Recommended
Recommended
More Related Content
Similar to Bloga zinia ir mirties psichologija jga 201811
Similar to Bloga zinia ir mirties psichologija jga 201811 (20)
More from Karolina Butkevičiūtė
Bloga zinia ir mirties psichologija jga 201811
- 1. Bloga žinia ir mirties psichologija medicinoje Dr. Julius Neverauskas, 2018 julius.neverauskas@psichoterapija.info
- 2. Dr. Julius Neverauskas (g. 1961) • Gydytojas psichoterapeutas, gydytojas neurologas • 35 metai gydytojo darbo patirtis • 2011 – Dabar – LSMU podiplominių psichoterapijos studijų programų vadovas • 2015 - Dabar – Lietuvos Įsisąmoninimu grįstos psichologijos asociacijos prezidentas • 2018 - išrinktas Lietuvos kognityvinės ir elgesio asociacijos prezidentas Dr. Julius Neverauskas, 2018 2
- 3. BLOGA ŽINIA MEDICINOJE • Siekiant padėti gydytojams, ypač onkologams, susitvarkyti su dideliu stresu bei įtampa pranešant pacientams išgirsti ir priimti žinią apie vėžio ligos diagnozę, buvo sukurtas 6 žingsnių protokolas, dar vadinamas SPIKES (Baile ir Buckman, 2000), skirtas pranešti blogą naujieną pacientui, sergančiam vėžiu. • Šis protokolas puikiai pritaikomas ir kitose susirgimų srityse, pavyzdžiui, psichikos ligomis sergantiesiems, jis ypač aktualu, kai reikia pranešti apie demenciją ar kitą psichinę ligą. • Kitas panašus blogos informacijos pateikimo modelis, rekomenduojamas psichikos sutrikimų turintiems pacientams vadinami „Calgary-Cambrige (CC) modelis“ (Kurtz ir kiti, 2005). Dr. Julius Neverauskas, 2018 3
- 4. BLOGA ŽINIA MEDICINOJE SPIKES PROTOKOLO ŽINGSNIAI • 1 žingsnis – SETTING UP. Suplanuoti pokalbį su pacientu. • 2 žingsnis – PERCEPTION. Įvertinti kaip pacientas suvokia dabartinę savo situaciją. • 3 žingsnis – INVITATION. Paciento sutikimas gauti informaciją. • 4 žingsnis. KNOWLEDGE. Žinių ir informacijos pacientui suteikimas. • 5 žingsnis – EMOTIONS. Empatiškas (dažnai tylus) paciento emocijų priėmimas. • 6 žingsnis – STRATEGY and SUMMARY. Strategija ir apibendrinimas. Dr. Julius Neverauskas, 2018 4
- 5. 1 žingsnis SUPLANUOTI POKALBĮ SU PACIENTU Pasirengimas pokalbiui: 1. Dar kartelį įsitikinkime informacijos tikslumu 2. Pasirenkite visam reakcijų spektrui 3. Turėkite planą ir žinokite gydymo bei pagalbos galimybes. Dr. Julius Neverauskas, 2018 5
- 6. 1 žingsnis SUPLANUOTI POKALBĮ SU PACIENTU Keletas naudingų patarimų, kurie padės pasiruošti pokalbiui su pacientu: • Intymesnė, ramesnė aplinka. Idealu pokalbių kambarys, bet tokio nesant šalia paciento lovos prieikite ramesniu metu, nesant kitiems pacientams palatoje ir pan. • Dauguma pacientų teigia, kad jie norėtų kad šalia jų blogos žinios atveju būtų šeimos narys. Reikėtų įsiklausyti į ligonio pasirinkimą konkrečiu atveju. • Atsisėskite šalia. Tai daugiau atpalaiduos pacientą ir parodys, kad jūs niekur neskubate. Kai atsisėdate, pasistenkite, kad tarp jūsų ir pacientų nebūtų jokių barjerų. Jeigu prieš tai pacientą dar apžiūrėjote ligonį, pirmiausia leiskite jam apsirengti, o tik po to kalbėkite. • Užmegzkite su pacientu aktyvų ryšį, palaikykite akių kontaktą. Jeigu pacientui priimtina, galite prilaikyti laikyti jį už rankos ar pan. • Jeigu jūsų laikas labai ribotas, stenkitės valdyti pokalbio laiką, kartu skirdami jo kiek galima daugiau paciento išklausymui. Informuokite ligonį iš pradžių kokie yra jūsų laiko apribojimai. Dr. Julius Neverauskas, 2018 6
- 7. 2 žingsnis Įvertinkite paciento situacijos suvokimą • Prieš pasakant informaciją apie pačią diagnozę bandykite išsiklausti ką pacientas jau žino apie savo ligą, situaciją, kiek realiai jis priima jos rimtumą. Ypač tai aktualu šeimos gydytojams, pas kuriuos pacientai grįžta iš antrinio lygio gydytojo su diagnoze, bet nežino, kiek ir kokios informacijos pacientui buvo suteikta. • Klausimai galėtų skambėti, pavyzdžiui, „Kas jums jau žinoma ar buvo sakyta kitų apie jūsų ligos būklę?“, „kaip manote kodėl jums buvo atliktas MRT tyrimas?“. • Remiantis gauta iš paciento informacija galite patikslinti galimai išsakytus jo netikslumus arba pritaikyti jūsų turimą informaciją jau prie žinomų faktų. Dr. Julius Neverauskas, 2018 7
- 8. 2 žingsnis Įvertinkite paciento situacijos suvokimą • Niekada neskubėkite! Gauta informacija taip pat padės jums supranti ar pacientas yra linkęs neigti savo ligą, pavyzdžiui, gal jis praleidžia svarbius neigiamus faktus, turi nerealius lūkesčius, neįvertina ligos rimtumo ir pan. • Atkreipkite dėmesį ne tik į tai ką pacientas sako, bet kaip jis gestikuliuoja kalbėdamas, kokią kūno kalbą naudoja. Galbūt už vizualios drąsios išorės slepiasi daug nerimo ir baimės? • Jūs neturite teisti, vertinti, pakeisti ar kitaip „pagerinti“ paciento supratimą. • Jūsų tikslas geriau suprasti patį ligonį, kad geriau jam galėtumėte padėti. Dr. Julius Neverauskas, 2018 8
- 9. 3 žingsnis Paciento sutikimas gauti informaciją • Tikslas – sužinoti kiek iš tikrųjų pacientas nori žinoti apie savo ligą. • Šiuo metu tarp gydytojų yra taikoma praktika, kad pacientui tiesiai ir aiškiai viskas paaiškinama, neslepiami nuo jo jokie faktai. Gydytojai turi šią informaciją atskleisti, net jeigu yra tikimybę, kad tai neigiamai paveiks paciento emocijas. Todėl prieš pateikiant neigiamą informaciją labai svarbu kaip jis ją priims ir psichologiškai prie situacijos prisitaikys. • Tyrimai rodo, kad apie 50-90 proc. ligonių (bet ne visi), ypač kuriems diagnozuotas vėžys, nori žinoti visą informaciją, susijusią su jų liga, t.y. tyrimai, prognozės, galimas gydymas ir pan. • Nežinoti, kas jam yra, arba žinoti informaciją tik iki tam tikro lygio, yra pamatinė paciento teisė. Ligoniui pasakius, kad jis nenori smulkiai visko žinoti kas jam yra, visada reikia paklausti, ką iš artimųjų jis norėtų informuoti. Aišku, gali būti, kad asmuo gali norėti, kad niekas apie tai nežinotų. • Jūs turėtumėte tiesiog paciento pasiklausti kiek jis nori žinoti apie gydymo eigą, kiek detaliai norėtų, kad gydymo rezultatai butų jam pateikti. Klausimas galėtų skambėti ir taip „Kiek jūs norėtume žinoti visus diagnozės ir gydymo niuansus?, „Ar norite, kad aš labai smulkiai paaiškinčiau diagnozę ir gydymo eigą?“. Jeigu pacientas nenori žinoti visų smulkmenų, pasiūlykite pagalvoti apie tai ateityje, o detales aptarkite su ligonio artimaisiais. Dr. Julius Neverauskas, 2018 9
- 10. 4 žingsnis Žinių ir informacijos pacientui suteikimas • Pirmiausia apsibrėžkite konsultacijos tikslus, kurie galėtų atrodyti taip – DIAGNOZĖ-GYDYMO PLANAS-PROGNOZĖ-PALAIKYMAS. • Pasitikrinkite ar jūsų tikslai sutampa su paciento. Kartais gydytojai su viltimi planuoja gydymą ir tikisi sulaukti optimistiško jo plano palaikymo iš paciento, tačiau visai neaišku kaip šoko būsenoje nuo gautos žinios reaguos pacientas. Gydytojais turi suprasti, kad pacientas gali ir atmesti pasiūlytą gydymo planą bei labai audringai sureaguoti į praneštą naujieną. • Todėl, prieš patiekiant informaciją perspėkite, paruoškite ligonį apie turimas blogas naujienas, tai šiek tiek sušvelnins šoką, padės apsiprasti su turima informacija ir suvokti kas atsitiko. Perspėjimas, paruošimas – tai vienas ar keli sakiniai, pasakomi prieš pačią diagnozę. Jie gali skambėti taip: „Deja, žinios nėra geros...“, „Mes gavome rezultatus, deja, bet jie nėra tokie kokių norėtume...“, „Turiu jums pasakyti blogą naujieną....“, „Labai gaila, bet žinios yra blogos...“ ir pan. • Toliau trumpai ir aiškiai pasakoma diagnozė, neslepiant ir tiksliai nurodant, kas žmogui yra arba kokia liga įtariama. Suteikiant grynai medicininę informaciją, stenkitės naudoti paprastesnius, labiau suprantamus terminus. Pavyzdžiui, vietoje „metastazės“ sakykite „paplitimas“ arba vietoje „biopsija“ „audinių pavyzdys tyrimams“ ir pan. Venkite perdėto neaiškumo, pavyzdžiui, sakydami „Jūsų vėžys labai blogas ir jeigu tuoj pat nesigydysite, numirsite...“. Tai tik padidins paciento vienišumo jausmą, sukels į jus nukreiptą pyktį. Dr. Julius Neverauskas, 2018 10
