4. Bendroji priėmimų statistika
2010 m. 2011 m. 2012 m.
LAMA BPO informacinėje 39 277 40 998 43 921
sistemoje užsiregistravo
stojančiųjų
Iš jų bendrojo lavinimo 23 418 23 245 25 380
mokyklas baigę stojimo metais
Vidurines mokyklas baigė 45 299 45 224 -
LAMA BPO duomenys 4
7. Įstojusių pasiskirstymas pagal amžių į skirtingo tipo
aukštąsias mokyklas rodo, kad aukštojo
neuniversitetinio išsilavinimo dažniau siekia įvairesnio
(ir vyresnio) amžiaus stojantieji. Tuo tarpu į
universitetus daugiausiai stoja itin mažą arba jokios
pertraukos tarp vidurinio išsilavinimo įgijimo
nedarantys asmenys.
Mosta duomenys
7
8. Pasiskirstymas pagal sritis
Prašymai pagal sritis (pageidavimas pirmu numeriu, proc.)
2010 2011 2012
Uni. Kol. Uni. Kol. Uni. Kol.
Humanitariniai mokslai 9 1 9 1 10 1
Menai 5 4 5 4 5 5
Socialiniai mokslai 53 49 51 50 47 45
Fiziniai mokslai 6 1 7 1 7 1
Biomedicinos mokslai 15 17 16 18 18 21
Technologijos mokslai 12 28 12 26 13 27
8
LAMA BPO duomenys
9. Populiariausios aukštosios
2010–2012 m. populiariausios – VU studijų programos.
Šią aukštąją mokyklą savo prašymuose pirmuoju
numeriu nurodo apie 6-7 tūkst. stojančiųjų. Antra pagal
populiarumą – Vilniaus kolegija: pirmuoju pageidavimu
nurodyta 2,7 tūkst. stojančiųjų prašymuose. Trečioji
pagal populiarumą tarp stojančiųjų šiemet – Kauno
kolegija, aplenkusi Vilniaus Gedimino technikos ir
Mykolo Romerio universitetus.
LAMA BPO duomenys
9
13. • 16-17mečių moksleivių ir jų mokytojų apklausos
rezultatai: Mergaitės beveik vienodai dažnai kaip ir
berniukai planuoja universitete studijuoti chemiją ir
kiek rečiau nei berniukai – studijuoti matematiką.
Tačiau studijuoti informatiką, fiziką ar inžinerijos
mokslus mergaitės yra linkusios 3-6 kartus rečiau nei
berniukai. Dauguma mokytojų linkę manyti, kad
tiksliesiems ir technologijos mokslams berniukai ne
tik gabesnis, bet ir tinkamesni nei mergaitės.
Eurydice tyrimas, 2008
13
14. • Bakalauro studijose 2007/2008 m. m. moterys sudarė
absoliučią mažumą (apie 1/10): sauga, transporto paslaugos,
inžinerija, kompiuterija;
• Mažuma (apie 1/5):, architektūra, specialybes, susijusias su
statyba, paslaugomis asmenims;
• Sudarė pusę: fizinių, žemes ūkio, miškininkystės ir
žuvininkystės studijų srityse;
• Daugiau nei pusė: matematika ir statistika, aplinkosauga
• Daugumą: gamyba ir perdirbimas, gyvosios gamtos mokslai,
socialiniai bei humanitariniai mokslai, menai, sveikatos
priežiūros mokslai.
Eurydice tyrimas, 2008
14
15. • 2008 m. 20-22mečių studenčių apklausos
rezultatas: Tiksliuosius ar technologijos mokslus
studijuojančios merginos studijų proceso eigoje
susiduria su jų atžvilgiu neigiamai veikiančiais
lyčių stereotipais, vaidmens modelių stoka. Šios
priežastys yra tarpe veiksnių, verčiančių
merginas trauktis iš tų mokslo sričių, kuriose jos
yra mažuma.
Eurydice tyrimas, 2008
15
16. • Skirtingais metais atliktų mokslinį darbą
dirbančių vyrų ir moterų apklausų rezultatai:
Moterų ir vyrų sprendimams pasirinkti skirtingas
mokslų sritis įtakos turi šeimos narių turimos
profesijos. Tiksliųjų ar technologijos mokslų
atveju ypač merginoms reikšmingas tėvo, o
medicinos mokslų atveju – motinos vaidmuo.
Eurydice tyrimas, 200816
17. • Moterų sprendime renkantis tiksliuosius ar
technologijos mokslus ypatingai reikšmingą
vaidmenį atlieka mokytojai.
• Taip pat doktorantūros studijų tiksliųjų ar
technologijos, medicinos, socialinių mokslų
srityse eigoje moterys yra traktuojamos kitaip
nei vyrai, moterys žymiai dažniau nei vyrai
patiria diskriminaciją, netinkamą elgesį.
Eurydice tyrimas, 200817
18. Stojančiųjų lūkesčiai ir realybė
• Kas formuoja
• Kaip keisti
• Profesinio orientavimo vaidmuo
18
19. • Beveik penktadalis mokinių nesidomi būsima
profesija ir renkasi nesąmoningai. Trečdalis
domisi daug ir renkasi sąmoningai ir net pusė
apklaustų domisi vidutiniškai. Mažiau nei 40%
apklaustųjų konsultavosi mokykloje dėl savo
profesijos pasirinkimo.
• Domėjimosi būsima profesija rodiklis
nekoreliuoja su pažangumu.
JRD tyrimas, 2012
20. Mažiau nei 4% dabartinių studentų studijomis
domėjosi labai mažai ir rinkosi nesąmoningai,
beveik 40% labai sąmoningai ir daugiau nei pusė
vidutiniškai.
JRD tyrimas, 2012
20
21. 40% procentų labai svarbus mokyklos prestižas,
o beveik 30% labai svarbus studijų lengvumas.
JRD tyrimas, 2012
21
23. Ką dar galima padaryti?
“Ką tu darysi po 10 metų?”, “Kuo tu būsi
naudingas visuomenei?”
Žinių suteikimas – “kaip efektyviai dalyvauti
ADD, studijų mugėj ar pan.?”
Stereotipų laužymas – apie aukštąsias mokyklas,
apie specialybes
23
