2. VEIKLOS TOBULINIMAS PRAKTINĖJE VEIKLOJE (ACTION RESEARCH. Prof. dr. Nijolė Bankauskienė, KTU Socialinių ir humanitarinių mokslų ir menų fakulteto Edukologijos katedra

1. PROJEKTAS „Š.V.I.E.S.K.“
(Šiuolaikinės veiklos idėjos efektyviai
stiprinant kompetencijas)
2015 09 22
VEIKLOS TOBULINIMAS PRAKTINĖJE
VEIKLOJE (ACTION RESEARCH)
Prof. dr. Nijolė Bankauskienė
KTU Socialinių ir humanitarinių mokslų ir menų
fakulteto Edukologijos katedra

2. Tikslas
• Supažindinti seminaro dalyvius su veiklos
tobulinimo tyrimo strategija.
2

3. • Kodėl ugdytojas XXI amžiuje turi išmanyti veiklos tobulinimo
tyrimo strategiją?
• Ar veiklos tobulinimo tyrimas padeda ugdytojui reflektuoti ir
įsivertinti savo veiklą?
• Ar ugdytojo taikomas veiklos tobulinimo tyrimas padeda
tobulinti institucijos veiklą?
• Ar šis metodas skatina aktyvesnį ugdytinių ir jų tėvų
bendradarbiavimą?
• Kokias kompetencijas padeda tobulinti veiklos tobulinimo
tyrimo taikymas?
• Kaip veiklos tobulinimo tyrimas dera su Darnaus vystymosi
švietimo kompetencijomis?
• Ar veiklos tobulinimo tyrimas padeda formuotis mokymosi
paradigmai?
3

4. KOKYBĖS NUOLATINIO GERINIMO (KNG) TEORIJA
• Globalus požiūris į KNG
• Savo KNG teorijos sukūrimas
• Geresnės ateities vizija
• Strategija
• Valdymo ištekliai
• Komandinis darbas
• Tiekėjai – klientai; organizacinė ir socialinė aplinka
• Kokybės rodiklis – informuotų žmonių poreikiai
• Abipusės naudos principas
• Aukštos kokybės komunikacija
• Teigiamos emocijos
• Nuolatinis KNG mokymas (-is)
4

5. • Procesas turi būti organizuotas taip, kad kokybė būtų
užtikrinta
• Tobulinimas “mažais žingsneliais” – kaizen
• Galimas ir sistemos bei procesų pertvarkymas
• Mokytis iš labiausiai pasiekusiųjų – benchmarking”
• Visi turi dalyvauti ateities kūrime
• Gerai, kai aukščiausias vadovas yra atsidavęs KNG
• Tačiau kai ką gali ir žemesnieji vadovai
• Siekdami KNG, raskite bendraminčių
• Siekiant KNG, sudarykite bendrų veiksmų “tinklą”
• “Koncepcijų žemėlapių” svarba tiriant, ką galvoja
•organizacijos nariai
5

6. • Per daug griežta veiksmų programa gali apsunkinti
KNG
• Svarbu nustatyti nukrypimų nuo proceso priežastis
• Taupyti išteklius
• Eksperimentai turi būti ne stichiški, bet gerai
pagrįsti ir suplanuoti
• Ypač svarbu organizacijos kultūra
• Svarbu sukurti besimokančią organizaciją
• Nacijos išsilavinimo svarba
• Bendravimo su verslo organizacijomis svarba
• Pasimokyti iš kokybės gerinimo istorijos
6

7. Keturi
veiklos tobulinimo tyrimo panaudojimo
organizacijos tobulėjimui apibrėžimai
1. veiklos tobulinimo tyrimas yra trijų pakopų spiralinis
procesas, susidedantis iš (1) planavimo, (2) veiklos ir (3)
faktinių rezultatų nustatymo (Kurt Lewin, 1947).
2. veiklos tobulinimo tyrimas – tai procesas, kurį specialistai
(mokslininkai ir praktikai) taiko iškilusioms problemoms
studijuoti, savo sprendimų bei veiklos pasirinkimui,
koregavimui bei vertinimui (Stephen Corey, 1953).
3. veiklos tobulinimo tyrimas – tai bendradarbių atliekamas
tyrimas norint įvertinti savo veiklą bei pagerinti kliento
socializaciją.
4. veiklos tobulinimo tyrimas – tai galimybė pasakyti:
“išsiaiškinkime, kas vyksta mūsų bendruomenėje ir
nuspręskime, kaip pagerinti esamą situaciją”(Emily Calhoun).

8. TYRIMŲ ETIKA
1. Gauti tėvų (globėjų) sutikimą.
2. Gauti administracijos leidimą.
3. Pranešti vaikams ir bendruomenei.
4. Pasirašo bendradarbiavimo sutartį ir
ugdytiniai.
5. Tyrime dalyvaujantiems ugdytiniams
suteikiami pseudonimai, ataskaitoje niekur
neturi ryškėti tikrasis ugdymo įstaigos
pavadinimas. 8