- 11. 4 žingsnis Žinių ir informacijos pacientui suteikimas • Pranešę diagnozę padarykite pauzę. Turi praeiti bent kelios minutės kol ištiktas šoko žmogus šiek tiek nurims ir bus galima tęsti pokalbį. Informaciją dozuokite mažomis porcijomis ir vis pasitikrinkite ar pacientas viską, ką jūs sakote, supranta. Jeigu prognozė tikrai prasta, venkite tokių frazių kaip „mes nieko jums nebegalime padėti“, nes galite turėti kartu kitų svarbių tikslų, tokių kaip, skausmo slopinimas, ligos simptomų sušvelninimas ir pan. • Pacientai gali ypač jautriai sureaguoti į rekomenduojamą priešvėžinio gydymo nutraukimą, kai toks gydymas nebepadeda arba vaistai per daug toksiškai veikia organizmą nei jis gali pakelti. Šiais atvejais rekomenduojama tiesiais ir aiškiai bei atvirai, nepagrąžinant viską sakyti, nes ligonio arba jo artimųjų reikalavimu toliau vartojami vaistai arba taikomas gydymas, gali tik patrumpinti paciento gyvenimą, kuris kitu atveju likusį gyvenimą galėtų panaudoti kitiems prioritetams. • Stebėkite paciento reakcijas, stenkitės, kad jis suprastų pateikiamus faktus, paprašykite jo savais žodžiais pakartotų jūsų suteiktą informaciją, dar kartą pakartokite svarbiausius punktus, jeigu reikia, naudokite diagramas, pateikite informaciją raštu ar kitomis informacijos perdavimo priemonėmis. Dr. Julius Neverauskas, 2018 11
- 12. 5 žingsnis Empatiškai priimti paciento emocijas • Tinkamai reaguoti ir atlaikyti pacientų emocijas yra vienas didžiausių iššūkių gydytojui pranešant blogas naujienas. Pacientų emocinės reakcijos gali svyruoti nuo netikėjimo jumis, verkimo, neigimo ir pykčio. Išgirdus blogą diagnozę ištinka šokas, izoliacijos ir sielvarto jausmas. Tokioje situacijoje empatiškai reaguodami gydytojai galėtų pasiūlyti pagalbą ir parodyti solidarumą su pacientu. • Specialistui skiriama atsakomybė, vengiant komandų („nusiraminkite“) ir netinkamo guodimo („viskas bus gerai“) pabūti su pacientu šiuo sunkiu periodu ir ramiai paaiškinti, kokie tolesni veiksmai yra būtini. Empatišką reakciją sudaro tokie keturi žingsniai: • Pirmiausia, stebėkite paciento reakcijas. • Antra, atvirais klausimais paskatinkite pacientą įvardinti jaučiamas emocijas. Dr. Julius Neverauskas, 2018 12
- 13. 5 žingsnis Empatiškai priimti paciento emocijas • Trečia, nustatykite emocijų priežastis. Žinoma tai dažniausiai susiję su bloga žinia, tačiau jeigu nesate tuo tikri – pasitikslinkite. • Ketvirta, ko kurio laiko, kai jau pacientas išreiškė savo emocijas, leiskite pacientui suprasti, kad jūs suprantate, kad jis tikėjote geresnio atsakymo ir, kad jūs labai norėjote, kad jis toks ir būtų, bet... • Gali pasitaikyti, kad pacientas tylės ir jūs negalėsite suprasti jo reakcijos į išgristą naujieną arba emocija bus tiesiog pyktis, vis tiek pabandykite užjaučiančiai sureaguoti. Galite pasakyti, pavyzdžiui, „Matau, kad žinia jus nuliūdino, pribloškė...“ ir pan. Bet kuriuo atveju, parodykite palaikymą ir supratimą paciento atžvilgiu. Prireikus galite palaikyti už rankos arba apkabinti. Tyrimai rodo, kad pacientai, gydytojų onkologų dėmesį sunkioje situacijoje priima kaip didžiausią psichologinę pagalbą. Tai sumažina ligonių izoliaciją, didina solidarumo jausmą ir leidžia tikėtis „normalios“ pacientų reakcijos blogos diagnozės atvejais. Dr. Julius Neverauskas, 2018 13
- 14. 6 žingsnis Strategija ir apibendrinimas • Pacientai, kurie turi aiškių ateities planų, jaučia mažiau nerimo ir abejonių. Prieš pradedant diskusijas apie tolimesnius veiksmus labai svarbu pasiklausti paciento ar jis pasiruošęs tokiai diskusijai. Gydymo galimybių pacientui pristatymas, kai jis pasiruošęs tai išgirsti, parodo, kad gydytojui svarbūs jo norai. Šios atsakomybės pasidalinimas kartu su pacientu gydytojui emociškai padeda ateityje, ypač jeigu pasirinktas gydymas būna neefektyvus. Medikai paprastai jaučiasi labai nejaukiai aptardami prognozes ir galimus gydymo variantus su pacientu, jeigu turima informacija ir jų nedžiugina. Tai susiję su neigiamomis patirtimis praeityje, nežinojimo ko tikisi ligonis, baime sužlugdyti paciento viltis, susidūrus su nesustabdoma liga, jausmas, kad dar nesate pasiruošę susidurti su jautria paciento reakcija ar susierzinimu, dėl buvusio per didelio optimizmo paciento ligos atveju. Dr. Julius Neverauskas, 2018 14
- 15. 6 žingsnis Strategija ir apibendrinimas Šį uždavinį gali palengvinti šioms elgesio strategijos: • Patikslinkite pacientui jau žinomus dalykus apie ligą ir jos gydymą įvairiose situacijose. Dauguma pacientų šiais laikais jau savarankiškai būna išsiaiškinę savo ligos rimtumą, galimas prognozes, bet patys dažnai bijo tiesiai paklausti gydytojo apie jų ligos gydymo galimybes, prognozes ar pasekmes. Išsiaiškinimas ką pacientas žino (2 SPIKES žingsnis) leidžia gydytojui suvokti kurioje vietoje esate ir ar galima pajudėti toliau. Kai pacientai turi nerealių lūkesčių, paprašymas jo papasakoti savo ligos istoriją dažniausiai atskleidžia baimes, nerimą ir kitas emocijos, kurios slypi po šiais lūkesčiais. Pacientas kartu su ligos gydymu gali sieti ir daugelį kitų problemų, pavyzdžiui, baimė prarasti darbą, nesugebėti pasirūpinti šeima, skausmas ir kentėjimas, nepatogumas, negalėjimas laisvai judėti ir pan. Asmuo išreiškęs savo nerimą galės geriau priimti savo ligos rimtumą. Kai pacientas tampa emociškai labai nusiminęs, parodykite jau daugiau atjautos, paguoskite ir išklausykite. • Visada galima ką nors padaryti, tam, kad padėti pacientui (skausmo kontrolė, rūpinimasis). Supratimas kokius kitus specifinius tikslus turi pacientas, pavyzdžiui, skausmo kontrolė, ir užtikrinimas, kad jis sulauks pačio geriausio įmanomo gydymo kartu su tolimesniu rūpesčiu, padeda gydytojui pamatyti, kad gydymo planas gali būti sėkmingai pasiektas. Tai gali labai nuraminti pacientus. Dr. Julius Neverauskas, 2018 15
- 16. Apibendrinant, specialistas turėtų: •Pademonstruoti, kad supranta problemas su kuriomis susiduria ar susidurs pacientas ateityje. •Parodyti kas yra įmanoma padaryti, o ko padaryti negalime. •Sudaryti gydymo planą arba strategiją bei ją paaiškinti ligoniui. Visada yra ką dar galima išbandyti, ypač kai nėra ką prarasti. •Pasiruošti blogiausiam ir tikėtis geriausio. Dr. Julius Neverauskas, 2018 16
- 17. Apibendrinant, specialistas turėtų: •Nustatyti koks tvarkymosi su iššūkiais ir problemomis elgesys yra būdingas pacientams. •Nustatyti galimus paciento palaikymo šaltinius ir įtraukite juos į gydymo planą. •Paskatinti pacientą užduoti klausimus. •Papasakoti ligoniui koks yra gydymo planas ir kas vyks kitame etape. Atminkite, pacientas tikrai nori jaustis, kad ir jis yra komandos dalis. Dr. Julius Neverauskas, 2018 17
- 18. Pacientui palikus pokalbio vietą: •Įsivertinkite savo jausmus, jeigu reikia nurimkite. •Su sekančiuoju klientu vėl elkitės jautriai, nes jis gali pasijusti atstumtu. •Tyrimai rodo, kad būtent Mindfulness praktikos padeda gydytojams sumažinti stresą ir įtampa (Alicia K. Morgans ir Lidia Schapira). Dr. Julius Neverauskas, 2018 18
- 20. MIRTIS 1996 m. priimtame ir 2013 m. pataisytame „Lietuvos Respublikos žmogaus audinių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatyme“ teigiama, kad „mirtis yra negrįžtama žmogaus organizmo, kaip visumos žūtis, arba negrįžtama galvos smegenų veiklos baigtis, rodanti, jog žmogus neegzistuoja kaip asmenybė, nors kai kurie jo organai bei organų sistemos dar veikia”.
