Neverauskas Julius

1. GEROJI PRAKTIKA GERINANT
PACIENTŲ BENDRADARBIAVIMĄ
Dr. Julius Neverauskas, 2018
julius.neverauskas@psichoterapija.info

2. Dr. Julius Neverauskas (g. 1961)
• Gydytojas psichoterapeutas, gydytojas neurologas
• 35 metai gydytojo darbo patirtis
• 2011 – Dabar – LSMU podiplominių psichoterapijos studijų programų vadovas
• 2015 - Dabar – Lietuvos Įsisąmoninimu grįstos psichologijos asociacijos prezidentas
• 2018 - išrinktas Lietuvos kognityvinės ir elgesio asociacijos prezidentas
Dr. Julius Neverauskas, 2018 2

3. Klinikinėje medicinoje gera komunikacija tarp personalo
(paslaugos teikėjo) ir paciento (paslaugos gavėjo):
• Pagerina gydymo režimo laikymąsi (tuo pačiu ir gydymo efektą)
• Gerina abiejų pusių dalyvių sveikatą, emocinę ir funkcinę būklę
• Didina abiejų pusių pasitenkinimą
• Sumažina medicininių klaidų ir skundų bei teisminių procesų
tikimybę
• Pasižymi geru kainos-kokybės santykiu (mažos sąnaudos daug
rezultato)
• Tai tikrai verta daryti
Dr. Julius Neverauskas, 2018 3

4. Bendrosios kompetencijos svarbu
Dr. Julius Neverauskas, 2018 4

5. Kodėl svarbus bendradarbiavimas?
Dr. Julius Neverauskas, 2018 5

6. KODĖL SVARBU MOKYTIS?
Pokyčiai vyksta visada, todėl
jeigu mes nedalyvaujame darant pokyčius:
•Jie vyksta be mūsų
arba
•Juos daro kiti, o mes susiduriame su pasekmėmis
Dr. Julius Neverauskas, 2018 6

7. Žmogaus psichologija svarbu, nes:
• Medijuoja santykį su savimi bei savivoką ir todėl savo gyvenimo
vertinimą
• Valdo bendravimą ir bendradarbiavimą su kitais žmonėmis
• Užtikrina santykį su supančiu pasauliu
• Lemia mūsų sprendimus kaip mes užpildom savo gyvenimą beveik
nuo pradžios iki galo
• Todėl lemia kaip mes vertiname:
• Savo gyvenimo kokybę ir pasitenkinimą
• Savo sėkmę ir laimę
• Vaidina svarbiausią vaidmenį profesiniame gyvenime
Dr. Julius Neverauskas, 2018 7

8. Bendravimas darbe
• Kas yra geras chirurgas?
Dr. Julius Neverauskas, 2018 8

9. Pratimas: keturios galimos reakcijos į
tą patį įvykį
Dr. Julius Neverauskas, 2018 9

10. Šiuolaikinės mokslinės
psichoterapijos paradigmos,
galinčios duoti sprendimus
•Kognityvinė-elgesio terapija (KET)/psichologija
•Įsisąmoninimu grįsta psichoterapija/psichologija
Dr. Julius Neverauskas, 2018 10

11. Mūsų gyvenimas:
• Mintys: a) __, b) __, c) __, .....
• Jausmai a) __, b) __, c) __, .....
• Fiziologinės reakcijos a) __, b) __, .....
• Elgesys a) __, b) __, c) __, .....
Dr. Julius Neverauskas, 2018 11

12. Kaip mes reaguojame ir darome sprendimus?
Įsitikinimai
Mintys
Elgesys Emocijos
Įvykis
Dr. Julius Neverauskas, 2018 12

13. Sąmonės filtras priklauso nuo:
❖ Kertinių įsitikinimų
❖ Fizinės sveikatos būklės
❖ Psichologinės sveikatos būklės
❖ Prieš tai buvusios patirties
❖ Išminties:
a) sugebėjimo pažvelgti “iš šono”
b) mokėjimo alternatyviai mąstyti
c) kūrybingumo
d) adaptyvumo
Dr. Julius Neverauskas, 2018 13

14. Žmogus kaip gėlė
Dr. Julius Neverauskas, 2018 14

15. Bendravimas vyksta tarp gėlių
Dr. Julius Neverauskas, 2018 15

16. Už mūsų sėkmę/nesėkmę atsakingi:
• Įsitikinimai apie:
• Save
• Kitus žmones
• Pasaulį
• Taisyklės, kuriomis vadovaujamės visuose šiuose santykiuose
• Ratas Mintys
ElgesysEmocijos
Dr. Julius Neverauskas, 2018 16

17. Mintys gali būti klaidingos
Pagrindinės mąstymo klaidos disfunkcinėje
komunikacijoje
❖Viskas arba nieko (Juoda-balta). Žmogus mąto
pasaulį/save/kitus žmones vertindamas kraštutinumais
❖Minčių skaitymas. Žmogus mano, kad jis žino ką galvoja
kiti žmonės ir neįvertina bei nesistengia įvertinti daugiau
galimybių.
❖Ateities (likimo) spėjimas. Žmogus galvoja, kad žino kas
bus ateityje (blogai), nes taip kažkam buvo, taip (jam)
„visada būna“ ir t.t.
Dr. Julius Neverauskas, 2018 17

18. Mūsų mintys ne visada mums sako
tiesą...
Dr. Julius Neverauskas, 2018 18

19. Greitos KET intervencijos,
kurias galima taikyti plačiau
• Edukacija – Nr. 1:
• Mūsų atsakas į stimulą priklauso ne nuo stimulo, bet nuo interpretacijos;
• Norint keisti atsaką, galima keisti interpretaciją, nes stimulo keisti
neįmanoma.
• Interpretaciją galima įsisąmoninti ir pasirinkti.
• Edukacija – Nr. 2:
• Visas mūsų gyvenimas, tai vis nauji pasirinkimai, nors ir dažnai mes renkamės
nesirinkti. Praeitis – likimas, ateitis - pasirinkimas
• Edukacija – Nr.3:
• KET modelis: mintys, emocijos, elgesys ir fiziniai pojūčiai yra tarpusavyje susiję
ir vienas kitą įtakoja. Jeigu nori, kad būtų kitaip – elkis kitaip (galvok kitaip), o
ne daryk tą patį tik stipriau.
Dr. Julius Neverauskas, 2018 19

20. Greitos KET intervencijos,
kurias galima taikyti plačiau
•Suvokti realybę galima padėti net jeigu jis tam
priešinasi (Sokrato klausimai, valdomos įžvalgos).
•Dėmesingumo keitimas padeda geriau gyventi ir
tvarkytis su problemomis:
• Tikslingas dėmesingumo lauko pasirinkimas į pozityvą,
kurio paprastai daugiau.
• Planingas susidūrimas su baime ją mažina
Dr. Julius Neverauskas, 2018 20