9. Mokytojo profesijos kompetencijos aprašas
Bendrakultūrinė
kompetencija
Profesinės pedagoginės
kompetencijos
Bendrosios
kompetencijos
M o k ė j i m a s i r s u g e b ė j i m a s
1. Daugialypės Lietuvos
kultūros saugojimo;
2. Šalies konstitucinės
demokratijos teorijos ir praktikos
skatinimo ir palaikymo;
3. Socialinio, kultūrinio,
kalbinio ir etninio tapatumo
gerbimo;
4. Vadovavimosi šiuolaikine
švietimo paskirties samprata;
5. Pasaulio ir Europos kultūros,
istorijos ir geografijos žinių vertinimo
bei integravimo;
6. Dalyvavimo visuomenės ir
švietimo kaitos procesuose;
1. Informacinių
technologijų naudojimo;
2. Ugdymo/si
aplinkų kūrimo;
3. Dalyko turinio
planavimo ir tobulinimo;
4. Mokymo/si proceso
valdymo;
5. Mokinių pasiekimų ir
pažangos vertinimo;
6. Mokinių motyvavimo
ir paramos jiems;
7. Mokinio pažinimo ir jo
pažangos pripažinimo;
8. Profesinio tobulėjimo.
1. Komunikacinė ir
informacijos
valdymo;
2. Bendravimo ir
bendradarbiavimo;
3. Tiriamos veiklos;
4. Reflektavimo ir
mokymosi mokytis;
5. Organizacijos
tobulinimo bei
pokyčių valdymo.
7. Namų aplinkos ir šeimos
vertybių puoselėjimo;
8. Mokinių mokymo vadovautis
bendražmogiškomis vertybėmis.
9

10. 10
Tiriamosios veiklos kompetencija
Tiriamosios veiklos kompetencija – žinios,
gebėjimai, požiūriai, vertybės ir kitos asmeninės
savybės, suteikiančios galimybę planuoti tyrimą,
savarankiškai jį atlikti, taikant tinkamus veiklos
tobulinimo tyrimo metodus, analizuoti gautus
dokumentus, pateikti apibendrinimus bei
išvadas, suformuluoti praktines rekomendacijas,
parašyti veiklos tobulinimo tyrimo ataskaitą bei
diskutuoti gautus rezultatus.

11. 11
15.3. Tiriamosios veiklos
kompetencija
Mokėjimas ir sugebėjimas
1. Pasirinkti adekvačią tyrimo
strategiją, struktūrą ir
metodus projektuojant
tyrimą.
2. Organizuoti profesinės veiklos
tyrimą.

12. 1. Ugdytojas kaip individualus tyrinėtojas
Jo veiklos tobulinimo tyrimo objektas – konkreti
klasė.
Ugdytojas gali pastebėti savo klasėje, ką jis
norėtų išsiaiškinti: klasės atmosfera,
mokytojavimo strategija, pažintinė ar socialinė
elgsena.
Atlikto veiklos tobulinimo tyrimo rezultatai
labiausiai domina jį atlikusį mokytoją.
Keli tos pačios įstaigos ugdytojai gali tyrinėti
panašią problemą. Jie gali dalintis informacija,
kolegiškai aptarti rezultatus.
12

13. 2. Kolektyviniai veiklos situacijų tyrimai
Juose gali dalyvauti viena ar kelios tos pačios
institucijos klasės.
Tyrimų grupę mažiausiai gali sudaryti du žmonės,
keli mokytojai drauge su administracijos
darbuotojais bei asmenimis iš universitetinių ar
kitų institucijų.
Tokios grupelės gali tyrinėti keliose klasėse
pastebėtą problemą.
13

14. 3. Visuotiniai veiklos situacijų tyrimai
Tikslas – situacijos ugdymo institucijoje gerinimas.
Iš vienos pusės – tai organizacijos veiklos gerinimas,
pereinant prie problemų sprendimo. Pasikartojančio tyrimų
ciklų dėka ugdytojai, kaip kolegų grupė, išmoksta
bendradarbiauti aiškinantis bei sprendžiant išskilusias
problemos.
Toks procesas paliečia visus ugdytinius. Pvz., jei mokytojai
tyrinėja rašymo procesą, tai reiškia, kad tai bus pritaikyta
visiems mokiniams, o ne vieno mokytojo klasei.
Tokio veiklos tobulinimo tyrimo trukmė ir turinys kitokie: tai
daroma visos įstaigos mastu, dalyvauja visi ugdomieji,
ugdytojai, bendruomenės nariai ir tėvai.
Atliekant visuotinį veiklos situacijos tyrimą, galima produktyviai
pasinaudoti ir individualiuoju, ir kolektyviniu tyrimu.
14

15. Mokyti – reiškia dvigubai
mokytis
(Ž. Žuberas)

16. Veiklos tobulinimo tyrimo ciklas
• Pastaba: ištisinė linija rodo pirminę pedagoginių situacijų tyrimo ciklo kryptį
pradedant nuo 1 stadijos, tyrimų srities pasirinkimo, ir baigiant 5 stadija, konkrečia
veikla.
• Punktyrinė linija rodo įprastinę eigą (ėjimą atgal, po to vėl pirmyn), kai mokytojai
nori patikslinti turimą informaciją ar išsiaiškinti konkrečios veiklos rezultatus.
1. PASIRINKITE
TYRIMŲ SRITĮ
4. ANALIZUOKITE IR
INTERPRETUOKITE
DUOMENIS
3. SISTEMINKITE
DUOMENIS
5. IMKITĖS VEIKSMŲ 2. RINKITE
DUOMENIS
16

17. • Atlikdami kokybinį tyrimą iš anksto
nenumatome rezultatų. Čia nėra skaičių
(arba labai nedaug).
• Rezultatas – esamos situacijos
supratimas (reikia išsiaiškinti, kas vyksta,
kaip galime pakeisti)
17

18. Reflektyvi praktika -
tai mokymasis iš savo patirties, įgyjant
aukštesnio lygio supratimą apie veiklos
prigimtį ir poveikį.
18

