Prof. dr. Nijolė Bankauskienė, Kauno technologijos universitetas dr.Valentina Šereikienė, asociacija “Šviesuva”.

1. PROF. DR. NIJOLĖ BANKAUSKIENĖ,
KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS
DR.VALENTINA ŠEREIKIENĖ,
ASOCIACIJA “ŠVIESUVA”
NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ
IR UNIVERSITETŲ RYŠIAI

2. PROJEKTAS „Š.V.I.E.S.K“ (ŠIUOLAIKINĖS VEIKLOS
IDĖJOS, EFEKTYVIAI STIPRINANT KOMPETENCIJAS)
MOKYMŲ SEMINARAI 2015 M. RUGSĖJO 21-22-23-24-25 D.D.
"ŠVIESUVA"
ADDITIONAL TRAINING INSTITUTION FOR ADULT,
ASSOCIATION
NEFORMALIOJO SUAUGUSIŲJŲ ŠVIETIMO MOKYKLA,
ASOCIACIJA
IDENTIFIKACINIS KODAS: 88888880777862
JAR KODAS: 302426966

3. ĮŽVALGOS.
Kaunas, 2015.09.25

4. UNIVERSITETAS IR NEVYRIAUSYBINĖS
ORGANIZACIJOS
Kas jungia šiuos du fenomenus?
Kas juos vienija ir skiria?
Koks jų indėlis formuojant žinių ir
besimokančią visuomenę?
Koks universiteto ir nevyriausybinių organizacijų indėlis formuojant
šalies pilietinę visuomenę?

5. MOKSLO CENTRAI, JAUNUOMENĖS UGDYMO, LAISVOS MINTIES
PUOSELĖJIMO CITADELĖS – UNIVERSITETAI – PERĖMĘ GRAIKŲ IR
ROMĖNŲ ANTIKOS TRADICIJAS, FORMAVOSI KAIP MIESTAI MIESTUOSE
SU SAVO SAVIVALDA IR NEPRIKLAUSOMYBĖS PUOSELĖJIMU.
Ir universitetų kūrimasis, ir nevyriausybinių
organizacijų ištakos siekia viduramžius.

6. PRADŽIA....
Pirmieji labdaros fondai, benamių ir vargšų šelpimo
organizacijos – tai pirmosios nevyriausybinės organizacijos,
kurios labiau rūpinosi ne švietimu ir dvasios ugdymu, kiek
kūno išlikimu ir egzistencijos palaikymu.

7. ŠI TRADICIJA GYVUOJA IR IKI XXI AMŽIAUS, KUOMET
DALIS STUDENTŲ KREIPIASI LĖŠŲ IR PAGALBOS Į
LABDAROS FONDUS, Į NEVYRIAUSYBINES ORGANIZACIJAS.
Viduramžiais ir universitetus, ir labdaros
fondus jungė tai, kad nepasiturintys studentai
galėjo tikėtis paramos jų egzistencijai
palaikyti būtent iš labdaros fondų.

8. Kai kalbame apie universitetus, prisimename šio
žodžio kilmę:
lotyniškai universitetis – visuma arba aukštoji
mokykla, rengianti pagrindinių visuomeninių ir
fundamentaliųjų mokslų disciplinų aukštos
kvalifikacijos specialistus.

9. Žodis “visuma” dažnai asocijuojasi su terminu
universalumas [lot. univesum] – visata, visybė, pasaulis.

10. Taigi tie, kurie susiduria su universitetu, tai ir ima
pažinti pasaulio visumą, tampa labiau išprusę, visažiniai,
tampa pasaulio žmonės.
O, būtent, nevyriausybinės organizacijos turi tendencijos
tarnauti visuomenės labui, pasauliui.
Jos yra įkurtos ne vyriausybės, ne valdžios kontroliuojamos.
Savo autonomiškumu ir savivalda didžiuojasi ir žymiausi
pasaulio, Europos universitetai.

11. TAI MOKSLININKAI, KALBĖDAMI APIE NVO,
TURI MINTYJE , JOG TAI:
NEPOLITINĖ;
NERELIGINĖ;
NE PELNO SIEKIANTI ORGANIZACIJA VIENU METU.
Jeigu, anot Humbolto, universitetas vykdo tris
savo funkcijas:
1.mokslas,
2.studijos,
3.tarnavimas visuomenei arba švietimas,

12. Kas yra asociacija „ŠVIESUVA“ ? Ji skiriasi nuo
senosios „Žinijos“, kurios tikslas buvo daugiau
politinių žinių skleidimas.
„Šviesuvos“ tikslai platesni. Lietuviškų žodžių „šv“
šaknis yra labai prasminga – „šventas“, „šviesa“,
„šviesus“, „šviesuolis“, „švytintis“ „švietimas“ ir pan.
Galutinis švietėjiškos veiklos tikslas yra ne žinios, o per
žinias siekimas, kad kuo šviesesni būtų mūsų žmonės...

