2. Susipažinimas
• Vardas
• Mėgstamiausias mokomasis dalykas (arba mėgstamiausia tema)
• Viena savybė, kuri mane apibūdina
• Galios gyvūnas (koks gyvūnas man labiausiai patinka ir kodėl)
3. Šiandiena
14.00 – 15.20 lūkesčiai, kodėl to reikia, programos ir jos principų
pristatymas, „kas mano naujienų lėkštėje?“
15.20 – 15.40 kava
15.40 – 16.59 informacijos tipai, faktai versus nuomonės, kaip
analizuoti naujieną
10. Programos tikslai
• Įgalinti mokytojus naudotis praktiniais įrankiais, padėsiančiais
šiuolaikiškai dirbti su mokiniais;
• Suteikti mokytojams tvirtą medijų ir informacinio raštingumo
pagrindą, apimantį svarbiausias MIR temas;
• Supažindinti mokytojus su naujausiomis technologijomis bei ateities
prognozėmis;
• Inicijuoti besimokančią praktikų bendruomenę, kuri tęstų veiklą ir
profesinio augimo programai pasibaigus.
11. Programos principai
• Programa įgyvendinama teminėmis sesijomis (žr. preliminarų teminių
sesijų tvarkaraštį)
• Programa paremta aktyviu dalyvavimu, konkrečių atvejų bei įrankių
nagrinėjimu bei išbandymu
• Programa paremta nuolatine refleksija, po kiekvienos sesijos
mokytojai yra skatinami praktiškai išbandyti įgytas žinias arba įrankius
su kuriais susipažino ir reflektuoti, kas jiems yra tinkama ir pasiteisina
• Programa paremta atsižvelgimu į individualius poreikius – kiekvienam
mokytojui bus suteikta galimybė turėti individualias savo veiklų
planavimo, kūrimo ir integravimo į ugdymą aptarimus
17. Programos
tvarkaraštis
Propaganda – kovo
9 d.
Vizualinės medijos
– kovo 23 d.
Mąstymo
šališkumai –
balandžio 6 d.
Duomenų
raštingumas –
balandžio 20 d.
Demokratija ir
socialinis
teisingumas –
gegužės 4 d.
Baigiamasis
renginys – gegužės
viduryje (tba)
19. Paaiškinimas
• Ant lapo nusibraižote skritulį
• Jo viduje rašote iš kur gaunate naujienas ir vizualiai nurodote, kokią dalį tas
šaltinis iš visų naujienų srauto sudaro
• Dirbant su mokiniais siūloma: iš pradžių duoti užduotį individualiai, o
tuomet padaryti klasės apibendrinimą (esant poreikiui, galima po
individualios užduoties apjungti mažesnėse grupėse ir tik po to pereiti prie
bendro klasės)
• Dirbant su mokiniais nepamiršti: verta nurodyti, kokio detalumo iš mokinių
tikitės. Pvz., tai kad mokinys parašys YouTube daug informacijos neduoda,
nes YT yra daug įvairių šaltinių, kurie platina labai skirtingos kokybės,
pobūdžio ir t.t. informaciją. Patarimas: skatinkite mokinius pažymėti jų
nuolat žiūrimus kanalus/šaltinius, sekamas grupes ir t.t. (priklausomai nuo
soc. medijos) – tai gali suteikti daugiau aktualios informacijos
23. Informacinės-kūrybinės
dirbtuvės:
Kaip „pabėgti“ nuo
klaidinančios informacijos?
Kada? Kovo 2 d. 15-17 val.
Kur? Zoom platformoje (nuorodą gaus užsiregistravę).
Kas? Pirmą kartą viešai bus pristatytas mokiniams
skirtas medijų ir informacinio raštingumo pabėgimo
kambarys (angl. escape room). Renginyje galėsite
praktiškai išbandyti dalį užduočių bei nemokamai
užsisakyti pabėgimo kambario atvykimą į savo
mokyklą.
Registruotis į renginį
Projektą „Escape disinfo“ įgyvendina asociacija „Žinių
ekonomikos forumas“ bendradarbiaujant su Britų
taryba Lietuvoje.