19. Aš noriu pagražinti
sodą
Ar aš patenkinta, -
as, rezultatais?
Kas jame
jau yra?
Kaip aš galiu jį
patobulinti?
Kas gali
man padėti?
ĮVERTINK
`APMĄSTYK
PLANUOK
VEIK
19

20. Veiklos tobulinimo tyrimo schema
Išsiaiškink veiklos
kontekstą.
Kas yra mano veiklos
aplinkoje?
Mąstyk
Kaip galiu patobulinti tą
veiklos aplinką?
Ką turiu konkrečiai
nuveikti?
Planuok savo veiklos
etapus, jų laiką,
numatyk, kaip keisi
veiklos metodus
Kas gali man šioje
veikloje padėti
(literatūra, kolegos,
ekspertai ir pan.)?
Identifikuok, ar esi
patenkintas jau
pasiektu rezultatu.
O gal ne?
Įvertink pokyčius,
numatyk papildomus
veiklos etapus
Ir vėl „suk“ procesą iš
naujo
Atlik konkrečius
veiklos žingsnius,
rink duomenis
Veik, iškėlęs
naujus uždavinius,
bet nepamiršk
sprendžiamos
problemos
Jei numatyta problema
išspręsta, pagalvok, ką
reikėtų dar patobulinti,
ieškok naujos
problemos
Aš noriu tobulinti
savo veiklą, spręsti
iškilusią problemą,
gerinti ugdymo
rezultatus, padėti
savo ugdytiniams ir
pan.
© N. Bankauskienė, G. Bankauskaitė-Sereikenė, 2010

21. Situacijų tyrimų „piltuvėlis“: išorinės bei vidinės
informacijos sumaišymas
Sprendimai
Veiksmai
• Konkrečių duomenų
tyrimas (vidinė informacija)
• Profesinės literatūros bei tyrimų
studijavimas (išorinė
informacija)
Geresnis ugdytinių lavinimas
Sveikesnė darbinė aplinka
21

22. Tyrimas – spiralinis procesas:
planuoti – veikti – gauti rezultatą –
apmąstyti – veikti
Labai svarbu akcentuoti santykį tarp tyrėjo ir
tiriamojo. Mes tiriame kitą, kad galėtume įvertinti
save.
veiklos tobulinimo tyrimo bruožas – visų narių
apmąstytas rezultatas bendras.
22

23. Veiklos tobulinimo
tyrimo kelias
1. Pirminių duomenų nustatymas.
2. Ką galiu pakeisti ir pagerinti?
3. Konkreti veikla.
4. Papildomų duomenų rinkimas (ar pakito
situacija; jei nepakito - kodėl; ką galiu
papildomai nuveikti; tolimesnių tikslų iškėlimas).
5. Išvados:
- kokie pokyčiai įvyko arba ne;
- tyrėjo žvilgsnis į save;
- artimiausi planai.
23

24. Veiklos tobulinimo tyrimo apžvalga
A. Klausimas (problema)
B. Pagrindimas (kodėl tai svarbu?)
C. Aplinka (kur gerinsiu procesą?)
D. Duomenų šaltiniai (iš kur imsiu duomenis
tyrimui?)
E. Etikos problemos (apsaugoti klientus)
24

25. NUO KO PRADĖTI VEIKLOS TYRIMĄ?
Veiklos tyrime svarbiausia, kad klausimą diktuotų
kasdienybė; praktinėje veikloje iškylančios problemos.
 Pagalvoti: kaip svarbus yra pasirinktas klausimas
 Ar tai klausimas, kuris mane jaudina
 Ar jaudina tiek, kad tirčiau iki galo
 Ar turiu tam laiko
 Ar permainas parems kolegos ir bendruomenė
 Ar tai problema, kur aš galiu ką nors pakeisti
 Ar aš galiu tai padaryti
25

26. Duomenų rinkimas
DALYVIS
Ekspertas
(žinovas)
Literatūros
šaltiniai
Kolegos
(bendradarbis,
psichologas,
medikai,
slaugos darbuotojai)
Įstaigos
administracija
Ugdymo įstaiga
(ugdytojai,
ugdytiniai)
Šeimos nariai
Klientas
26

27. Duomenų rinkimas
DUOMENYS
Stebėjimas
Pokalbiai
(interviu)
Stebėjimo
užrašai
Kliento veikla
(darbai)
Draugų
informacija
Foto
nuotraukos
Dokumentai
(literatūra)
Klausimynas
Medikų,
psichologų,
kitų darbuotojų
Pastebėjimai,
nuolatinės
konsultacijos,
informacija
apie pokyčius
Šeimos narių
pastebėjimai
27

28. Koks veiklos tobulinimo tyrimo
proceso turinys?
A. Klausimas, problema, rūpestis
Jame turi atsiskleisti tyrėjo santykis su problema.
Kaip aš galėčiau padėti spręsti vaiko problemas asocialioje
šeimoje?
Kaip aš galėčiau padėti įveikti netekties skausmą?
Kaip aš galėčiau pagelbėti asocialių šeimų resocializacijai?
Kaip aš galėčiau padėti spręsti socialines problemas vaikams
iš nedarnių (nepilnų) šeimų?
28

