PASKAITA ŠVIESUVOJE. VIDA GUŽIENĖ

2. Kultūros vertybių registras
© Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos. Šnipiškių g. 3, LT-09309 Vilnius
• Unikalus objekto kodas: 1805
• Įregistravimo registre data: 1992-06-19
• Statusas: Paminklas
• Rūšis: Nekilnojamas
• Objektas įrašytas kaip: pavienis objektas (valstybinis)
Apsaugos tikslas:
• Moksliniam pažinimui bei viešajam pažinimui
ir naudojimui

3. Tyrimai
• 1943 m. piliakalnį žvalgė Petras Tarasenka. Vėliau 1985-1986
m., vykdant planinio darbo temą ,,Archeologiniai tyrinėjimai
respublikos satybų aikštelėse 1986.VI.17-VIII.15“, tyrinėtas ne
tik piliakalnis bet ir gyvenvietė. Tyrėjų grupės vadovas V.
Daugudis.
• Piliakalnyje ir gyvenvietėje ryškiau išsiskyrė
3 kultūrinio sluoksnio horizontai: I tūkstantmečio pr.m.e., I
m.e. tūkstantmečio ir II tūkstantmečio pradžios
Visi radiniai, surinkti piliakalnio ir gyvenvietės kasinėjimų metu,
perduoti to meto Lietuvos TSR istorijos ir etnografijos muziejui.

4. PILIAKALNIS
ankstyvajame kultūrinio sluoksnio horizonte
• aptikta primityvių stulpinės konstrukcijos medinių
pastatų pėdsakų. Pastatų vietose bei aplinkumoje
aptikta židinių, įrengtų apvaliadugnėse duobelėse.
• taip pat aptikta akmeninio, vadinamojo baltiškojo
tipo, kirvelio su skyle kotui penties dalis, 3 titnaginiai
grandukai, titnaginis šoninis grandukas, peiliuko ir
skaldytinio dalys ir keliolika įvairios formos bei
dydžio titnaginių skelčių bei nuoskalų, keletas
smulkių silpnokai išdegtų lipdytų puodų šukelių lygiu
paviršiumi.

5. Viduriniajame m.e. I tūkstantmečio kultūrinio
sluoksnio horizonte
• keletas smulkių lipdytų puodų šukelių lygiu paviršiumi
Viršutiniajame daugiausia m.e. II tūkstantmečio
pradžios kultūrinio sluoksnio horizonte
• aptikta ilgo sudegusio medinio gynybinio ūkinio
pastato liekanos
• aptikta keletas geležinių peilių, ylų dalių, akmeninių
galąstuvų, akmeninių sukamųjų girnų dalių bei žiestų
puodų šukių, kurių dalis puoštos horizontalių
lygiagrečių, banguotų linijų bei pailgų įkartų
ornamentais.

6. GYVENVIETĖ
• Piliakalnio Šiaurinėje papėdėje 1,5 ha plote buvo I tūkst. pr. Kr. -
XIII a. papėdės gyvenvietė (tyrinėta 1985--1986 ir 1997 m.). Jos
iki 1,5 m storio kultūriniame sluoksnyje aptikta pastatų liekanų,
titnaginių grandukų, gremžtukų, skelčių, nuoskalų, geležinių
peilių, akmeninių galąstuvų, sukamųjų girnų dalių, kirvio dalis,
lygios, grublėtos ir žiestos keramikos. Gyvenvietė, ištyrus 1,5%
jos ploto, 1986 m. buvo sunaikinta tiesiant Kauno vakarinį
lankstą. 1997 m. nustatyta, kad ties piliakalniu tebėra išlikę
kultūrinio sluoksnio likučiai.
KAPINYNAS
• 1 km į PR buvo II--XIV a. kapinynas, tyrinėtas 1938--1941, 1954 m
Kapinynas tyrinėtas 1938 m. 1940m. ir 1954 m. Išviso ištirta 700
griautinių kapų ir degintinių žmonių bei griautinių žirgų kapų su
gausiomis ir įvairiomis įkapėmis. Pagal to paties kapinyno skirtingos
laidosenos būdus daroma išvada, ne tik apie laidojimo papročių bet
ir pasaulėžiūros kitimą Lietuvoje I-jame tūkstantmetyje ir II-jo
tūkstantmečio pradžioje.

7. Piliakalnį supa vaizdinga aplinka, atsiveria įspūdinga panorama.Piliakalnį supa vaizdinga aplinka, atsiveria įspūdinga panorama.