- 21. MIRTIES PROBLEMOS AKTUALUMAS •Anot D. Reingold (2004) „mirties problema kelia nerimą visai žmonijai“. •Šios problemos esmė yra ne pati mirtis, bet žmonių reakcija į mirtį ir mirimą. •Mirimas – tai sudėtingas procesas, per kurį organizmas praranda savo gyvybingumą, tai perėjimo iš gyvybės į mirtį procesas.
- 22. MIRIMAS • Mirimas – tai neišvengiama, kaip neišvengiama pati mirtis, vidinio augimo galimybė. Netekties išgyvenimas – žiauri, likimo duota galimybė augti. • Mirštančiojo ir netekusiojo psichologijos bendrumas glūdi pačioje netekties esmėje: mirštantysis fiziškai praranda, o dvasiškai dažnai gali atrasti save ir po to palieka pasaulį. • Išgyvenantis netektį fiziškai praranda artimąjį, dvasiškai – dalelę savęs, bet lieka pasaulyje, ir vėl atranda save ir kitus naujai. Bet būna kad ir neatranda – kartais nuo sunkių išgyvenimų žmonės palūžta ir sustoja.
- 23. ŽMONIŲ REAKCIJA Į MIRTĮ •Jau nuo senų laikų pirmoji žmonių reakcija į mirtį buvo baimė. Šiais laikais žmonės taip pat į mirtį reaguoja su baime. •Mirtis vis dar yra nežinomybė. Niekas, kas numirė, nesugrįžo ir nepapasakojo kas yra mirtis. Žmogus natūraliai bijo to, ko nesupranta ir negali kontroliuoti.
- 24. ŽMONIŲ REAKCIJA Į MIRTĮ • Mirtis yra laikoma viena didžiausių krizių, kuri gali ištikti žmogų. • Mirtis yra krizinė situacija tiek pačiam mirštančiajam, tiek ir jo artimiesiems. • Patirtis ,,būti arti mirties‘‘ tai nėra tas pats, kas patirti mirtį. Negalime tiksliai sužinoti kas yra mirtis, todėl negalime aiškiai jos suprasti. Todėl negalime visiškai pašalinti mirties baimės. • Dažnai žmonių reakcija į mirtį yra vengimas. Mirtis nėra mėgstama pokalbių tema. Kai kalbama apie mirtį, dažniausiai vartojami akademiniai terminai.
- 25. ŽMONIŲ REAKCIJA Į MIRTĮ • Kalbėjimas apie mirtį asmeniniame lygyje sukelia diskomfortą. Daug lengviau yra kalbėti apie mirtį naudojant pvz. terminą ,,žmonės miršta‘‘, nei sakyti ,,kada nors aš mirsiu‘‘. • Pastarųjų 20 metų bėgyje buvo daug parašyta apie mirtį ir kaip mirštama. Tačiau, kiekviena mirtis yra unikali ir kiekvieno žmogaus patirtis yra unikali. Todėl esama ir prieinama medžiaga konkrečiam asmeniui gali būti nelabai vertinga. • Iš tikrųjų kai kurie patarimai net tampa prieštaringais, nes kiekvienas žmogus privalo pats įveikti savo sielvartą taip, kaip jam priimtina.
- 26. ŽMONIŲ REAKCIJA Į MIRTĮ • Mirtis yra laikoma viena didžiausių krizių, kuri gali ištikti žmogų. • Yra šešios santykio su artėjančia mirtimi stadijos: • neigimas, • pyktis, • derybos, • depresija, • susitaikymas, • viltis. • Santykio su mirtimi stadijas galima susieti su artimųjų išgyvenamais gedėjimo etapais.
- 27. MIRTIES BAIMĖ Žmonės labiausiai bijo akistatoje su mirtimi: 1. Mirimo proceso – baimė kentėti prieš mirtį. 2. Mirties momento – baimė netekti savikontrolės. 3. Pomirtinės būties – baimė to, kas bus po mirties: bausmės už nuodėmes, išėjimo į niekur.
- 28. GEDĖJIMAS •Gedėjimas yra tam tikras gyvenimo etapas, padedantis praradus tą, kurį mylėjome ir branginome. •Nėra vieno teisingo kelio išgyventi gedėjimą, kiekvienas jį patiriame skirtingai. •Gedėjimo trukmė gali būti labai įvairi – nuo kelių mėnesių iki metų, dviejų. •Labai svarbu leisti žmogui „išsigedėti tiek, kiek jam to reikia“.
- 29. GEDĖJIMAS •Gedėjimą lydi mūsų dvasinis netekties skausmas. •Jeigu fizinį skausmą galime išmatuoti skausmo skalėje, tai dvasinis skausmas yra be galo subjektyvus, o jį išgyvenančiam konkrečiam žmogui - realus. •Netekus artimo žmogaus skauda kiekvienam, taip, kaip gali jam skaudėti stipriausiai.
- 30. GEDĖJIMAS • Pirmąsias dvi savaites po artimojo mirties, žmogus dažniausiai dar ir nepradeda gedėti taip, kaip, atsivėrus sielvartui, gedės po laidotuvių dar vienus–dvejus metus. • Mirus artimajam, žmogus dar tik bando priimti tai, kas įvyko, jis užimtas laidotuvių organizavimu, pomirtinių reikalų tvarkymu. • Gedėjimas visu aštrumu prasideda po šių poros savaičių, kai visi aplinkiniai jau linkę pamiršti įvykusią netektį. Gyvenimas eina savo vaga, o netekusiajam joje tampa labai sunku išbūti ir išsilaikyti.
- 31. GEDĖJIMAS GALI BŪTI: Labai skausmingas, ypač kuris pasireiškia pirmajame etape. • Labai intensyvus, stiprus emocinis skausmas ir noras būti su prarastuoju asmeniu. • Daugybė anksčiau nepatirtų fizinių pojūčių, tokių kaip, širdies virpesiai, drugelių jausmas pilve, pykinimas, silpnumas. • Netektį patyręs asmuo gali jausti ir nerealumo jausmą, jį kankina įkyrios mintys, sunku susikoncentruoti ir užmaršumas. Visos šios reakcijos yra tikėtinos gedėjimo metu.
- 32. GEDĖJIMAS GALI BŪTI: Integruotas gedėjimas. Gedėjimo forma, kurios metu asmuo pamažu pradeda susitaikyti su realybe ir mirties faktu. Kartas nuo karto atranda malonių ir jį paguodžiančių dalykų gyvenime. • Integruotas gedėjimas nereiškia, kad mes pamirštame tą, kurį mylėjome, kad mums to netrūksta arba nebejaučiame liūdesio, kai galvojame apie jį. Tai reiškia, kad liūdnos mintys jau nėra visa apimančios ir darančios mus neįgaliais. Asmenys lieka kontakte su mirusiuoju, bet šis vaizdas taip įkyriai jiems nebetrukdo, jie gali užsiimti ir jau atrasti daugiau malonumų gyvenime. • Skausmingas gedėjimas gali dar sugrįžti, ypač prieš svarbius gyvenimo įvykius, pavyzdžiui, atostogų metu, gimtadienio arba kitų švenčių metu.
- 33. GEDĖJIMAS GALI BŪTI: Komplikuotas (patologinis) gedėjimas - tai užsitęsusi skausmingo gedėjimo forma, kuri užsitęsia ir nesibaigia natūraliu sielvarto įveikimu. • Yra netekusiųjų, kurie atrodo neliūdi ir nesielvartauja, kas paprastai būdinga visiems, išgyvenantiems netektį. Tai žmonės, kurie neneigia mirties fakto, bet neigia, slopina sielvarto jausmus. • Tai galima paaiškinti kaip nesąmoninga gynyba nuo skausmingų išgyvenimų, pavyzdžiui, stengiasi sunaikinti visus daiktus, primenančius mirusįjį. Vengiantis gedėjimo asmuo bėga nuo netekties jausmo, pavyzdžiui, pasineria į darbus, keliones ir pan. Vėliau ar anksčiau toks žmogus palūžta ir vėl sugrįžta prie skausmingo-komplikuoto gedėjimo būsenos.