29. Galimų temų formulavimas (1)
• Kaip aš galėčiau padėti gimnazijos I klasės mokiniams tobulinti
lietuvių kalbos rašybos įgūdžius (pedagoginės veiklos
tobulinimo tyrimo pagrindu);
• Kaip aš galėčiau padėti XI klasės mokiniams analizuoti ir
interpretuoti literatūros kūrinius (pedagoginės veiklos
tobulinimo tyrimo pagrindu);
• Kaip aš, derindama mokymo/ sąveikos ir mokymosi
paradigmas, galėčiau padėti X klasės mokiniams mokytis
lietuvių kalbos rašybos (pedagoginės veiklos tobulinimo
tyrimo pagrindu);
• Kaip aš galėčiau motyvuoti gimnazijos I klasės mokinius
ekonomikos pagrindų mokymuisi (pedagoginės veiklos
tobulinimo tyrimo pagrindu);
29

30. • Kaip aš galėčiau padėti IX klasės mokiniams stiprinti mokymosi
motyvaciją (pedagoginės veiklos tobulinimo tyrimo pagrindu);
• Kaip aš galėčiau motyvuoti pradinių klasių mokinius geriau
mokyti kompiuterinio raštingumo (pedagoginės veiklos
tobulinimo tyrimo pagrindu);
• Kaip aš galėčiau padėti X klasės mokiniams tobulinti saviraišką
informacinių technologijų pagalba (pedagoginės veiklos
tobulinimo tyrimo pagrindu);
• Kaip aš galėčiau padėti IX klasės mokiniams išsiugdyti
taisyklingo vertimo įgūdžius (pedagoginės veiklos tobulinimo
tyrimo pagrindu);
• Kaip aš galėčiau padėti VII klasės mokiniams išmokti išvestinių
veiksmažodžių formų rašybos (pedagoginės veiklos tobulinimo
tyrimo pagrindu).
Galimų temų formulavimas(2)
30

31. B. Pagrindimas
Kodėl šis klausimas aktualus mūsų visuomenėje,
konkrečioje bendruomenėje, kur glūdi negatyvių
reiškinių šaknys?
Ką sako mokslininkai ir specialistai apie man rūpimą
problemą?
Kuo mano veiklos tobulinimo tyrimas prisidės prie
padėties pagerinimo?
Ką aš tikiuosi įgyti veiklos tobulinimo tyrimo metu?
31

32. C. Mano veiklos tobulinimo tyrimo aplinka
Apibūdinti detaliau tyrimo vietą (seniūnija, mokykla,
klasė, šeima, senelių namai), nurodant vietą, narių
skaičių, trūkumus, esamas problemas, įstaigos viziją,
misiją, pasiekimus.
D. Etikos reikalavimai
 Apsvarstykite, ar savo tyrimu nedarote klientui žalos.
 Būtinai naudokite pseudonimus.
 Gaukite sutikimą (raštu) iš administracijos ir kliento.
32

33. Tyrinėtojo žurnalas
Užrašomos pastabos, įvykiai, faktai, planai,
mintys.
Stebėjimo procese:
Ką matau?
Kaip matau?
Kodėl aš matau tai, ką matau?
Veiklos tobulinimo tyrimo aprašymas vyksta nuolat.
Tyrimas reikalauja, kad žmonės dirbtų kartu: keičiasi ne
tik tiriamieji, bet ir tyrėjai.
33

34. Požiūris į partnerius kaip veikloje
dalyvaujančius bendruomenės narius
• Veiklą atliekanti bendruomenė – sudėtingų dvasinių santykių
tarp žmonių ir jų veiklos junginys.
• Ji įsikūrusi specifinėse aplinkose, siekia tam tikrų tikslų,
užsiima specifine veikla ir plėtoja ryšius su kitomis veiklos
bendruomenėmis.
• Daro įtaką santykiams tarp savo narių, nes ji kontroliuoja savo
specifinę sritį ir savo narius.
Brown, Collins ir Duguid, 1996; Lave ir Wenger, 1991
34

35. Veiklos tobulinimo tyrimo klausime
yra dvi pusės
Jį reikia sieti su dalyviais
Tyrimo subjektas gali būti ne tik ugdytinis, bet ir tėvai, pagalbininkai ir kt.
Individas
35

36. 1) Įrėminimas
Apibrėžtos ribos, ką ir kiek matau. Stebint reikia atsiriboti nuo
savo patirties. (Labai dažnai duodama savo supratimo
interpretacija).
2) Jautrumas
Žmonės nepastebi kasdien vykstančių įvykių. Įpratimas
sumažina jautrumą. Nusimesti “universitetinius akinius”. Turiu
matyti kaip vaikai.
3) Kontekstas
Kokia aplinka, kambarys, žmonės? Kaip išsidėstę daiktai?
Kokiu laiku tiriama? Kaip žmonės sąveikauja? Ar yra
hierarchija? Kas riboja ar sąlygoja kreivę? Ką suvokiu apie save
kaip stebėtoją? Ką pamačiau vėliau, ko nemačiau pradžioje?
36

37. Veiklos tobulinimo tyrimo metodika
• Reiškinio stebėjimas. Būtina registruoti kas vyksta (tačiau
stebint negalime suvokti, kas, vyksta viduje).
• Interviu su stebimu žmogumi (prašymas, kad pats
stebimasis rašytų dienoraštį, atsakytų raštu į klausimus):
– Girdžiu, kaip vaikai kalbasi tarpusavyje, gerbiu privatumą, darau
išvadas;
– Pateikiu klausimynus (svarbu stebėti ir kalbantis, ir klausantis).
• Medžiagos rinkimas:
– Dokumentų analizė,
– Mokinių rašiniai,
– Mokytojų ataskaitos,
– Mokyklos laikraštėliai, laidos, fotonuotraukos, filmas,
– Informaciniai biuleteniai,
– Mokykliniai žurnalai.
37