21. Bendravimas darbe
• Kas yra geras chirurgas?
Dr. Julius Neverauskas, 2018 21

22. Bendravimas mediko darbe
•Apie 60-80 procentų laiko gydytojas praleidžia
bendraudamas, iš jo didžiąją laiko dalį su pacientais ir
jų artimaisiais (priklauso nuo specialybės)
•Bendravimo efektyvumas lemia:
• terapinį aljansą,
• gydymo rekomendacijų ir režimo laikymąsi,
• gydytojo autoritetą (čia svarbus ir bendravimo
efektyvumas su kolegomis)
• (vis daugiau) finansinius rodiklius
Dr. Julius Neverauskas, 2018 22

23. Bendravimas
•Viena iš jautriausių vietų konfliktui atsirasti medicinos
darbuotojų praktikoje.
•Sėkmingas bendravimas gali būti pasiektas, kai
informacijos siuntėjas (kalbėtojas) pasirenka
optimaliausią gavėjui informacijos perdavimo būdą
(nekalbėkite „svetima“ kalba).
Dr. Julius Neverauskas, 2018 23

24. Komunikacinis (bendravimo) procesas
Rezultatas = Turinys (medžiaga, žinutė) x
Perteikimo (komunikacijos, bendravimo) forma
Keičiantis kintamiesiems, keičiasi rezultatas ir bent
vieno kintamojo stiprus sumažėjimas, tiek pat mažina
rezultatą
Dr. Julius Neverauskas, 2018 24

25. Pranešimo funkcijos
Pranešimas
Turinys
(apie ką
informuoju)
Kreipimasis
(ko noriu paprašyti, ką
įsakyti, liepti)
Tarpusavio
santykiai
(kokios nuomonės
apie tave)
Savęs
atskleidimas
(ką pasakau
apie save)
Dr. Julius Neverauskas, 2018 25

26. Komunikacija/Bendravimas sveikatos
priežiūroje
• Profesionalas-
Profesionalas (grupė)
• Profesionalas-Pacientas
(paslaugos gavėjas)
(grupė)
• Pacientas-Pacientas
(grupė)
• Funkcinis (pasiekia tikslus)
• Disfunkcinis (nepasiekia tikslų)
Dr. Julius Neverauskas, 2018 26

27. Bendravimo sveikatos paslaugų teikimo
procese funkcijos
• Informacijos perteikimas (disfunkcinis vs funkcinis
bendravimas užkerta kelią informacijos suvokimui)
• Galimybė gauti grįžtamąjį ryšį iš paciento (kito profesionalo) ir
tobulėti pačiam (disfunkcinis vs funkcinis bendravimas užkerta
kelią grįžtamojo ryšio gavimui arba jo suvokimui)
• Profesinio aljanso kūrimas ir stiprinimas siekiant komandos
tikslų (disfunkcinis vs funkcinis bendravimas aljansą silpnina).
Šiuo atveju mažai yra neutralaus poveikio ir daugiau vyksta
stiprinimas arba silpninimas.
Dr. Julius Neverauskas, 2018 27

28. Ko nori iš mūsų pacientai?
• Profesinių savybių (Kompetencijos )
• Instrumentinės žinios ir įgūdžiai
• Bendravimo įgūdžiai
• Motyvacijos/įsitraukimo
• Tai kas yra iš tikrųjų
• Tai ką mes išreiškiame bendraudami
• Asmeninių savybių (Geranoriškumo/Empatijos/Kantrybės/Stabilumo)
• Išreiškiame bendravimu
Dr. Julius Neverauskas, 2018 28

29. Ko iš mūsų nori kolegos?
• Asmeninių savybių
(lojalumo/patikimumo/stabilumo/mandagumo/pagarbos)
• Profesinių savybių
• Motyvacijos/Įsitraukimo
• ... ?
Dr. Julius Neverauskas, 2018 29

30. Ko mes norime?
•Iš pacientų?
• ...
• ...
•Iš kolegų?
• ...
• ...
•Iš „sunkaus“ paciento, „sunkaus“ kolegos??
Dr. Julius Neverauskas, 2018 30

31. Mediko sėkmė priklauso nuo bendravimo
kompetencijų
•Etiškas terapinis ryšys su pacientu ir jo
artimaisiais
• Dėmesingumas, malonumas, rūpinimasis
• Informacijos (tame tarpe jausmų, tame tarpe ir
neigiamų) pripažinimas, priėmimas
• Patvarūs santykiai, leidžiantys taisyti klaidas
• Sąžiningumas, garbingumas
Dr. Julius Neverauskas, 2018 31

32. Mediko sėkmė priklauso nuo bendravimo
kompetencijų
•Efektyvus bendravimas (klausymasis/informacijos
perteikimas)
• Verbalinės priemonės
• Neverbalinės priemonės
• Tinkamos kalbos būdo pasirinkimas
• Prioriteto teikimas pacientui
• Atsižvelgimas į paciento lūkesčius
• Paciento įtraukimas į priemonių planą
Dr. Julius Neverauskas, 2018 32

33. Mediko sėkmė priklauso nuo bendravimo
kompetencijų
•Efektyvus bendravimas su kolegomis
•Aiškumas, tikslumas, suprantamumas, patikimumas
•Grįžtamojo ryšio gavimas ir davimas
•Problemų sprendimo įgūdžiai
Dr. Julius Neverauskas, 2018 33

34. Efektyvus bendravimas
• Tai reiškia, kad jūs jaučiatės patogiai naudodamas įvarius
bendravimo būdus ir priklausomai nuo situacijos pasirenkate
tinkamiausią, efektyviausią bendravimo su kitais stilių.
• Savo kompetenciją parodote, kai:
• bendraujate pagarbiu tonu ir elgsena
• aktyviai klausotės kitų ir efektyviai su jais bendraujate
• rašote aiškiai ir atidžiai
• klausote ir užduodate klausimus, kad suprastumėte kitų žmonių požiūrį
• valdote laiką
• stengiatės suprasti ir atsakyti į verbalinį ir neverbalinį bendravimo stilių
• Įvertinate ir efektyviai panaudojate tarpkultūrinius bendravimo įgūdžius
Dr. Julius Neverauskas, 2018 34

35. Pozicionavimas - Įvaizdis
•Norime ar nenorime, bet mūsų bendravimas lemia
mūsų pozicionavimą (įvaizdį) aplinkinių (pacientų ir
kolegų galvose)
Dr. Julius Neverauskas, 2018 35

36. Pratimas- Įvaizdis (kaip mes atrodome kitų
akimis)?
•Ką apie mus gali pasakyti pacientai (kaip mes
pozicionuojami pacientų galvose)?
•(+) ; (-)
•Ką apie mus gali pasakyti kolegos (kaip mes
pozicionuojami pacientų galvose)?
•(+) ; (-)
Dr. Julius Neverauskas, 2018 36

37. Įvaizdis
•Turimas (esamas) – kaip kiti mus suvokia
•Siekiamas (kuriamas) – kaip mes norime būti kitų
suvokiami
•Suvokiamas – kaip, mūsų nuomone, kiti mus suvokia
•Idealiu atveju kuo daugiau sutampa...
Dr. Julius Neverauskas, 2018 37