8. AplinkaAplinka
• Lampėdžių miško parkas - gamtos paminklas - Lampėdžių liepa Gražuolė, gamtos
paveldo objektas – Pušys Sesės, dirbtinis Lampėdžio ežeras, įsikūręs
bendruomenės centras, biblioteka (nuo 1959 m.).
• Marvelė – Kauno miesto dalis, esanti į vakarus nuo Nemuno ir Neries santakos,
kairiajame Nemuno krante, tarp Aleksoto tilto ir Kauno vakarinio lanksto. Netoli
santakos į Nemuną įteka Marvelės upelis. Vakarinė Marvelės dalis dar vadinama
Marva, joje veikia žirgynas ir Kauno vandenvalos įmonės nuotekų valymo
įrenginiai.
• Veršvos kraštovaizdžio draustinis – saugoma teritorija, apimanti upelio erozinių
raguvų šlaitus, atragius tarp raguvų nuo Kalnų gatvės iki Maironiškių sankryžos.
Saugomi Veršvos upelio hidrografinis ir geomorfologinis kompleksai, natūralūs
biotopai urbanizuotoje aplinkoje, taip pat buvusio Linkuvos dvaro sodyba kaip
šikšnosparnių žiemavietė. Veršvų želdynai ne tik grynina užterštą miesto orą, bet
ir svarbūs miesto gyventojų poilsiui.
• Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinis - teritorijoje vyrauja
įprasti, visur išplitę ir adventyviniai augalai, rasta 471 rūšis aukštesniųjų augalų. Iš
jų tik trys įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Gana didelė paukščių įvairovė, rasta
apie 90 paukščių rūšių, iš kurių keturiasdešimt globaliai nykstančios. Draustinio
teritorijoje registruotų gamtos paveldo objektų nėra

9. Aplinkiniai piliakalniaiAplinkiniai piliakalniai
• Marvelės piliakalnis 2 km
• Eigulių piliakalnis 5 km
• Bernatonių piliakalnis 6 km
• Aukštųjų Šančių piliakalnis 7,5 km
• Lentainių piliakalnis 8,5 km
• Pyplių piliakalnis 5 km
• Virbališkių piliakalnis 6 km

11. Aukštųjų Šančių piliakalnis Lentainių piliakalnis Eigulių piliakalnis
Bernatonių piliakalnis Marvelės piliakalnisPyplių piliakalnis
Virbališkių piliakalnis

12. Renginiai
2012 Spalio 19 d. Kaune, ant
Veršvų piliakalnio vyko
Krivio dienos minėjimas.
Geocache Description:
Veršvu piliakalnis/Hillforts
of Kaunas. Veršvai. Tai
pirmasis piliakalnis iš
lobiu ciklo "Kauno
miesto piliakalniai".
Retas kas iš kauniečių
galėtų pasigirti žinąs
visus juos, jau nekalbant
apie miesto svečius. Bet
geocacheriai bus tarp tų,
kurie galės sau pasakyti
"aš juos žinau!"
http://www.geocaching.com/geocach
e/GC2QQ9E_versvu-piliakalnis?
guid=83fb71e8-039d-4a60-a5b0-
03904bc6aa75

13. Ekskursija moksleiviamsEkskursija moksleiviams
,,KAUNO ISTORIJA PILIAKALNIUOSE“,,KAUNO ISTORIJA PILIAKALNIUOSE“
• Vyksta rugsėjo-spalio mėn.
• Dalyviai: 2 - 7 klasių mokiniai
• Tikslus maršrutas: Eigulių pil. – Lentainių pil. – Veršvų pil. – Napoleono
kalnas/Jiesios piliakalnis
• Turinys: Piliakalniai - praeities vartai. Viena seniausių Lietuvos gyvenviečių -
Eiguliai. Eigulių piliakalnio istorija. Buvusi senosios lietuvių tikybos šventykla -
Lentainių piliakalnis: padavimai ir tikrovė. Veršvų piliakalnis - mūsų senovės
istorija. Senieji kapinynai. I tūkst. po Kr. vid. Marvos piliakalnis, Marvelės istorija.
Napoleono kalno istorija. Praktinė užduotis – kryžiažodis ,,Piliakalnis".
Trukmė: 3 val.
• http://www.jturistai.kaunas.lm.lt/naujienos/pilietis.html

14. • Veršvų piliakalnis yra Vilijampolės mikrorajone. Nors piliakalnis yra Kauno
miesto pakraštyje, tačiau susisiekimas su juo geras, patogus.
• Piliakalnį galima pasiekti miesto viešuoju transportu, nuosavais
automobiliais, autobusais.
• Šalia kelias Kaunas-Raudondvaris, kuriuo kursuoja ir tarpmiestiniai
autobusai. Greta taip pat yra Via Baltica magistralė, todėl nesudėtinga jį
pasiekti ir kitų miestų gyventojams.
• Šalia piliakalnio nėra įrengtos stovėjimo aikštelė, privažiavimas per šalia
esangčių gyvenamųjų namų kiemus.
• Prie centrinės gatvės (Raudondvario plento) yra pastatytos informacinės
rodyklės su nuorodomis apie Veršvų piliakalnį.