38. Veiklos situacijų tyrimai –
tai mokymasis drauge atlikti tyrimus ir tuo
pačius metu generuoti žinias bei veiksmus.
Tyrimą gali atlikti visa ugdymo įstaigos
bendruomenė ir vienas ugdytojas (tačiau
tyrinėdamas jis niekada neliks vienišas).
38

39. Veiklos tobulinimo tyrimas
Tai veiklos tobulinimo tyrimo veiksmo ir
aktyvaus dalyvavimo jame derinys.
Tai bendradarbiavimu paremtas tyrimas,
įgalinantis žmones imtis sistemingų veiksmų
sprendžiant specifines problemas:
tai komandinis darbas,
tai savimonės kėlimas,
tai pokyčių planavimas,
tai problemų sprendimas.
39

40. Veiklos situacijų tyrimai – tai galimybė
pasakyti:
• Išsiaiškinkime, kas vyksta mūsų bendruomenėje;
• Pagalvokime, kaip aš/mes galime situaciją pagerinti,
mokymo/si procesą, savo santykius su ugdytiniais ir
plačiąja visuomene.
Gautus rezultatus išnagrinėjame ir vėl pradedame iš
pradžių.
Tai - “judantis”, o ne “stovintis vietoje” darbinės
aplinkos keitimo modelis (Hurberman, 1992).
40

41. 1. Pasirenkamas tyrinėjimo klausimas.
2. Renkama bei dalinamasi informacija apie
mokinių žinias, įgūdžius ir nuostatas.
3. Panaudojama savo asmeninė patirtimi
pasirenkant strategiją bei programą, kuri leistų
pagerinti ugdytinių ar ugdytojų veiklą toje
srityje.
4. Visiems bendradarbiaujant pagerinama
konkreti programa ir tam tikras procesas.
5. Kaupiami duomenys apie pasiektus rezultatus
ir ciklas pradedamas iš naujo.
Yra žymimos penkios tyrimų stadijos:
41

42. KIEK LAIKO RINKTI DUOMENIS?
1. Baigiame rinkti duomenis, kai imame
girdėti tuos pačius dalykus.
2. Nedaryti interviu su kiekvienu, o tik su
tuo, kuris įdomus, kuris daltyvauja tyrime.
3. Neapsikrauti, nuolat kontroliuoti, ką
turiu ir ko neturiu.
42

43. Svarbu panaudoti bent 3 šaltinius
Mano stebėjimo
užrašai
Ekspertinis Interviu su klientu
vertinimas iš šalies (pradžioje ir pabaigoje)
43

44. Veiklos tobulinimo tyrimo aprašinėjimas
vyksta nuolat
Švietimas reikalauja, kad žmonės dirbtų kartu:
keičiasi ne tik tiriamieji, bet ir tyrėjai.
44

45. NAUDOJAMI DVIEJŲ TIPŲ ŽURNALAI:
 Apmąstymų žurnalai (kiekvienas klausimas prasideda
“kodėl”);
 Tyrimų registracijos žurnalai.
ŽURNALAI RAŠOMI:
1.Kiekvieną dieną (skirti 5-10 min.).
2.Registruojami įvykiai, datos, žmonės. Kas ir kada įvyko?
Kodėl? Taip atkuriama įvykių seka.
3.Stebėjimo užrašai. Keičiama metodika, įvyko
persilaužimas, registruoti pokalbius žodžiu.
4.Introspekcija – savęs aprašymas. Kas vyksta mano galvoje,
širdyje? Kas man darosi?
45

46. Tyrėjui labai svarbu rašyti dienoraštį kasdien arba tuoj po užsiėmimo
fiksuoti faktus.
Veiklos tobulinimo tyrimo žurnale autorius aprašo duomenis, numato
naują taktiką, fiksuoja netikėtus pastebėjimus, permainas.
Tiriant reikia laiko ir kantrybės. Būtina fiksuoti savo įspūdžius:
• Gerai, jei atskleisti nors ir trumpalaikiai pokyčiai.
• Kai surenkami duomenys, vėl reikia atsiremti į
literatūros šaltinius.
• Ar atradimai “sutampa su” patyrusių ekspertų nuomone.
Trumpalaikis darbo planas.
Ilgalaikis darbo planas.
Kartais viskas klostosi sklandžiai, bet atsiranda ir nepritariančių,
būna ir nesėkmių. Stengtis besipriešinančius įtraukti į veiklą ir
gerbti jų mintis!
46

47. Veiklos tobulinimo tyrimo etapai ir sunkumai

48. Dauguma žmonių žino daugiau
negu jie galvoja, kad žino.
Norman Evans

49. VEIKLOS TOBULINIMO TYRIMO
PROCESE RYŠKĖJANTYS ŽINGSNIAI
7 žingsnis
6 žingsnis Duomenų
rinkimas,
dienoraščio
rašymas,
įvairių
tyrimo
metodų
naudojimas
5 žingsnis Etapų
numatyma
s laike.
Duomenų
šaltinių
nustaty-
mas
4 žingsnis Etikos
problemų
sprendi-
mas
3žingsnis Literatū-
ros
analizė-
apžvalga
(siūloma
atlikti tris
kartus
pradžioje,
eigoje,
pabaigoje)
2 žingsnis Identi-
fikuoju
aplinką,
charak-
terizuoju
dalyvius
1 žingsnis Formuluo-
ju
klausimą,
tikslinu
Rūpima
problema.
Tinkamas
klausimas.
Kas gali
tapti ti-
riamaisiais
49