38. Pratimas
•Kokio įvaizdžio norėtume?
•Kaip profesionalo/gydytojo?
•Kaip žmogaus?
Dr. Julius Neverauskas, 2018 38

39. Pratimas (vertinimas priklauso nuo
įsitikinimų)?
•Kas gali būti tai, ką mes vertiname kaip (+), mūsų
pacientai gali vertinti kaip (-)
•Kas gali būti tai, ką mes vertiname kaip (+), mūsų
kolegos gali vertinti kaip (-)
• Pavyzdžiui:
• Kalbumas/lakoniškumas,
• Švelnumas/kietumas,
• Bandymas įsiteikti/atsitraukimas/arogancija,
Dr. Julius Neverauskas, 2018 39

40. Pirmasis įspūdis
• Suvokimas, kuris susiformuoja per kelias bendravimo sekundes arba
minutes ir daro įtaką vėlesniam kito žmogaus suvokimui
• 1/20 sekundės gali užtekti pajausti simpatiją arba antipatiją žmogui
• 30 sek – 3 minučių pakankam ilgalaikei nuomonei susidaryti (kitus
vertinimus dažnai laikome išimtimis)
• Tai gebėjimas išsivystęs evoliucijos keliu, sprendžiant ar kiti nekelia
mums grėsmės. Atsakinga limbinė sistema, o ne frontalinės skiltys
• Šypseną identifikuojame iš 30 metrų ir dažniausiais automatiškai
atsakome tuo pačiu
Dr. Julius Neverauskas, 2018 40

41. Pirmasis įspūdis
• Neapmokyti stebėtojai įvertindavo kandidatų į darbo vietas
asmenines savybes panašiai kaip profesionalai po 20 minučių pokalbio
• Žmonės vertino IQ kaip didesnį tų eksperimento dalyvių, kurie tiek pat
klaidų padarė ne eksperimento pradžioje
Dr. Julius Neverauskas, 2018 41

42. Psichologinės nuostatos
• Stereotipai (tam tikroje kultūrinėje aplinkoje paplitę, dalies visuomenės
pripažįstami apibendrinimai apie kokios nors socialinės grupės atstovus)
• Sutapimo (pritarimo) iliuzija (polinkis manyti, kad kiti žmonės galvoja,
jaučiasi ir elgiasi taip pat, kaip mes)
- Einamuoju laiko momentu
- Aplamai
• Aureolės efektas (tendencija išlaikyti vienų asmens bruožų sukeltą įspūdį,
suvokiant kitus)
• Vieningumo iliuzija (įsitikinimas, kad kito žmogaus elgesys bus nuoseklus)
• Atribucija (aiškindami savo veiksmus (ypač negatyvius), mes labiau
atsižvelgiame į išorinių veiksnių įtaką, o kitų veiksmus esam linkę aiškinti
vien jų pačių vidinėmis ypatybėmis)
• Gynybinė atribucija (pasaulis yra teisingas ir visi gauna tai ko užsitarnavo)
Dr. Julius Neverauskas, 2018 42

43. Efektyvaus klausymosi modelis
•SUSIKAUPIMAS
•SUPRATIMAS
•ĮSIMINIMAS
•INTERPRETACIJA, ĮVERTINIMAS
•EMPATIŠKAS REAGAVIMAS
Dr. Julius Neverauskas, 2018 43

44. Reflektyvaus klausymosi stiliai
• Pasitikslinimas (Gal galite patikslinti...)
• Perfrazavimas (Kaip supratau, problema yra...)
• Kalbančiojo jausmų atspindėjimas (Jums atrodo, kad jus
gydė netinkamai...)
• Apibendrinimas (Taigi, problemos esmė yra...)
Dr. Julius Neverauskas, 2018 44

45. Problemos bendravime
•Gerai nežinome kokius tikslus norime pasiekti
•Siekiame tikslų, kurių negalime pasiekti
•Siekiame tikslų netinkamais būdais (statome sau
užtvaras)
•Klaidingai interpretuojame/Vadovaujamės
mąstymo klaidomis (klaidingais kertiniais arba
tarpiniais įsitikinimais)
•Nesukontroliuojame emocinių atsakų į iššūkius
Dr. Julius Neverauskas, 2018 45

46. KONFILKTAI – NEIŠVENGIAMA GYVENIMO
DALIS
Dr. Julius Neverauskas, 2018 46

47. Konflikto dalyviai
•Tiesiogiai konfliktuojančios šalys
•Konflikto šalių šalininkai arba pagalbininkai
•Kurstytojai
•Neutralūs stebėtojai
•Taikytojai
•Konfliktiškų asmenybių tipai
•Konflikto šalių tarpusavio vertinimai
Dr. Julius Neverauskas, 2018 47

48. Rungtynia-
vimas
Bendradar-
biavimas
Vengimas Prisitaiky-
mas
Kompromisas
Oponento interesų tenkinimas
Individualūs
veiksmai
Bendri
veiksmai
Aktyvūs
veiksmai
Pasyvūs
veiksmai
Savointeresųtenkinimas
Dr. Julius Neverauskas, 2018 48

49. KONSTRUKTYVŪS VEIKSMAI KONFLIKTO SITUACIJOJE
• 1. "Garo išleidimas." Nepertraukinėkite, kvėpuokite (“Jie
kalba ne apie mane, jie tiesiog kalba”). Būkite smalsūs.
Klausome ir girdime tai, ką sako.
• 2. Tikslinamės (“Ar galite duoti pavyzdį?”, “Ar galite
apibūdinti?”) ir konkretizuojam nepasitenkinimą.
• 3. Sutinkame, kad kaltinimas, priekaištai yra pagrįsti:
• Suprantame kliento savijautą ir poreikius.
• “Aš Jus suprantu...”, “Jūsų vietoje galbūt jausčiausi
taip pat”.
Dr. Julius Neverauskas, 2018 49

50. KONSTRUKTYVŪS VEIKSMAI KONFLIKTO
SITUACIJOJE
4. Paaiškinimas, kaip vertinate situaciją iš savo pusės.
• “Iš mano pusės situacija gali atrodyti taip...”
5. Abiem pusėms priimtino sprendimo suradimas.
• “Kokie būtų Jūsų siūlymai?”, “Kaip manote, kokiu būdu
galėtume šią situaciją spręsti?”
Dr. Julius Neverauskas, 2018 50

51. Kuriose vietose norime bendrauti geriau?
Kaip tai padaryti?
1)
2)
3)
4)
5)
6)
7)
Dr. Julius Neverauskas, 2018 51

52. Konstruktyvus grįžtamasis ryšys ar kritika ir pagyrimai?
Konstruktyvus grįžtamasis ryšys: konkretus, orientuotas į aptariamą klausimą ir remiasi
matomais dalykais (elgesiu).
Gali būti teigiamas ir neigiamas.
Teigiamas grįžtamasis ryšys –
Teiginys apie darbuotojo atliktus tinkamus veiksmus.
Neigiamas grįžtamasis ryšys –
Teiginys darbuotojui apie tai, kad/kur/kaip galima/reikia dėti daugiau pastangų. Jis reiškia, kad
norimi rezultatai nebuvo pasiekti ir galima tobulėti.
Gyrimas ir kritika
Tai asmeniniai vertinimai išsakomi arba apie įdėtas pastangas, arba pasiektus rezultatus. Ir
kritika, ir gyrimas dažnai būna migloti, orientuoti į asmenį (o ne į veiksmus) ir remiasi
jausmais bei nuomonėmis.
Dr. Julius Neverauskas, 2018 52