- 34. KOMPLIKUOTAS GEDĖJIMAS Komplikuotas gedėjimas užsitęsia, o kartais, gali tęstis visą likusį gedinčiojo gyvenimą. Simptomai, įvardijami Bob Deits (1999) knygoje, rodantys, kad be pagalbos gedintysis neįveiks netekties krizės: • Jei ilgai, kelis mėnesius po netekties, negrįžta noras rūpintis savimi – pačiais būtiniausiais dalykais – maistu, poilsiu, miegu, higiena. • Kai nuolatos persekioja noras nusižudyti. Tik įvykus reikšmingai netekčiai, kartais nesinori gyventi be mirusiojo, gali atsirasti minčių ir apie savižudybę, tačiau paprastai jos greitai praeina. Tačiau jei taip neįvyko, ir noras nusižudyti stiprėja, gimsta planai kaip tai padaryti – būtina kuo greičiau ieškoti specialistų pagalbos. • Užsitęsia depresija – ji pasireiškia nuolatine, vienoda ir ilgai trunkančia sielvarto ir liūdesio reakcija į netektį.
- 35. KOMPLIKUOTAS GEDĖJIMAS • Netektis ilgai neigiama – jausmai, susiję su netektimi, neišgyvenami, apie mirusįjį kalbama kaip apie gyvą, jo daiktai neliečiami, iš jo kambario namuose daromas atminties memorialas, kuriame, neišbrisdamas iš praeities skausmo, užsidaro netekusysis. • Piktnaudžiaujama alkoholiu, raminamaisiais vaistais, vartojami kiti svaigalai. Taip pat jei pasireiškia nuolatinis polinkis persivalgyti ar nebevalgyti. • Atsiranda psichikos sutrikimų, pasireiškiančių nuolatiniu nerimu ir įtampa, nevaldomu nuolatiniu liūdesiu ir nesustabdomu verksmu, apatija, ryškiu interesų susiaurėjimu; jei atsiranda nuolatinės haliucinacijos ir keistos, neįprastos sveikam asmeniui.
- 36. GEDĖJIMAS GALI BŪTI: •Su tam tikro palengvėjimo jausmu... •Ne visi patiria gedėjimą, jeigu kas nors miršta. Kartais jeigu mirštantysis labai ilgai kankinosi, artimieji gali jausti palengvėjimą, kad pasibaigė abipusės kančios.
- 37. GEDĖJIMO CIKLAS • Šveicarijos psichiatrė dr. Elisabeth Kubler-Ross, kuri dirbo su mirštančiais pacientais, 1960-aisiais įvedė terminą ,,gedėjimo ciklas‘‘ (tiksliau turėtų būti „reakcijos į artėjančią mirtį“), nes pastebėjo, kad kiekvienas pacientas turėjo pereiti suvokimo apie neišvengiamą mirtį fazes.
- 38. GEDĖJIMO CIKLAS •Pirmoji reakcija yra šokas, sumišimas, nerealumo jausmas ir pasimetimas. •Antroji greitai prasidedanti fazė yra neigimas. Būdingos šiai fazei mintys yra: ,,Ne‘‘, „Taip negali būti“, ,,Man negali taip atsitikti‘‘. Žmonės šioje fazėje netiki mirties realumu, jie mąsto apie ją kaip apie baisų sapną.
- 39. GEDĖJIMO CIKLAS •Trečioji fazė yra pyktis. Pyktis dažniausiai buvo nukreipiamas į Dievą, gamtą, likimą, taip pat labai dažnai ir į šeimos narius ar kitus svarbius asmenis. •Ketvirtoji stadija yra derėjimasis. Pacientas dažniausiai viliasi, kad Dievas ar gamta jį išgydys ar prailgins gyvenimą, jeigu jis pasižadės pakeisti savo elgesį.
- 40. GEDĖJIMO CIKLAS •Penktoji stadija yra sielvartas. Dažniausiai tai yra ilgiausia ciklo stadija, jai būdinga nusivylimas, kaltė, depresija ir nuotaikų kaita. •Baigiamoji stadija yra priėmimas. Kai pasiekiama ši stadija, pacientas dažniausiai likusį laiką paskiria ,,namų sutvarkymui‘‘. Paciento nuotaikoje įsivyrauja ramybė. Mirtis jau neatrodo baisus įvykis.
- 41. GEDĖJIMO CIKLAS Panašus ,,gedėjimo ciklas‘‘ būdingas ir šeimos nariams ar draugams. Būtina atkreipti dėmesį, kad žmonės gedėjimo procesą pereina nebūtinai nuosekliai ir viena fazė nebūtinai seka paskui kitą. • Pirmoji fazė yra šokas. Pirmoji reakcija išgirdus, kad miršta mylimas žmogus yra ,,Ne‘‘. Žmogus tarsi aptirpsta. Kartais žmonės įvardija, kad gyvenimas pasidaro nerealus. • Antroji fazė yra neigimas. Mūsų visuomenė neigia mirtį. Net kalboje yra naudojami kiti žodžiai, pvz. vietoje ,,mirė‘‘ sakome ,,pasitraukė, mus paliko, iškeliavo anapilin‘‘. Mes norime paneigti, kad mirtis egzistuoja. Neigimo fazėje žmogus mano, kad tai nėra teisybė. Jis mano, kad tai tik blogas sapnas ir kai jis prabus, viskas bus gerai. Žmogus negali pagyti nuo sielvarto, kol nepereis šios fazės ir nepripažins mirties realybės.
- 42. GEDĖJIMO CIKLAS •Trečioji fazė yra pyktis. Kai protas pripažįsta mirties faktą, dažniausiai apima pyktis. Ir vėlgi, jis gali būti nukreiptas į Dievą (religingiems žmonėms šis jausmas sukelia kaltės jausmą prieš Visagalį), į gydytojus, į mediciną bendrai, kitus šeimos narius ar net į save (jeigu aš būčiau...). Ir vėl atsiranda kaltės jausmas. Pyktis gali būti nukreiptas į visą pasaulį. ,,Kaip kažkas gali rūpintis savo reikalais, kai nutiko tokia baisi tragedija?‘‘
- 43. GEDĖJIMO CIKLAS • Ketvirtoji fazė yra gedėjimas. Dažniausiai tai yra ilgiausia fazė. Ji gali tęstis mėnesius ar metus. Jos metu būdingas depresijos jausmas, pastovus kaltės pojūtis, fizinės ligos, vienatvė, panika, verkimo periodai, kurie gali pasireikšti be jokios konkrečios priežasties. • Penktoji fazė yra atsistatymas. Žodį ,,atsistatymas‘‘ vartoja ne visi, kadangi jų nuomone niekas negali ,,atsistatyti ‘‘ nuo mirties. Mirtis visam laikui pakeičia mūsų gyvenimą. Niekas jau nebus ,,viskas gerai‘‘. Nors su laiku mirties sukeltas skausmas sumažės, jis nepranyks. Visada ilgėsimės žmogaus, kurį mylėjome. Bet tuo pačiu sugebame atsigauti ir judėti toliau. Tai pastebima šioje fazėje.
- 44. GEDĖJIMO CIKLAS Gedėjimo ciklas pasižymi keliais ypatumais. 1. Pirmiausia, gedėjimo procesas yra per daug supaprastinamas. Fazės ir etapai persidengia. Pyktis gali apimti ir neišėjus iš neigimo stadijos. Realiame gyvenime gedėjimas nėra darnus ciklas. Kiekviena mirtis yra unikali, kiekvienas žmogus yra unikalus, todėl kiekvieno žmogaus reakcija yra unikali. 2. Gedėjimas iš tikrųjų nėra ciklas. Ciklas reiškia, kad žmogus sugrįžta prie to, ką vadiname ,,normaliu‘‘ gyvenimu, kuris buvo iki mirties. Tai nėra teisybė. Gyvenimas niekada nebus toks pats.
- 45. NORMALUS GEDĖJIMAS • Kiekvienas žmogus gedi savaip. • Gedėjimas yra procesas. Jis trunka ilgai ir nėra nustatyto modelio. • Gedėjimas net apibrėžiamas žodžiu ,,darbas‘‘. Žmogus privalo ,,dirbti‘‘ su savo sielvartu. Kiekvienas, kuris su tuo susidūrė, žino ką reiškia ,,darbas‘‘. • Gedėjimas sukelia skausmą. Kai kalbame apie gedėjimą ar sielvartą, skausmas yra labai realus.
- 46. NORMALUS GEDĖJIMAS • Kadangi gedėjimas yra skausmas, tai kaip žmogus gali pasveikti nuo fizinių sužalojimų, taip jis gali pasveikti nuo emocinių ir psichologinių žaizdų, kurios vadinamos gedėjimu. • Gedėjimas gali tapti fizinis. Gedėjimas gali sukelti daug realių fizinių ligų. Kartais gedėjimas prilyginimas svogūno lupimui: ,,lupi sluoksniais ir daug verki‘‘. • Gedėjimas yra labai asmeniškas. Kiekvienas privalo išgyti savaip ir per jam priimtiną laiką. Nėra stebuklingos datos kalendoriuje, nuo kurios sielvartas išnyks.