24. Medijų, informacinis,
raštingumas
• Informacija: 1. žinios, paaiškinimai; 2. specialiai
kaupiamos, laikomos ir perduodamos žinios
• Medijos: masinė žiniasklaida: laikraščiai, žurnalai,
spaudiniai, radijas, televizija, kinas, internetas,
elektroninė žiniasklaida, socialinės medijos ir kt.
• Raštingumas: gebėjimas skaityti ir rašyti
suprantant paprastą teiginį, susijusį su kasdieniu
gyvenimu. Tai apima skaitymo ir rašymo įgūdžių
kontinuumą bei pagrindinius aritmetinius
įgūdžius (skaičiavimą). Dažnai naudojamas
baziniam „srities“ supratimai išreikšti.
25. Medijų ir informacinis raštingumas
suprasti medijų
veikimą ir jų
vaidmenį
visuomenėje;
1
rasti, analizuoti ir
kritiškai vertinti
informaciją;
2
išreikšti save ir kurti
turinį įvairiose
medijose.
3
29. Informacijos teorija ir triukšmas
Kuo daugiau triukšmo (atsitiktinumo) komunikacijoje,
tuo daugiau trukdymo informacijai.
Triukšmas
Gavėjas
Žinutė Atkodavimas Dekodavimas
30.
31. Kodėl
klaidinanti
informacija
taip
sklinda?
Gandai buvo svarbūs išgyvenimui
(neformalus bendravimo kanalai,
kuriais dažniausiai, visų pirma,
sklisdavo perspėjanti informacija)
(Shibutani 1966; Dunbar 1996)
Socialinės medijos šį
charakteringą žmonijos bruožą
transformavo iš esmės (Sutton et
al. 2008; Starbird et al. 2010)
32. Krizės akivaizdoje
Krizinės situacijos yra ypač palanki
aplinka klaidinančiai informacijai sklisti
dėl padidėjusio nežinomumo, nerimo ir
sprendimų priėmimo kritiškumo
Krizių kontekste klaidinanti informacija
gali kainuoti gyvybę
Krizinės informacinės erdvės gali
(dažniausiai yra) būti strateginių
informacinių operacijų taikiniais
33. Informacijos
sklaida –
priklauso nuo
žmonių Mis- dez-
informacija yra
„dalyvaujamojo“
pobūdžio
reiškiniai, t.y. jei
žmonės
neįsitraukia, tai
vykti negali
Didelė dalis
žmonių
įsitraukia, nes
nori padėti! (to
paties negalima
pasakyti apie
piktybinius
veikėjus)
36. Užduotis su mokiniais
• Padalinkite mokinius į grupes
• Duokite jiems užpildyti faktai vs. nuomonės „dosjė“, susidedančią iš 4 dalių
• 1 dalis – apibrėžimai (joje mokiniai apibrėžia, kaip jie supranta, kas yra „faktai“ ir
„nuomonės“
• 2 dalis – ypatybės. Joje mokiniai surašo aspektus, atributus ir t.t., kas galėtų apibūdinti
„faktus“ ir „nuomones“
• 3 dalis – raktiniai žodžiai. Čia mokiniai identifikuoja kokie raktiniai žodžiai sufleruoja, kad
skaitoma/klausoma/žiūrima „faktus“ arba „nuomones“
• 4 dalis – pavyzdžiai. Priklausomai nuo pedagoginių poreikių: a) arba mokiniai turi
sugalvoti savarankiškai (galima duoti konkrečią temą, pvz. ir dalykinę – faktai ir
nuomonės apie kates); b) galima paprašyti mokinių internete (jų vartojamuose
šaltiniuose) rasti pavyzdžių „faktams“ ir „nuomonėms“
• Tik mokiniams atlikus užduotį, kaip refleksijos ir apibendrinimo dalį siūloma rodyti
tolimesnes skaidres.