53. Kaip teikti konstruktyvų grįžtamąjį ryšį?
• Iš anksto gerai žinokite, ką norite pasakyti ir ko pasiekti. Prisiminkite,
kad bet koks grįžtamojo ryšio davimas/komunikacija sukels pasekmes.
Darykite, kad jos būtų tokios, kurių norėtumėte.
• Naudokite sumuštinio principą. Pasiruoškite paminėti tris žmogaus
atliktus dalykus, kurie jums patiko, du – kuriuos norite skatinti
patobulinti ir dar vieną, kuris patiko.
• Pradėkite nuo teigiamų dalykų. Daugumai žmonių reikia
patvirtinimo, kad kiti juos vertina, todėl teikiant grįžtamąjį ryšį galima
pasiekti daug geresnių rezultatų pradėjus nuo pozityvių komentarų.
Pamėginkite įvardinti tris konkrečius dalykus, kurie jums darbuotojo
veiksmuose patiko. Prisiminkite, kaip jautėtės, kai jus tik kritikavo, ir
kas buvo kitaip, kai išgirdote ir teigiamų komentarų. Paprastai tai
sukelia teigiamus jausmus grįžtamojo ryšio davėjui.Dr. Julius Neverauskas, 2018 53

54. Kaip teikti konstruktyvų grįžtamąjį ryšį?
• Nekomentuokite per daug dalykų vienu metu. Jeigu vienu kartu
pasakysite žmogui labai daug informacijos, mažės tikimybė, kad jis ją
panaudos. Jeigu pateikiate daugiau informacijos, negu grįžtamąjį ryšį
gaunantis žmogus gali priimti, greičiausiai labiau tenkinate savo, o ne jo
poreikius. Tai ypač svarbu jeigu turime išsakyti reikšmingus neigiamus
dalykus. Jeigu atsirinksite du svarbiausius dalykus ir kalbėsite tik apie
juos, tai labai padidins tikimybę, kad žmogus galės į juos atsižvelgti ir
pakeisti savo veiksmus. Kai tik galima, labai aiškiai įvardinkite, kokių
tinkamesnių veiksmų iš žmogaus tikitės arba netgi pademonstruokite
juos, jeigu tai įmanoma.
• Užbaigdami paminėkite dalyką, kuris jums patiko labiausiai. Leiskite
žmogui vėl pasijusti gerai. Ir vėl, kuo konkrečiau kalbėsite, tuo geriau tai
veiks. Dr. Julius Neverauskas, 2018 54

55. Kaip teikti konstruktyvų grįžtamąjį ryšį?
• Orientuokitės į elgesį, ne į asmenybę. Kalbėkite apie veiksmus, o ne apie
spėjamus jo asmenybės bruožus. Pavyzdžiui, veiksmingiau sakyti, kad žmogus
per daug kalbėjo per susirinkimą, o ne kad jis linkęs dominuoti. Verčiau remtis
matomais dalykais ir nekelti prielaidų apie galimus būdo bruožus.
• Apibūdinkite, o ne teiskite. Pavyzdžiui, galima pasakyti, kad žmogus,
kalbėdamas viešai, neaiškiai tarė žodžius ir per tyliai kalbėjo, užuot pasakius,
kad jis visai nemoka viešai kalbėti.
• Kalbėkite apie konkrečią situaciją, o ne bendrai apie elgesį. Kai grįžtamasis
ryšys „pririšamas“ prie konkrečios situacijos, tai sustiprina savistabą.
• Kalbėkite apie tai, kas vyksta dabar. Jeigu tik įmanoma, pateikite grįžtamąjį
ryšį su kuo trumpesniu uždelsimu.
• Kai esate supykę ir suvokiate, kad negalėsite konstruktyviai kalbėti
palaukite, nusiraminkite ir tik tada kalbėkite.
Dr. Julius Neverauskas, 2018 55

56. Apie pažeminimus
„Neįmanoma pažeminti to, kuris nesižemina. Žeminimo procese būtinas
tas, kuris reaguoja į situaciją jausdamas pažeminimą. Jeigu žmogus
atsisako žemintis, jo pažeminti nepavyks, nepaisant ir didžiausių
pastangų“
Dr. Julius Neverauskas, 2018 56

57. Kaip teikti konstruktyvų grįžtamąjį ryšį?
• Kartais geriau tik pasidalinti savo mintimis/jausmais ir tuo, kaip suvokiate situaciją, bet
nedalinti patarimų. Jeigu grįžtamuoju ryšiu primygtinai reikalaujame pokyčių, tai gali
sukelti pasipriešinimą, nes tarsi kėsinasi į žmogaus autonomijos jausmą. Efektyvus
grįžtamasis ryšys tik suteikia žmonėms informaciją apie juos pačius ir palieka patiems
rinktis, ar ta informacija naudotis. Jeigu duodame patarimus, atimame iš žmogaus laisvę
rinktis kaip elgtis.
• Orientuokitės tik į tokį elgesį, kurį žmogus gali pakeisti. Nereikalaukite iš žmogaus to,
ko jis neturi.
• Prisiimkite atsakomybę už tai, ką sakote. Tai yra, sakinius formuluokime ne „Tu esi...“, bet
„Mano nuomone, tu.....“.
• „Negrūskite“ grįžtamojo ryšio per prievartą. Jo davimo tikslas yra padėti žmonėms
sustiprinti savistabą ir padidinti efektyvumą, o ne kad jūs pasijustumėte geriau. Jeigu
žmogus, kuriam teikiate grįžtamąjį ryšį, yra gynybiškas, nusiminęs arba jam tai neįdomu,
nedarykite to, net jeigu esate supykęs ir labai norite išsakyti, ką galvojate. Galite
pasiklausti ar jis nori grįžtamojo ryšio
Dr. Julius Neverauskas, 2018 57

58. Bendravimas vyksta tarp gėlių
Dr. Julius Neverauskas, 2018 58

59. Ir tarp mūsų dalių...
Tėvas
(Nukopijuotas elgesys;
Nori būti pranašesnis)
Suaugęs
(Esantis „čia ir dabar“;
Nori būti kompetentingas)
Vaikas
(Žaidžiantis su jausmais;
Nori būti
mėgstamas/mylimas)
Dr. Julius Neverauskas, 2018 59

