln. ha ariamos ţemės. Bendros ţemės ūkio
paskirties naudmenos – 3,9 mln. ha. Ţemės ūkio paskirties ţemė
išskaidyta į 1,31 mln. sklypų, kuriuos valdo 782.927 savininkai ar
naudotojai. ŠALTINIS: ŢEMĖS ŪKIO MINISTERIJA.
Registrų centro duomenimis, ţemės ūkio paskirties ţemė
2013 m. kainavo vidutiniškai 8.283 Lt uţ hektarą – 10,2%
daugiau nei 2012 m. (7.514 Lt). Nors kaina dar neprilygo
buvusiai 2007 m. (27.540 Lt uţ hektarą), jau beveik priartėjo
prie buvusios 2009-aisiais (8.581 Lt).
Uţ geros ūkinės vertės ţemės nuomą Lietuvoje vidutiniškai mokama
apie 250 Lt/ha per metus, brangesnėse vietovėse - iki 300-350
Lt/ha, Vilkaviškio, Raseinių, Joniškio, Maţeikių, Kretingos rajonuose
- iki 400 Lt/ha, o atskirose Radviliškio ir Joniškio rajonų seniūnijose
- ir iki 500 Lt/ha.
41
Vertybiniai popieriai: akcijos,
obligacijos, indėliai ir fondai
Pranašumai. Į vertybinius popierius lengva
investuoti, tai yra jų pranašumas. Be to, galima
pradėti ir nuo labai maţos sumos, įsigyjant keletą
akcijų.
Trūkumai. Vertybinių popierių problema
pasireiškia tuo, kad pinigams pradėjus
trauktis iš rinkos ir nesuskubus parduoti labai
lengva prarasti pinigus. Vertybinius popierius
reikia nuolat stebėti.
Dauguma investuotojų turi menką finansinį
išsimokslinimą, todėl investuoja į vertybinius
popierius.
42
43
Pagrindiniai akcijų rinkų
indeksai 2003 – 2007 m. kilo
Baltijos rinkos indeksai
44
Indeksas/Akcijos 2000.01.01 2015.01.26 +/-%
OMX Tallinn 125,51 817,47 551,32
OMX Riga 100,00 421,99 321,99
OMX Vilnius 100,00 463,75 363,75
Baltijos rinkos indeksai nuo
aukštybių 2007 10 08 kito taip
45
Indeksas/Akcijos 2007.10.08 2015.01.26 +/-%
OMX Tallinn 888,71 817,47 -8,02
OMX Riga 764,50 421,99 -44,80
OMX Vilnius 588,37 463,75 -21,18
Baltijos rinkos indeksų
pokyčiai 2006 – 2010 m.
46
Trumpėja akcijos buvimo pas
vieną šeimininką laikas
Nuo pirmosios fondų birţos organizavimo Amsterdame 1608 metais
laikų kelis amţius pagrindinis akcininkų pajamų šaltinis buvo
įmonių mokami dividendai. Tuomet akcijų vertė buvo
susieta su realia ekonomika, tai yra su konkrečios bendrovės
realia ekonomine padėtimi.
Pastaruoju metu beveik visi pirkimai birţoje atliekami turint
pirmiausia tikslą – perparduoti akcijas, tikintis gauti pelno iš
akcijos kurso padidėjimo. Dividendai jau yra ne pirminis
veiksnys, kaip anksčiau, o antrinis. Tiesiog prieš dividendų
išmokėjimą akcijų kursas padidėja proporcingai tikėtinai dividendų
sumai. Praėjus akcijų prekybos laikui, kai dar galima buvo
gauti dividendus, kursas vėl sumaţėja.
Trumpėja ir akcijos buvimo pas vieną šeimininką laikas: XIX
amţiuje tai buvo dešimtmečiai, XX amţiaus viduryje – metai,
pabaigoje tik mėnesiai, o šiandien – savaitės ar net dienos.
Dar truputis, ir skaičiuosime jau valandas ar minutes.47
Ko labiausiai reikia saugotis ir
kam ruoštis?
Būtina saugotis globalaus akcijų rinkų kryčio,
kaţkada vėl prasidėsiančio JAV ir
nuvilnysiančio per pasaulį, sumaţinant nieko
nenusikaltusių akcininkų turtą vėl 54 – 65
procentais, kaip atsitiko 2008 metais Baltijos
valstybėse bei likusiame pasaulyje.
Taigi, prasidėjus JAV ,,korekcijai“, reikia kaip
greičiau dingti iš vertybinių popierių rinkos, o
gal jau dabar verta ,,vynioti meškeres“? Čia
sprendimą turime rasti kiekvienas
asmeniškai.
48
Baltijos rinkos indeksai nuo
dugno 2009 03 11 d. kilo taip
49
Indeksas/Akcijos 2009.03.11 2015.01.26 +/-%
OMX Tallinn 249,01 817,47 228,29
OMX Riga 206,33 421,99 104,52
OMX Vilnius 149,92 463,75 209,33
2010 – geriausi mano
investicijų grąţos metai
Turėdamas beveik 90 tūkst. litų investicijų
portfelį akcijomis Vilniaus birţoje 2010
metais uţdirbau 77.767 litų pelną, kuris
sudarė 86,4 procento nuo investuotos sumos
(birţos indeksas augo 56,5 procento).
Tačiau iš uţdirbtos sumos realizavau tik 56.915 litų
pelną, likusį 20.852 litų apskaitinį pelną
palikdamas nerealizuotą, tikėdamas jį dar padidinti
ir realizuoti 2011 metais iki dividendų skelbimo.
Mat, iki 2011 05 01 d. deklaruojant realizuotą
pelną, man reikėjo sumokėti 8537 lito pajamų
mokestį (15 proc. nuo 56.915 litų realizuoto pelno,
neišlaikius akcijų iki 1 metų).50
Tačiau įvykiai pasaulyje
sujaukė mano lūkesčius
2011 metų kovo mėn. Japonijoje įvyko didţiulis ţemės
drebėjimas.
Globaliame pasaulyje jis paveikė ir akcijų kainas.
Vietoje to, kad ramiai realizuoti 2010 metais uţdirbtą
ir gal būt net dar padaugintą 20. 852 apskaitinį pelną,
turėjau parduoti dalį TEO akcijų, kad iki 2011 05 01 d.
sumokėčiau 8537 lito mokesčius nuo 2010 metais
realizuoto 56.915 litų pelno.
Argi po ţemės drebėjimo Japonijoje Lietuvoje sugriuvo nors
vienas namas, ar įmonė? Tačiau akcijų indeksai nudardėjo ne
tik Baltijos valstybėse, bet ir kitur. Štai ką daro globalus
pasaulis.
O kokie pokyčiai atsitiks, prasidėjus artimiausiai akcijų
indeksų korekcijai JAV?
51
Baltijos rinkos indeksų
pokyčiai 2011 metais
52
Indeksas/Akcijos 2011.01.01 2012.01.01 +/-%
OMX Tallinn 698,38 531,17 -23,94
OMX Riga 393,53 371,16 -5,68
OMX Vilnius 409,65 298,78 -27,06
Jau per vėlu pirkti Amerikos
kompanijų akcijas
Autorius: traders.lt 2014-02-19. Nuo 2009 metų kovo mėnesio
Amerikos akcijų rinkos vienas iš pagrindinių indeksų
Standard & Poor's 500 jau pakilo net 176 procentais, tad jau
per vėlu pirkti Amerikos kompanijų akcijas, pareiškė ekonomistas ir
finansų rinkų ţinovas Marc Faber. Jis atkreipia dėmesį, kad 2014
m. kovo šeštą dieną bus jau penktosios bulių rinkos metinės.
„Paprastai taip ilgai trunkančios bulių rinkos liūdnai arba
blogai baigiasi - krachu, kaip tai buvo 1987 metais, arba
dideliu kritimu, kaip nutiko po 2000 metų kovo, arba po 2007
metų spalio mėnesio. Todėl aš nemanau, kad yra geras laikas
pirkti akcijas“ - sakė Marc Faber.
JAV akcijos po 5 metus besitęsiančios bulių rinkos, kuri per šį
laikotarpį atnešė 100% grąţą, yra vienos brangiausių pasaulyje –
CAPE rodiklis siekia 25,1. Brangesnės nei šiuo metu JAV akcijos
buvo vos kelis kartus – 2000 m. prieš vadinamojo dot.com
burbulo sprogimą, 1929 m. prieš Didţiąją depresiją ir 2008
m. prieš didţiąją recesiją.53
Vertybinių popierių indeksų
pokyčiai-2014 m. kilę reikšmės
54
Vertybinių popierių indeksų
pokyčiai-2014 m. kritę reikšmės
55
Bendrovės, kurių akcijų kaina
2014 m. išaugo
Bendrovė Trump. Pok.
Lietuvos energijos gamyba, AB LNR1L 97,97%
Linas LNS1L 38,75%
Grigiškės GRG1L 38,61%
LESTO LES1L 27,95%
Vilkyškių pieninė VLP1L 27,39%
Amber Grid AMG1L 23,18%
LITGRID LGD1L 12,16%
Vilniaus baldai VBL1L 9,29%
Šiaulių bankas SAB1L 8,00%
Klaipėdos nafta KNF1L 6,51%
Lietuvos dujos LDJ1L 4,33%
Apranga APG1L 0,77%
Linas Agro Group LNA1L 0,58%
56
Bendrovės, kurių akcijų kaina
2014 m. sumenko
57
Bendrovė Trump. Pok.
Lietuvos jūrų laivininkystė LJL1L -45,00%
Utenos trikotažas UTR1L -41,85%
Panevėžio statybos trestas PTR1L -24,07%
Kauno energija KNR1L -17,49%
Pieno žvaigždės PZV1L -17,11%
Rokiškio sūris RSU1L -13,21%
Snaigė SNG1L -12,61%
Invalda LT IVL1L -10,14%
Žemaitijos pienas ZMP1L -9,17%
City Service CTS1L -6,67%
TEO LT TEO1L -3,10%
Agrowill Group AVG1L -0,50%
Lietuvos telekomo dividendų
pajamingumas
Telekomo dividendai: Pelningumas ℅ po mokesčių
Uţ 2013 m. 0,19 Lt 5,56 nuo didţ. kain.
Uţ 2012 m. 0,20 Lt 6,02
Uţ 2011 m. 0,20 Lt 6,48
Uţ 2010 m. 0,18 Lt 5,81
Uţ 2009 m. 0,21 Lt 8,28
Uţ 2008 m. 0,23 Lt 7,70
Uţ 2007 m. 0,25 Lt
Uţ 2006 m. 0,26 Lt
Uţ 2005 m. 0,16 Lt
58
Mano pastebėjimai, kada verta
pirkti ar parduoti akcijas
Pirkti nedelsiant, kai akcijos iš Baltijos papildomo
prekybos sąrašo perkeliamos į Baltijos oficialųjį
prekybos sąrašą (uţdirbau po keliolika tūkstančių
litų iš šių operacijų, perkėlus Snoro banko bei
Grigiškių bendrovės akcijas).
Parduoti akcijas, ypač dividendines, prieš akcininkų
susirinkimus, o paskui vėl pirkti šias akcijas
vidurvasarį.
Stengtis visą laiką parduoti savo pelningas akcijas
ir realizuoti pelną tuomet, kai įmonė skelbia ypač
geras mėnesio ar ketvirčio naujienas.
Pirkti tik tų bendrovių akcijas, kurių plėtros ir pelno
augimo variklius suprantate.59
60
TEO akcijos kainos sezoniniai
svyravimai
Invaldos rinkos gylis 2015 01
27 14.45 val.
61
Kiekis Perka Pard. Kiekis
120 3,000 EUR 3,090 EUR 515
100 2,960 EUR 3,200 EUR 284
300 2,960 EUR 3,200 EUR 37
84 2,950 EUR 3,200 EUR 347
62 2,930 EUR 3,200 EUR 43
400 2,930 EUR 3,220 EUR 113
300 2,920 EUR 3,240 EUR 3
64 2,900 EUR 3,280 EUR 21
300 2,790 EUR 3,290 EUR 307
200 2,020 EUR 3,320 EUR 298
3,400 EUR 41
3,490 EUR 338
3,500 EUR 114
3,670 EUR 150
Pavedimai
Klaipėdos naftos rinkos gylis
2015 01 27 14.51 min.
62
Kiekis Perka Pard. Kiekis
2800 0,325 EUR 0,334 EUR 3544
3000 0,324 EUR 0,335 EUR 2200
500 0,323 EUR 0,339 EUR 2700
3000 0,321 EUR 0,340 EUR 11923
4020 0,320 EUR 0,341 EUR 2500
Rinkos gylis
Palūkanos uţ terminuotuosius
indėlius litais Lietuvos bankuose
63
Terminas
mėn.
1 3 6 9 12 15 18 24 36 48
60 ir
daugia
u
Minimal
i įnašo
suma
0,1% 0,3%
0,65
%
0,8% 1% 1% 1% 1,2% 1,3% 1,5% 1,5% 100 EUR
0,15
%
0,25
%
0,55
%
0,75
%
1% 1% 1% 1,2% 1,3% 1,6% 1,6% 100 EUR
- - - - 0,1% 0,1% 0,1%
0,15
%
0,15
%
0,2% 0,2% 100 EUR
0,05
%
0,05
%
0,1%
0,25
%
0,3% 0,3%
0,35
%
0,35
%
0,7% 1% 1,3% 100 EUR
0,1%
0,35
%
1% 1,2% 1,5% 1,5% 1,5%
1,75
%
1,8% 2% 2% 100 EUR
0,05
%
0,05
%
0,15
%
0,15
%
0,25
%
0,2% 0,2% 0,3%
0,55
%
0,8% 0,9% 150 EUR
0,1% 0,2% 0,3% 0,4%
0,45
%
0,45
%
0,45
%
0,5%
0,55
%
0,6% 0,7% 100 EUR
0,2% 0,3% 0,6% 0,8%
1,05
%
1,05
%
1,05
%
1,35
%
1,35
%
1,35
%
- 50 EUR
- - - - 0,2% 0,2% 0,2% 0,2% 0,2%
0,25
%
0,4% 150 EUR
-
0,35
%
0,75
%
1,1% 1,5% 1,5% 1,6% 1,7% 1,8% 1,9% 2% 500 EUR
http://indeliai.balsas.lt/lt/palukanu-normos/
Taupymo lakštai
Taupymo lakštai – Lietuvos Respublikos Vyriausybės išleidţiami ir maţmeniniu būdu
platinami vertybiniai popieriai, kurie nėra viešosios antrinės vertybinių popierių
apyvartos objektas. Juos įsigyti gali gyventojai, individualios įmonės, ūkinės bendrijos,
