Privačių ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų kompetencijų svarba: suinteresuotųjų šalių analizė
•Download as PPTX, PDF•
0 likes•1,601 views
Švietimo lyderystės magistrantūros studijų programos antrosios laidos baigiamasis darbas
Recommended
Recommended
More Related Content
What's hot
What's hot (12)
Viewers also liked
Viewers also liked (7)
Similar to Privačių ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų kompetencijų svarba: suinteresuotųjų šalių analizė
Similar to Privačių ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų kompetencijų svarba: suinteresuotųjų šalių analizė (20)
More from Lyderių laikas
More from Lyderių laikas (20)
Privačių ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų kompetencijų svarba: suinteresuotųjų šalių analizė
- 1. ŠVIETIMO LYDERYSTĖS MAGISTRANTŪRA Privačių ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų kompetencijų svarba: suinteresuotųjų šalių analizė Lina Pečiulienė 2015 rugsėjo 22 d. Vilnius, ŠMM
- 2. 2 Ikimokyklinio ugdymo pridėtinė vertė 1. Ikimokyklinis ugdymas gali užtikrinti didžiulę socialinę ir ekonominę grąžą. 1 $ = 16,14 $ per metus 2. Siekiant kelti švietimo kokybę derėtų pradėti nuo ankstyvojo ugdymo. G. Šeibokienė (2009), Eurydice (2009).
- 3. 3. Asmeninė patirtis ir galimybės. 4. Mokslinė ir praktinė nauda. 3 Kodėl dar buvo verta apie tai rašyti? Šaltinis: Oficialiosios statistikos portalas: http://osp.stat.gov.lt/ (2015).
- 4. • Kokių kompetencijų vadovo reikia PIUĮ? • Kokios yra PIUĮ suinteresuotosios šalys, į kurių požiūrį būtina atsižvelgti? • Kokia yra PIUĮ vadovo kompetencijų svarba suinteresuotųjų šalių požiūriu? • Ar vadovo kompetencijos yra svarbus veiksnys įstaigos pasirinkimui? Kaip svarbiausios PIUĮ suinteresuotosios šalys vertina vadovui reikalingas kompetencijas? 4 Problemos apibrėžimas
- 5. Uždaviniai: • atlikti PIUĮ suinteresuotųjų šalių teorinę analizę; • pagrįsti suinteresuotųjų šalių svarbą PIUĮ; • pagrįsti kompetencijų modelių naudą ir sudaryti PIUĮ vadovui rekomenduojamą kompetencijų modelį empiriniam tyrimui; • empiriškai palyginti suinteresuotųjų šalių požiūrius į teorinį kompetencijų modelį ir sudaryti apibendrintą kompetencijų modelį remiantis svarbos kriterijumi; • pateikti rekomendacijų PIUĮ steigėjams dėl vadovų kompetencijų, suinteresuotųjų šalių lūkesčių patenkinimo. 5 Darbo tikslas: palyginti svarbiausių suinteresuotųjų šalių požiūrį į teorinį PIUĮ vadovo kompetencijų modelį
- 6. Suinteresuotoji šalis - bet koks asmuo ar organizacija, kurie yra veikiami arba patys veikia organizacijos rezultatus. • Bet kokios organizacijos sėkmė yra susijusi su gebėjimu ilgainiui patenkinti visų svarbiausių suinteresuotųjų šalių lūkesčius. • Sėkminga švietimo įstaiga – teikianti kokybišką ugdymo paslaugą. Kokybė – susitarimas tarp suinteresuotųjų šalių. 6 PIUĮ suinteresuotosios šalys R. E. Freeman (1984), R. E. Freeman, J. S. Harrison, A. C. Wicks (2007), A. Balevičienė (2013), Želvys (2002, 2003, 2006), Europos komisijos švietimo ir kultūros direktoratas (2011), Europos Parlamento rezoliucija dėl ikimokyklinio ugdymo Europos Sąjungoje (2011).