60. Transakcinės analizės sąvasties modelis (5 komunikacijos keliai)
Dr. Julius Neverauskas, 2018 60
Maitinantis tėvas
(besąlygiškas priėmimas, viltis ir optimizmas, savęs nuraminimo ir
savęs pripažinimo šaltinis).
(+) – Nuoširdūs rūpestis kitais, (-) – Pagalba suteikiama iš
dominuojančios pozicijos
Kritiškas tėvas
(stebi atitikimą taisyklėms, privalėjimams/turėjimams, lūkesčiams iš
savęs ir kitų, dažnai funkcionuoja automatiniu pilotu).
(+) – apsaugo ir skatina saugumą bei gerovę, (-) – Nuvertina kito
žmogaus autonomiją
Suaugęs
Stebintis, analizuojantis, organizuojantis. Savasties dalis, kuri gali
logiškai ir racionaliai mąstyti bei atitinkamai veikti.
Sveikas suaugęs integruoja „Tėvo“ reikalavimus ir „Vaiko“
poreikius
Besiadaptuojantis vaikas
Sąvasties dalis, daranti emocinius sprendimus apie save ir pasaulį, grįstus
praeities ir dabarties patirtimis, varomis, apribojimais, draudimais,
biologija ir aplinkos veiksniais.
(+) – produktyvaus elgesio mokymasis augant, (-) „vaikiškas“ elgesys
netinkamose tam situacijose
Laisvas vaikas
Spontaniška, emocionali, kūrybinga ir esanti dabartyje sąvasties dalis. (+)
– išreiškia emocijas saugiose situacijose, kuria, (-) – emocijos gali būti
nepakankamai cenzūruojamos
G.b. Maištaujantis vaikas
Priešinasi „tėvo“ taisyklėms ir riboms

61. Schemos bendravime
(Pernelyg)
reiklus tėvas Baudžiantis tėvas
Pažeistas vaikasPiktas vaikas
Dr. Julius Neverauskas, 2018 61

62. Terapinis aljansas >>
bendravimas/bendradarbiavimas
Terapinis
aljansas
Susijunk
Priimk
Atsakyk
Įgalink
Dr. Julius Neverauskas, 2018 62

63. Terapinio aljanso esmė
• Terapinis aljansas suprantamas kaip bendradarbiavimo santykiai tarp
sveikatos priežiūros specialisto ir paciento/kliento, kurių tikslas gali būti
abiejų pusių įsitraukimas į darbą, padedantį pasiekti teigiamus pokyčius
paciento sveikatos būklėje.
• Terapinio aljanso tikslas gali būti ne tik pasiekti, kad pacientas paklusniai
vykdytų specialisto nurodymus, bet ir išmokyti pacientą kai kuriuose
srityse būti savo paties terapeutu, todėl aktyvus paciento vaidmuo
terapijoje yra būtinas.
• Terapinis aljansas būtina, bet nepakankama sąlyga terapijos sėkmei
(svarbu, kad specialistas turėtų specifinių savo specialybės įgūdžių, tačiau
nesant terapinio aljanso gali būti sunku juos panaudoti).
Dr. Julius Neverauskas, 2018 63

64. Terapiniame aljanse svarbu:
• Išsiaiškinimas dėl lūkesčių (kokio tikslo siekia pacientas ir kaip tai
derinasi su specialisto tikslais)
• Susitarimas dėl lūkesčių (ką pasiekti galime ir ko negalime)
• Susitarimas kokiomis priemonėmis tikslų sieksime.
• Susitarimas kokie sunkumai gali kilti siekiant terapinių tikslų ir kaip su
tais sunkumais tvarkysimės.
• Susitarimas kokie požymiai parodys, kad tikslus pasiekėme.
Dr. Julius Neverauskas, 2018 64

65. Terminai
• PAKLUSNUMAS GYDYMUI - Compliance
(susitarimo laikymasis, paklusnumas specialistui)
ar
• ATSIDAVIMAS GYDYMUI - Adherence (Ištikimybė,
atsidavimas, griežtas sąlygų laikymasis)
Dr. Julius Neverauskas, 2018 65

66. PAKLUSNUMAS GYDYMUI - Compliance
(susitarimo laikymasis, paklusnumas specialistui)
• Paklusnumas specialisto norams ir nurodymams (kaip
nurodyta vartoti vaistus, daryti procedūras, laiku
konsultuotis ir t.t.)
• Centrinė figūra - specialistas
• Pacientas pasyvesnis, specialistas aktyvesnis
Dr. Julius Neverauskas, 2018 66

67. ATSIDAVIMAS GYDYMUI –
Adherence
(Ištikimybė, atsidavimas, griežtas sąlygų laikymasis)
• Pastovus ir ištikimas atsidavimas gydymui (ne tiek
specialisto nurodymams, kiek gydymui)
• Centrinė figūra - pacientas
• Pacientas pasyvesnis, specialistas aktyvesnis
Dr. Julius Neverauskas, 2018 67

68. ATSIDAVIMAS GYDYMUI - Adherence
Atsidavimas gydymui yra daugiau, negu prisiminimas išgerti vaistus
Dr. Julius Neverauskas, 2018 68

69. ATSIDAVIMAS GYDYMUI - Adherence
Jis apima paciento rūpinimąsi savimi ir aktyvų
dalyvavimą ir prisidėjimą prie pokyčių......
• Gyvenimo būde (miegas, stresas, rūkymas, alkoholis, ... )
• Mityboje (kūno svorio valdymas, angliavandenių kontrolė,
alergija/jautrumas maistui, DASH dieta (Dietary Approaches to
Stop Hypertension)
• Fizinėje veikloje (svorio valdymas, terapiniai, profilaktiniai,
reabilitaciniai pratimai,
Dr. Julius Neverauskas, 2018 69

70. ATSIDAVIMAS GYDYMUI - Adherence
• glaudžiai bendradarbiaujant su specialistu...
• derinant su juo savo veiksmus
• kartu laikantis specialisto rekomendacijų dėl
vaistų ir procedūrų naudojimo
Dr. Julius Neverauskas, 2018 70

71. KODĖL PACIENTAI NEATSIDUODA GYDYMUI?
• NEPAKANKAMA EDUKACIJA (pacientai nežino kodėl? ir
kaip?)
• SPECIALISTO NESUGEBĖJIMAS KOMUNIKUOTI (palaikyti,
edukuoti, motyvuoti, paskatinti, prisitaikyti prie paciento
bendravimo stiliaus ir poreikių ir t.t.)
• EKONOMINIŲ FAKTORIŲ (pagalba sunkiai prieinama)
Dr. Julius Neverauskas, 2018 71

72. KODĖL PACIENTAI NEATSIDUODA GYDYMUI?
• NEPATOGUMO (gydymas sunkiai derinasi su paciento
gyvenimo būdu)
• MOTYVACIJOS STOKA (greito efekto nebuvimas, negatyvios
išorinės įtakos, nuobodulys)
• NEPAGEIDAUJAMI ŠALUTINIAI POVEIKIAI (fiziologiniai,
psichologiniai, emociniai)
Dr. Julius Neverauskas, 2018 72

