Medicinos edukologija: iššūkiai ir galimybės - Doc. Vaiva Hendrixson, VU MF Fiziologijos, biochemijos, mikrobiologijos ir laboratorinės medicinos katedra
•
0 likes•1,181 views
Pranešimas skaitytas Vilniaus universiteto Medicinos fakultete 2015 11 20 renginio "Šiuolaikiškas medicinos dėstytojas" metu. Daugiau informacijos apie renginį galite rasti https://mededukologija.wordpress.com Nuorodos: Filmukas panaudotas 23 skaidrėje (nuobodus dėstytojas) - https://goo.gl/RZam2c Filmukas panaudotas 24 skaidrėje (uždegantis dėstytojas) - https://goo.gl/v1ngRT
Recommended
Recommended
More Related Content
Viewers also liked
Viewers also liked (15)
Similar to Medicinos edukologija: iššūkiai ir galimybės - Doc. Vaiva Hendrixson, VU MF Fiziologijos, biochemijos, mikrobiologijos ir laboratorinės medicinos katedra
Similar to Medicinos edukologija: iššūkiai ir galimybės - Doc. Vaiva Hendrixson, VU MF Fiziologijos, biochemijos, mikrobiologijos ir laboratorinės medicinos katedra (20)
More from Dainius Jakučionis
More from Dainius Jakučionis (13)
Medicinos edukologija: iššūkiai ir galimybės - Doc. Vaiva Hendrixson, VU MF Fiziologijos, biochemijos, mikrobiologijos ir laboratorinės medicinos katedra
- 1. 1 Medicinos Edukologija: iššūkiai ir galimybės Vaiva Hendrixson VU MF Fiziologijos, biochemijos, mikrobiologijos ir laboratorinės medicinos katedra 2015 11 20
- 2. 2 Uždaviniai • Apžvelgti Medicinos edukologijos pokyčius: anksčiau ir dabar; • Išvardinti Medicinos edukologijoje taikomus svarbiausius mokymo metodus; • Aptarti kai kurių mokymo metodų galimybes ir iššūkius; • Išsamiau aptarti paskaitos ypatumus.
- 3. 3 “Medical Education” • 1910 m: Abraham Flexner (Carnegie Foundation); • Kokias žinias, požiūrį, elgseną, gebėjimus ir kompetencijas turi įgyti būsimas medikas? • Kaip tą pasiekti? • Cooke M, Irby DM, Sullivan W, Ludmerer KM. American Medical Education 100 Years after the Flexner Report. N Engl J Med 2006; 355:1339-1344 • http://www.carnegiefoundation.org/eLibrary/docs/flexner_report.pdf
- 4. 4 Anksčiau ir dabar • Geras gydytojas savaime yra ir geras dėstytojas (mokytojas) • Geras gydytojas nebūtinai yra geras dėstytojas (mokytojas); • Kad taptum geru mokytoju reikia pačiam mokytis, nuolat domėtis medicinos edukologija. Jahangiri L et al 2013; Slavich GM et al 2012; SutkinG et al 2008
- 5. 5 Anksčiau ir dabar • Mažai dėmesio Medicinos edukologijai ir beveik jokios kontrolės; • Mažai žinių apie medicinos edukologijos teoriją ir jos principų taikymą praktikoje. • Žymiai daugiau reikalavimų ir reglamentavimo; • Studijų kokybės kontrolė; • Savianalizė ir išorinis vertinimas; • Papildomų mokymų poreikis, pvz: Medicinos edukologo magistro laipsnis..
- 6. 6 Anksčiau ir dabar • Bendra studentų ir rezidentų vertinimo sistema. • Labiau specifiškos priemonės ir įrankiai įgytoms kompetencijoms įvertinti; • Dėstytojai privalo mokėti tais įrankiais naudotis. Adler MD et al 2007; Huang GC et al 2009
- 7. 7 Anksčiau ir dabar • Mokymosi trukme grįstas mokymas; • Mokoma labai daug informacijos: visko ką reikia žinoti. • Įgytomis kompetencijomis grįstas mokymasis; • Informacijos srautas vis didėja: jokia programa negali visko išmokyti; • Svarbu mokyti kaip susirasti; • Ne visko ko mokoma yra išmokstama... Cooke M et al 2010
- 8. 8 Kitokia mokymosi paradigmos samprata • Neklausk: – Kam mes dėstom? – Ką mes dėstom? – Kaip mes dėstom? • Bet klausk: – Kas/kokie yra mūsų studentai? – Kas gali būti išmokstama? – Kaip galėtume geriausiai padėti studentui mokymosi procese? Halamek LP 2007 Dėstytojas – pagalbininkas, o ne dominuojanti figūra!
- 9. 9 Yra daugelis dėstymo metodų. Kaip žinoti kuris geriausias?