kooperatinės bendrovės, viešosios įstaigos, asociacijos, labdaros ir paramos fondai bei
visuomeninės organizacijos. Įmonės, turinčios AB ir UAB statusą taupymo lakštų įsigyti
negali.
Taupymo lakštai platinami internetu tinklalapyje http://www.vtl.lt/ ir Lietuvos pašto
skyriuose.
Įsigijusieji taupymo lakštus gauna palūkanas, numatytas emisijos sąlygose.
Investuotojui nereikia mokėti komisinių mokesčių uţ įsigyjamus taupymo lakštus.
Uţ taupymo lakštus gaunamos palūkanos neapmokestinamos.
Palūkanos uţ taupymo lakštus maţesnės nei siūlomos uţ indėlius:
1. 2015 m. sausio 27 d. pradėta platinti 3 m. trukmės 0.60% palūkanų TL
emisija.
2. 2015 m. sausio 27 d. pradėta platinti 2 metų trukmės 0.50% palūkanų TL
emisija.
3. 2015 m. sausio 27 d. pradėta platinti metų trukmės 0.10% palūkanų TL
emisija.
https://www.vtl.lt/?op=load&name=start&file=index
64
Ţaliavos: auksas, sidabras,
nafta ir t. t.
Pranašumai. Ţaliavos yra geras būdas apsisaugoti nuo infliacijos,
nes tai yra materialinės vertybės ir uţ jas mokama valiuta. Išaugus
pinigų pasiūlai, rinkoje atsiranda daugiau dolerių tam pačiam
ţaliavų kiekiui. Tai sąlygoja ţaliavų kainų augimą, arba
infliaciją. Pavyzdţiui naftos, aukso ir sidabro kainos, FED
ėmus masiškai spausdinti pinigus, gerokai išaugo.
Auksą ir sidabrą galima laikyti tarsi taupomąjį indėlį. Šie metalai yra
likvidūs, todėl jei pasaulyje bus spausdinama vis daugiau pinigų, jų
galimybės išlaikyti savo perkamąją galią yra ţenkliai didesnės.
Trūkumai. Kadangi ţaliavos yra fizinis turtas, reikia būti tikram,
kad jis tinkamai sandėliuojamas ir yra tinkamai apsaugotas.
Auksas nėra nerizikinga investicija. Pvz., 2011 m. rugpjūčio
antroje pusėje per 2 d. jis buvo nuvertėjęs daugiau nei 10% - nuo
1.900 iki maţdaug 1.700 USD uţ Trojos unciją. Tokie dideli
svyravimai tikrai nėra patrauklūs saugumo ir pastovumo
ieškantiems konservatyviems investuotojams.65
Ţaliavų kainų pokyčiai
66
Investavimas į auksą
Auksas yra finansų rinkos atsvara. Finansų rinkų istorija rodo ciklinę
investicinio kapitalo tekėjimo iš aukso į „popierinius“ aktyvus ir
atvirkščiai prigimtį.
Auksas – investavimo rizikos diversifikavimo įrankis. Padidėjus
rinkos (prekybos) rizikai, daugelis investuotojų pradeda fiksuoti
pelną ir savo investiciniame portfelyje perdėlioja lėšas į saugiausius
aktyvus, taip pat į auksą.
Auksas – patikimas gynėjas nuo infliacijos, padedantis išvengti
kapitalo nuvertėjimo. Kylant kainoms ir krintant pinigų perkamajai
galiai, aukso kainos paprastai prisiveja, o kartais ir aplenkia
infliaciją. Tai, kad daugelis investuotojų ir spekuliantų, artinantis bet kokiai
problemai, perbėga prie aukso, o kai tik problema išnyksta, jį iškart
parduoda (aukso kainos svyravimas gali siekti iki 100 punktų per kelias
dienas), daro jį gana nepastoviu aktyvu.
Aukso gavybos sektoriaus ekspertų teigimu, aukso gavybos
savikaina svyruoja nuo 1.000 iki 1.200 USD uţ Tr. unc. priklausomai
nuo kasybos bendrovės dydţio.
67
68
69
Investavimas į auksą ir aukso
monetas
Pasauliniu mastu aukso kainos nustatymo operaciją atlieka
Rothschildų banko namai Londone –vieni didţiausių prekybos auksu
tarpininkų pasaulyje. Aukso kaina kotiruojama JAV doleriais uţ
1 Trojos unciją. Trojos uncija lygi 31,1034768 gramo.
Londonas, Ciurichas, Sidnėjus ir Honkongas sudaro tarptautinį
prekybos auksu tinklą, vadinamą maţuoju kanalu.
Investavimas į auksines monetas skirstomas į du etapus.
Kaip investiciją galima pirkti auksines monetas ar monetų
rinkinius, kurie turi nedidelę istorinę ir meninę vertę. Tokių
monetų vertė iš esmės priklausys nuo aukso kainos rinkoje
apskritai.
Kita dalis monetų, kurios turi kolekcinė vertė. Kolekcinių
monetų vertė daţnai priklauso nuo tiraţo, nusidėvėjimo,
istorijos bei kitų prieţasčių. Aukso rinkos svyravimai tokių
monetų kainai didelės įtakos nedaro.
Kita galima investicija į auksą – tai investiciją į aukso ETF
(angl. physical gold ETF).
70
Investavimas į Lietuvos banko
progines auksines monetas
Mano atlikta analizė parodė, kad 2007 –
2009 metais įsigiję po kasmet Lietuvos
vardo tūkstantmečio minėjimo proga
išleistą auksinę proginę monetą, kurią
Lietuvos bankas pardavinėjo po 750 – 860
litų, dabar galėtumėte jas parduoti po 405
eurus (1398,38 lito) arba uţdirbtume 62,6
– 86,5 procento nuo investuotos į aukso
monetas sumos.
71
Investicijų į kai kurias sidabro
monetas grąţa stebina
Monetas karaliui Mindaugui, kunigaikščiams
Kęstučiui, Algirdui, Vytautui, kurios pardavinėtos po
150-170 litų (43,44 - 49,24 euro) dabar galima
parduoti po 220 eurų arba 4 kartus brangiau.
Uţ analogišką sidabro monetą Vilniaus katedrai
dabar siūloma 420 eurų, o uţ 1000 monetų tiraţu
išleistą monetą Lietuvos statutui siūloma net 600
eurų kaina arba ji pabrango net 12 kartų.
Lietuvos bankas 2015 m. vasario 4 d. išleis į
apyvartą sidabro monetą, skirtą Mikalojaus Radvilos
Juodojo 500-osioms gimimo metinėms. Tiraţas – 3
000 vnt. Pardavimo kaina 62,00 Eur (214,07.
72
73
74
75
Mokesčių pokyčiai (1)
Nuo 2014 m. pelnas iš akcijų pardavimo, viršijantis 10.000 Lt per
metus, apmokestinamos 15% tarifu.
Nuostoliai iš vertybinių popierių pardavimo nepersikelia į kitus
metus. Į kitus metus nepersikelia ir neišnaudotas 10.000 Lt
neapmokestinamas pajamų iš akcijų pardavimo minimumas, todėl
verta pagalvoti apie pelno iš tokios prekybos pasiėmimą kasmet.
Tokiu būdu 10.000 Lt neapmokestinamąjį minimumą galima bus
pritaikyti kasmet.
Jei turite ilgiau nei metus išlaikytų birţoje kotiruojamų akcijų, verta
jas parduoti šiemet, kad pelnas nebūtų apmokestinamas, o tuomet
nusipirkti iš naujo tokį patį ar panašų akcijų portfelį.
Jei indėlio sutartis bus sudaryta ar obligacijų įsigyta po 2014 m.
sausio 1 d., pakeitus Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą,
didesnės kaip 10.000 Lt palūkanos bus apmokestintos pajamų
mokesčiu.
76
Mokesčių pokyčiai (2)
Gaunamos palūkanos uţ įmonių obligacijas, įsigytas iki 2014 m., nuo
2014 m. apmokestinamos nuo pirmo lito – joms net netaikoma
10.000 neapmokestinama riba. Taip atsitiko todėl, kad
reglamentuojant, kaip apmokestinamos palūkanos pagal iki 2013 m.
gruodţio 31 d. sudarytas sutartis, įstatymas mini vyriausybių
obligacijas, indėlius, o palūkanas uţ įmonių obligacijas paminėti
pamiršta.
Vertinant nuo 2014 m. įsigaliosiančias Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo
nuostatas, akivaizdu, kad iš baigtinio neapmokestinamųjų pajamų rūšių
sąrašo pranyksta palūkanos, gautos uţ korporatyvines obligacijas, įsigytas
iki 2014 m. Vadinasi, tokios palūkanos turi būti apmokestinamos netaikant
lengvatų. Taigi ilgalaikiai investuotojai, kurie įsigijo tokių ne nuosavybės
vertybinių popierių šiemet ar ankstesniais metais, pakliūva į spąstus – jiems
nepaliktos net pereinamojo laikotarpio nuostatos. Todėl jei yra tokia
galimybė, galima pagalvoti apie įmonių obligacijų pardavimą.
Gyventojams mokami dividendai apmokestinami 15% tarifu.
77
Mano patarimai
Kaupti lėšas II pakopos pensijų
fonde.
Jokiu būdu nesiskolinti greitųjų
kreditų bendrovėse.
Laikyti ,,švarią“ savo kredito
istoriją.
78
Kredito istorija - finansinės
atsakomybės DNR
Kiekvieno asmens kredito istorija apima 10 pastarųjų metų ir į ją patenka ne
tik duomenys apie atsiskaitymus uţ finansinių institucijų, bet ir uţ
telekomunikacijų ar komunalinių įmonių teikiamas paslaugas.
Kredito istorija ir joje esantys duomenys leidţia sudaryti kiekvieno ţmogaus
asmeninį kredito reitingą. Tai yra asmens patikimumo laiku įvykdyti
finansinius įsipareigojimus įvertinimas. Reitingas parodo vėlavimo atsiskaityti
90 ir daugiau dienų tikimybę bei rizikos klasę. Modelis sukurtas ir testuotas
naudojant Lietuvos asmenų demografinius, ekonominius duomenis ir atsiskaitymų
istoriją.
A reitingas reiškia, kad galima be problemų naudotis finansinėmis paslaugomis, gauti
geriausias sąlygas, maţesnis B reitingas taip pat didesnių problemų nesukelia, tačiau C
reitingą turintys asmenys jau gali būti neaptarnaujami arba jiems taikomos
nepalankios paslaugų sąlygos, tuo tarpu gyventojai su D reitingu iš finansų
institucijų gali sulaukti papildomų reikalavimų arba itin nepalankių paslaugų
sąlygų, o E reitingą turintys asmenys iš viso neturės galimybės naudotis
finansinėmis paslaugomis.
Informaciją apie visus Lietuvos gyventojų įsipareigojimus juridiniams
asmenims kaupia ir administruoja kreditų biuras „Creditinfo".
Šiuo metu Lietuvoje yra 2,68 mln. asmenų, kurie yra arba buvo pasiskolinę,
kreipėsi dėl finansinių paslaugų, kurių suteikimui svarbi kredito istorija, arba
jau yra pradelsę privalomus mokėjimus.79
80
Rekomenduojamos knygos (1)
Robbie Burns. Nuogas birţos prekeivis. Kaip
bet kas, prekiaudamas akcijomis birţoje,
gali uţsidirbti pinigų. V., Count Line leidyba,
2008, 272 p.
Peter Lynch, John Rothchild. Ţingsniu toliau nei
Volstritas. Kaip pasinaudoti turima
informacija ir uţdirbti akcijų rinkoje. K.,
,,Luceo”, 2008, 360 p.
Charles D. Kirkpatrick II, Julie R. Dahlquist.
Techninė analizė. Išsamus vadovas finansų
rinkos techniniams analitikams. K., ,,Smaltijos“,
2013, 688 p.
Rekomenduojamos knygos (2)
Michael Maloney. Investavimo į auksą
ir sidabrą vadovas: apsaugokite savo
finansinę ateitį. V., Eugrimas, 2012,
304 p.
Linata Dvareckienė. 91 + 8 nauji
būdai taupyti arba dieta jūsų piniginei.
V., Eugrimas, 2014, 236 p.
81
Rekomenduojami interneto
adresai
http://www.investologija.lt/LT/
http://www.investologija.lt/LT/naudingos-
nuorodos/468/naudingos-nuorodos/
http://www.bankai.lt/
http://www.global-rates.com/
http://www.investavimas.lt/
http://www.lb.lt/nuorodos
http://www.nasdaqomxbaltic.com/market/?lang=lt
http://www.traders.lt/
http://vz.lt/
http://www.spekuliantai.lt/
http://www.ekonomika.lt/
http://www.ehobbex.com/lt - monetų kainininkas.
82