- 47. PATARIMAI GEDINČIAJAM Kadangi kiekvieno žmogaus reakcija į mirtį yra skirtinga, gali būti pateikti tik bendri patarimai žmogui, susidūrusiam su mirtimi. • Atsargiai priimkite patarimus. Kiekvienas norės jums patarti. Gal kažkas pasakys ,,nemėgink pabėgti nuo mirties išvykdamas į kelionę, nes nepadės‘‘. Kitas žmogus gal sakys ,,išvažiuok kur nors kelioms savaitėms‘‘. Žiūrėkite į patarimus kaip į rūpinimąsi jumis, bet darykite tai, kas jums pačiam atrodo teisinga ir tikite, kad tai suveiks. • Priimkite savo emocijas. Gali pasireikšti anksčiau paminėtos emocijos – panika, kaltė, pyktis ir daugybė kitų. Tai yra normalios reakcijos į mirtį.
- 48. PATARIMAI GEDINČIAJAM • Atleiskite kitiems. Bus daug žmonių, kurie sakys ,,Paskambink man, padėsiu kuo galiu‘‘. Ir jie tuoj pat grįš prie savo reikalų, lyg niekas nenutiko. Jie palieka jus gedėti vienumoje. Tikrai bus žmonių, kurių gyvenimas sugrįš į normalias vėžes daug greičiau, nei jums. Supraskite žmonių skirtumus ir priimkite tai. Jeigu pykstate, pasistenkite jiems atleisti. • Į banalius pasakymus žiūrėti kaip į nuoširdžią užuojautą. Pvz., yra melas, jeigu sako ,,Aš žinau, kaip tu jautiesi‘‘. Niekas nežino kaip jūs jaučiatės. Jums norisi šaukti, kad nėra tokia Dievo valia. Ir jeigu netekus vaiko, kas nors pasakytų, kad galite turėti kitą vaiką, tą žmogų norėsite net pasmaugti. Tačiau, priimkite tai, kad žmonės daro ką gali ir tik taip jie moka bandyti jumis pasirūpinti.
- 49. PATARIMAI GEDINČIAJAM • Mokykitės išreikšti savo emocijas ir darykite tai. Ne visi draugai gali gerai jaustis, jeigu norėsite pasikalbėti su jais apie mirtį ar savo jausmus. Būtų gerai susirasti žmogų, kuris išklausytų. Jeigu būtina, pasikalbėkite su dvasininku ar gydytoju. • Verkite kiek norite. Tikrai žinoma, kad ašaros ,,atpalaiduoja sielos gniaužtus‘‘. Jeigu norite, šaukite, kumščiuokite pagalvę. Viduje užspaustos emocijos yra nuodai. • Gedėkite taip, kaip norisi. Neleiskite kitiems nurodinėti, ką turėtumėte jausti.
- 50. PATARIMAI GEDINČIAJAM • Venkite alkoholio ir svaigalų. Jie nepagreitina proceso ir nesumažina skausmo, tik sukelia papildomų problemų. • Laikytis tinkamos mitybos. Valgykite sveikai ir nepamirškite pavalgyti, jeigu nejaučiate noro valgyti. • Pailsėkite kiek galite ir jums tinkamu būdu. • Užsiimkite rūpima veikla. Net įprastinė rutina padeda sugrįžti į gyvenimą. Išeikite pasivaikščioti, nueikite į filmą. Juokitės kai to norėsite ir leiskite sau nejausti dėl to kaltės. • Būti pasiruošę kliūtims ir iššūkiams. Gali atrodyti, kad jau įvyko pažanga ir staiga vėl atsiras verkimo priepuoliai. Viskas gerai, tai normalus reiškinys.
- 51. PATARIMAI GEDINČIAJAM •Vienintelis tikras gedėjimo ,,vaistas‘‘ yra laikas. Nors gedėjimas mūsų kultūroje dažniausiai užtrunka iki metų, tai gali trukti ir ilgiau. Nereikia laukti, kad jis praeis po 3 ar 6 mėnesių nors ir taip gali būti. •Susitikite su kitais žmonėmis. Lankykite savitarpio pagalbos grupes, ypač, jeigu įvyko savižudybė ar mirė vaikas. Niekas tiksliai nežino kaip jaučiatės, bet kitiems žmonėms irgi nutinka panašūs atvejai. Jie gali būti didžiulė parama ir palaikymas.
- 52. LIGUISTAS GEDĖJIMAS Gali atrodyti, kad tai ką patiriate jūs ar gedintys jūsų artimieji rodo psichinę ligą. Taip būna retai. Pateiksime požymius, kurie gali rodyti, kad gedėjimas tampa liguistas ir patartina kreiptis į specialistą. • Atsirandančios, bet nedominuojančios mintys apie savižudybę yra normalu. Rimti svarstymai ar savižudybės planavimas nėra normalu. • Normalu jausti beviltiškumą. Bet jeigu tai tęsiasi savaites ar mėnesius ir niekas nesikeičia, reiktų kreiptis pagalbos. Gyvenimas yra vertas, kad gyventume.
- 53. LIGUISTAS GEDĖJIMAS • Liūdesys yra normalu, depresija, kuri tęsiasi savaites ar mėnesius ir nėra jokio pagerėjimo nenormalu. • Normalu yra kartais įsivaizduoti, kad matai ar girdi mirusįjį. Tačiau, jeigu tokie atvejai tęsiasi ir tampa dominuojančiais, patartina kreiptis į specialistą. • Normalu atidėlioti ir delsti sutvarkyti ar kitiems atiduoti mirusiojo drabužius, daiktus. Tačiau, noras išlaikyti jo kambarį ,,koks buvo‘‘ visam laikui yra mirties neigimo ženklas. Tokioje aplinkoje negalima išgyti.
- 54. BENDRAVIMAS SU MIRUSIOJO ARTIMAISIAIS. SVARBIAUSI ASPEKTAI.
- 55. Pranešimas apie artimojo mirtį • Pranešimas žmogui apie jo artimojo mirtį yra užduotis, sukelianti labai didelį stresą ir susijaudinimą, tiek pačiam pranešančiajam, tiek informaciją gaunančiajam. Kad ir kaip šią žinią perduosime, ypač staigios mirties atveju, artimieji neišvengiami bus ištikti šoko. • Toliau pateikiami patarimai padės sušvelninti pranešimo skausmą ir jį lengviau priimti, išgyventi netektį ir sielvartą bei lengviau priimti naują gyvenimo etapą.
- 56. Pranešimui apie mirtį reikia pasiruošti • Informacijos surinkimas. Reikia stengtis kiek galima labai sušvelninti žinią apie mirtį ir pasiruošti morališkai tam pačiam. Pirmiausia surinkite visą įmanomą informaciją apie žinią, kurią turite perteikti. Peržiūrėkite visus svarbius faktus. Patikrinkite ar tikrai žinote visą informaciją, kuri yra prieinama. Apgalvokite, kokia galėtų būti prieinama pagalba asmeniui/šeimai, po blogosios naujienos pranešimo, t.y. draugai, artimieji, gydytojai ir pan., ypač jeigu žinia pranešama telefonu.
- 57. Pranešimui apie mirtį reikia pasiruošti • Pranešimo aplinka. Aplinka, kurioje pranešate apie įvykį, turėtų būti kiek galima labiau atpalaiduojant ir kelianti mažiau streso, intymesnė. Pavyzdžiui, nerekomenduojama to daryti tiesioginėje ligoninės aplinkoje. Galbūt galima rasti erdvią patalpą, pavyzdžiui, posėdžių kambarį arba didelį erdvų darbo kabinetą, kuriame būti pakankamai kėdžių susėsti visiems artimiesiems, o po žinios jie galėtų čia šiek tiek praleisti laiko kartu. Beje, visada prieš pranešant žinią verta paprašyti asmens atsisėsti, ir tą būtina padaryti pranešant telefonu.
- 58. Pranešimui apie mirtį reikia pasiruošti • Emocinis nusiteikimas prieš paskelbiant skaudžią žinią. Pagalvokite apie savo jausmus, suvokite, kad niekas nenori pranešti blogų žinių, ypač susijusių su mirtimi. Įsivaizduokite, kad jūs esate tas žmogaus, kuris turi išgirsti blogąją naujieną. Kokią informaciją jūs norėtumėte išgristi? Kaip norėtumėte, kad informacija būtų pateikta jūsų atveju? Žinoma, neįsijauskite per daug, atminkite, kad vis tik tai atsitiko ne su jumis. Aiškiai numatykite ką ir kaip sakysite. Pasakę žinią nebijokite parodyti ir savo jausmų bei emocijų, žmonės bus dėkingi už jūsų nuoširdumą, užuojautą ir rūpestį. Ši akimirka jiems yra labai svarbi, ji išlieka visą gyvenimą.
- 59. Pranešimui apie mirtį reikia pasiruošti • Informacijos apie nelaimę pateikimas. Žinią stenkitės pranešti jautriai, empatiškai. Neskubėkite, skirkite tam tiek laiko, kiek prireikia. Visada geriausia žinią apie netektį pranešti tiesiogiai, žiūrėkite asmeniui į akis, nes matydami žmogaus reakcijas galėsite suteikti jam būtiną pagalbą ir paramą. Vis tik kartais tai tenka padaryti ir telefonu, todėl prieš pranešdami paprašykite klausančio jus asmens atsisėsti. Pranešus galite susidurti su įvairiomis kito asmens reakcijomis, tokiomis, kaip neigimas, jūsų apkaltinimas meluojant, fizinėmis reakcijomis, tokiomis kaip alpimas, isterijos priepuolis ir pan. Pasirūpinkite, kad po ranka turėtumėte servetėlių, išklausęs blogą žinią asmuo gali norėti ko nors atsigerti, pavyzdžiui, vandens arba arbatos atsigėrimas gali palengvinti įtampą. Sužinojęs naujienas asmuo gali norėti paskambinti kitiems, pasirūpinkite, kad šalia būtų klausančiojo telefonas.