- 7. Subjektai Dalyviai Minia Kontekstas 7 PIUĮ suinteresuotosios šalys Galia Susidomėjimas PIUĮ Suinteresuotųjų šalių analizė pagal J. M. Bryson (2004). 1. Steigėjas 1 2. Vadovas 2 3. Darbuotojai 3 4. Tėvai – klientai 4 5. Potencialūs klientai 6. Konkurentai 7. Valstybinės IU įstaigos 8. Priežiūros institucijos 9. ŠMM 10. Socialiniai partneriai 11. Rėmėjai 12. Vietos savivalda 13. Kaimynai 14. Tiekėjai 15. Sveikatos pr. įstaigos 6 5 10 11 14 15 13 12 9 8 7
- 8. Vadovo kompetencijos turi įtakos organizacijos veiklos rezultatams. 8 Vadovo kompetencijų svarba L. Puplauskaitė (2011), V. Darškuvienė ir kt. (2007), D. Diskienė, A. Marčinskas, A. Stankevičienė (2010), Župerkienė (2010), K. Pukelis (2009), K. Tamašauskaitė Skėtrienė (2005), J. Pacevičius, J. Kekytė (2008), I. Bilbokaitė (2013), P. Jucevičienė, D. Lepaitė (2000), N. Petkevičiūtė, E. Kaminskytė (2003), J. Melnikova (2011), S. Neale, L. Spencer-Arnell, L. Wilson (2008), D. Susaininenė (2009), E. Redmond (2013).
- 9. • Atskaitomybė, rezultatyvumas, legalus ir teisingas valdymas, finansų ir išteklių valdymas, sprendimų priėmimas. Esminiai vadovavimo gebėjimai Pasitikėjimo kūrimas • Koučingas, mentorystė,bendradarbiavimas, parama sprendimams, ryžtingumas, personalo valdymas. Talentų ugdymas • Komunikacija, politiniai įgūdžai, problemų sprendimo įgūdžiai, strateginis mąstymas. Vizijos kūrimas ir perdavimas Vadovavimas ugdymui 9 PIUĮ vadovo teorinis kompetencijų modelis: •Palaikymas, emocinis intelektas, kuklumas, sąžiningumas, pavyzdingumas, skaidrumas. •Ugdymo proceso ir kokybės valdymas, bendruomenės vadyba, pokyčių valdymas. UF Leadership Competency Model (2013), LR aktualūs teisės aktai, IU vadybos tyrimai, M. Fullan (1998)
- 10. Tikslas: empiriškai palyginti suinteresuotųjų šalių požiūrius į teorinį kompetencijų modelį ir sudaryti apibendrintą kompetencijų modelį remiantis svarbos kriterijumi. Uždaviniai • Atskleisti PIUĮ steigėjų, vadovų, darbuotojų ir tėvų požiūrį į teorinį vadovo kompetencijų modelį. • Atskleisti modelyje esančių kompetencijų svarbą potencialių klientų ketinimui rinktis įstaigą. • Palyginti ir apibendrinti minėtų suinteresuotųjų šalių požiūrius sudarant apiendrintą modelį. 10 Empirinis tyrimas (1)
- 11. • Kokybinis • Mišrioji atranka • Respondentai • Metodai: pusiau struktūruotas interviu, grupinė diskusija, rangavimas, struktūruota apklausa. 11 Empirinis tyrimas (2)
- 12. Rangas Steigėjai Vadovai Darbuotojai Tėvai – esami klientai Tėvai – potencialūs klientai 1 Esminiai vadovavimo gebėjimai Pasitikėjimo kūrimas Pasitikėjimo kūrimas Pasitikėjimo kūrimas Vadovavimas ugdymui 2 Vizijos kūrimas ir perdavimas Vadovavimas ugdymui Esminiai vadovavimo gebėjimai Talentų ugdymas Pasitikėjimo kūrimas 3 Pasitikėjimo kūrimas Vizijos kūrimas ir perdavimas Vadovavimas ugdymui Esminiai vadovavimo gebėjimai Talentų ugdymas 4 Vadovavimas ugdymui Esminiai vadovavimo gebėjimai Vizijos kūrimas ir perdavimas Vadovavimas ugdymui Vizijos kūrimas ir perdavimas 5 Talentų ugdymas Talentų ugdymas Talentų ugdymas Vizijos kūrimas ir perdavimas Esminiai vadovavimo gebėjimai 12 Empirinio tyrimo rezultatai ir išvados