More Related Content

Similar to 2015 01 turtėjimo pagrindai kaunas.

20150521 prezentacija zaliavos
20150521 prezentacija zaliavos20150521 prezentacija zaliavos
20150521 prezentacija zaliavosInvestuok
 
SEM15042 Celiešius
SEM15042 CeliešiusSEM15042 Celiešius
SEM15042 CeliešiusInvestuok
 
Mandatum investuok vilnius20150429
Mandatum investuok vilnius20150429Mandatum investuok vilnius20150429
Mandatum investuok vilnius20150429Investuok
 
Pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalga, pristato Nerijus Mačiulis, 2014 11 06
Pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalga, pristato Nerijus Mačiulis, 2014 11 06Pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalga, pristato Nerijus Mačiulis, 2014 11 06
Pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalga, pristato Nerijus Mačiulis, 2014 11 06Swedbank Lietuvoje
 
Neliečiamojo kapitalo investicijų rezultatai, 2024 m. I ketvirtis
Neliečiamojo kapitalo investicijų rezultatai, 2024 m. I ketvirtisNeliečiamojo kapitalo investicijų rezultatai, 2024 m. I ketvirtis
Neliečiamojo kapitalo investicijų rezultatai, 2024 m. I ketvirtisMarius Čiuželis
 
2015 05 21 pasaulio ir lietuvos ekonomikos apžvalga
2015 05 21 pasaulio ir lietuvos ekonomikos apžvalga2015 05 21 pasaulio ir lietuvos ekonomikos apžvalga
2015 05 21 pasaulio ir lietuvos ekonomikos apžvalgaInvestuok
 
SEM15041 Dubnikovas
SEM15041 DubnikovasSEM15041 Dubnikovas
SEM15041 DubnikovasInvestuok
 
201502pensijos fondas veikla
201502pensijos fondas veikla201502pensijos fondas veikla
201502pensijos fondas veiklaInvestuok
 
2015 09 slides
2015 09 slides2015 09 slides
2015 09 slidesInvestuok
 
Makro ir monetarinė politika
Makro ir monetarinė politikaMakro ir monetarinė politika
Makro ir monetarinė politikaInvestuok
 
Išlaidų kontrolė | Šeimos finansų akademija
Išlaidų kontrolė | Šeimos finansų akademijaIšlaidų kontrolė | Šeimos finansų akademija
Išlaidų kontrolė | Šeimos finansų akademijaŠeimos Finansų Akademija
 

Similar to 2015 01 turtėjimo pagrindai kaunas. (14)

20150521 prezentacija zaliavos
20150521 prezentacija zaliavos20150521 prezentacija zaliavos
20150521 prezentacija zaliavos
 
SEM15042 Celiešius
SEM15042 CeliešiusSEM15042 Celiešius
SEM15042 Celiešius
 
Internetinis seminaras apie santaupų ir paskolos valdymo planą (SPVP)
Internetinis seminaras apie santaupų ir paskolos valdymo planą (SPVP)Internetinis seminaras apie santaupų ir paskolos valdymo planą (SPVP)
Internetinis seminaras apie santaupų ir paskolos valdymo planą (SPVP)
 
Mandatum investuok vilnius20150429
Mandatum investuok vilnius20150429Mandatum investuok vilnius20150429
Mandatum investuok vilnius20150429
 
Pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalga, pristato Nerijus Mačiulis, 2014 11 06
Pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalga, pristato Nerijus Mačiulis, 2014 11 06Pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalga, pristato Nerijus Mačiulis, 2014 11 06
Pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalga, pristato Nerijus Mačiulis, 2014 11 06
 
Neliečiamojo kapitalo investicijų rezultatai, 2024 m. I ketvirtis
Neliečiamojo kapitalo investicijų rezultatai, 2024 m. I ketvirtisNeliečiamojo kapitalo investicijų rezultatai, 2024 m. I ketvirtis
Neliečiamojo kapitalo investicijų rezultatai, 2024 m. I ketvirtis
 
2015 05 21 pasaulio ir lietuvos ekonomikos apžvalga
2015 05 21 pasaulio ir lietuvos ekonomikos apžvalga2015 05 21 pasaulio ir lietuvos ekonomikos apžvalga
2015 05 21 pasaulio ir lietuvos ekonomikos apžvalga
 
SEM15041 Dubnikovas
SEM15041 DubnikovasSEM15041 Dubnikovas
SEM15041 Dubnikovas
 
201502pensijos fondas veikla
201502pensijos fondas veikla201502pensijos fondas veikla
201502pensijos fondas veikla
 
2015 09 slides
2015 09 slides2015 09 slides
2015 09 slides
 
krize 6 1
krize 6 1krize 6 1
krize 6 1
 
NK rezultatai, 2021-IIk
NK rezultatai, 2021-IIkNK rezultatai, 2021-IIk
NK rezultatai, 2021-IIk
 
Makro ir monetarinė politika
Makro ir monetarinė politikaMakro ir monetarinė politika
Makro ir monetarinė politika
 
Išlaidų kontrolė | Šeimos finansų akademija
Išlaidų kontrolė | Šeimos finansų akademijaIšlaidų kontrolė | Šeimos finansų akademija
Išlaidų kontrolė | Šeimos finansų akademija
 

More from Investuok

Raimondas Kuodis apie finansializaciją
Raimondas Kuodis apie finansializacijąRaimondas Kuodis apie finansializaciją
Raimondas Kuodis apie finansializacijąInvestuok
 
Laura Kornelija Inamedinova apie tai, kaip vertinti ICO rizikingumą pagal ko...
Laura Kornelija Inamedinova  apie tai, kaip vertinti ICO rizikingumą pagal ko...Laura Kornelija Inamedinova  apie tai, kaip vertinti ICO rizikingumą pagal ko...
Laura Kornelija Inamedinova apie tai, kaip vertinti ICO rizikingumą pagal ko...Investuok
 