15. Animavimo – atgaivinimo galimybės.Animavimo – atgaivinimo galimybės.
• Vienas iš būdų atskleisti ir išsaugoti piliakalnio
vertę yra tinkamas jo reprezentavimas. Veršvų
piliakalnio archeologinis paveldas visiškai
nepristatomas visuomenei. Visi radiniai yra
perduoti muziejui.
• Piliakalnis nepritaikytas lankymui, neįrengti
laipteliai, pėsčiųjų takai, apaugęs kūmynais,
medžiais. Tačiau aplinka tvarkinga, takai
patogūs pasiekti piliakalnio viršuklanę.

17. • Viena iš galimybių - turistinis maršrutas dviračiais.
Panaudojant jau esamą dviračių takų tinklą Kauno
mieste. Pradedant maršrutą nuo Pajiesio piliakalnio,
tęsiant Žemųjų Šančių taku iki Marvelės, toliau
Veršvų piliakalnis ir Eigulių. Visus paminėtus
piliakalnius galima pasiekti dviračių takais, tačiau yra
nepatogumų, nes rekia kirsti trijose vietose Nemuną.
Ne visos dviračių trasos siekia patį piliakalnį. Todėl
reikėtų nemažai lėšų, sutvarkant privažiavimus prie
minėtų piliakalnių. Stiprioji šio maršruto pusė -
vaizdingos vietovės, didesnė dalis maršruto tęstusi
Nemuno pakrante, taip pat galimybė aplankyti
pakeliui esančius kultūros paveldo objektus.

18. • DVIRAČIŲ TAKAS - Lampėdžiai – Vilijampolė. Pagal patvirtintą Kauno m. dviračių
takų schemą takas nutiestas 2009 m. susideda iš šių sektorių: Lampėdžiųparko
dviračių takų, toliau takas eina Vilijampolės gatvelėmis – Kulautuvos, Jovarų,
Gervių, taip pat Nemuno pakrante, toliau– palei Brastos gatvę. Takas atsiremia į
Vilijampolės tiltą, už kurio įsijungia įSenamiesčio dviračių takųsistemą. Dalį tako
numatyta apšviesti. Tako ilgis – 4,5 km. Takoplotis gatvelėse – 1,2 m, kitur – 2 m.
Tako danga – asfaltas.

19. • Veršvų piliakalnio archeologinis paveldas nepasižymi įpatinga gausa,
originaliais eksponatais. Daugumą radinių sudaro titnaginiai grandukai ir
daug titnaginių nuoskalų, dar titnaginio peilio dalis. Taip pat akmeninis
galąstuvas, perlūžęs į dvi dalis, akmeninis įtveriamasis kirvis ir žiesto
puodo sienelių dalys ir kt.
• Įdomesni radiniai yra susiję su statiniais. Jau pirmajame ankstyviausiame
kultūrinio sluoksnio horizonte aptikta primityvių stulpinės konstrukcijos
medinių pastatų pėdsakų. Pastatai buvę keturkampio plano, su
užapvalintais kampais. Jų sienos buvo iš tankiai statmenai į žemę sukaltų
4-10 cm storio kuolų, kurių tarpai, galėjo būti išpinti 2-3 cm storio virbais ir
apkrėsti moliu. Geriausiai išlikę tokio pastato pėdsakai buvę apie 6 m ilgio
iki 3 m pločio. Viduriniajame kultūrinio sluoksnio horizonte taip pat rasti
antžeminių keturkampio plano jau tvirtovės stulpinės konstrukcijos
pastatų, statytų iš 20-30 cm storio stulpų, pėdsakai. Tikslesni jų matmenys
nenustatyti. Viršutiniajam m.e. II tūkstantmečio pr. kultūrinio sluoksnio
horizonte aptikta ilgo sudegusio medinio gynybinio ūkinio pastato
liekanos.