50. VEIKLOS TOBULINIMO TYRIMO
PROCESE RYŠKĖJANTYS ŽINGSNIAI
12 žingsnis
11 žingsnis Darbo
aprašymas10 žingsnis Rezultatų
interpretacija9 žingsnis Rezultatų
išryškinimas8 žingsnis Duomenų
analizavimas,
lyginimas
Gautų
duomenų
sugrupavimas
50

51. Tyrimo
problemos
formulavimas
Dienoraščio
vedimo
pradžia
Tiriamųjų atranka
ir jų
charakterizavimas
Veiklos etapų
numatymas
Turinio etikos
problemų
sprendimas
Tyrimo aplinkos
apibūdinimas
Pirmasis tyrėjo ir tyrime dalyvaujančiųjų susitikimas, veiklos strategijos numatymas, aptarimas ir
susitarimas veikti bendrai, siekti bendrų rezultatų. Tyrimo pagalbininkų įvardijimas ir pritraukimas.
Mokslinės literatūros ir dokumentų analizė (programa, pamokos vedimo metodai ir pan.)
Užsiėmimų
vedimas, jų
aprašymas
Mokinių darbų analizė,
kiekybiniai ir
kokybiniai parametrai
Dienoraščio
rašymas,
savirefleksija
Metodų kaita pamokose,
pasitarimai su tyrimo
pagalbininkais
Pokyčių
tiriamųjų
veikloje
fiksavimas
Mokslinės
literatūros
papildomas
peržiūrėjimas
Dienoraščio
rašymas,
savirefleksija
Gautų rezultatų
lyginimas,
konsultacijos su
ekspertais
Papildoma veikla taikant naujesnius pamokų metodus
Gautų rezultatų
apibendrinimas
Tyrimo ataskaitos
rašymas. Savirefleksija
Išvadų formulavimas, rekomendacijų rengimas, ir tolimesnės veiklos numatymas
51
Mokytojų,
ekspertų ir tyrime
dalyvaujančių
mokinių bendra
veikla

52. VEIKLOS TOBULINIMO TYRIMO SUNKUMAI
1. Sunku tinkamai suformuluoti klausimą.
2. Sunku tinkamai aprašyti tiriamuosius.
3. Ne visi pagauna “spiralės” idėją, kad veiklos tyrime
dalyvauja dvi pusės ir tobulėja.
4. Nenumatė etapų laike ir neišsikėlė naujų uždavinių.
Taip prarado galimybę palyginti ir daryti išvadas.
5. Ne visi gebėjo aprašyti esminius reikšminius žodžius.
6. Iškėlus tikslą, reikia numatyti, kokius uždavinius spręs
tyrėjas, kaip to tikslo sieks. Tai daroma pradiniame
etape, bet veiklos tobulinimo tyrimo eigoje atsiranda
nenumatytų dalykų, kurie koreguoja tyrimo taktiką.
52

53. 7. Veiklos tobulinimo tyrimas negali turėti iš anksto laukiamų
rezultatų. Galima kelti hipotezę.
8. Net ir neigiamas rezultatas – tai labai svarbus rezultatas,
kuris nurodo, ką reikia daryti: tęsti procesą, grįžti atgal, keisti
taktiką ar labiau atsigręžti į save.
9. Sunku cituoti teorinius šaltinius (nurodant autorių, knygos
išleidimo datą, vietą ir pateikiamas idėjas).
10. Veiklos tobulinimo tyrimo metu ir vėliau, rašant tekstą,
būtina nuolat grįžti prie iškeltos problemos ir į ją nuolat
atsiremti.
11. Išvados turi apibūdinti ne tik, kas atrasta, pakito, bet ir
atsakyti į klausimą.
12. Būtina autoriaus refleksija, ką jis pajuto, sužinojo, ko išmoko,
ką numato daryti ateityje.
13. Tyrėjas nuolat turi tartis su tyrimo dalyviais ugdytiniais ir
tyrimo komanda: kitais ugdytojais, specialistais, tėvais.
53

54. Veiklos tobulinimo tyrimas
Kas? Kodėl? Kaip? Kas iš to?
• Šis metodas siūlougdytojams labiau atsigręžti į save ir į savo
ugdytinius. Tai – alternatyvus būdas pagerinti savo veiklą.
• Venkite apie savo veiklos tobulinimo tyrimą galvoti kaip apie įprastą
“tyrimą”. Šis tyrimas neturi nieko bendra su laboratorijomis,
skaičiais ar “objektyvumo” stereotipais.
• Terminas “tyrimas” siejasi su Jūsų bandymu geriau suprasti, ką Jūs
veikiate bendruomenėje (“Veik, apmąstyk, pakartok, atgaivink!”)
• Atliekant savo veiklos tobulinimo, kokybės gerinimo tyrimą, svarbu
suvokti: “Kaip aš galiu padėti savo ugdytiniams pagerinti jų
ugdymosi kokybę ir kaip galiu tobulėti pats”. Svarbu:
1. Kas mano veikloje man kelia rūpestį?
2. Ką man daryti, kad tą rūpestį išspręsčiau?
3. Kas man leis įvertinti tai, ką atlikau?
4. Kaip aš pagrįsiu teiginius apie tai, ką atlikau?
54