73. Faktoriai, mažinantys paciento bendradarbiavimą:
• Demografiniai (Moteriška lytis, labai jaunas amžius, paaugliai, ne baltoji rasė,
mažesnės pajamos, žemesnė socialinė klasė, bedarbystė)
• Liga (kai gydymas tik profilaktinis, ligos, kai simptomai švelnūs, lėtinės ligos, ligos kai
nutraukus gydymą būklė blogėja ne iškarto, pvz, CD ar AH).
• Paciento asmenybė (jeigu yra socialinė stigma, paranoja, hipochondrija, baimė
tapti priklausomu nuo gydymo arba specialisto)
• Gydymo ypatumai (ilgesnė gydymo trukmė, dažnesnis vaistų vartojimas, peroralinis
vaistų vartojimas, lyginant su parenteraliniu, tabletės/kapsulės dydis, išvaizda,
spalva ir skonis, dozavimo režimo sudėtingumas)
• Socialiniai faktoriai (našliai, vieniši, turintys kalbos sutrikimų, turintys fizinio
neįgalumo, neįsipareigoję šeimai ar artimiesiems, negatyviai nusiteikę kitų žmonių
atžvilgiu, neturintys išorinės pagalbos galimybių)
• Specialisto-paciento santykis (Bendravimo trukmė, dažnis, kokybė, atitikimas
paciento suvoktiems arba nesuvoktiems lūkesčiams).
Dr. Julius Neverauskas, 2018 73

74. Bazinės terapinio aljanso kūrimo
strategijos
• Aktyvus bendradarbiavimas su klientu priimant
sprendimus ir juos įgyvendinant
• Empatijos, rūpesčio ir supratingumo rodymas
• Terapinio stiliaus pritaikymas kliento
poreikiams
• Kliento neigiamų išgyvenimų švelninimas
• Grįžtamojo ryšio išgavimas sesijų pabaigoje
Dr. Julius Neverauskas, 2018 74

75. Kiti terapinio aljanso stiprinimo būdai (1)
• Teigiamų paskatinimų naudojimas (kai kliento elgesys
pakinta į gera, atspindi jo pakitusias nuostatas ar gerąsias
savybes ir pan.)
• Valdomi atsiskleidimai (jeigu terapeutas praeityje taip pat
yra susidūręs su panašiais sunkumais)
• Nelygybės terapiniuose santykiuose mažinimas (menkai
save vertinantis klientas pasijus geriau, pasikalbėjęs apie
sritį, kurioje turi daug žinių)
Dr. Julius Neverauskas, 2018 75

76. Kiti terapinio aljanso stiprinimo būdai (2)
• Nesutikimas su kliento neigiamu savivaizdžiu (parodant, kad
nors kliento savivaizdis yra logiškas atsižvelgiant į jo patirtį,
tačiau terapeutas nebūtinai su juo sutinka)
• Pagrįstos vilties suteikimas (šalia paramos ir supratimo labai
svarbu suteikti klientams ir pamatuotą viltį)
Dr. Julius Neverauskas, 2018 76

77. Kiti terapinio aljanso stiprinimo būdai (3)
• Apgailestavimas dėl ribotų terapeuto galimybių (pvz.
negalėjimo iš karto palengvinti skausmą arba būti ir
terapeutu, ir draugu)
• Padėjimas klientui pajusti terapeuto rūpestį juo (pvz.
užsimenant, kad tarp susitikimų terapeutas galvojo apie
klientą ir apie tai, kaip galėtų jam geriau padėti)
Dr. Julius Neverauskas, 2018 77

78. Komunikacinės intervencijos medicinos praktikoje
Dr. Julius Neverauskas, 2018 78

79. JOHN HERON 6 INTERVENCIJŲ KATEGORIJOS
•Tai svarbu tam, kad:
•Suprastume kaip mes sąveikaujame su klientais,
kaip mes esame priimami
•Suprastume savo komunikaciją ir save pačius
•Galėtume geriau valdyti terapinį santykį ir aljansą
•Nes intervencijos skiriasi ir ne visos jos yra
palaikančios ir padedančios
Dr. Julius Neverauskas, 2018 79

80. JOHN HERON 6 INTERVENCIJŲ KATEGORIJOS
•Intervencijų kategorijos skiriasi daugiau pagal tai ko
siekiama, o ne tai ko pasiekiama.
• Visos intervencijos gali būti dalinamos į dvi grupes
• Grįstos autoritetu (authoritative)
• Suteikia informaciją ir siūlo ką daryti
• Specialistas dominuojančioje ir tvirtabūdiškoje pozicijoje
• Specialistas prisiima atsakomybę už pacientą
• Grįstos pagalba ir skatinimu (facilitative)
• Specialistas stengiasi įgalinti pacientą ir padėti jam tapti
autonomišku suteikdamas žinių ir paaiškindamas galimybes
• Pacientas daro sprendimus pats ir prisiima atsakomybę už juos
Dr. Julius Neverauskas, 2018 80

81. Grįstos autoritetu intervencijos
• Nurodomosios (prescriptive)
• Specialistas duoda patarimus ir nurodo veiklos/pastangų kryptį
• Tiksliai nurodo pacientui kaip reikia elgtis
• Sako ką reikia daryti
• Informuojančios (informative)
• Informuoja ir instruktuoja pacientą
• Pateikia savo požiūrį ir patirtį
• Suteikia teorinį pagrindą savo nuostatoms
• Padeda pacientui geriau suprasti situaciją
• Konfrontuojančios
• Konfrontuoja su paciento nuostatomis ir elgesiu (neagresyviai, pozityviai ir
konstruktyviai, visų pirma atkreipiant dėmesį į tai ką pacientas neįsisąmonina)
• Peržvelgia paciento mąstymą ar elgesį ir parodo kas buvo neteisinga
• Moko kaip reikia išvengti panašių klaidų ateityje
Dr. Julius Neverauskas, 2018 81

82. Suteikiančios pagalbą ir skatinančios (facilitative)
intervencijos
• Katartinės/grįstos katarsiu intervencijos
• Suteikia galimybę pacientui išgyventi ir perdirbti mintis ir jausmus, su kuriomis anksčiau nebuvo konfrontuota/ko
buvo vengta
• Skatina pacientą išreikšti baimes ir jausmus
• Empatiškai reaguoja
• Naudoja atjautą
• Katalitinės (catalytic)
• Specialistas veikia kaip katalizatorius
• Užduoda klausimus, skatinančius naują požiūrį ir naujoko protą
• Skatina pamatyti daugiau pasirinkimų galimybes
• Klauso, apibendrina ir vėl klauso
• Padeda pacientui reflektuoti ir atrasti save ir iš savęs mokytis
• Savirefleksija, savęs nukreipimas ir savęs įsisąmoninimas kaip kelias į saviaktualizaciją
• Palaikančios (supportive)
• Didina klientų pasitikėjimą savimi ir darymą akcentuojant jų kompetencijas, pozityvius bruožus ir pasiekimus
• Specialistas pabrėžia pacientui ką jis jame vertina (tame tarpe intencijas, prisidėjimą ir patirtį - neigiama patirtis irgi
patirtis)
• Racionaliai giria
• Išreiškia savo įsipareigojimą ir pagalbą kai reikės
Dr. Julius Neverauskas, 2018 82