Aušra Maldeikienė apie Lietuvos ekonominę modelį
Aušra Maldeikienė apie Lietuvos ekonominę modelįAušra Maldeikienė apie Lietuvos ekonominę modelį
Aušra Maldeikienė apie Lietuvos ekonominę modelįInvestuok
 
Rokas Grajauskas apie tai kada laukti kitos krizės
Rokas Grajauskas apie tai kada laukti kitos krizėsRokas Grajauskas apie tai kada laukti kitos krizės
Rokas Grajauskas apie tai kada laukti kitos krizėsInvestuok
 
Aare Tammemae apie ateities CFO finansinių įrankių krepšelį.
Aare Tammemae  apie ateities CFO finansinių įrankių krepšelį.Aare Tammemae  apie ateities CFO finansinių įrankių krepšelį.
Aare Tammemae apie ateities CFO finansinių įrankių krepšelį.Investuok
 
Saulius Lenauskas apie tai, kaip rinkose uždirbti pesimistui?
Saulius Lenauskas apie tai, kaip rinkose uždirbti pesimistui?Saulius Lenauskas apie tai, kaip rinkose uždirbti pesimistui?
Saulius Lenauskas apie tai, kaip rinkose uždirbti pesimistui?Investuok
 
Tautvydas Marčiulaitis apie tai, ar dar verta investuoti į brangias akcijas
Tautvydas Marčiulaitis apie tai, ar dar verta investuoti į brangias akcijasTautvydas Marčiulaitis apie tai, ar dar verta investuoti į brangias akcijas
Tautvydas Marčiulaitis apie tai, ar dar verta investuoti į brangias akcijasInvestuok
 
Igorius Pancerevas apie tai, kaip dabar investuoja stambiausi bankų klientai
Igorius Pancerevas apie tai, kaip dabar investuoja stambiausi bankų klientaiIgorius Pancerevas apie tai, kaip dabar investuoja stambiausi bankų klientai
Igorius Pancerevas apie tai, kaip dabar investuoja stambiausi bankų klientaiInvestuok
 
Marius Dubnikovas apie tai kas šiandien svarbiau investuojant, pelnas ar rizika
Marius Dubnikovas apie tai kas šiandien svarbiau investuojant, pelnas ar rizikaMarius Dubnikovas apie tai kas šiandien svarbiau investuojant, pelnas ar rizika
Marius Dubnikovas apie tai kas šiandien svarbiau investuojant, pelnas ar rizikaInvestuok
 
Vaidotas Rūkas apie Baltijos akcijų rinką
Vaidotas Rūkas apie Baltijos akcijų rinkąVaidotas Rūkas apie Baltijos akcijų rinką
Vaidotas Rūkas apie Baltijos akcijų rinkąInvestuok
 
Arnoldas Antanavičius apie Vilniaus naujos statybos būstų rinkos padėtį
Arnoldas Antanavičius apie Vilniaus naujos statybos būstų rinkos padėtįArnoldas Antanavičius apie Vilniaus naujos statybos būstų rinkos padėtį
Arnoldas Antanavičius apie Vilniaus naujos statybos būstų rinkos padėtįInvestuok
 
Andrius Škarnulis apie kreditavimo tendencijas Lietuvoje
Andrius Škarnulis apie kreditavimo tendencijas LietuvojeAndrius Škarnulis apie kreditavimo tendencijas Lietuvoje
Andrius Škarnulis apie kreditavimo tendencijas LietuvojeInvestuok
 
Evaldas Remeikis apie investavimą į p2p vs investavimą į NT
Evaldas Remeikis apie investavimą į p2p vs investavimą į NTEvaldas Remeikis apie investavimą į p2p vs investavimą į NT
Evaldas Remeikis apie investavimą į p2p vs investavimą į NTInvestuok
 
Deividas Tumas apie investavimo į p2p strategiją
Deividas Tumas apie investavimo į p2p strategijąDeividas Tumas apie investavimo į p2p strategiją
Deividas Tumas apie investavimo į p2p strategijąInvestuok
 
Joana Baublytė Kulvietė apie investavimo į alternatyvias finansavimo platform...
Joana Baublytė Kulvietė apie investavimo į alternatyvias finansavimo platform...Joana Baublytė Kulvietė apie investavimo į alternatyvias finansavimo platform...
Joana Baublytė Kulvietė apie investavimo į alternatyvias finansavimo platform...Investuok
 
Marius Šlepetis apie skolų išieškojimą iš fizinių asmenų
Marius Šlepetis apie skolų išieškojimą iš fizinių asmenųMarius Šlepetis apie skolų išieškojimą iš fizinių asmenų
Marius Šlepetis apie skolų išieškojimą iš fizinių asmenųInvestuok
 
Gediminas Kapočius apie investavimą per Copy FX platformą
Gediminas Kapočius apie investavimą per Copy FX platformąGediminas Kapočius apie investavimą per Copy FX platformą
Gediminas Kapočius apie investavimą per Copy FX platformąInvestuok
 
Andrius Znutas apie asmeninį pinigų skolinimą su NT įkeitimu
Andrius Znutas apie asmeninį pinigų skolinimą su NT įkeitimuAndrius Znutas apie asmeninį pinigų skolinimą su NT įkeitimu
Andrius Znutas apie asmeninį pinigų skolinimą su NT įkeitimuInvestuok
 
Robert Juodka apie paskolų pirkimo ir pardavimo galimybes bei pavojus
Robert Juodka apie paskolų pirkimo ir pardavimo galimybes bei pavojusRobert Juodka apie paskolų pirkimo ir pardavimo galimybes bei pavojus
Robert Juodka apie paskolų pirkimo ir pardavimo galimybes bei pavojusInvestuok
 
Algimantas Variakojis apie smulkių įmonių paskolas ir obligacijas
Algimantas Variakojis apie smulkių įmonių paskolas ir obligacijasAlgimantas Variakojis apie smulkių įmonių paskolas ir obligacijas
Algimantas Variakojis apie smulkių įmonių paskolas ir obligacijasInvestuok
 

More from Investuok (20)

Raimondas Kuodis apie finansializaciją
Raimondas Kuodis apie finansializacijąRaimondas Kuodis apie finansializaciją
Raimondas Kuodis apie finansializaciją
 
Laura Kornelija Inamedinova apie tai, kaip vertinti ICO rizikingumą pagal ko...
Laura Kornelija Inamedinova  apie tai, kaip vertinti ICO rizikingumą pagal ko...Laura Kornelija Inamedinova  apie tai, kaip vertinti ICO rizikingumą pagal ko...
Laura Kornelija Inamedinova apie tai, kaip vertinti ICO rizikingumą pagal ko...
 
Aušra Maldeikienė apie Lietuvos ekonominę modelį
Aušra Maldeikienė apie Lietuvos ekonominę modelįAušra Maldeikienė apie Lietuvos ekonominę modelį
Aušra Maldeikienė apie Lietuvos ekonominę modelį
 
Rokas Grajauskas apie tai kada laukti kitos krizės
Rokas Grajauskas apie tai kada laukti kitos krizėsRokas Grajauskas apie tai kada laukti kitos krizės
Rokas Grajauskas apie tai kada laukti kitos krizės
 
Aare Tammemae apie ateities CFO finansinių įrankių krepšelį.
Aare Tammemae  apie ateities CFO finansinių įrankių krepšelį.Aare Tammemae  apie ateities CFO finansinių įrankių krepšelį.
Aare Tammemae apie ateities CFO finansinių įrankių krepšelį.
 
Saulius Lenauskas apie tai, kaip rinkose uždirbti pesimistui?
Saulius Lenauskas apie tai, kaip rinkose uždirbti pesimistui?Saulius Lenauskas apie tai, kaip rinkose uždirbti pesimistui?
Saulius Lenauskas apie tai, kaip rinkose uždirbti pesimistui?
 
Tautvydas Marčiulaitis apie tai, ar dar verta investuoti į brangias akcijas
Tautvydas Marčiulaitis apie tai, ar dar verta investuoti į brangias akcijasTautvydas Marčiulaitis apie tai, ar dar verta investuoti į brangias akcijas
Tautvydas Marčiulaitis apie tai, ar dar verta investuoti į brangias akcijas
 
Igorius Pancerevas apie tai, kaip dabar investuoja stambiausi bankų klientai
Igorius Pancerevas apie tai, kaip dabar investuoja stambiausi bankų klientaiIgorius Pancerevas apie tai, kaip dabar investuoja stambiausi bankų klientai
Igorius Pancerevas apie tai, kaip dabar investuoja stambiausi bankų klientai
 
Marius Dubnikovas apie tai kas šiandien svarbiau investuojant, pelnas ar rizika
Marius Dubnikovas apie tai kas šiandien svarbiau investuojant, pelnas ar rizikaMarius Dubnikovas apie tai kas šiandien svarbiau investuojant, pelnas ar rizika
Marius Dubnikovas apie tai kas šiandien svarbiau investuojant, pelnas ar rizika
 
Vaidotas Rūkas apie Baltijos akcijų rinką
Vaidotas Rūkas apie Baltijos akcijų rinkąVaidotas Rūkas apie Baltijos akcijų rinką
Vaidotas Rūkas apie Baltijos akcijų rinką
 
Arnoldas Antanavičius apie Vilniaus naujos statybos būstų rinkos padėtį
Arnoldas Antanavičius apie Vilniaus naujos statybos būstų rinkos padėtįArnoldas Antanavičius apie Vilniaus naujos statybos būstų rinkos padėtį
Arnoldas Antanavičius apie Vilniaus naujos statybos būstų rinkos padėtį
 
Andrius Škarnulis apie kreditavimo tendencijas Lietuvoje
Andrius Škarnulis apie kreditavimo tendencijas LietuvojeAndrius Škarnulis apie kreditavimo tendencijas Lietuvoje
Andrius Škarnulis apie kreditavimo tendencijas Lietuvoje
 
Evaldas Remeikis apie investavimą į p2p vs investavimą į NT
Evaldas Remeikis apie investavimą į p2p vs investavimą į NTEvaldas Remeikis apie investavimą į p2p vs investavimą į NT
Evaldas Remeikis apie investavimą į p2p vs investavimą į NT
 
Deividas Tumas apie investavimo į p2p strategiją
Deividas Tumas apie investavimo į p2p strategijąDeividas Tumas apie investavimo į p2p strategiją
Deividas Tumas apie investavimo į p2p strategiją
 
Joana Baublytė Kulvietė apie investavimo į alternatyvias finansavimo platform...
Joana Baublytė Kulvietė apie investavimo į alternatyvias finansavimo platform...Joana Baublytė Kulvietė apie investavimo į alternatyvias finansavimo platform...
Joana Baublytė Kulvietė apie investavimo į alternatyvias finansavimo platform...
 