- 60. Pranešimui apie mirtį reikia pasiruošti • Informacijos apie netektį iškomunikavimas. Sakykite tik tiesą, aiškiai, suprantamai ir pakankamai lėtai, kad ištikti šoko asmenys jus suprastų, nešvelninkite situacijos. išsakydami žinią venkite eufemizmų (dviprasmybių), tokių kaip „mes praradome jį“, metaforų ar žargono kalbos (tai ypač aktualu medicinos specialistams). Medicinos personalui gali kilti problema, sprendžiant ar sakyti tiesą artimajam telefonu ar geriau to nedaryti, bet paprašyti atvykti į vietą. Tyrimai rodo, kad jeigu tik yra galimybė apie įvykį geriau pranešti asmeniui tiesiai, nes kalbant telefonui jam gali prireikti neatidėliotinos pagalbos. Net melavimas šioje situacijos būtų etiškai pateisinamas. Tačiau jeigu tokios galimybės nėra, o asmuo klausia tiesiai, reikia ir atsakyti tiesiai. Jeigu skambinate į mobilųjį telefoną, prieš sakant žinią, įsitikinkite, kad asmuo yra saugioje vietoje, pavyzdžiui, nevairuoja automobilio ir pan. Keletą kartų tiesiai pakartokite žodžius „mirė“ arba „mirtis“. Kalbą pradėti galite su „įspėjama pastaba“ paruošiančia blogai žiniai, pavyzdžiui „Labai nemalonu ir gaila, bet turiu blogų žinių“, „Deja, naujienos nėra geros“, „Man labai gaila , bet...“ ir pan. Kalbėdami darykite pauzes, informaciją pateikite dozuotai, suteikdami kitiems laiko ją apmąstyti ar užduoti jums papildomus klausimus.
- 61. Pranešimui apie mirtį reikia pasiruošti • Kantriai, jautriai ir dėmesingai atsakykite į jums užduodamus klausimus. Būkite dėmesingas atsakydamas į jums užduodamus klausimus ir visada pasitikrinkite ar klausiantysis jus teisingai suprato, parašykite pakartoti, perfrazuoti savais žodžiais ką išgirdo iš jūsų. Fakto pakartojimas padės žmogui įsisąmoninti išgirstą informaciją bei geriau suvokti realybę. Jeigu nežinote atsakymo į jums užduotą klausimą – tiesiai ir pasakykite, kad „Deja, aš nežinau...“ . Atlikti tyrimai su netektį patyrusiais asmenimis rodo, kad jiems labai svarbu, kad asmuo, kuris pranešė apie artimojo mirtį, buvo empatiškas ar ne. Vieno iš atlikto tyrimo metu, dauguma respondentų teigė, kad daug daugiau empatijos pajuto iš policijos atstovo, panešant apie netektį, nei iš gydytojo arba kito medicinos personalo. Kai žmogus nedalyvauja mirštant artimajam, į atmintį įsirėžia pranešimo apie mirtį momentas. Netekusysis tokiais atvejais beveik visuomet siekia sužinoti – kaip mirė artimasis, ar jam skaudėjo, ar jis kankinosi, ką prieš mirtį jautė, ką kalbėjo? Šios informacijos vėliau ar anksčiau reikia kiekvienam žmogui, nes ji padeda praeiti, išgyventi vieną iš netekties etapų – artimojo mirties momentą.
- 62. Pranešimui apie mirtį reikia pasiruošti • Laba svarbi yra ir jūsų kūno kalba. Patariama kalbėti atsisėdus, nesukryžiuoti rankų prieš save, žiūrėti pašnekovui tiesiai į akis. Atsargiai su fiziniais prisilietimais! Tyrimai rodo, kad 30 proc. besiklausančiųjų nenorėjo, kad juos laikytų už rankos, o 17 proc. to kaip tik norėjo. Tačiau tyrėjai pastebėjo, dauguma tų, kurie nenorėjo būti liečiami, buvo vyrai. Vis tik kito tyrimo duomenys parodė, kad daugumai staiga mirusiojo žmogaus artimųjų padėjo palaikantis prisilietimas ar kiti atjautos jiems parodymo ženklai.
- 63. Pranešimui apie mirtį reikia pasiruošti • Mirtis ir formalumai. Medicinos arba laidotuvių namų personalui labai svarbu šeimos nariams, ypač jeigu tai pirmoji tokia netektis) atidžiai paaiškinti visus formalumus, kuriuos reikia sutvarkyti artimiausiu metu, pavyzdžiui, mirties fakto registracija, mirties liudijimo išėmimas, finansinės paramos gavimas ir pan. Yra manoma, kad tas momentas kai artimasis turi rūpintis su laidotuvėmis susijusiais reikalais šiek tiek sumažina galvojimą apie netektį laidotuvių laikotarpiu ir jis praeina sklandžiau.
- 64. Pranešimui apie mirtį reikia pasiruošti • Atsisveikinimas su mirusiuoju. Jeigu mirties faktas įvyko ligoninėje medicinos personalus pranešę apie tai artimiesiems, turėtų pasiūlyti jiems šiek tiek praleisti šalia išėjusiojo žmogaus kūno, pakalbėti, atsisveikinti su juo, ypač jeigu jų nebuvo šalia mirties atveju. Jeigu šeimos narių nebuvo šalia mirštančiojo, jie vėliau gali jausti kaltę, kad paliko mirtį vieną, kad negalėjo pasakyti „sudie“. Todėl vėliau juos medicinos personalas turėtų padrąsinti praleisti tiek laiko šalia, kiek jiems reikia. Paprastai jie jaučiasi nejaukiai, nes jaučia, kad žmogaus, kurį jie mylėjo, jo kūnas jiems nebepriklauso. Šis atsisveikinimas yra labai svarbus sklandžiam gedėjimo procesui vykti. Jeigu artimieji turi galimybę pabūti su ligoniu paskutines jo gyvenimo akimirkas, reikia juos labai padrąsinti jas praleisti kartu su išeinančiuoju.
- 65. Artimųjų atsakas į skaudžią žinią • Reikia suprasti, kad asmenis, sulaukusios blogos žinios gali ištikti šokas, o jį lydi įvairios emocinės reakcijos, tokios kaip, ašaros, nerimas, bejėgiškumas, pyktis ar baimė. Asmuo gali viską neigti, kaltinti kitus, netikėti tuo, ką jūs sakote, taip pat gali pasireikšti fizinės reakcijos, tokios kaip dezorientacija, alpimas, sustingimas ir pan. Šios reakcijos yra visiškai normalios tokioje situacijoje ir labai svarbu jūsų reakcija ir jas. Jautriai išklauskite kitą asmenį, bandydami suprasti tai, ką jaučia praradęs artimąjį žmogus, paskatinkite asmenį kalbėti, išreikšti savo emocijas.
- 66. Artimųjų atsakas į skaudžią žinią • Duokite laiko žmogui išsikalbėti, išsakyti visas emocijas, kurias jis jaučia. • Patvirtinkite, kad jūs suprantate, kaip jis jaučiasi ir kad yra visiškai normalu jaustis šias emocijas dabar. Patikinkite, kad jūs patys tokioje situacijoje taip jaustumėtės. • Jeigu matote, kad tai padės, palieskite arba apkabinkite žmogų. • Neskubinkite žmogaus, tegul žmogus išveikia savo emocijas, tai padės jam išgyventi sunkų periodą ir vėliau priimti sprendimus ir suplanuoti tolimesnius veiksmus. • Patvirtinkite, kad visada gali kreiptis į jus pagalbos, nėra paliktas likimo valiai. Suteikite duomenis kaip jus rasti.
- 67. Artimųjų atsakas į skaudžią žinią •Žuvus vaikui, rekomenduojama pirmiausias pranešti vienam iš tėvų, o po to, jeigu reikia, pasiūlyti pranešti ir kitam tėvui. Jeigu žinią pranešame vaikams, pirmiausia reikia pranešti kažkam iš suaugusiųjų, atsakingų už vaiką. Jis turėtų nuspręsti kaip kalbėti su vaiku, jis geriausiai jį pažįsta. Psichologai pataria vaikams stengtis viską sakyti tiesiai, sąžiningai ir kalbėti jiems suprantamais terminais.
- 68. Kaip susitvarkyti su „blogą žinią“ išgirdusio žmogaus pykčiu • Pyktis yra visiškai natūrali, tačiau galimai destruktyvi reakcija sužinojus „blogą žinią“. • Pyktį natūraliai sukelia mintis „Nėra taip, kaip aš norėčiau, kad būtų“. • Pyktis gali būti nukreiptas skirtingomis kryptimis: • Į save • Į kitus žmones • Į pasaulį arba aukštesniąsias jėgas • Pyktis gali sukelti neracionalų, neadaptyvų ar net destrukcinį elgesį, pereiti į depresiją ar liguistą atsitraukimą.