- 10. 10 Paprasti metodai • Paskaita • Darbas mažose grupėse • Pasitarimas/seminaras/darbo grupė (workshop)
- 11. 11 Medicinos edukologijos ypatybė: sudėtingi metodai • Mokymasis prie paciento lovos; • Mokymasis ambulatorijose/poliklinikose; • Procedūrų ir įgūdžių mokymasis; • Mokymasis naudojant simuliatorius.
- 12. 12
- 13. 13 Paskaita • Puikus įrankis skleisti informaciją; • Mažiau veiksminga mokant spręsti problemą, mokant techninių įgūdžių ar elgsenos; • Ar paskaita naudingesnė už tiesiog literatūros sąrašo pateikimą?
- 14. 14 Paskaita: galimybės ir iššūkiai • Produktyvi: vienas dėstytojas daugeliui studentų; • Pateikiamos informacijos turinys ir laikas iš anksto suplanuotas; • Dėstytojas – centrinė figūra; • Dėstytojas kontroliuoja auditorija; • Perduoda susistemintą, išanalizuotą, susintezuotą, apibendrintą informaciją. • Studentai – pasyvūs; • Studentas nėra individualus: minia; • Dėstytojas turi žinoti bazines studentų žinias; • Studentas geba įsiminti tik 3-4 klausimus/punktus; • Dėstytojas turi įdomiai pateikti aktualią informaciją.
- 15. 15 Darbas mažose grupėse • Daugiau “rizikos”: neįmanoma visko detaliai suplanuoti; • Dėstytojas turi būti lankstesnis; • Dėstytojas privalo gebėti suvaldyti ir tinkama linkme nukreipti grupę; • Galima lengviau prisitaikyti prie kiekvieno studento reikmių; • Grupė išmintingesnė nei vienas mokytojas.
- 16. 16 Mažos grupės: galimybės ir iššūkiai • Mažos ir jaukios; • Kiekvienas studentas gali parodyti savo žinias ir betarpiškai klausti; • Interaktyvumas tarp studentų; • Spontaniškumas; • Mokymosi procesas aktyvesnis. • Ne visada pasiseka išnagrinėti visus planuotus temos klausimus; • Grupė diskutuodama gali “nuklysti” kitur; • Iššūkis moderatoriui/dėstytojui suvaldyti grupę; • Trukdantys darbą grupės nariai; • Būtini tikslas ir uždaviniai: ne tas pats, kaip pašnekesiai prie kavos puodelio.
- 17. 17 Workshop (darbo grupė, pasitarimas, seminaras) • “Workshop” terminas dažnai vartojamas neteisingai; • Rezultas – darbo grupės sukurtas produktas (pvz, praktikos gairės); • Tikslas – išmokyti grupę sukurti ir pateikti produktą. Jaques D 2003
- 18. 18 Workshop: galimybės ir iššūkiai • Gaunamas produktas: apčiuopiamas rezultatas; • Komandinis darbas bendrame projekte; • Grupė pati nusistato prioritetus (pvz, debatus); • Kiekvienas turi balso teisę; • Dėstytojas daugiau padėjėjas nei mokytojas. • Būtini tikslas ir uždaviniai; • Būtina grupę nuolat stebėti ir lydėti, kad nenukryptų nuo tikslo; • Nėra garantijos dėl rezultato: gali gauti produktą, kurio nesitikėjo.
- 19. 19 Paskaita: gero lektoriaus savybės • Žinios; • Gerai pasiruošęs paskaitai; • Šiltai, nuoširdžiai bendrauja su auditorija; • Entuziastingas; • Pateikia informacijos daugiau nei užrašyta skaidrėse; • Analizuoja ir apibendrina; • Skatina domėtis daugiau. • Sukelia studentui daug klausimų ir abejonių!
- 20. 20 Paskaitos planavimas • Kam skirta? • Tikslas ir uždaviniai? • Ką norėtum, kad studentas prisimintų po paskaitos? (3-4 svarbiausi klausimai) • Ar “sutilpsiu” į paskaitai skirtą laiką? • Kaip tvarkysiuosi su klausimais?
- 21. 21 Paskaita: svarbu • Pirmas įspūdis visada labai svarbus; • Atkreipti studentų dėmesį; • “Kodėl turit manęs klausytis”, “Kodėl tai svarbu”; • Apibrėžti uždavinius: po šios paskaitos studentai privalo... • Pateikti aktualią informaciją, nenuklysti nuo temos; • Atsargiai su pokštais ir juokeliais.
- 22. 22 Svarbu • Pertraukėlės: suaugusieji dėmesį koncentruoja 15-20 min. • Apibendrinimas; • Taisyklė: pasakykite ką ketinate pasakyti – pasakykite – pasakykite ką pasakėte; • Skirti laiko klausimams (paskaitos metu ar po).
- 23. 23
- 24. 24
- 25. 25 Pabaigai Medicinos edukologijos kaita; Medicinos edukologijoje taikomų metodų įvairovė: galimybės ir iššūkiai; Paskaita – tik vienas iš daugelio pasirinkimų. “Išgirstu – pamatau, pamatau – prisimenu, padarau – suprantu.” Konfucijus