55. Veiklos tobulinimo tyrimas
Kas? Kodėl? Kaip? Kas iš to?
• Mano tyrime aš esu pagrindinis veikėjas/asmuo.
• Ar keliu aktualų klausimą ir tikiuosi atrasti kryptingą
bei sėkmingą jo sprendimo būdą.
• Ar pradedu tobulinti aplinką, kurioje esu.
• Ar stengiuosi tobulinti savo veiklą (atminkite – bet
koks tobulėjimas, nesvarbu, koks mažas jis bebūtų, vis
tiek yra tobulėjimas).
55

56. Šiame veiklos tobulinimo tyrime dažnai skamba žodis “aš”.
Tai rodo, kad tyrimas vyksta Jūsų kasdienybėje, tai, ką Jūs
išgyvenate kasdien: sėkmes, nusivylimus, kartais – mažus
stebuklus.
Šiame tyrime nėra “atstumo” ar “neutralumo”.
Suvokite, kad šis tyrimas vyksta ugdytinių labui, įtraukiant į
veiklos tobulinimo tyrimo procesą juos pačius, bet
neeksperimentuojant su jais.
Tyrimui reikalingas tam tikras laikas, reikalingas pagerėjimo
atsiradimo pastebėjimui. Galima visą veiklos tobulinimo
tyrimo laiką iš anksto suskirstyti į 2-3 etapus, kad galėtume
palyginti, kaip kito procesas, ar įvyko pagerėjimas.
56

57. Savo tyrimą pradėkite nuo mažų dalykų. Mąstykite globaliai, bet veikite
lokaliai.
Kai rašysite klasės, kurioje atliekate tyrimą, charakteristiką, atkreipkite
dėmesį, ar yra mokinių su išskirtiniais gabumais?
Ar yra vaikų, kuriems reikalinga Jūsų pagalba?
Gal galime gabesnį mokinį pasitelkti į pagalbą silpnesniajam ir sudaryti
sąlygas jų mokymuisi poroje?
Išsiaiškinkite, kokia mokinių mokymosi patirtis (galima naudoti ir įvairius
klausimynus).
Atminkite, Jūsų tyrimas turi turėti tiesioginį ryšį su Jūsų darbu.
Pastaba: Netinka kritikuoti kitų mokytojų, jų veiklos būdų. Galima
kalbėti apie klasės aplinką, Jūsų vaidmenį klasėje, mokinių interesus,
polinkius, mokomąją programą ir apie tai, kas kelia ypatingą Jūsų
susidomėjimą.
Minint kokį nors konkretų mokinį, negali būti minima jo pavardė, o tik
slapyvardis.
57

58. Veiklos tobulinimo tyrimo metu svarbu siekti kokybės ir
tėvams, ir mokytojams, ir mokiniams – visiems aukšta
kokybė patinka labiau negu žema
Prieš pradėdami veikti, nepamirškite:
1) sužinoti, ką apie Jums rūpimą problemą mano kiti – Jūsų kolegos,
artimi bendruomenės nariai, vadovai. Sužinokite, kokius
alternatyvinius problemos sprendimo būdus jie gali pasiūlyti.
Pasitelkite “kritikuoti linkusį draugą” ar, kolegą, linkusį kelti
protingus klausimus, bet neteikiantį atsakymų.
2) Ką apie Jums rūpimą problemą kalba mokslinė literatūra, praktikų
komentarai?
3) Pasikalbėkite su savo ugdytiniais. Sužinokite, kaip jie vertina savo
mokymosi kokybę. Padarykite juos sąjungininkais, o ne tik
tiriamaisiais. Paskelbkite bendruomenei apie savo numatomą
vykdyti programą.
58

59. • Kaip aš sužinosiu, ar įvyko pokytis?
• Kas įrodys ir leis man įvertinti tai, ką atlikau?
– ugdytinių darbai, liudijantys apie rašymo ar kitos
veiklos įgūdžių pagerėjimą;
– ugdytinių pamąstymai raštu, kokius pokyčius jie jaučia,
ką patyrė.
– gautus rezultatus galima aptarti su kitais ugdytojais,
galima juos apmąstyti, interpretuoti.
• Kaip manote, kodėl Jūs gavote tokius rezultatus, kokius
gavote?
• Kokią pagalbą suteikėte ne tik savo ugdytiniams, bet ir
sau?
59

60. 60

61. 61

62. 62

63. 63

64. 64

65. Simons (1992) siūlo laikytis 4
sėkmingą mokymąsi užtikrinančių
principų:
– veiklos;
– konstruktyvizmo;
– kumuliacijos;
– tikslo.
65

66. Veiklos principas:
Besimokantysis mokydamasis turi mąstyti,
priimti sprendimus.
Negalima būti aktyviam visą laiką. Turi būti
balansas tarp aktyvaus ir pasyvaus mokymosi
periodų.
66

67. Konstruktyvistinis principas:
Mokymasis remiasi jau turimomis žiniomis.
Kognityviniai tikslai reikalauja gilaus apmąstymo.
Vietoj mokymosi atmintinai moksleiviai turi būti
skatinami mąstyti, rasti prasminius ryšius, sudaromos
sąlygos įsiminti paprastą ir suprasti sudėtingą
informaciją.
Skatinamas problemų sprendimas, randamasi
būdai taikyti įgytas žinias ir gebėjimus praktinėje
veikloje.
67

68. Komuliacijos principas:
Naujos žinios siejamos su moksleivių turimomis
žiniomis ir supratimu. Turi būti akcentuojamas ryšys
tarp žinių, kurios įsisavinamos ir supratimo, kurį
besimokantysis jau turi.
Mokiniai turi patys ieškoti konkretaus dalyko ir
tarpdalykinių ryšių.
68