83. Negatyvios intervencijos
•Atsiranda dėl:
•mokymosi stokos
•įsisąmoninimo stokos
•asmeninio augimo stokos
•patirties stokos
Dr. Julius Neverauskas, 2018 83

84. Negatyvios intervencijos
• Nepageidaujamos (unsolicited) intervencijos
• Vykdomos iki to laiko kai susiformavo terapinis ryšys,
• Vykdomos be paciento sutikimo
• Primygtinės/intruzinės
• Gali būti ir nepagarbios
• Manipuliatyvios
• Besivadovaujančios ne paciento interesais (dažniausiai savo)
• Stengiamasi kontroliuoti situaciją net prieš paciento interesus
• Kompulsyvios (compulsive)
• Specialistas į pacientą projektuoja savo neišspręstas problemas
• Įtarinėja, kaltina, praleidžia svarbius dalykus
• Nekvalifikuotos (unskilled) – atsiranda neturint kokybiško mokymo
• Netinkamai parinktos, blogos kokybės, netinkamos apimties ir turinčios
netinkamą tikslą
Dr. Julius Neverauskas, 2018 84

85. Nurodančios negatyvios intervencijos
•Geranoriško perlenkimo (benevolent take-over)
• Pacientas, kuriam reikia skatinimo ir atsakomybės
prisiėmimo darosi priklausomas nuo specialisto
(specialistas pataria net smulkmenose, o ne skatina
paciento augimą)
•Moralistinė priepauda
• Netinkamai be empatijos ir įsiklausymo pateikti
nurodymai, nors ir racionaliai suprantami kaip teisingi,
emociškai priimami negatyviai su pasipriešinimu
Dr. Julius Neverauskas, 2018 85

86. Informuojančios negatyvios intervencijos
•Perteklinis mokymas per viliojimą
• Perteklinė informacija ir globa skatina paciento pasyvumą
ir savęs valdymo galimybes
•Slegiantis perteklinis mokymas
• Perteklinė smulkmeniška informacija pacientą išvargina ir
jis paklūsta atsisakydamas savęs valdymo
Dr. Julius Neverauskas, 2018 86

87. Konfrontuojančios negatyvios intervencijos
•„Kirvio“ taktika
•Specialistas savo nerimą ar problemas išreiškia
konfrontuodamas su pacientu, o ne su jo elgesiu
arba nuostatomis
•„Žlugdanti šypsena“
•Specialistas sako skausmingus dalykus
džiaugsmingu, pajuokiančiu tonu
Dr. Julius Neverauskas, 2018 87

88. Katartinės negatyvios intervencijos
•Dramatizacijos skatinimas
•Specialistas skatina skausmingų emocijų
destruktyvų išreiškimą
•„Per daug giliai, per daug greitai“ taktika
•Įveda pacientą į emocijas su kuriomis jis negali
susitvarkyti tas dezorganizuoja, pacientas praranda
kontrolę ir ginasi dar stipriau
Dr. Julius Neverauskas, 2018 88

89. Katalitinės negatyvios intervencijos
•Besąlygiškas perėmimas (Implicit take-over)
Kompulsyvus tvarkos ir prasmės siekimas
• Specialistas savanaudiškai arba nereikalingai bando ieškoti
prasmės ar tvarkos paciento istorijoje ir veiksmuose
•Perteklinis krapštymasis
• Specialistas skatina perteklinį problemų nagrinėjimą kai to
nereikia
Dr. Julius Neverauskas, 2018 89

90. Palaikančios negatyvios intervencijos
•Moralinis patronažas (pernelyg globėjiškas elgesys)
• Specialistas dažniausiai dėl savo nerimo ir psichologinių
ypatumų vietoje tikro rūpinimosi metasi į perteklinį
paciento gyrimą. Dėl to pacientas gali pasijausti subtiliai
žeminamas.
•Sąlyginė parama
• Specialistas teikia paramą tik jeigu ar kai tai pabrėžia
paciento neadekvatumą
Dr. Julius Neverauskas, 2018 90

91. Piktybinės intervencijos
•Daromos specialiai pakenkti pacientui
Dr. Julius Neverauskas, 2018 91

92. Piktybinės intervencijos
•Piktybinės nurodomosios intervencijos
• Jėgos grasinimų skausmo naudojimas prieš paciento
interesus
•Piktybinės informacinės intervencijos
• Melo, apkalbų, šmeižto naudojimas prieš pacientą ar kitus
asmenis (kolegas)
•Piktybinės konfrontuojančios intervencijos
• Sąmoningas paciento psichologinis puolimas turint tikslą jį
sužeisti ar padaryti mažiau įgalų. Vertimas prisipažinti ko
nepadarė ar pasakyti „tiesą“.
Dr. Julius Neverauskas, 2018 92

93. Piktybinės intervencijos
• Piktybinės katartinės intervencijos
• Sąmoningas siekimas sukelti katarsinį kolapsą ir dezintegraciją.
Po to gali būti reintegracijos per įtaigą, paklusimą ir
indoktrinaciją
• Piktybinės katalitinės intervencijos
• Piktybinis asmens viliojimas (tame tarpe ir seksualinis) siekiant
sukelti pernelyg sau atlaidžias ir autodestruktyvias nuostatas
• Piktybinis palaikymas
• Sąmoningai ir piktybiškai skatinama ir palaikoma silpnoji, neįgali
asmenybės dalis.
Dr. Julius Neverauskas, 2018 93

94. Kokias savo intervencijas atpažinote?
Dr. Julius Neverauskas, 2018 94

95. KLIŪTYS SPECIALISTO IR PACIENTO KOMUNIKACIJOJE IR SANTYKYJE
• Efektyviam bendravimui gali trukdyti ar net visiškai jį sugriauti žemiau
išvardintos kliūtys (paciento pusėje arba specialisto pusėje).
Dr. Julius Neverauskas, 2018 95

96. Komunikacijos ir santykio problemos
specialisto pusėje
• Nesuteikia tinkamos informacijos arba ją išsako netaktiškai.
• „Kelia balsą“, kalba agresyviai.
• Neempatiškai ,,nusodina‘‘ pacientus.
• Naudoja medicininius terminus, kurie nesuprantami pacientams.
• Stovėdamas tarpduryje tęsia pokalbį su pacientu, duodamas suprasti, kad yra
labai užimtas ir negali skirti pokalbiui daugiau laiko.
• Aptarinėja rimtus ir asmeninius dalykus su pacientu ar jo šeima ligoninės hole ar
laukiamajame, kuriuose pilna žmonių ir pan.
• Daro spaudimą pacientui priimti rimtą medicininį sprendimą, neturint
pakankamai apie tai žinių ar nesant laiko apie tai pagalvoti.
• Menkina pacientus, kurie užduoda svarbius klausimus.
• Laukiamajame ar apžiūros kabinete neturi pacientui rašiklio ir popieriaus, kad jis
galėtų užsirašyti klausimus ir pastabas.
Dr. Julius Neverauskas, 2018 96