- 13. 13 Apibendrintas modelis Pasitikėjimo kūrimas(8) Vadovavimas ugdymui(14) Esminiai vad. gebėjimai(15) Vizijos kūrimas ir perdavimas (18) Talentų ugdymas (20)
- 14. 14 • PIUĮ sėkmė priklauso nuo vadovo, renkantis ar ugdant vadovą derėtų atsižvelgti ir į svarbiausiųjų suinteresuotųjų šalių požiūrį. • Svarbiausių suinteresuotųjų šalių lūkesčių patenkinimas yra viena iš svarbiausių PIUĮ sėkmės sąlygų. • PIUĮ vadovų atrankai ir ugdymui vertinga naudoti kompetencijų modelius. • Svarbiausių suinteresuotųjų šalių požiūriai skiriasi. Daugumos nuomone, svarbiausia vadovo kompetencijų grupė – gebėjimas kurti pasitikėjimą. • Svarbu parinkti tinkamą vadovą ir jį ugdyti. Vadovo ugdy- mas(is) turi būti tikslingas (orientuotas į suinteresuotąsias šalis), nenutrūkstamas ir sistemingas procesas (remtis modeliu, planuojamas laiko tėkmėje). Darbo išvados
- 15. 1. Svarbu žinoti svarbiausias suintresuotąsias šalis, jų lūkesčius bei parinkti vadovą gebantį užtikrinti lūkečių patenkinimą. 2. PIUĮ vadovas, visų pirma, turi gebėti kurti pasitikėjimą ir išmanyti ikimokyklinį ugdymą, paremtą naująja ugdymo paradigma. 3. Vadovo kompetencijos yra svarbios ketinimui pasirinkti įstaigą. 4. PIUĮ reikalinga aiški vizija ir jos komunikavimas. 5. Kompetencijų modelis yra vertingas instrumentas vadovo atrankai ir ugdymui. Vadovo atrankai ir ugdymui galima naudoti šiame darbe pateiktą teorinį kompetencijų modelį. 15 Rekomendacijos
- 16. ŠVIETIMO LYDERYSTĖS MAGISTRANTŪRA Privačių ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų kompetencijų svarba: suinteresuotųjų šalių analizė Lina Pečiulienė 2015 rugsėjo 22 d. Vilnius, ŠMM
- 17. 17 UF Leadership Competency Model Šaltinis: http://hr.ufl.edu/lear n-grow/leadership- development/uf- leadership- competency-model/
- 18. Kompetencijų grupė Vertinimų vidurkis Moda Rangas pagal vidurkius Vadovavimas ugdymui 7,7 9 1 Pasitikėjimo kūrimas 7,6 9 2 Talentų ugdymas 7,3 9 3 Vizijos kūrimas ir perdavimas 6,9 8 4 Esminiai vadovavimo gebėjimai 6,7 8 5 18 Kompetencijų modelio rangavimas – tėvų (potencialių klientų) požiūris
- 19. 19 Tėvų – potencialių klientų – apklausos duomenų atsakymų suvestinė – esminiai vadovavimo gebėjimai
- 20. 20 Tėvų – potencialių klientų – apklausos duomenų atsakymų suvestinė – pasitikėjimas
- 21. 21 Tėvų – potencialių klientų – apklausos duomenų atsakymų suvestinė – vizija
- 22. 22 Tėvų – potencialių klientų – apklausos duomenų atsakymų suvestinė – talentų ugdymas
- 23. 23 Tėvų – potencialių klientų – apklausos duomenų atsakymų suvestinė – vadovavimas ugdymui
- 24. 2. Pasitikėjimo kūrimas (build trust) 2.1. Gebėjimas palaikyti (advocacy) : Pasitikėjimas darbuotojų gebėjimu sėkmingai atlikti darbą, ypač vykdant naujas sudėtingas veiklas; gebėjimas suprasti darbuotojų polinkius ir juos skatinti; suprasti ir atsižvelgti į kadencijomis dirbančius, paaukštinimo siekiančius ir pastovią poziciją užimančius darbuotojus. Gebėjimas išsakyti atvirą ir aiškią poziciją probleminiais klausimais, susijusiais su organizacijos interesų gynimu, imtis iniciatyvos, ginti idėjas ir požiūrius. 