13. Kad kuo daugiau būtų šviesuolių – tada
mūsų mieste ir šalyje bus šviesiau...

14. BŪTENT NEVYRIAUSYBINIŲ
ORGANIZACIJŲ ĮSTEIGTOS IR IŠLAIKOMOS ĮSTAIGOS GLOBOJO
BENAMIUS, BEGLOBIUS VAIKUS, LIGONIUS, SENUS ŽMONES.
Kaip nurodo Aušra Šilinskytė (2013, p. 329),žvelgiant iš
istorinės perspektyvos, kol nebuvo jokios valstybės
socialinių paslaugų sistemos ir valstybė nebuvo prisiėmusi
atsakomybės už savo piliečių socialinių problemų sprendimą.

15. Įvairios pasaulietinės draugijos bei religinių organizacijų
susivienijimai buvo pirmieji organizuotos
socialinės pagalbos tiekėjai tiek Europos, tiek kitose šalyse.
(L. Žalimienė, E. Rimšaitė, 2007, p.85-87)

16. - TRADICINĖS PASLAUGOS (SOCIALINĖS, ŠVIETIMO,
SVEIKATOS);
- EKONOMIKOS VYSTYMAS;
- ŽMONIŲ TEISIŲ SKATINIMAS
(SALAMON, M.L.; HEMS, L. C., 2011)
Todėl pirmųjų NVO buvo skiriamos tik trys
pagrindinės veiklos sritys:

17. Kaip teigia A. Kunčikas (2001, p.6), nepaisant
kokią veiklą vykdytų organizacija, jos funkcijos
priklauso nuo šių bruožų:
1. Telkti piliečius į asociacijas, skatinti juos
prisiimti asmeninę ir bendruomeninę
atsakomybę už savo, savo artimiausios
aplinkos bei visuomenės reikalus.

18. 3. NUOLAT ATSTOVAUTI SAVO NARIŲ IR
VISUOMENĖS GRUPIŲ INTERESAMS, DARYTI
ĮTAKĄ VALDŽIOS SPRENDIMAMS.
2. Efektyviai, kokybiškai ir su mažesnėmis nei valdžios
institucijų sąnaudomis spręsti problemas bei telkti
kvalifikuotas paslaugas.

19. TODĖL KIEKVIENOJE IŠSIVYSČIUSIOJE VALSTYBĖJE
SIEKIAMA UŽTIKRINTI NE TIK SKLANDŲ INSTITUCIJŲ
DARBĄ, BET IR MAKSIMALIAI ĮTRAUKTI PILIETINĮ
SEKTORIŲ.
Čia galima prisiminti ir Peterio Drukerio žodžius (2009, p. 24), kad
nevyriausybinės organizacijos protinio darbo ir darbuotojų motyvacijos ir
produktyvumo srityse užtikrintai pirmauja, kurdamos politikas ir praktikas.

20. ŠIANDIEN SIEKIAMA KREIPTI UNIVERSITETĄ PASLAUGŲ
TEIKIMO LIBERALIOS VISUOMENĖS UGDYMO KELIU.
Tai labai panašu ir su universitetų veikla, kuri, sukaupusi milžinišką
protinį potencialą, atveria kelią valstybei kurti pažangias
technologijas, siekti politinio, ekonominio savarankiškumo, skatinti
žinių ir besimokančios visuomenės formavimąsi, plėtoti
permanentinį mokymąsi visą gyvenimą šūkį.

21. JŲ VEIKLA ORIENTUOTA Į SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO ,
KULTŪROS IR MENO, MOKSLO IR ŠVIETIMO SRITIS BEI
PILIETINĖS VISUOMENĖS, DEMOKRATIJOS IR
BENDRUOMENIŲ PLĖTRĄ.
Kaip teigia Aušra Šilinskytė (2013), nagrinėjusi nevyriausybinių organizacijų
veiklą ir jų vaidmenį Lietuvoje, šalyje registruota per pusantro tūkstančio
nevyriausybinių organizacijų, net trečdalis jų veikia nacionaliniu lygiu.

22. ŠIANDIEN UNIVERSITETAS MOKO VISUOTINĖS DARNOS –
MOKO MOKYTIS, MOKO “BŪTI”, MOKO VEIKTI IR MOKO
BENDRAUTI IR BENDRADARBIAUTI DRAUGE.
Taigi universiteto trečioji funkcija – dalyvavimas valstybės
visuomeniniame gyvenime, piliečių švietime ir bendruomenės telkime yra
panašios ir artimos funkcijos.

23. Nuo pat viduramžių iki XXI amžiaus stiprūs ir iškilūs
universitetai formuoja miestų bendruomenių žinomumą.
Būtent universiteto veikla suformavo
ir Besimokančio miesto idėją.

24. BŪTENT ŠIUO PAGRINDU ATSIRADO IR DABAR PLĖTOJAMI
GRAŽŪS BENDRADARBIAVIMO RYŠIAI SU “ŠVIESUVA”/
PREZIDENTAS ALGIMANTAS ASTRAUSKAS/.
Šiuo metu daug kalbama ir apie Kauno kaip besimokančio miesto idėją, kurią
prieš kelerius metus ėmė vystyti Kauno technologijos universiteto Edukologijos
mokslininkų, vadovaujamų profesorės Palmiros Jucevičienės, mokslinė grupė.