Marius Šlepetis apie skolų išieškojimą iš fizinių asmenų
Marius Šlepetis apie skolų išieškojimą iš fizinių asmenųMarius Šlepetis apie skolų išieškojimą iš fizinių asmenų
Marius Šlepetis apie skolų išieškojimą iš fizinių asmenų
 
Gediminas Kapočius apie investavimą per Copy FX platformą
Gediminas Kapočius apie investavimą per Copy FX platformąGediminas Kapočius apie investavimą per Copy FX platformą
Gediminas Kapočius apie investavimą per Copy FX platformą
 
Andrius Znutas apie asmeninį pinigų skolinimą su NT įkeitimu
Andrius Znutas apie asmeninį pinigų skolinimą su NT įkeitimuAndrius Znutas apie asmeninį pinigų skolinimą su NT įkeitimu
Andrius Znutas apie asmeninį pinigų skolinimą su NT įkeitimu
 
Robert Juodka apie paskolų pirkimo ir pardavimo galimybes bei pavojus
Robert Juodka apie paskolų pirkimo ir pardavimo galimybes bei pavojusRobert Juodka apie paskolų pirkimo ir pardavimo galimybes bei pavojus
Robert Juodka apie paskolų pirkimo ir pardavimo galimybes bei pavojus
 
Algimantas Variakojis apie smulkių įmonių paskolas ir obligacijas
Algimantas Variakojis apie smulkių įmonių paskolas ir obligacijasAlgimantas Variakojis apie smulkių įmonių paskolas ir obligacijas
Algimantas Variakojis apie smulkių įmonių paskolas ir obligacijas
 

2015 01 turtėjimo pagrindai kaunas.