2. 2. Emocinis intelektas (emotional intelligence): savęs pažinimas ir santykių valdymas. Savęs pažinimas, suvokimas, kaip asmeninės nuotaikos, polinkiai, įsitikinimai ir elgesys veikia kitus; gebėjimas suprasti kitų jausmus ir lūkesčius ir atitinkamai reaguoti; gebėjimas kurti asmeninius santykius su kitais; gebėjimas konstruktyviai valdyti ir išreikšti emocijas, valdyti kitų tarpusavio santykius. 2.3. Kuklumas (humility) : Gebėjimas pasidalinti garbę už pasiekimus, suvokiant, kad asmeninė sėkmė organizacijoje yra susijusi su komandos sėkmingu darbu, gebėjimu pripažinti klaidas, paaukoti asmenines ambicijas ir tikslus dėl organizacijos tikslų būti “prieinamu”. 2.4. Sąžiningumas (integrity): etika ir pasitikėjimas. Gebėjimas palaikyti ir puoselėti etišką elgseną ir sprendimus visais lygmenimis, atsižvelgti į kitų teises ir požiūrį, pastangos daryti teisingus dalykus be raginimo; tiesus, sąžiningas ir nuoširdus elgesys, gebėjimas kurti pasitikėjimą visais organizacijos lygmenimis; įsipareigojimų, pažadų, priskirtų darbų vykdymas, laikomas atsakingu, patikimu ir tikru; geba subtiliai elgtis su asmenine ir slapta informacija. 2.5. Pavyzdingumas (role model): profesionalus elgesys ir asmeninis pavyzdys. Gebėjimas demonstruoti profesionalų elgesį ir įvaizdį, kai veiksmai atspindi žodžius, laikomasi įsipareigojimų, pripažįstamos klaidos, demonstruojami aukšti technologiniai įgūdžiai ir kt. į jį žiūrima kaip į patarimų ir sprendimų šaltinį, veda kitus savo pavyzdžiu. 2.6. Skaidrumas (transparency): sprendimų aiškumas. Gebėjimas greitai pripažinti klaidas ir į jas reaguoti, suteikti teisingą ir tikslią informaciją; siekiant sukurti pasitikėjimą, pagal galimybes, sprendimus priimti viešai; suteikti galimybę gauti informaciją; gebėjimas paaiškinti sprendimus ir jų motyvus (jokių paslėptų dalykų). 24 Kompetencijų grupių detalizavimo pavyzdys: pasitikėjimas
- 25. Rangas Bendras kompetencijų grupių vertinimas pagal rangus (SŠ be steigėjų) 1 Pasitikėjimo kūrimas (5) 2 Vadovavimas ugdymui (10) 3 Esminiai vadovavimo gebėjimai (14) 4 Talentų ugdymas (15) 5 Vizijos kūrimas ir perdavimas (16) 25 Apibendrintas modelis (su ir be steigėjų) Rangas Bendras kompetencijų grupių vertinimas pagal rangus (5 SŠ) 1 Pasitikėjimo kūrimas (8) 2 Vadovavimas ugdymui (14) 3 Esminiai vadovavimo gebėjimai (15) 4 Vizijos kūrimas ir perdavimas (18) 5 Talentų ugdymas (20)
- 26. Kur savivaldybės komanda savo kasdieniniame darbe gali panaudoti jūsų magistrinio darbo medžiagą? Kokius klausimus suburta spręsti nacionalinio lygmens darbo grupė galėtų pasinaudoti jūsų darbo išvadomis ir rekomendacijomis? 26 Atsakymai į kausimus
- 27. 27 Vadovo kompetencijų, kaip įstaigos pasirinkimą lemiančio veiksnio, svarba, potencialių klientų požiūriu. Vadovo kompetencijų svarba ketinimui rinktis
Editor's Notes