37. Faktai versus nuomonės
Fãkt ‖ as – tikras, nepramanytas įvykis,
reiškinys, dalykas
Núomon ‖ ė – 1. nusimanymas, nuovoka,
supratimas; 2. pažiūra, nusistatymas
38. Faktai
versus
nuomonė
Faktus galima patikrinti arba įrodyti, kad jie teisingi. Nuomonės yra
paremtos vertinimu, įsitikinimu.
Faktai remiasi stebėjimais ar tyrimais, o nuomonės yra pagrįstos
prielaidomis.
Faktus galima patikrinti pasitelkus įrodymus ar statistiką. Nuomonė
nepagrįsta jokiais įrodymais.
Faktai paaiškina, kas iš tikrųjų atsitiko. Nuomonės pateikia realybės
interpretacijas.
Faktai yra universalūs, t.y. galioja nepriklausomai nuo to, koks žmogus
apie juos kalba. Kiekvienas žmogus turi nuomonę tam tikra tema, todėl
jos gali skirtis.
Faktai gali pakeisti kiekvieno nuomonę, bet nuomonė negali pakeisti
faktų.
39. Faktai versus
nuomonė
Patikrinta, recenzuota, įrodyta, patvirtinta,
atrasta, pademonstruota...
Galvoju, jaučiu, tikiu, teigiu, kvestionuoju,
visada/niekada, geras/geresnis/geriausias,
blogas/blogesnis/blogiausias, turėtum,
mano nuomone, remiantis mano
patirtimi...
40. Komunikacijos
analizės
modelis
Who (says) What (to)
Whom (in) What Channel
(with) What Effect (H.
Lasswell)
Klausimas Elementas Analizė
Kas? Komunikuojantysis Kontrolė
Ką sako? Žinutė Turinys
Kam? Auditorija Auditorijos
Kokiu būdu? Medija Medijų
Ko siekiant? Efektas Efekto
41. C.R.A.P. analizės modelis
• Current (aktualumas: Ar informacija nauja (aktuali laike)? Kada paskutinį
kartą buvo atnaujintas tinklapis?)
• Reliable (patikimumas: kokia informacija pateikta apie šaltinį? Ar kūrėjas
pateikia nuorodas, duomenų šaltinius? Citatų nuorodas?
• Authority (autoritetas: Kas yra informacijos kūrėjas/ autorius? Kokia
reputacija, kas yra žinoma apie autorių? Kas remia, publikuoja tai? Ar jie
turi gerą vardą?)
• Purpose (tikslas: Ar tai faktas ar nuomonė? Ar šališkas? Ar autorius
stengiasi Jums įpiršti ką nors?)
42. Kai pamatai antraštę, kuri tave
verčia pasijusti labai gerai arba
blogai, įsitikink, kad ji ne per gera
arba bloga, kad būtų tikra.
Gordon Pennycook
Klaidinančios informacijos tikslas
nėra įtikinti. Jos tikslas yra
sumaišyti.. supainioti visuomenės
mąstymą ir požiūrius.
Pomerantsev, Weiss, 2014
43.
44.
45. Kelias vietas turėčiau vertinti kritiškai?
Remiantis nauju tyrimu, valytis dantis spalvota
dantų pasta yra pavojinga. Mūsų pašnekovu
apklausa rodo, kad vis daugiau ir daugiau
žmonių valosi dantis spalvota dantų pasta.
Ekspertai tiki, kad spalvota dantų pasta gali
sukelti dantenų vėžį. Kai tai sužinojo vaikų tėvai,
kilo masiniai protestai, teigia informuoti šaltiniai.
46. Kelias vietas turėčiau vertinti kritiškai?
• Remiantis nauju tyrimu
• Daugiau ir daugiau
• Mūsų pašnekovu apklausa
• Ekspertai tiki
• Masiniai protestai
• Informuoti šaltiniai
47. Namų darbai
• Su mokiniais išbandyti „mano naujienų lėkštė“ pratimą (iki 03.09)
• Su mokiniais išbandyti nuomonės versus faktai (iki 03.09)
• Pasiteirauti su mokiniais – kokie jiems aktualiausi klausimai kyla apie
karą Ukrainoje (iki 03.04)