  • 1. 1 Bronius Povilaitis Kaunas, 2015 m. sausio 29 d. Turtėjimo pagrindai
  • 2. Šiandien suţinosite Kaip nuolat gausinti turtą šiuolaikiniame neramiame ir besikeičiančiame pasaulyje. Kaip investavimu apginti pinigines atsargas nuo nuvertėjimo? Kaip ieškoti ir surasti investavimo galimybes? Kaip pasirinkti į ką investuoti? Ar lengva uţdirbti investuojant į lietuviškų įmonių akcijas? Kurios investicijos artimiausiu metu bus patraukliausios? 2
  • 3. 3 Finansinis švietimas Be finansinio švietimo ţmonės negali apdoroti informacijos ir paversti jos ţiniomis. O be finansinių ţinių ţmonės pasmerkti finansiniams sunkumams. Turtus ţmogui atneša informacija, ţinios, išmintis ir patyrimas, kitaip tariant, finansinis išprusimas. Šiandienos mūsų susitikimo tikslas – padėti jums suprasti, kaip tapti sumanesniems, patiems apdoroti finansinę informaciją ir taip rasti savo kelią į finansines aukštumas.
  • 4. Mokymosi nauda Moksliniais tyrimais nustatyta, jog: kuo daugiau metų mokėtės (pradinėje, vidurinėje bei aukštojoje mokyklose), tuo didesnį atlyginimą gaunate; asmeninių investicijų į mokymąsi grąţa svyruoja nuo 6,5% iki 9%; kiekvieni papildomi mokymosi metai suteikia vidutiniškai 7,5% aukštesnes pajamas visam tolimesnės jūsų darbinės veiklos laikotarpiui. ECB viceprezidento Lucas Papademos 2007 05 21 d. mokslinių tyrimų apibendrinimai 4
  • 5. Pasmerkti turtėti Pasmerkti turtėti. Veikti, siekiant uţdirbti daugiau pinigų, nei turime dabar. Taupyti. Investuoti, siekiant išlaikyti turimų pinigų perkamąją galią. Uţtikrinti efektyvų pinigų ir turto valdymą. Atsikratyti skolų ir daugiau į jas nebeįklimpti. 5
  • 6. Minimali mėnesinė alga Iš 28 ES šalių net 20 šalių, išskyrus Daniją, Vokietiją, Italiją, Kiprą, Austriją, Suomiją ir Švediją, yra įteisinusios minimalias mėnesines algas. Airija iki krizės pagal minimalios mėnesinės algos dydį (1,462 €) ES uţėmė antrą vietą. Tačiau nuo 2011 m. vasario 1 d. Airijoje minimali mėnesinė alga yra sumaţinta ir sudaro 1,293 €. Jungtinėje Karalystėje minimali alga, skaičiuojant eurais, yra 1264 €. 6
  • 7. 7
  • 8. 8
  • 9. 9 Pagrindiniai socialiniai rodikliai 2015 m. sausio mėnesį RODIKLIO PAVADINIMAS RODIKLIO DYDIS ĮSIGALIOJIMO DATA Minimalioji mėnesinė alga (MMA) 300 EUR 2015-01-01 Minimalusis valandinis atlygis 1,82 EUR 2015-01-01 Vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2014 m. III ketv. bruto neto 2405,5 Lt (696,7 EUR) 1868,3 Lt (541,1 EUR) Nedarbo lygis 2014 m. III ketvirtį (Gyventojų užimtumo statistinio tyrimo vertinimais) 9,1 proc. Bedarbių skaičius 2014 m. III ketvirtį (Gyventojų užimtumo statistinio tyrimo vertinimais) 135,4 tūkst. žm. Minimali nedarbo socialinio draudimo išmoka 102 EUR Maksimali nedarbo socialinio draudimo išmoka 301,67 EUR Vidutinė nedarbo socialinio draudimo išmoka per mėnesį 2014 m. III ketv. 544,14 Lt (157,59 EUR) Vidutinė senatvės pensija per mėnesį 2014 m. 12 830,93 Lt (240,65 EUR) Vidutinė senatvės pensija per mėnesį, turint būtinąjį stažą 2014 m. 12 863, 66 Lt (250,13 EUR) 2015 metų mėnesio papildoma (1 proc.) pensijų įmoka (kaupimui) iš valstybės biudžeto lėšų 6,61 EUR
  • 10. 10
  • 11. Pagrindinis ginklas finansų ir verslo pasaulyje yra ţinios Finansai ir verslas – pavojingi vandenys, kuriuose plaukioja negailestingi, naujokais mintantys rykliai. Pagrindinis ginklas šiame ţaidime yra ţinios. Negailėkite laiko ir pinigų joms įsigyti, nes kitaip netrukus kas nors būtinai jumis pasinaudos. Mūsų šalyje finansinis neraštingumas yra didţiulė problema. Bėdos paprastai ištinka tuos, kurie neturi reikiamo išprusimo. 11
  • 12. Investavimas į vertybinius popierius Lietuvoje Investuotojų, sudarančių nors vieną sandorį per metus, Lietuvoje yra apie 10 000. Per dieną sandorių sudarančių investuotojų birţoje būna 100 - 200, o pavedimų padavusių, bet sandorių nesudariusių dar 200. Maţa akcijų apyvarta trukdo nusipirkti ar parduoti akcijų uţ teisingą (rinkos) kainą. Norėdamas pirkti privalai pakelti kainą, o parduodamas – nuleisti ją ţemiau nei rinkos kaina. Vėliau ta kaina grįţta į daugmaţ teisingas ribas. Tačiau bendrovės gali supirkti savo akcijas ir palaikyti kainą. Ţmogaus psichologija nepasikeitė – jį kaip įprastai valdo baimė arba godumas. Šaltinis – Ţurnalas ,,Investuok“, 2012 spalis, p. 512
  • 13. Lietuvos bankų asociacijos uţsakymu 2014 m. tyrimas 13 Šaltinis – Vž.lt, 2015.01.20
  • 14. 14
  • 15. Nuo 2015 m. sausio 1 d. euras mūsų valiuta, ką tai keičia? Būtina įvertinti, kad, įsivedę eurą, tarsi laimėjome sidabrą, nes turime antrąją svarbiausią pasaulyje valiutą po JAV dolerio. Privalome nuolat stebėti pasaulio finansų orus formuojančių centrinių bankų (FED, ECB, Anglijos, Japonijos, Kinijos) sprendimus. Įvertinti, kokius pokyčius sukels ECB sprendimas įlieti į rinką 1,08 trilijono eurų. Prognozuoti Graikijos politinių pokyčių pasekmes. Įvertinti, kada baigsis penkis- šešis metus besitęsiąs akcijų kursų ralis JAV bei Europoje. Kaip bus sprendţiama pasaulio vyriausybių išaugusių skolų problema? Kaip seksis Rusijai refinansuoti apie 650 milijardų eurų paskolų, kurias privačioms Rusijos bendrovėms suteikė ES šalių komerciniai bankai? Ir tik tuomet spręsti kur ir į ką investuosime. 15
  • 16. Euras nuo 2015 m. sausio 1 d. mūsų pinigai – būtina ţinoti ... Pradėdami gyventi su naująja valiuta turime iš esmės sekti pagrindinių pasaulio centrinių bankų veiksmus. Tai leis geriau periodiškai įvertinti investicinę aplinką. Po praėjusią savaitę euro ir JAV dolerio porą krestelėjusio ECB posėdţio šios savaitės svarbiausiu įvykiu tapo šį antradienį ir trečiadienį vykęs FED federalinio atviros rinkos komiteto posėdis. Janet Yellen vadovaujamas JAV centrinis bankas (FED) vakar nedavė jokių uţuominų, jog dvejotų dėl bazinių palūkanų kėlimo pradţios. Banko pranešime teigiama, kad FED išliks kantrus laukdamas tinkamo momento palūkanų pakėlimui. Dabartines bazines palūkanas FED jau išlaiko nuo 2008 m. gruodţio, o palūkanų nėkėlė nuo 2006 m. Infliacija JAV sausį buvo 0,8%, o nedarbo lygis siekia 5,6%. 16
  • 17. 17
  • 20. 20
  • 22. ECB bei kitų šalių centrinių bankų veiklos naujovės Dabartinės pasaulinės finansų krizės metu JAV Federalinis rezervų bankas sumaţino savo pagrindinę palūkanų normą iki 0,00 – 0,25 proc., Japonijos centrinis bankas – iki 0,00 - 0,1 procento, Didţiosios Britanijos bankas - iki 0,5 proc., o Europos centrinis bankas – iki 0,05 proc. ECB 2015 m. sausio 22 d. nusprendė, kad kas mėnesį Europos centrinių bankų sistema supirks vertybinių popierių uţ 60 mlrd. eurų ir visas skatinimo laikotarpis tęsis bent jau iki 2016 m. rugsėjo. Per šiuos 18 mėnesių Europos centrinių bankų sistema į rinką įlies 1,08 trilijono eurų. Kaip jau stebėta anksčiau, kiekybinį ekonomikos skatinimą pradėjusių centrinių bankų atveju, įlietos lėšos pirmiausia nukeliaudavo į finansų rinką, keldamos akcijų kainas, maţindamos obligacijų pajamingumą, iki galiausiai pasiekdavo realiąją ekonomiką, pasireikšdamos investicijomis į gamybą, vartotojų skolinimusi ir vartojimu. 22
  • 23. Kodėl centriniai bankai imasi tokios sau nebūdingos veiklos? 23
  • 24. ECB, JAV ir Anglijos centrinių bankų balansų plėtra 24
  • 25. 25
  • 26. Euro/dolerio kursas 1999 01 04 – 2015 01 24 26 http://www.ecb.europa.eu/stats/exchange/eurofxref/html/eurofxref-graph-usd.en.html
  • 27. Euro kursas dolerio atţvilgiu Įvedus eurą, 1999 metų sausio 4-ąją jo vertė buvo 1,1789 JAV dolerio uţ eurą. 2015 m. sausio 22 d. 16.14 val. Lietuvos laiku euras dolerio atţvilgiu buvo smukęs iki 1,1483. Jei Lietuvoje vis dar cirkuliuotų litas, vieno JAV dolerio kaina būtų pasiekusi lygiai 3 Lt. Tokio pigaus euro JAV dolerio atţvilgiu nebuvo paskutinius 11 metų. Euras dolerio atţvilgiu krenta jau 6 mėnesius iš eilės. Euro smukimas prasidėjo pernai geguţę, kai ECB prezidentas p. Draghi leido suprasti, kad sulauksime papildomo ekonomikos skatinimo, t.y. papildomų pinigų įliejimo į ekonomiką. Praeitus metus euras baigė dolerio atţvilgiu skaičiuodamas 12% smukimą, didţiausią nuo 2005 m. Šiemet euro vertė toliau vaţiavo ţemyn – iki šios dienos jis JAV valiutos atţvilgiu spėjo nuvertėti apie 5%. 27
  • 28. 28
  • 29. JAV ir Japonijos kiekybinis skatinimas ir akcijų indeksai 29
  • 30. Ką šiandien išgirsite iš manęs, privalote viską gerai pergalvoti Noriu Jus draugiškai įspėti, kad norėdami šiandien išgirstas naujienas bei pasiūlymus taikyti sau, neuţmirštumėte, kad svarbiausia yra jūsų asmeninė investavimo strategija. Svarbiausia, kurias investicijas ir jų galimas rizikas gerai suprantate patys. Dabar ar vėliau priimdami investicinį sprendimą, atsiţvelkite į konkrečią savo situaciją: numatytą asmeninę investavimo strategiją, kokių tikslų siekiate, rizikos apetitą, turimą pinigų sumą, pagaliau nuolat kintančią rinkos situaciją, kuri labai greitai gali tapti kitokia, nei priimant investicinį sprendimą. Investavimo strategijoje turi būti numatytas ne tik pirkimas, bet ir pardavimas. 30
  • 31. Infliacija arba nenuilstantys, visur pinigus griauţiantys termitai (1)
  • 32. Infliacija arba nenuilstantys, visur pinigus griauţiantys termitai (2) 32 Rodiklis 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 Metinis VKI pokytis* (proc.) 8,1 8,5 1,3 3,8 3,4 2,8 0,4 0,2 (lapkritis) Vidutinis metinis SVKI pokytis (proc.) 5,8 11,1 4,2 1,2 4,1 3,2 1,2 0,3 (lapkritis)
  • 33. Tikslas – investuoti taip, kad investicijų grąţa viršytų infliaciją
  • 34. 34 Svarbiausia – pradėti! Ką būsite išmokę, pradėkite taikyti praktiškai. Prisiminkite štai ką: jei mokotės, tačiau nieko nedarote, tai reiškia, kad mokotės visiškai perniek. Jei turite ţinių, tačiau jų netaikote, tai visos jūsų ţinios nieko nevertos. Klasikinė taisyklė teigia, kad geriausia investuoti ten, kur geriausiai viską ţinai ir paţįsti, ar lengviausiai gali suţinoti. Viskas, ką investuotojas daro, - mokosi, kaip įdarbinti pinigus. Mokytis reikia, tačiau pelnas bus uţdirbtas tik imantis konkrečių veiksmų. Sėkmingi ţmonės turi ypatingą sugebėjimą - svarbius dalykus jie paverčia neatidėliotinais! Tad siūlau investuoti – apetitas atsiras bevalgant.
  • 35. Yra keturi pagrindiniai investicijų tipai Verslai Nekilnojamas turtas Vertybiniai popieriai: akcijos, obligacijos, indėliai ir savitarpio fondai. Ţaliavos: auksas, sidabras, nafta ir t. t. Investicijos – tai rizika. Kiekviena aktyvų rūšis turi jai būdingus finansų terminus ir ţodţius. Į kiekvieną aktyvų rūšį dera ţiūrėti kaip į atskirą uţsienio šalį su jai būdinga savita kalba. Labiau tikėtina, kad tapsite turtingi ar galėsite labiau padidinti savo turtą iš investavimo, o ne iš uţdirbtų pinigų. Vadinasi, kuo anksčiau sukaupsite pakankamai pinigų investicijoms, tuo daugiau uţdirbsite. 35