- 69. Tvarkantis su pykčiu gali padėti žemiau aprašytos intervencijos: • Aktyviai, reflektyviai klausykitės pykstančio žmogaus, stenkitės suprasti jo situaciją, pykčio priežastį ir parodykite tai. • Įvardinkite emociją ir validizuokite ją „Suprantu, kad pykstate, tai visiškai suprantama“ . • Pripažinkite asmens teisę pyktį, taip sustiprinsite aljansą. • Nereaguokite simetriškai. Pyktis dažnai sukelia pyktį. Atsisakykite taip reaguoti. • Aiškinkitės. Pabandykite klausti kas būtent sukelia nerimą ar pyktį. Išsiaiškinkite ko būtent asmuo bijo ar nenori, kad taip būtų. Tai padeda pykstančiam žmogui decentruotis ir reguliuoti savo emocijas.
- 70. Tvarkantis su pykčiu gali padėti žemiau aprašytos intervencijos: • Rodykite empatiją. Parafrazuokite tai ką sako pykstantis žmogus, užduokite sukonkretinančius klausimus, taip parodysite, kad suprantate ir priimate jį ir jo emocijas. • Bandykite pasiaiškinti tvarkymosi su problema galimybes. Klausimų forma pasiaiškinkite ar asmuo turi planų kaip susitvarkyti su problema ir ar žino, kad emocines reakcijas taip pat galima tvarkyti pasitelkiant profesionalus. • Pyktis turi daug energijos, pasistenkite ją išnaudoti geram atpažindami, validizuodami, mobilizuodami ir modifikuodami jį.
- 71. Kaip bendrauti su gedinčiu žmogumi • Nebijokite aplankyti gedinčio žmogaus. • Kai žmogui yra labai sunku, jis gedi, jau pats faktas, kad jį aplankysite, bus labai svarbus. • Gerbkite žmogaus gedėjimo kelią. • Nėra teisingo ar neteisingo būdo išgyventi sielvartą. Visi esame skirtingi, o kančią taip pat priimame skirtingai, supraskime ir gerbkime tai. • Būkite geru klausytoju. • Būkite kartu su kenčiančiuoju ir išklausykite jį. Klausykite kantriai, jautriai bet kartu aktyviai, girdėkite ką sako, atsiliepkite į tai kas rūpi ar skauda kenčiančiajam.
- 72. Kaip bendrauti su gedinčiu žmogumi • Daugiau klausykite mažiau kalbėkite. • Dažnai labai daug kalbame žmogui, kuris kenčia, nes norime jam padėti. Bet galime leisti sau patylėti ir nesistenkime pakeisti žmogaus ar jo jausmų, leiskime jam išreikšti emocijas ir taip palengvinti savo kentėjimą. • Priimkite nuotaikos pasikeitimus. • Supraskite, kad gedintį žmogų per trumpą laiką gali aplankyti tiek pakili, tiek liūdna nuotaika. • Tai normalus gedėjimo proceso etapas. • Nesistenkite sustabdyti kito ašarų. • Tiesiog švelniai prisileiskite, apkabinkite, parodykite, kad esate čia ir esant reikalui galite padėti.
- 73. Kaip bendrauti su gedinčiu žmogumi • Nesistenkite skubėti patarinėti gedinčiajam ar duoti rekomendacijų, • pavyzdžiui, pasakyti, kad viskas bus gerai arba viskas praeis, užsimirš ir pan. Jos gali tik paskatinti asmenį pasijusti dar blogiau. Tiesiog leiskite gedinčiajam suprasti, kad jūs suvokiate jo praradimą ir galite įsivaizduoti jo skausmą. • Nelyginkite, nes palyginimai veda į neviltį. • Kai darome palyginimus, dažniausiai sumenkiname tai, ką teko išgyventi kitam žmogui, sumenkiname ir tai, ką teko pačiam išgyventi. Kiekviena netektis yra labai svarbi ją išgyvenančiam žmogui. Jis yra vertas, kad gerbtume jo gedėjimą.
- 74. Kaip bendrauti su gedinčiu žmogumi • Vertinkite visus jausmus. • Mes nepasirenkame jausmų. Leiskime gedinčiajam išliūdėti, išpykti ar patirti kitus jausmus, taip parodysime jam savo supratimą ir empatiją, ko galbūt labiausiai ir reikia. • Prašykite leidimo. • Geriausia visais atvejais atsiklausti, ar galiu patarti, pasakyti savo nuomonę, pasidalinti istorija ir net apkabinti. Jeigu pasakysite ,, Ar nori sužinoti mano nuomonę?“, „Gal padės mano apkabinimas?“, „Ar galiu papasakoti istoriją, kuri man atrodo svarbi?‘‘ arba ,,Ar nori, kad išklausyčiau ar nori mano patarimo?‘‘. Žmogus turės pasirinkimą ir galimybę gauti tai, ko jam dabar labai reikia.
- 75. Kaip bendrauti su gedinčiu žmogumi • Parodykite dėmesį. • Paskambinkite, pasiteiraukite kaip sekasi, nuolat parodykite dėmesį. Tai padės jam suprasti, kad jis ne vienas ir sumažins vienišumo jausmą. Nuolat duokite ženklus, kad nepamiršote draugo. • Gedėjimas yra buvimo žmogumi dalis. • Gedėjimas atsiranda dėl įvairiausio praradimo (mirtis, skyrybos, nesėkmės, pereinamasis laikotarpis, vedybos, sveikatos sutrikimas ir kt.). Kuo labiau leidžiame žmogui suprasti, kad yra normalu jausti žmogiškąsias emocijas, tuo lengviau jie gali tas emocijas išgyventi.
- 76. Kaip bendrauti su gedinčiu žmogumi • Būkite su patiriančiu gedėjimą žmogumi dėl to žmogaus. • Jeigu kada nors patyrėte asmeninę krizę, žinote, kad draugų ir artimųjų palaikymas ir supratimas gali būti kaip šviesos spindulys. Jeigu draugas gedi, yra galimybė suteikti jam neįkainojamą paramą. • Klausykitės ir priimkite. • Gedintis žmogus nori būti išgirstas. Priėmimas reiškia paprastą parodymą, kad supratote, ką jums pasakė. Pvz., galima pasakyti, kad tai ir jums pačiam labai skaudu.
- 77. Kaip bendrauti su gedinčiu žmogumi • Nevenkite kalbėti apie mirusįjį, • kartas nuo karto pasiteiraukite kaip jaučiatės dabar, kaip jo nebėra šalia. • Nebijokite kalboje ar pasakojimuose vartoti mirusiojo vardą. • Padėkite susitvarkyti su buitiniais rūpesčiais. • Pirmąsias dienas patyręs šoką dėl artimojo žmogaus mirties, greičiausiai negalės atlikti kasdieninių ruošos darbų, pavyzdžiui, pasigaminti valgyti. O ir valgyti jam gali būti sudėtinga net fiziškai. Pasisiūlykite jam padėti, pagaminkite maistą mažomis porcijomis, pasiūlykite maisto gedinčiajam, esant reikalui – pamaitinkite. Pasiūlykite padėti sutvarkyti namus ir pan.
- 78. Kaip bendrauti su gedinčiu žmogumi • Būkite visada pasiekiamas. • Gedintiems žmonėms reikia laiko susitvarkyti su savo sielvartu, išjausti, išgedėti. Būkite ramus ir kantrus, leiskite suprasti, kad jūs dažnai apsilankysite ir pasiteirausite ar viskas gerai, net jeigu dabar jis/ar ji negali, nepasiruošę kalbėtis. • Nesistenkite pigiai nuraminti. • Nesiūlykite „pigių patarimų“: „viskas praeis“, „būna ir blogiau“, „galima reaguoti mažiau“ ir panašių. Dažniausiai juos gedintieji priima kaip nesupratimo ir empatijos trūkumo ženklą. • Susilaikykite nuo bandymo pigiai paguosti, pavyzdžiui, sakydami, kad „dabar jis geresnėje vietoje“ arba „tokia buvo Dievo valia“. Tiesiog geriau ramiai, su atjauta išklausykite.
- 79. Kaip bendrauti su gedinčiu žmogumi • Kartu su asmeniu nuvykite pasiimti mirties sertifikato. • Tai dokumentas liudijantis negrįžtamą faktą, kuris taip pat padės geriau įsisąmoninti, kad žmogus nebesugrįš. • Papasakokite juokingą nutikimą, kad ir susijusį su mirusiuoju. • Tai gali teigiamai paveikti gedintįjį, atitraukti jį nuo katastrofinių minčių. • Išsakykite gydančius žodžius. • Dažniausiai tokiose situacijose mes sunkiai renkame žodžius, todėl geriausia kalbėti kuo paprasčiau ir aiškiau, pavyzdžiui, pasakyti „Man labai gaila dėl tavo praradimo, kaip aš galiu tau padėti?“ ir pan. • Ir visai nesvarbu kokią pagalbą jūs suteiksite, nesijaudinkite dėl to, svarbiausia, kad asmuo jaučia jūsų rūpestį, žino, kad norite jam padėti.