- 1. Tema aktuali, visų pirma, todėl, kad ji skirta ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadybai. Ikimokyklinis ugdymas iš tiesų turėtų būti kiekvienos valstybės prioritetinė švietimo sritis. Taip yra ne vien todėl, kad ikimokyklinis ugdymas palengvina vėlesnį mokymąsi, bet ir todėl, kad jau tvirtai įrodyta, jog ikimokyklinis ugdymas, ypač socialinę atskirtį patiriančių vaikų atveju, gali užtikrinti didžiulę socialinę ir ekonominę grąžą (Eurydice, Europos švietimo informacijos tinklas, 2009). 2. Siekiant kelti švietimo kokybę apskritai derėtų pradėti nuo ankstyvojo ugdymo (nes vėliau taisyti patirtas nesėkmes yra ne tik neteisinga, bet ir palyginti labai neveiksminga). Lietuvoje neužtikrinamas ikimokyklinio ugdymo prieinamumas visiems, nors įstatymai įpareigoja savivaldos institucijas užtikrinti šią teisę. Vykdomas ugdymas dažnai nėra aukštos kokybės. 2007m. Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus veiklos ataskaitoje teigiama, kad tėvų galimybes naudotis ikimokyklinio ugdymo paslaugomis apriboja ikimokyklinio ugdymo paslaugų organizavimo nelankstumas, šių įstaigų įvairovės stygius. Konstatuojama, kad turėtų būti daugiau privačių, savaitinių darželių, darželių, dirbančių pagal netradicines programas.
- 3. Pati asmeniškai atstovauju net keletą suinteresuotųjų šalių: esu 2 vaikų mama, turinti patirties tiek su valstybinėmis, tiek su privačiomis įstaigomis, studijuodama Lyderių laiko magistrantūroje buvau vieno iš privačių darželių darbuotoja, nuo 2014m. esu Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto dėstytoja, rengianti ir būsimus ikimokyklinio ugdymo pedagogus. 4. Lietuvoje privačios įstaigos ėmė steigtis neseniai, todėl jų vadyba yra menkai tyrinėta, o šių įstaigų skaičius auga, kaip matome. -Tikiu, kad privačių įstaigų steigimasis pagerintų ikimokyklinio ugdymo prieinamumą, o konkurencija su valstybinėmis įstaigomis pakeltų ikimokyklinio ugdymo kokybę apskritai; -PIUĮ yra daug labiau orientuotos į vartotoją, todėl tikiu, kad jos realiai gebės ir bus motyvuotos pasinaudoti šio darbo rekomendacijomis. -Darbo išvados yra svarbios ir valstybinėms įstaigoms bei gali būti panaudotos jų vadybos tobulinimui, nors panašus tyrimas, atliktas valstybinėse įstaigose, gali turėti kitokius rezultatus.
- Valstybinių įstaigų vadovų atranka yra reglamentuota įstatymais, o privačios įstaigos vadovą gali rinktis savo nuožiūra ir iš tiesų kyla klausimai <spausti> *Kokių kompetencijų vadovo reikia? Kokios yra suinteresuotosios šalys, į kurių požiūrį būtina atsižvelgti? Kokia yra PIUĮ vadovo kompetencijų svarba jų požiūriu? Ar vadovo kompetencijos yra svarbus veiksnys įstaigos pasirinkimui?*. Tad darbo problema: „Kaip svarbiausios PIUĮ suinteresuotosios šalys vertina vadovui reikalingas kompetencijas?“
- Siekiant atsakyti į šį klausimą, iškeltas darbo tikslas: palyginti svarbiausių suinteresuotųjų šalių požiūrį į teorinį vadovo kompetencijų modelį“. Ir suformuluoti šie uždaviniai: atlikti suinteresuotųjų šalių teorinę analizę; pagrįsti jų svarbą PIUĮ; pagrįsti kompetencijų modelių naudą ir sudaryti vadovui rekomenduojamą kompetencijų modelį empiriniam tyrimui; empiriškai palyginti suinteresuotųjų šalių požiūrius į teorinį kompetencijų modelį ir sudaryti apibendrintą kompetencijų modelį remiantis svarbos kriterijumi; pateikti rekomendacijų steigėjams.