25. BENDRA VEIKLA PASIŽYMI ATVIRUMU, REFLEKSIJA,
GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA.
Universitetą ir Šviesuvą” sieja bendri planai, renginiai,
seminarai, projektai, tyrimai
Universiteto dėstytojai ir studentai kartu su šia NVO rengia bendrus projektus,
veda seminarus ir NVO, ir kitų bendruomenių nariams, mokosi vieni iš kitų. Į
bendrą KTU ir NVO veiklą įsilieja ir kitų aukštųjų mokyklų, bendrojo ugdymo
įstaigų, kito profilio mokyklų pedagogai, mokiniai, bendruomenių nariai.

26. KAS AŠTUNTA DARBO VIETA YRA NEVYRIAUSYBINIAME
SEKTORIUJE.
Kaip rodo ES šalyse atlikti tyrimai, nevyriausybinių organizacijų veikla
tampa veiksminga priemone įgyvendinant socialinius, ekonominius
pokyčius ir sudaro 4-5 procentus nacionalinio produkto.

27. Struktūrinio nedarbo sąlygomis nevyriausybinės
organizacijos tampa reikšmingu darbdaviu greta gamybos,
prekybos, paslaugų, administracijos srityse.
(Z. Wejeman, 2001, p. 87).

28. MOKSLAS
Ryškų indėlį į NVO veiklą 2013 m.
įnešė KTU sociologijos katedros
darbuotojų Eglės Butkevičienės ir
Eglės Vaidelytės parengta ir išleista
mokomoji knyga “Nevyriausybinės
organizacijos ir jų veikla.

29. Išvados
Sukaupta nemenka NVO veiklų
patirtis, vyksta bendradarbiavimas
tarp NVO bei aukštųjų mokyklų.

30. TOS VEIKLOS ĮRODYMAS – BENDRAI RENGIAMAS IR
ŠIUO METU VYKSTA ŠIS RENGINYS.
Vienas iš tokių pavyzdžių NVO ir tarp jų “Šviesuvos”
aktyvus bendradarbiavimas su KTU Socialinių,
humanitarinių mokslų ir menų fakultetu.

31. Literatūra:

32. .
6.ŽALIMIENĖ, L., RIMŠAITĖ, E. (2007). NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ
METAMORFOZĖS NUO LABDARINGOS PAGALBOS VARGŠAMS XVIII AMŽIUJE IKI
SOCIALINIŲ PASLAUGŲ RINKO DALYVIO ŠIUOLAIKINĖJE VISUOMENĖJE. SOCIALINIS
DARBAS, 2007, 6(1)
1. Drucker, P. F. (2009). Drukerio mokymo pagrindai: tai, kas geriausia
iš Piterio Drukerio svarbiausių veikalų apie vadybą. Vilnius: Rgrupė.
2. Kunčikas, A. (2001), Didieji lūkesčiai. Savivaldybių ir
nevyriausybinių organizacijų partnerystė. Vilnius: Nevyriausybinių
organizacijų informacijos ir paramos centras.
3. Salamon, M. L., Hems, L., C. (2000). The Nonprofit Sector: For
What and for Whom? USA: Baltomore.
4. Šilinskytė, A. 92013). Nevyriausybinių organizacijų veikla ir
vaidmuo Lietuvoje// Viešoji politika ir administravimas. 2013, T.12,
Nr. 2.
5.Wejemonas, Z. (2001). Kaip kurti efektyvią nevyriausybinių
organizacijų partnerystę. Savivaldybių ir nevyriausybinių
organizacijų partnerystė. Vilnius: Nevyriausybinių organizacijų
informacijos ir paramos centras

39. 2015 m. rugsėjo 14-15-16-17. ŠVIESUVOJE – JOGA.
SUSTABDYTOS AKIMIRKOS

40. JOGA ŠVIESUVOJE. 2015.

41. SPORTAVO MENOKAMUOSE UŽSIĖMIMUOSE IR
KŪDIKAI IR ŽILAGALVIAI AKADEMIKAI.

42. MOKYMUOSE...

43. MES

44. MES...

45. Liepsnojantis entuziazmas, palaikomas sveiko
proto ir atkaklumo, yra kokybė, kuri dažniausiai
tampa sėkme. (Dale Carnegie)
TO IR LINKIME VISIEMS....
Ačiū už dėmesį!

46. PAVADINIMAS: „GEROJI PATIRTIS BEI PRAKTINĖS PRITAIKYMO NVO
TINKLUI GALIMYBĖS, VYKDANT BENDRĄ LIETUVOS RESPUBLIKOS
SOCIALINĖS APSAUGOS POLITIKĄ“.
Dovanojame mokymų dalyviams metodinę medžiagą [22 skaidrių paketai] :tai šių
mokymų pranešimai, taip pat - asociacijos “Šviesuva” istorija, patirtis, projektų
bei švietėjiškos veiklos pristatymas; “Šviesuvos” lektorių pranešimai.