  • 36. Verslas Pranašumai. Verslas yra viena galingiausių turto rūšių, leidţianti pasinaudoti mokesčių lengvatomis, panaudoti kitus ţmones didinant savo pinigų srautą bei kontroliuoti savo operacijas. Turtingiausi pasaulio ţmonės yra sukūrę savo verslus. Trūkumai. Verslas yra ,,imlus ţmogui“. Jums reikia vadovauti darbuotojams, dirbti su klientais ir pirkėjais. Ţmogiškieji bei lyderiavimo gabumai, kaip ir talentingi ţmonės, galintys dirbti komandoje, yra sėkmingo verslo pagrindas. Visų keturių turto rūšių gamoje verslui reikia daugiausia finansinio išmanymo ir patyrimo siekiant sėkmės.36
  • 37. Investicijos į būstą Skaičiuojant procentą nuo įnašo, nekilnojamasis turtas yra viena pelningiausių investicijų. Tarkime, perkate pusės milijono litų vertės namą, uţ kurį įnešate 20 proc. (arba 100 tūkst. Lt). Namo kainai pakilus 10 proc., t.y. iki 550 tūkst. Lt, tikroji grąţa jį pardavus nuo jūsų įnešto depozito yra ne 10, bet 50 proc. (jei neskaičiuotume banko palūkanų ir kitų mokesčių).37
  • 38. Lietuva pirmauja ES pagal būsto nuosavybės rodiklius Net 93 proc. Lietuvoje gyvenančių šeimų yra nekilnojamojo turto savininkai. 57 proc. gyventojų gyvena butuose, o 43 proc. – privačiuose namuose. Būstą verta pirkti tik tuomet, jei nuomos kaina pranoksta to paties būsto paskolos įmokas. Per 2014 metus būsto kaina Vilniuje padidėjo 11,1 proc., o likusioje šalies dalyje – 5,9 proc. – Registrų centro duomenys.38
  • 39. Nekilnojamas turtas Pranašumai. Nekilnojamas turtas gali pasiţymėti aukšta investicijų grąţa dėl naudojamų banko paskolų, mokesčių lengvatų ir, gerai valdant turtą, nuolatinio pinigų srauto. Trūkumai. Nekilnojamas turtas jautrus valdymui, yra nelikvidus ir, esant netinkamam valdymui, gali pridaryti daug nuostolių. Po verslo, nekilnojamas turtas reikalauja didţiausio finansinio išprusimo. 39
  • 40. Investicijų į nekilnojamąjį turtą sėkmę uţtikrina Gera geografinė padėtis – nekilnojamas turtas turi vertę tik tuomet, kai šalia yra darbo vietos. Ar toje vietovėje, kur jūs ketinate pirkti nekilnojamąjį turtą yra darbo ir ar ten vaţiuoja ţmonės? Namo pagerinimas. Geras banko kreditas. Geras turto valdymas. Jei vieno iš šių elementų trūksta, investicija gali nepasiteisinti.40
  • 41. Investicijos į ţemę Lietuvoje yra 3,4 mln. ha ariamos ţemės. Bendros ţemės ūkio paskirties naudmenos – 3,9 mln. ha. Ţemės ūkio paskirties ţemė išskaidyta į 1,31 mln. sklypų, kuriuos valdo 782.927 savininkai ar naudotojai. ŠALTINIS: ŢEMĖS ŪKIO MINISTERIJA. Registrų centro duomenimis, ţemės ūkio paskirties ţemė 2013 m. kainavo vidutiniškai 8.283 Lt uţ hektarą – 10,2% daugiau nei 2012 m. (7.514 Lt). Nors kaina dar neprilygo buvusiai 2007 m. (27.540 Lt uţ hektarą), jau beveik priartėjo prie buvusios 2009-aisiais (8.581 Lt). Uţ geros ūkinės vertės ţemės nuomą Lietuvoje vidutiniškai mokama apie 250 Lt/ha per metus, brangesnėse vietovėse - iki 300-350 Lt/ha, Vilkaviškio, Raseinių, Joniškio, Maţeikių, Kretingos rajonuose - iki 400 Lt/ha, o atskirose Radviliškio ir Joniškio rajonų seniūnijose - ir iki 500 Lt/ha. 41
  • 42. Vertybiniai popieriai: akcijos, obligacijos, indėliai ir fondai Pranašumai. Į vertybinius popierius lengva investuoti, tai yra jų pranašumas. Be to, galima pradėti ir nuo labai maţos sumos, įsigyjant keletą akcijų. Trūkumai. Vertybinių popierių problema pasireiškia tuo, kad pinigams pradėjus trauktis iš rinkos ir nesuskubus parduoti labai lengva prarasti pinigus. Vertybinius popierius reikia nuolat stebėti. Dauguma investuotojų turi menką finansinį išsimokslinimą, todėl investuoja į vertybinius popierius. 42
  • 44. Baltijos rinkos indeksai 44 Indeksas/Akcijos 2000.01.01 2015.01.26 +/-% OMX Tallinn 125,51 817,47 551,32 OMX Riga 100,00 421,99 321,99 OMX Vilnius 100,00 463,75 363,75
  • 45. Baltijos rinkos indeksai nuo aukštybių 2007 10 08 kito taip 45 Indeksas/Akcijos 2007.10.08 2015.01.26 +/-% OMX Tallinn 888,71 817,47 -8,02 OMX Riga 764,50 421,99 -44,80 OMX Vilnius 588,37 463,75 -21,18
  • 46. Baltijos rinkos indeksų pokyčiai 2006 – 2010 m. 46
  • 47. Trumpėja akcijos buvimo pas vieną šeimininką laikas Nuo pirmosios fondų birţos organizavimo Amsterdame 1608 metais laikų kelis amţius pagrindinis akcininkų pajamų šaltinis buvo įmonių mokami dividendai. Tuomet akcijų vertė buvo susieta su realia ekonomika, tai yra su konkrečios bendrovės realia ekonomine padėtimi. Pastaruoju metu beveik visi pirkimai birţoje atliekami turint pirmiausia tikslą – perparduoti akcijas, tikintis gauti pelno iš akcijos kurso padidėjimo. Dividendai jau yra ne pirminis veiksnys, kaip anksčiau, o antrinis. Tiesiog prieš dividendų išmokėjimą akcijų kursas padidėja proporcingai tikėtinai dividendų sumai. Praėjus akcijų prekybos laikui, kai dar galima buvo gauti dividendus, kursas vėl sumaţėja. Trumpėja ir akcijos buvimo pas vieną šeimininką laikas: XIX amţiuje tai buvo dešimtmečiai, XX amţiaus viduryje – metai, pabaigoje tik mėnesiai, o šiandien – savaitės ar net dienos. Dar truputis, ir skaičiuosime jau valandas ar minutes.47
  • 48. Ko labiausiai reikia saugotis ir kam ruoštis? Būtina saugotis globalaus akcijų rinkų kryčio, kaţkada vėl prasidėsiančio JAV ir nuvilnysiančio per pasaulį, sumaţinant nieko nenusikaltusių akcininkų turtą vėl 54 – 65 procentais, kaip atsitiko 2008 metais Baltijos valstybėse bei likusiame pasaulyje. Taigi, prasidėjus JAV ,,korekcijai“, reikia kaip greičiau dingti iš vertybinių popierių rinkos, o gal jau dabar verta ,,vynioti meškeres“? Čia sprendimą turime rasti kiekvienas asmeniškai. 48
  • 49. Baltijos rinkos indeksai nuo dugno 2009 03 11 d. kilo taip 49 Indeksas/Akcijos 2009.03.11 2015.01.26 +/-% OMX Tallinn 249,01 817,47 228,29 OMX Riga 206,33 421,99 104,52 OMX Vilnius 149,92 463,75 209,33
  • 50. 2010 – geriausi mano investicijų grąţos metai Turėdamas beveik 90 tūkst. litų investicijų portfelį akcijomis Vilniaus birţoje 2010 metais uţdirbau 77.767 litų pelną, kuris sudarė 86,4 procento nuo investuotos sumos (birţos indeksas augo 56,5 procento). Tačiau iš uţdirbtos sumos realizavau tik 56.915 litų pelną, likusį 20.852 litų apskaitinį pelną palikdamas nerealizuotą, tikėdamas jį dar padidinti ir realizuoti 2011 metais iki dividendų skelbimo. Mat, iki 2011 05 01 d. deklaruojant realizuotą pelną, man reikėjo sumokėti 8537 lito pajamų mokestį (15 proc. nuo 56.915 litų realizuoto pelno, neišlaikius akcijų iki 1 metų).50
  • 51. Tačiau įvykiai pasaulyje sujaukė mano lūkesčius 2011 metų kovo mėn. Japonijoje įvyko didţiulis ţemės drebėjimas. Globaliame pasaulyje jis paveikė ir akcijų kainas. Vietoje to, kad ramiai realizuoti 2010 metais uţdirbtą ir gal būt net dar padaugintą 20. 852 apskaitinį pelną, turėjau parduoti dalį TEO akcijų, kad iki 2011 05 01 d. sumokėčiau 8537 lito mokesčius nuo 2010 metais realizuoto 56.915 litų pelno. Argi po ţemės drebėjimo Japonijoje Lietuvoje sugriuvo nors vienas namas, ar įmonė? Tačiau akcijų indeksai nudardėjo ne tik Baltijos valstybėse, bet ir kitur. Štai ką daro globalus pasaulis. O kokie pokyčiai atsitiks, prasidėjus artimiausiai akcijų indeksų korekcijai JAV? 51
  • 52. Baltijos rinkos indeksų pokyčiai 2011 metais 52 Indeksas/Akcijos 2011.01.01 2012.01.01 +/-% OMX Tallinn 698,38 531,17 -23,94 OMX Riga 393,53 371,16 -5,68 OMX Vilnius 409,65 298,78 -27,06
  • 53. Jau per vėlu pirkti Amerikos kompanijų akcijas Autorius: traders.lt 2014-02-19. Nuo 2009 metų kovo mėnesio Amerikos akcijų rinkos vienas iš pagrindinių indeksų Standard & Poor's 500 jau pakilo net 176 procentais, tad jau per vėlu pirkti Amerikos kompanijų akcijas, pareiškė ekonomistas ir finansų rinkų ţinovas Marc Faber. Jis atkreipia dėmesį, kad 2014 m. kovo šeštą dieną bus jau penktosios bulių rinkos metinės. „Paprastai taip ilgai trunkančios bulių rinkos liūdnai arba blogai baigiasi - krachu, kaip tai buvo 1987 metais, arba dideliu kritimu, kaip nutiko po 2000 metų kovo, arba po 2007 metų spalio mėnesio. Todėl aš nemanau, kad yra geras laikas pirkti akcijas“ - sakė Marc Faber. JAV akcijos po 5 metus besitęsiančios bulių rinkos, kuri per šį laikotarpį atnešė 100% grąţą, yra vienos brangiausių pasaulyje – CAPE rodiklis siekia 25,1. Brangesnės nei šiuo metu JAV akcijos buvo vos kelis kartus – 2000 m. prieš vadinamojo dot.com burbulo sprogimą, 1929 m. prieš Didţiąją depresiją ir 2008 m. prieš didţiąją recesiją.53
  • 56. Bendrovės, kurių akcijų kaina 2014 m. išaugo Bendrovė Trump. Pok. Lietuvos energijos gamyba, AB LNR1L 97,97% Linas LNS1L 38,75% Grigiškės GRG1L 38,61% LESTO LES1L 27,95% Vilkyškių pieninė VLP1L 27,39% Amber Grid AMG1L 23,18% LITGRID LGD1L 12,16% Vilniaus baldai VBL1L 9,29% Šiaulių bankas SAB1L 8,00% Klaipėdos nafta KNF1L 6,51% Lietuvos dujos LDJ1L 4,33% Apranga APG1L 0,77% Linas Agro Group LNA1L 0,58% 56
  • 57. Bendrovės, kurių akcijų kaina 2014 m. sumenko 57 Bendrovė Trump. Pok. Lietuvos jūrų laivininkystė LJL1L -45,00% Utenos trikotažas UTR1L -41,85% Panevėžio statybos trestas PTR1L -24,07% Kauno energija KNR1L -17,49% Pieno žvaigždės PZV1L -17,11% Rokiškio sūris RSU1L -13,21% Snaigė SNG1L -12,61% Invalda LT IVL1L -10,14% Žemaitijos pienas ZMP1L -9,17% City Service CTS1L -6,67% TEO LT TEO1L -3,10% Agrowill Group AVG1L -0,50%
  • 58. Lietuvos telekomo dividendų pajamingumas Telekomo dividendai: Pelningumas ℅ po mokesčių Uţ 2013 m. 0,19 Lt 5,56 nuo didţ. kain. Uţ 2012 m. 0,20 Lt 6,02 Uţ 2011 m. 0,20 Lt 6,48 Uţ 2010 m. 0,18 Lt 5,81 Uţ 2009 m. 0,21 Lt 8,28 Uţ 2008 m. 0,23 Lt 7,70 Uţ 2007 m. 0,25 Lt Uţ 2006 m. 0,26 Lt Uţ 2005 m. 0,16 Lt 58
  • 59. Mano pastebėjimai, kada verta pirkti ar parduoti akcijas Pirkti nedelsiant, kai akcijos iš Baltijos papildomo prekybos sąrašo perkeliamos į Baltijos oficialųjį prekybos sąrašą (uţdirbau po keliolika tūkstančių litų iš šių operacijų, perkėlus Snoro banko bei Grigiškių bendrovės akcijas). Parduoti akcijas, ypač dividendines, prieš akcininkų susirinkimus, o paskui vėl pirkti šias akcijas vidurvasarį. Stengtis visą laiką parduoti savo pelningas akcijas ir realizuoti pelną tuomet, kai įmonė skelbia ypač geras mėnesio ar ketvirčio naujienas. Pirkti tik tų bendrovių akcijas, kurių plėtros ir pelno augimo variklius suprantate.59
  • 60. 60 TEO akcijos kainos sezoniniai svyravimai
  • 61. Invaldos rinkos gylis 2015 01 27 14.45 val. 61 Kiekis Perka Pard. Kiekis 120 3,000 EUR 3,090 EUR 515 100 2,960 EUR 3,200 EUR 284 300 2,960 EUR 3,200 EUR 37 84 2,950 EUR 3,200 EUR 347 62 2,930 EUR 3,200 EUR 43 400 2,930 EUR 3,220 EUR 113 300 2,920 EUR 3,240 EUR 3 64 2,900 EUR 3,280 EUR 21 300 2,790 EUR 3,290 EUR 307 200 2,020 EUR 3,320 EUR 298 3,400 EUR 41 3,490 EUR 338 3,500 EUR 114 3,670 EUR 150 Pavedimai