69. Tikslo principas:
Besimokantieji turi žinoti, ko jie mokosi ir kodėl
tai yra svarbu. To nepaaiškinus, silpnėja mokymosi
motyvacija.
Besimokantieji turi būti informuojami, kur tos
žinios tinka konkrečiu momentu, ar bus reikalingos
ateityje, kodėl jie turi mokytis. Sėkmę lemia
besimokančiojo mokymosi tikslo suvokimas.
69

70. 70
Veiklos tobulinimo tyrimo metu svarbu siekti kokybės ir
tėvams, ir ugdytojams, ir ugdytiniams – visiems aukšta
kokybė patinka labiau negu žema.
Prieš pradėdami veikti, nepamirškite:
1) sužinoti, ką apie Jums rūpimą problemą mano kiti – Jūsų kolegos,
artimi pedagogai, mokyklos vadovai. Sužinokite, kokius
alternatyvinius problemos sprendimo būdus jie gali pasiūlyti.
Pasitelkite “kritikuoti linkusį draugą” ar, kolegą, linkusį kelti
protingus klausimus, bet neteikianti atsakymų.
2) Ką apie Jums rūpimą problemą kalba mokslinė literatūra, praktikų
komentarai?
3) Pasikalbėkite su savo mokiniais. Sužinokite, kaip jie žiūri į savo
mokymosi kokybę. Padarykite juos sąjungininkais, o ne tik
tiriamaisiais. Paskelbkite klasei apie savo numatomą vykdyti
programą.

71. 71
• Kaip aš sužinosiu, ar įvyko pokytis?
• Kas įrodys ir leis man įvertinti tai, ką atlikau?
– mokinių darbai, liudijantys apie rašymo ar kitos veiklos
įgūdžių pagerėjimą;
– mokinių pamąstymai raštu, kokius pokyčius jie jaučia,
ką patyrė.
– gautus rezultatus galima aptarti su kitais pedagogais,
galima juos apmąstyti, interpretuoti.
• Kaip manote, kodėl Jūs gavote tokius rezultatus, kokius
gavote?
• Kokią pagalbą suteikėte ne tik savo mokiniams, bet ir
sau?

72. 72
Darnaus vystymosi švietimo
kompetencija
Mokymasis
mokytis
Mokymasis
veikti
Mokymasis
“būti”
Mokymasis
gyventi ir dirbti
drauge

73. 73
I. Mokymasis mokytis:
1. Kritinis mąstymas, gebėjimas formuluoti
analizės reikalaujančius klausimus;
2. Sisteminis mąstymas (reiškinių, problemų)
kompleksiškumo suvokimas;
3. Problemų sprendimas, kliūčių įveikimas;
4. Problemų formulavimas, pokyčių valdymas;
5. Į ateities perspektyvą kūrybiškas mąstymas
6. Visuminis požiūris, tarpdalykinių ryšių
supratimas.

74. 74
II. Mokymasis veikti:
1. Mokymasis (žinių taikymas) įvairiuose
realaus gyvenimo kontekstuose;
2. Sprendimų priėmimas neapibrėžtose
situacijose (nesant išsamios informacijos);
3. Gebėjimas valdyti kritines ir rizikingas
situacijas;
4. Atsakinga veikla;
5. Savigarba veikloje;
6. Veikla esant apribojimams.

75. 75
III. Mokymasis „būti“:
1. Pasitikėjimas savimi
2. Saviraiška ir komunikavimas
3. Streso valdymas
4. Gebėjimas identifikuoti ir svarstyti vertybines
nuostatas.

76. 76
IV. Mokymasis gyventi ir dirbti drauge:
1. Atsakinga veikla – vietos ir globaliu mastu;
2. Veikla gerbiant kitus;
3. Suinteresuotų grupių ir jų interesų
identifikavimas;
4. Bendradarbiavimas / darbas komandoje;
5. Demokratiškas dalyvavimas priimant
sprendimus;
6. Derybos ir sutarimo pasiekimas;
7. Įsipareigojimų pasiskirstymas
(subsidiarumas)

77. Mokymosi paradigma:
• Ugdytojas vertingomis laiko žinias, kurias ugdytinis įgyja pats (be
mokyklos ar pedagogų pagalbos).
• Ugdytojas nuolat domisi, ką ugdytiniai sužinojo, išmoko, patyrė
už įstaigos ribų, sudaro sąlygas ugdytiniams atsiskleisti;
• Ugdytojas žino, jog tikslą turintis žmogus mokosi labai sparčiai,
tad pagrindinis ugdytojo uždavinys – ne žinių perteikimas, o
pagalba kiekvienam ugdytiniui suformuluoti savus tikslus;
• Mokymasis yra efektyvus tada, kai ugdytiniai akis į akį susiduria
su problema ir bando ją spręsti;
• Pats efektyviausias mokymosi būdas tas, kuris leidžia
ugdytiniams patiems susiformuluoti problemą, numatyti
veiksmų planą ir pajusti atsakomybę už pasekmes;
• Kūrybiškumas klesti tik laisvoje aplinkoje, kur laisvai reiškiama
nuomonė, yra galimybę pačiam save įvertinti. Tokių aplinkų
kūrimas – pagrindinė ugdytojo veikla;
• Ugdytinių sugebėjimai skleidžiasi, kai sudaromos galimybės
rinktis veiklos būdus.
77

78. “Mokyti reikėtų taip, kad tai, ką
duodame, mokiniai suvoktų kaip
vertingą dovaną, o ne kaip sunkią
prievolę.”
- Albertas Einšteinas