- Darbe remiamasi klasikiniu suinteresuotųjų šalių apibrėžimu „Suinteresuotoji šalis - bet koks asmuo ar organizacija, kurie yra veikiami arba patys veikia organizacijos rezultatus.“ Pagrindžiama jų svarba. Kaip rašė Freemanas – bet koks „verslas ar paslauga –žmonių lūkesčių valdymas, visų pirma“.
- Siekiant išskirti svarbiausas suinteresuotąsias šalis, jos, visų pirma, buvo identifikuotos, tuomet pasirinktas SŠ kategorizavimo instrumentas, pagal kurį visos SŠ skirstomos į 4 kategorijas. Dalyvių kategorijai priklausančios SŠ ir yra laikytinos svarbiausiomis. Didžiausią galią įstaigai turi, visų pirma, pats steigėjas, taip pat labai svarbi SŠ vadovas, trečioji turinti didelę galią SŠ yra darbuotojai, o ketvirtoji – klientai. Šioms SŠ būdingas ir didžiausias susidomėjimas įstaiga. Iš kitų kategorijų SŠ nusprendžiau pasirinkti tik vieną – potencialius klientus, nes nuo jų pritraukimo priklauso įstaigos išgyvenimas. Ir kiekviena įstaiga tikrai norėtų potencialius klientus paversti esamais, todėl jie taip pat įtraukti į tyrimą. Čia matome, kaip gali būti suklasifikuotos likusios suinteresuotosios šalys.
- Teko apsibrėžti kompetencijos sąvoką, kuri yra vartojama labai įvairiomis prasmėmis. Pasirinktas apibrėžimas leidžia į kompetenciją žiūrėti kaip į individo žinių, įgūdžių,nuostatų visumą ir/ar profesijos standarto elementą. Organizacijų sėkmė ir konkurencinis pranašumas priklauso nuo darbuotojų išskirtinių kompetencijų, vadovo kompetencijos yra ypatingai svarbios. Tyrimai atskleidžia, kad jos turi įtakos organizacijos rezultatams.
- Darbe buvo sudarytas teorinis vadovo kompetencijų modelis, kuriame išskirtos 5 kompetencijų grupės. Modelio pagrindas – Floridos universiteto grindžiamosios teorijos būdu sukurtas ir praktiškai naudojamas lyderystės modelis. Jį papildžiau tik 1 kompetencijų grupe – vadovavimo ugdymui. (Kompetencijų modelis - pageidaujamų darbuotojo kompetencijų sąrašas, sudarytas remiantis organizacijos strategija, skirtas palengvinti organizacijos augimą bei pokytį (E. Redmond, 2013).
- Empiriniu tyrimu buvo siekiama palyginti suinteresuotųjų šalių požiūrius į teorinį kompetencijų modelį ir sudaryti apibendrintą kompetencijų modelį remiantis svarbos kriterijumi. Siekiant šio tikslo užsibrėžti uždaviniai: Atskleisti PIUĮ steigėjų, vadovų, darbuotojų ir tėvų –tiek esamų tiek potencialių klientų - požiūrį į teorinį vadovo kompetencijų modelį. Atskleisti modelyje esančių kompetencijų svarbą potencialių klientų ketinimui rinktis įstaigą. Palyginti ir apibendrinti minėtų suinteresuotųjų šalių požiūrius sudarant 1 modelį.
- Kadangi siekta palyginti požiūrius, ir šios srities tyrimų yra maža, pasirinktas kokybinis tyrimas. Taikyta patogioji, sniego gniūžtės, maksimaliai įvairių atvejų ir atsitiktinė tikslinė atrankos. Tyrime dalyvavo 91 asmuo. Jie atstovavo skirtingas suinteresuotąsias šalis. Vadovai, steigėjai ir darbuotojai atstovavo 11 įstaigų. Surinkta 14 steigėjų ir vadovų interviu, iš jų 11 respondentų atstovavo ir vadovus, ir steigėjus, 3 – išimtinai steigėjai. (planuota tik grupinės diskusijos, interviu metodas pasirinktas tyrimo eigoje). Surengtos 2 grupinės diskusijos (7 tėveliai, 6 darbuotojai – iš viso 13 asmenų). Siekiant apibendrinti požiūrius interviu ir diskusijų pabaigoje buvo naudojamas rangavimo metodas. Anketas užpildė 64 potencialūs klientai. Kaip matome imtis nėra reprezentatyvi, taip yra todėl, kad generalinė aibė yra per didelė/nežinoma. Apklausoje naudota jautrioji – 9 balų – Likert’o skalė, nes rūpėjo atskleisti ne tik kaip ranguojamos PIUĮ modelyje esančios kompetencijų grupės, bet ir kokia jų svarba įstaigos pasirinkimui. Taip pat užduotas papildomas klausimas, kiek apskritai vadovo kompetencijos lemia įstaigos pasirinkimą lyginant su kitais veiksniais.