  • 62. Klaipėdos naftos rinkos gylis 2015 01 27 14.51 min. 62 Kiekis Perka Pard. Kiekis 2800 0,325 EUR 0,334 EUR 3544 3000 0,324 EUR 0,335 EUR 2200 500 0,323 EUR 0,339 EUR 2700 3000 0,321 EUR 0,340 EUR 11923 4020 0,320 EUR 0,341 EUR 2500 Rinkos gylis
  • 63. Palūkanos uţ terminuotuosius indėlius litais Lietuvos bankuose 63 Terminas mėn. 1 3 6 9 12 15 18 24 36 48 60 ir daugia u Minimal i įnašo suma 0,1% 0,3% 0,65 % 0,8% 1% 1% 1% 1,2% 1,3% 1,5% 1,5% 100 EUR 0,15 % 0,25 % 0,55 % 0,75 % 1% 1% 1% 1,2% 1,3% 1,6% 1,6% 100 EUR - - - - 0,1% 0,1% 0,1% 0,15 % 0,15 % 0,2% 0,2% 100 EUR 0,05 % 0,05 % 0,1% 0,25 % 0,3% 0,3% 0,35 % 0,35 % 0,7% 1% 1,3% 100 EUR 0,1% 0,35 % 1% 1,2% 1,5% 1,5% 1,5% 1,75 % 1,8% 2% 2% 100 EUR 0,05 % 0,05 % 0,15 % 0,15 % 0,25 % 0,2% 0,2% 0,3% 0,55 % 0,8% 0,9% 150 EUR 0,1% 0,2% 0,3% 0,4% 0,45 % 0,45 % 0,45 % 0,5% 0,55 % 0,6% 0,7% 100 EUR 0,2% 0,3% 0,6% 0,8% 1,05 % 1,05 % 1,05 % 1,35 % 1,35 % 1,35 % - 50 EUR - - - - 0,2% 0,2% 0,2% 0,2% 0,2% 0,25 % 0,4% 150 EUR - 0,35 % 0,75 % 1,1% 1,5% 1,5% 1,6% 1,7% 1,8% 1,9% 2% 500 EUR http://indeliai.balsas.lt/lt/palukanu-normos/
  • 64. Taupymo lakštai Taupymo lakštai – Lietuvos Respublikos Vyriausybės išleidţiami ir maţmeniniu būdu platinami vertybiniai popieriai, kurie nėra viešosios antrinės vertybinių popierių apyvartos objektas. Juos įsigyti gali gyventojai, individualios įmonės, ūkinės bendrijos, kooperatinės bendrovės, viešosios įstaigos, asociacijos, labdaros ir paramos fondai bei visuomeninės organizacijos. Įmonės, turinčios AB ir UAB statusą taupymo lakštų įsigyti negali. Taupymo lakštai platinami internetu tinklalapyje http://www.vtl.lt/ ir Lietuvos pašto skyriuose. Įsigijusieji taupymo lakštus gauna palūkanas, numatytas emisijos sąlygose. Investuotojui nereikia mokėti komisinių mokesčių uţ įsigyjamus taupymo lakštus. Uţ taupymo lakštus gaunamos palūkanos neapmokestinamos. Palūkanos uţ taupymo lakštus maţesnės nei siūlomos uţ indėlius: 1. 2015 m. sausio 27 d. pradėta platinti 3 m. trukmės 0.60% palūkanų TL emisija. 2. 2015 m. sausio 27 d. pradėta platinti 2 metų trukmės 0.50% palūkanų TL emisija. 3. 2015 m. sausio 27 d. pradėta platinti metų trukmės 0.10% palūkanų TL emisija. https://www.vtl.lt/?op=load&name=start&file=index 64
  • 65. Ţaliavos: auksas, sidabras, nafta ir t. t. Pranašumai. Ţaliavos yra geras būdas apsisaugoti nuo infliacijos, nes tai yra materialinės vertybės ir uţ jas mokama valiuta. Išaugus pinigų pasiūlai, rinkoje atsiranda daugiau dolerių tam pačiam ţaliavų kiekiui. Tai sąlygoja ţaliavų kainų augimą, arba infliaciją. Pavyzdţiui naftos, aukso ir sidabro kainos, FED ėmus masiškai spausdinti pinigus, gerokai išaugo. Auksą ir sidabrą galima laikyti tarsi taupomąjį indėlį. Šie metalai yra likvidūs, todėl jei pasaulyje bus spausdinama vis daugiau pinigų, jų galimybės išlaikyti savo perkamąją galią yra ţenkliai didesnės. Trūkumai. Kadangi ţaliavos yra fizinis turtas, reikia būti tikram, kad jis tinkamai sandėliuojamas ir yra tinkamai apsaugotas. Auksas nėra nerizikinga investicija. Pvz., 2011 m. rugpjūčio antroje pusėje per 2 d. jis buvo nuvertėjęs daugiau nei 10% - nuo 1.900 iki maţdaug 1.700 USD uţ Trojos unciją. Tokie dideli svyravimai tikrai nėra patrauklūs saugumo ir pastovumo ieškantiems konservatyviems investuotojams.65
  • 67. Investavimas į auksą Auksas yra finansų rinkos atsvara. Finansų rinkų istorija rodo ciklinę investicinio kapitalo tekėjimo iš aukso į „popierinius“ aktyvus ir atvirkščiai prigimtį. Auksas – investavimo rizikos diversifikavimo įrankis. Padidėjus rinkos (prekybos) rizikai, daugelis investuotojų pradeda fiksuoti pelną ir savo investiciniame portfelyje perdėlioja lėšas į saugiausius aktyvus, taip pat į auksą. Auksas – patikimas gynėjas nuo infliacijos, padedantis išvengti kapitalo nuvertėjimo. Kylant kainoms ir krintant pinigų perkamajai galiai, aukso kainos paprastai prisiveja, o kartais ir aplenkia infliaciją. Tai, kad daugelis investuotojų ir spekuliantų, artinantis bet kokiai problemai, perbėga prie aukso, o kai tik problema išnyksta, jį iškart parduoda (aukso kainos svyravimas gali siekti iki 100 punktų per kelias dienas), daro jį gana nepastoviu aktyvu. Aukso gavybos sektoriaus ekspertų teigimu, aukso gavybos savikaina svyruoja nuo 1.000 iki 1.200 USD uţ Tr. unc. priklausomai nuo kasybos bendrovės dydţio. 67
  • 68. 68
  • 69. 69
  • 70. Investavimas į auksą ir aukso monetas Pasauliniu mastu aukso kainos nustatymo operaciją atlieka Rothschildų banko namai Londone –vieni didţiausių prekybos auksu tarpininkų pasaulyje. Aukso kaina kotiruojama JAV doleriais uţ 1 Trojos unciją. Trojos uncija lygi 31,1034768 gramo. Londonas, Ciurichas, Sidnėjus ir Honkongas sudaro tarptautinį prekybos auksu tinklą, vadinamą maţuoju kanalu. Investavimas į auksines monetas skirstomas į du etapus. Kaip investiciją galima pirkti auksines monetas ar monetų rinkinius, kurie turi nedidelę istorinę ir meninę vertę. Tokių monetų vertė iš esmės priklausys nuo aukso kainos rinkoje apskritai. Kita dalis monetų, kurios turi kolekcinė vertė. Kolekcinių monetų vertė daţnai priklauso nuo tiraţo, nusidėvėjimo, istorijos bei kitų prieţasčių. Aukso rinkos svyravimai tokių monetų kainai didelės įtakos nedaro. Kita galima investicija į auksą – tai investiciją į aukso ETF (angl. physical gold ETF). 70
  • 71. Investavimas į Lietuvos banko progines auksines monetas Mano atlikta analizė parodė, kad 2007 – 2009 metais įsigiję po kasmet Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimo proga išleistą auksinę proginę monetą, kurią Lietuvos bankas pardavinėjo po 750 – 860 litų, dabar galėtumėte jas parduoti po 405 eurus (1398,38 lito) arba uţdirbtume 62,6 – 86,5 procento nuo investuotos į aukso monetas sumos. 71
  • 72. Investicijų į kai kurias sidabro monetas grąţa stebina Monetas karaliui Mindaugui, kunigaikščiams Kęstučiui, Algirdui, Vytautui, kurios pardavinėtos po 150-170 litų (43,44 - 49,24 euro) dabar galima parduoti po 220 eurų arba 4 kartus brangiau. Uţ analogišką sidabro monetą Vilniaus katedrai dabar siūloma 420 eurų, o uţ 1000 monetų tiraţu išleistą monetą Lietuvos statutui siūloma net 600 eurų kaina arba ji pabrango net 12 kartų. Lietuvos bankas 2015 m. vasario 4 d. išleis į apyvartą sidabro monetą, skirtą Mikalojaus Radvilos Juodojo 500-osioms gimimo metinėms. Tiraţas – 3 000 vnt. Pardavimo kaina 62,00 Eur (214,07. 72
  • 73. 73
  • 74. 74
  • 75. 75
  • 76. Mokesčių pokyčiai (1) Nuo 2014 m. pelnas iš akcijų pardavimo, viršijantis 10.000 Lt per metus, apmokestinamos 15% tarifu. Nuostoliai iš vertybinių popierių pardavimo nepersikelia į kitus metus. Į kitus metus nepersikelia ir neišnaudotas 10.000 Lt neapmokestinamas pajamų iš akcijų pardavimo minimumas, todėl verta pagalvoti apie pelno iš tokios prekybos pasiėmimą kasmet. Tokiu būdu 10.000 Lt neapmokestinamąjį minimumą galima bus pritaikyti kasmet. Jei turite ilgiau nei metus išlaikytų birţoje kotiruojamų akcijų, verta jas parduoti šiemet, kad pelnas nebūtų apmokestinamas, o tuomet nusipirkti iš naujo tokį patį ar panašų akcijų portfelį. Jei indėlio sutartis bus sudaryta ar obligacijų įsigyta po 2014 m. sausio 1 d., pakeitus Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, didesnės kaip 10.000 Lt palūkanos bus apmokestintos pajamų mokesčiu. 76
  • 77. Mokesčių pokyčiai (2) Gaunamos palūkanos uţ įmonių obligacijas, įsigytas iki 2014 m., nuo 2014 m. apmokestinamos nuo pirmo lito – joms net netaikoma 10.000 neapmokestinama riba. Taip atsitiko todėl, kad reglamentuojant, kaip apmokestinamos palūkanos pagal iki 2013 m. gruodţio 31 d. sudarytas sutartis, įstatymas mini vyriausybių obligacijas, indėlius, o palūkanas uţ įmonių obligacijas paminėti pamiršta. Vertinant nuo 2014 m. įsigaliosiančias Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas, akivaizdu, kad iš baigtinio neapmokestinamųjų pajamų rūšių sąrašo pranyksta palūkanos, gautos uţ korporatyvines obligacijas, įsigytas iki 2014 m. Vadinasi, tokios palūkanos turi būti apmokestinamos netaikant lengvatų. Taigi ilgalaikiai investuotojai, kurie įsigijo tokių ne nuosavybės vertybinių popierių šiemet ar ankstesniais metais, pakliūva į spąstus – jiems nepaliktos net pereinamojo laikotarpio nuostatos. Todėl jei yra tokia galimybė, galima pagalvoti apie įmonių obligacijų pardavimą. Gyventojams mokami dividendai apmokestinami 15% tarifu. 77
  • 78. Mano patarimai Kaupti lėšas II pakopos pensijų fonde. Jokiu būdu nesiskolinti greitųjų kreditų bendrovėse. Laikyti ,,švarią“ savo kredito istoriją. 78
  • 79. Kredito istorija - finansinės atsakomybės DNR Kiekvieno asmens kredito istorija apima 10 pastarųjų metų ir į ją patenka ne tik duomenys apie atsiskaitymus uţ finansinių institucijų, bet ir uţ telekomunikacijų ar komunalinių įmonių teikiamas paslaugas. Kredito istorija ir joje esantys duomenys leidţia sudaryti kiekvieno ţmogaus asmeninį kredito reitingą. Tai yra asmens patikimumo laiku įvykdyti finansinius įsipareigojimus įvertinimas. Reitingas parodo vėlavimo atsiskaityti 90 ir daugiau dienų tikimybę bei rizikos klasę. Modelis sukurtas ir testuotas naudojant Lietuvos asmenų demografinius, ekonominius duomenis ir atsiskaitymų istoriją. A reitingas reiškia, kad galima be problemų naudotis finansinėmis paslaugomis, gauti geriausias sąlygas, maţesnis B reitingas taip pat didesnių problemų nesukelia, tačiau C reitingą turintys asmenys jau gali būti neaptarnaujami arba jiems taikomos nepalankios paslaugų sąlygos, tuo tarpu gyventojai su D reitingu iš finansų institucijų gali sulaukti papildomų reikalavimų arba itin nepalankių paslaugų sąlygų, o E reitingą turintys asmenys iš viso neturės galimybės naudotis finansinėmis paslaugomis. Informaciją apie visus Lietuvos gyventojų įsipareigojimus juridiniams asmenims kaupia ir administruoja kreditų biuras „Creditinfo". Šiuo metu Lietuvoje yra 2,68 mln. asmenų, kurie yra arba buvo pasiskolinę, kreipėsi dėl finansinių paslaugų, kurių suteikimui svarbi kredito istorija, arba jau yra pradelsę privalomus mokėjimus.79
  • 80. 80 Rekomenduojamos knygos (1) Robbie Burns. Nuogas birţos prekeivis. Kaip bet kas, prekiaudamas akcijomis birţoje, gali uţsidirbti pinigų. V., Count Line leidyba, 2008, 272 p. Peter Lynch, John Rothchild. Ţingsniu toliau nei Volstritas. Kaip pasinaudoti turima informacija ir uţdirbti akcijų rinkoje. K., ,,Luceo”, 2008, 360 p. Charles D. Kirkpatrick II, Julie R. Dahlquist. Techninė analizė. Išsamus vadovas finansų rinkos techniniams analitikams. K., ,,Smaltijos“, 2013, 688 p.
  • 81. Rekomenduojamos knygos (2) Michael Maloney. Investavimo į auksą ir sidabrą vadovas: apsaugokite savo finansinę ateitį. V., Eugrimas, 2012, 304 p. Linata Dvareckienė. 91 + 8 nauji būdai taupyti arba dieta jūsų piniginei. V., Eugrimas, 2014, 236 p. 81