- 80. Dar kartą apie svarbiausius dalykus bendraujant su patyrusiais netektį •Jeigu iš pradžių jums yra sunku kalbėti su draugu arba artimuoju akis į akį, galite parašyti jam laišką, tekstinę žinutę telefonu arba el. laišką, kuriame parašytumėte ką galvojate. •Venkite tokių klišių kaip „laikas viską išgydo“ arba „aš žinau kaip tu jautiesi“. Kiekvienas gedi skirtingai ir labai sunku tai sulyginti. Bendraudami su kenčiančiuoju turite akcentuoti ne savo, o to asmens patirtį.
- 81. Dar kartą apie svarbiausius dalykus bendraujant su patyrusiais netektį • Jeigu ką nors pažadate, ištesėkite šį savo pažadą. Mirties faktas jau ir taip privertė jūsų draugą ar giminaitį pasijusti apleistu, nuskriaustu ir pan. • Daugiau klausykitės nei kalbėkite. Ypač gerai jeigu kalbantysis pasakoja apie mirusįjį, tai padeda jam geriau susitvarkyti su sielvartu. Išklausykite jį, nesistenkite keisti temos, net jeigu jums tai nėra patogu, tegul gedintysis išsako, kalba apie asmenį kiek galima daugiau. Tiesiog ramiai būkite ir klausykitės.
- 82. PASIŪLYMAI GEDINTIEMS ASMENIMS, KAIP GAUTI DAUGIAUSIAI PAGALBOS IŠ APLINKINIŲ: • Stenkitės nekartoti vėl ir vėl to paties savo pasakojimo. Pakartojimai – perėjimas per tuos pačius liūdnus jausmus ir mintys apie tai vėl ir vėl, stengiantis juos išanalizuoti ir suprasti – kitiems gali sukelti blogą savijautą. Mažai tikėtina, kad tos pačios istorijos kartojimas yra naudingas gedėjimui, jis tik gali atstumti žmones, kurie nori paguosti. • Kaip ištrūkti iš pasikartojimų ciklo? Pirmiausia pripažinti, kad skausmas yra tinkama reakcija į siaubingą įvykį. Antra, būkite atviri naujoms perspektyvoms, pažiūrėkite į savo atvejį ir iš kitos pusės. Pav., sąžiningai pasakykite sau ,,Gedėjimas buvo labai skausmingas. Kartais atrodo, kad jis niekada nepraeis, bet retkarčiais turiu vilties“. Tokiu atveju žmogus, kuris jūsų klausosi gali suprasti, kad norite išsilaisvinti ir jam bus lengviau atliepti jūsų jausmus.
- 83. PASIŪLYMAI GEDINTIEMS ASMENIMS, KAIP GAUTI DAUGIAUSIAI PAGALBOS IŠ APLINKINIŲ: •Būkite atidūs jus išklausančio asmens poreikiams. Supraskite, kad dažnai žmonės nežino, kaip atsakyti į gedėjimo išgyvenimus ir istoriją. Padėkite jiems ir pasakykite ko jums reikia paprašydami ko iš jų tuo momentu labiausiai norėtumėte. Gal tik išklausymo ir išbuvimo, o gal ir patarimo. Padėkite kitiems žmonėms padėti jums. •Branginkite savo klausytojus. Pasakykite jiems, kad esate labai dėkingi už palaikymą.
- 84. PASIŪLYMAI GEDINTIEMS ASMENIMS, KAIP GAUTI DAUGIAUSIAI PAGALBOS IŠ APLINKINIŲ: • Pasirinkite tinkamus sau klausytojus. Atsirinkite žmones, su kuriais norite pasikalbėti. Ne visi gali būti geri ir empatiški klausytojai. Pasirinkite žmones, kurie moka klausytis ir suprasti. • Leiskime sau nusišypsoti, tame tarpe net ir nepažįstamiems žmonėms. Žmonės nori būti mylimi ir priimti. Kuo labiau savo šypsena rodysite žmonėms savo prielankumą, mylėsime žmones ir priimsime juos tokius, kokie jie yra, tuo jie labiau džiaugsis ir dalinsis savo džiaugsmu su jumis. • Kreipkitės pagalbos į specialistus ir paramos grupes. Specialistai moka išklausyti pasakojimus, kuriuos kitiems žmonėms klausyti gali būti labai skausminga. Taip pat specialistai gali suteikti vertingų patarimų.
- 85. Kodėl artimiesiems dažniausiai būna sunku kalbėti apie mirtį? • Baimė, kad kalbėdami apie tai, tik dar labiau pablogins ligonio būklę. • Praradimo baimė. • Neigimas, nenoras pripažinti tikrovės. • Savo paties mirties baimė. • Kaltė/gėda dėl to, kas buvo praeityje.
- 86. Kodėl mirštančiajam būna sunku kalbėti apie tai, ką jaučia? • Baimė, kad jie yra našta artimiesiems. • Trūksta privatumo, ypač ligoninėje. • Vidinis konfliktas, nesusitaikymas. • Paslaptys, kuriomis niekada nesidalinta. • Neigimas – nenoras susidurti su realybe. • Baimė, kad nuliūdins artimuosius. • Niekada nebuvo iš tų, kurie daug kalba. • Nėra asmens, kuriuo jis pasitikėtų.
- 87. BENDRAVIMAS SU SUNKIAI SERGANČIUOJU Bene pati svarbiausia dovana, kurią galite suteikti mirštančiajam, tai jį išklausyti. Pagrindinės klausymosi taisyklės, kai jūsų pašnekovas yra nepagydomai sergantis ligonis, yra šios: • Gerbkite pašnekovą. Nei vienas mūsų nežino kas yra anapus arba kas atsitinka po mirties. Nepaisant visų mūsų religinių ar kitų įsitikinimų neprimeskite savo nuomonės, išklausykite ką sako kalbantysis, priimkite jo patirtį. • Būkite nuoširdus. Dažnai sudėtingose situacijose mes ieškome ką galėtume pasakyti „teisingo“ ar „protingo“, kartais bandome neigti tai, kas vyksta arba juokauti. Atminkite, svarbiausia yra nuoširdžiai ir kantriai būti su ligoniu, palaikyti jį už rankos, tai tikrai labai palengvina jo išėjimą.
- 88. BENDRAVIMAS SU SUNKIAI SERGANČIUOJU •Naudokite tinkamą kūno kalbą. Pavyzdžiui, nebijokite pažiūrėti į akis, būkite atidus ir dėmesingas tam, ką ir kaip jums sako ligonis, stebėkite pokyčius jo balse, įžiūrėkite mirštančiojo norą toliau bendrauti jo akyse. •Stebėkite ligonio kūno kalbą. Ar tikrai ką jis sako yra tai ką nori pasakyti? Gal jis kažką parodo gestais, ko negali pasakyti žodžiais? Pakvieskite sergantįjį pasidalinti tuo, ką jis tikrai nori pasakyti.
- 89. BENDRAVIMAS SU SUNKIAI SERGANČIUOJU • Būkite įsižeminęs: jauskite po kojomis tvirtą pagrindą. Tai padės jums pajusti ir priimti tai, kas vyksta. • Bandykite užduoti netiesioginius klausimus, kokius kaip „Gal yra kažkas kuo norėtum su manimi pasidalinti, papasakoti?“ arba „Gal yra kas, kuo aš tau galėčiau padėti?“. • Galite bandyti užduoti ir tiesius klausimus, pavyzdžiui, „Kai tau bus tikrai blogai, gal norėtum, kad pasėdėčiau šalia tavęs“, „Ar kada nors pagalvojai ką toliau reiks daryti su tavo turimais daiktais, turtu ir pan.“, „Gal turėtum kokių nors pageidavimų dėl laidotuvių ar panašių dalykų jeigu ištiktų mirtis?“.
- 90. BENDRAVIMAS SU SUNKIAI SERGANČIUOJU • Naudokite trumpus teiginius, pavyzdžiui, „Jeigu kada norėsite apie kažką kas jums svarbu arba gąsdina pakalbėti, pasakykite man“ ir pan. Tai veiks kaip paskatinimas ligoniui kalbėti apie jam sudėtingus dalykus. • Nebijokite ašarų. Verkimas yra natūras atsakas emociškai sudėtingose situacijose. Reikia būti tikrai drąsiam, kad galėtumėte parodyti savo gedėjimą. Savo gedėjimo parodymas turi gydantį poveikį tarpusavio santykiams bei įgalina jūsų artimąjį arba draugą taip pat gedėti gyvenimo, kurį tenka palikti.
- 91. BENDRAVIMAS SU SUNKIAI SERGANČIUOJU •Išlikite ramus. Jūs galite jausti jaudulį dėl stipraus emocinio ryšio arba išsigąsti kai artimasis/draugas pradeda verkti, tampa bejėgis ir pažeidžiamas. Nuraminkite save lėtai kontroliuodami savo kvėpavimą. •Būkite tylus. Nesijauskite, kad turėtumėte visą laiką kalbėti. Tiesiog pabūkite ramiai šalia ligonio lovos, tai tikrai gali nuostabiai gerai veikti.
- 92. Dr. Julius Neverauskas, 2018 92
- 93. Belskitės ir bus atidaryta! Dr. Julius Neverauskas, 2018 93
- 94. Ar verta pradėti? Geriausias laikas pasodinti medį buvo prieš 25 metus. Antras pagal gerumą laikas yra dabar. Nežinomas autorius Dr. Julius Neverauskas, 2018 94