20. • Šie duomenys rodo, kad čia būta
medinės pilies, kuri matomai
buvo sunaikinta kovų su
kryžiuočiais ir kalavijuočiais metu.
Visi radiniai rodo, kad žmonės
Veršvų apylinkėje gyveno jau
4000 m. prieš Kristų ar dar seniau.
Įvairių amžių kapai rodo, kad
gyventa nenutrūkstamai iki
istorinių laikų. Veršvų-Lampėdžių
laukuose, neabejotinai, vyko
lietuvių mūšiai su kryžiuočiais,
puolusiais Kauną. Pasibaigus
karams su kryžiuočiais, istorijos
šaltiniuose Veršvai retai minimi.

21. • Siekiant atskleisti šio objekto ne tik archeologinį paveldą, bet
ir istorinius savitumus, galima piliakalnio teritorijoje
organizuoti edukacinius užsiėmimus moksleiviams. Tai galėtų
būti tiek pradinių klasių, tiek vyresnių klasių mokiniai.
• Vilijampolės rajone yra net kelios mokyklos - Veršvų vidurinė
mokykla, Stasio Lozoraičio vidurinėmokykla, Jono ir Petro
Vileišių pagrindinė mokykla, taip pat netoliese Raudondvario
gimnazija, tai galėtų būti būtent šių mokyklų mokiniai. Jie
susipažintų su savo artmiausios aplinkos istorija, kultūriniu
paveldu.

23. • Pasinaudojant esama medžiaga apie buvusius statinius piliakalnio teritorijoje,
galima būtų atkurti jų imitacijas, panašiai kaip teatro dekoracijas. Iš lengvai
surenkamų, medinių skydų sukonstruoti pilies ir jos įtvirtinimų maketą, nes
piliakalnio teritorijoje nepageidautina statybos ar kokia nors veikla ardanti jo
kultūrinius sluoksnius.
• Mokiniai atvykę į edukacinius užsiėmimus, susipažintų su Veršvų piliakalnio ir
jo apylinkių istorija, taip pat su piliakalnio ir šalia buvusios gyvenvietės bei
kapinyno archeologiniais radiniais, aptartų juos.
• Po to jiems būtų pasiūlyta sužaisti karą. Viena komanda - lietuviai pilies
gynėjai, kita komanda – kryžiuočiai, ar kalavijuočiai. Kad skirtusi vieni nuo
kitų, turėtų lengvai užimetamas skraistes su kryžiuočių ar lietuvių karių
aprangai būdingais ženklais. Kryžiuočių komandos užduotis užimti pilį, lietuvių
komandos ją ginti. Galima panaudoti jau esamą aukurą, sukuriant
inscenizuotas apeigas su kriviu ir t.t
Judrūs žaidimai visuomet domina tiek jaunesnio, tiek vyresnio amžiaus mokinius,
jie noriai įsitraukia į veiksmą, nenuobodžiauja. Dalyvaudami tokiuose
užsiėmimuose tuo pačiu susipažintų ir su istorija, archeologiniu paveldu.

26. • Tikslas ir uždaviniai
Skatinti mokinius
domėtis krašto ir
gyvenamosios
aplinkos istorija;
-Supažindinti su
Kauno miesto
kūrimosi istoriniais
objektais. Įtvirtinti
pasaulio pažinimo ir
senovės Lietuvos
istorijos žinias.

39. AČIŪ UŽ DĖMESĮ

40. Šaltiniai
• Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t.
2 p. 181 (Nr. 816)
• Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.96.
• Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1986 ir 1987 metais, leidimo metai
1988, p. 28-31.
• Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. KPC A. F.1. Ap.1. B.13. P.297-
304.
• Petras Tarasenka. Kauno senovė // Kauno tiesa, 1958 rugsėjo 19 ir 22.
• Petras Kežinaitis. Kauno apylinkės. V.,1958. P.109.
Dokumentai:
• KVAD direktoriaus įsakymas. 1997-12-31; Nr.: 380 ; Tipas: Įsakymas;
• Dėl paskelbimo kultūros paminklu. 1998-05-19; Nr.: 612 ; Priėmė: Lietuvos
Respublikos Vyriausybė; Tipas: Nutarimas;
• Dėl pripažinimo valstybės saugomu . 2005-04-29; Nr.: ĮV-190 ; Priėmė:
Lietuvos Respublikos kultūros ministras; Tipas: Įsakymas;
Nuorodos
• Sąrašas:Lietuvos piliakalniai
• Lietuvos piliakalniai. Veršvai