97. Komunikacijos ir santykio problemos
paciento pusėje
• Nepraneša informacijos (nepasako specialistui) apie savo reikšmingas
medicinines problemas.
• Tinkamai nevartoja vaistų ar nenaudoja paskirtos papildomos terapijos,
nepasako svarbių aplinkybių, kurios galėtų įtakoti gydymą.
• „Kelia balsą“, kalba agresyviai.
• Pamiršta, kad gydytojas nusipelnė pagarbos, bet ne garbinimo.
• Apsimeta, kad supranta, nors iš tikrųjų nesupranta (siūloma paprašyti
paaiškinti žodžiais, kuriuos gali suprasti, jeigu nori bendradarbiauti su
gydytoju dėl savo gydymo ir pasveikti bei klausti tol, kol bus aišku.)
• Užima per daug gydytojo laiko (laukiančių pacientų sąskaita), kai
išsamesnei diskusijai galima suderinti kitą laiką.
• Leidžia gydytojui aptarinėti jautrius dalykus netinkamose vietose (būkite
mandagūs, bet pertraukite ir pasiūlykite nueiti į privatesnę vietą).
Dr. Julius Neverauskas, 2018 97

98. Komunikacijos ir santykio problemos
paciento pusėje
• Nenori paprašyti daugiau laiko, kad padarytų sprendimą, kuris
gali nulemti likusį gyvenimą (paklauskite, per kiek laiko turite
nuspręsti, kad nesumažintumėte galimybės gauti kuo efektyvesnį
gydymą)
• Drovisi užduoti sau svarbių klausimų apie savo sveikatą, kūną ir
gydymą.
• Bijo užduoti ,,kvailą‘‘ klausimą (jeigu apie tai galvojate, vadinasi,
tai nėra kvailas klausimas).
• Prieš einant pas gydytoją, nesudaro svarbiausių klausimų sąrašo.
• Kalbėdamas su specialistu neužsirašo pastabų.
• Neanalizuoja specialisto atsakymų (įsisąmoninkite ką specialistas
pasakė ir jeigu reikia užduokite papildomų klausimų).
Dr. Julius Neverauskas, 2018 98

99. REAGAVIMAS Į MEDICININES KLAIDAS IR
SKUNDUS
• Kaip taisyklė medikai į savo klaidas reaguoja gynybiškai. Tai gali dar
labiau pagilinti ar sustiprinti problemas
Dr. Julius Neverauskas, 2018 99

100. Pagrindinės medicininių klaidų priežastys
•Specialisto neatidumas ar aplaidumas
•Taisyklių nesilaikymas
•Žinių ar įgūdžių trūkumas
•Bendravimo klaidos
• Negaunama reikalinga informacija
• Dėl netinkamo bendravimo atsiranda, sustiprėja arba
neišnyksta paciento arba jo artimųjų priešiškumas
Dr. Julius Neverauskas, 2018 100

101. • Žr. word Reagavimas į medicinines klaidas ir skundus
• Svarbu parengti, žinoti ir išreikšti gaires ateičiai
Dr. Julius Neverauskas, 2018 101

102. Kaip tvarkytis su emocijomis medicininėje
komunikacijoje
• Bendrieji principai
• Emocijos kyla visada. Jos įjautrina komunikaciją ir keičia informacijos
pateikimą bei suvokimą
• Dažniausiais emocijos yra nerimas, pyktis ir liūdesys. Dažna, bet rečiau
atpažįstama emocija – gėda. Ji sukelia daugiausiai antrinių emocijų
• Dažniausiai pasitaikanti pacientų emocija medicinoje – nerimas.
• Emocijos gali padėti (paskatinti pacientą laikytis rekomendacijų), bet ir
kenkti aljansui
• Ne visi pacientai išreiškia emocijas verbaliai, todėl verta naudoti
aktyvaus klausymo technikas neverbalinei informacijai suprasti

103. Kaip tvarkytis su emocijomis medicininėje
komunikacijoje
• Bendrieji principai
• Daugumai emocingų pacientų pagrindinė pagalba – empatiškas
bendravimas kai juos suprantam/priimam/validizuojam ir parodom,
kad suprantam.
• Kuo stipresnė emocija, tuo silpnesnė verbalizacija, nes esant
suaktyvintoms emocijoms verbalinių smegenų zonų aktyvumas mažėja.
Tada padidėja kūno kalbos reikšmė. Esant aleksitimijai iš viso sunku
išreikšti emocijas žodžiais.
• Emocijas galima valdyti valdant savo emocijas kaip atsaką į emocijas.
• Pacientai dažnai patiria emocijas dėl perkėlimo. Nevaldomas emocijų
išreiškimas į emocijas yra kontrperkėlimas. Tai nėra „tikri“ jausmai.
Todėl, labai svarbu – įsisąmoninimas.

104. Kaip tvarkytis su emocijomis medicininėje
komunikacijoje
• Kokius įgūdžius reikia turėti, kad emocijos netrukdytų.
• Pradinio kontakto užmezgimas (kvalifikacijos, empatijos ir įsitraukimo
demonstravimas)
• Susitikimo (procedūros) darbotvarkės sutarimas
• Struktūrinis darbas
• Aktyvus klausymas (gale – ar viską pasakėte ką norėjote pasakyti)
• Susitikimo pabaigimas (ar viską aptarėm ką norėjote)

105. Kaip tvarkytis su emocijomis medicininėje
komunikacijoje
•Tvarkymasis su pykčiu
• Atpažinkite emociją
• Leiskite pacientui išventiliuoti ją
• Validizuokite
• Atsiprašykite
• Pateikite savo paaiškinimą
• Susitarkite

106. Kaip tvarkytis su emocijomis medicininėje
komunikacijoje
•Tvarkymasis su distresu (bloga žinia, praradimas ir t.t.)
• Atpažinkite emociją
• Išbūkite su ja
• Nedarykite klaidų
• Nepertraukite
• Nevenkite sunkios temos ir klausimų
• Daugiau klausykite, negu kalbėkite
• Neįsitraukite į emociją
• Būkite objektyvūs

107. Kaip tvarkytis su savo emocijomis
• Atpažinkite emociją kuo anksčiau
• Pripažinkite ir validizuokite ją
• Nepereikite į antrinę emociją (ypač su gėda)
• Atpažinkite kokios mintys emociją sukėlė
• Ieškokite įrodymų ir patvirtinimų, suformuluokite alternatyvią mintį
• Galvokite ar tai padeda ar trukdo
• Rinkdamiesi elgesį rinkitės iš kuo daugiau variantų
• Nesėkmę priimkite kaip mokymosi galimybę

108. Dr. Julius Neverauskas, 2018 108

109. Belskitės ir bus atidaryta!
Dr. Julius
Neverauskas, 2018 109

110. Ar verta pradėti?
Geriausias laikas pasodinti medį
buvo prieš 25 metus.
Antras pagal gerumą laikas yra
dabar.
Nežinomas autorius
Dr. Julius Neverauskas, 2018 110

111. julius.neverauskas@psichoterapija.info
Dr. Julius Neverauskas, 2018 111