- Visos modelyje esančios kompetencijų grupės svarbiausiųjų SŠ nuomone yra svarbios ir reikalingos PIUĮ vadovui, tačiau svarbiausia yra vadovo gebėjimas kurti pasitikėjimą. Antra pagal svarbą yra vadovavimo ikimokykliniam ugdymui kompetencijų grupė, trečioji - esminių vadovavimo gebėjimų, ketvirtoji – vizijos kūrimo ir perdavimo, o paskutinė - talentų ugdymo kompetencijų grupė. Ketinimui rinktis įstaigą didžiausios svarbos yra taip pat vadovo gebėjimas kurti pasitikėjimą ir vadovauti ugdymui.
- Teoriškai svarbiausios PIUĮ suinteresuotosios šalys yra steigėjas, vadovas, darbuotojai, esami ir potencialūs klientai. Nepatenkinus bent vienos iš PIUĮ svarbiausiųjų suinteresuotųjų šalių lūkesčių – įstaiga negalėtų sėkmingai veikti. PIUĮ vadovai gali būti atrenkami ir ugdomi pagal šiame darbe sudarytą modelį, nes SŠ patvirtino, kad jame išvardintos kompetencijos yra reikalingos, svarbios. Palyginus svarbiausiųjų suinteresuotųjų šalių požiūrius į vadovo kompetencijų modelį paaiškėjo, kad jie skiriasi. Steigėjų labai vertinami esminiai vadovavimo gebėjimai ir vizijos kūrimo ir perdavimo kompetencijos yra svarbios, tačiau net 3 iš 4 suinteresuotųjų šalių labiausiai vertina vadovo gebėjimą kurti pasitikėjimą. Remiantis duomenimis galima teigti, kad PIUĮ vadovas, be aukšto emocinio intelekto, gebėjimo palaikyti savo darbuotojus, gebėjimo būti jiems pavyzdžiu ir kt. privalo gebėti vadovauti ikimokykliniam ugdymui, tai reiškia – pats jį gana gerai išmanyti, nuolat domėtis naujovėmis. Tiek esamiems, tiek potencialiems klientams svarbu, kad vadovas taip pat ugdytų darbuotojų talentus. Darbuotojų profesionalumo ir nuolatinio tobulėjimo svarba yra pabrėžiama ir mokslinėje literatūroje, nors pačių darbuotojų, steigėjų ir vadovų nuomone, ši kompetencijų grupė ir kiek mažesnės svarbos nei likusios. Reikia parinkti tokį vadovą, kuris atlieptų svarbiausių suinteresuotųjų šalių, ne vien steigėjo, lūkesčius, ir nuolat jį ugdyti. Kad vadovo ugdymas būtų sėkmingas, jis turi būti tikslingas (orientuotas į suinteresuotąsias šalis), nenutrūkstamas ir sistemingas procesas (remtis modeliu, planuojamas laiko tėkmėje).
- Pakankami ištekliai, įstatymų išmanymas, reklama, personalo radimas, darželio statuso įgijimas negarantuoja įstaigos sėkmės, jeigu neatsižvelgiama į svarbiausių suinteresuotųjų šalių lūkesčius. Kad tai padarytume, visų pirma, reikia rasti suinteresuotųjų šalių lūkesčius atitinkantį ir juos gebantį valdyti vadovą. Remiantis tyrimu galima teigti, kad PIUĮ vadovu negalėtų tapti tiesiog geras vadovas, kuris gebėtų puikiai vadovauti bet kuriai kitai įmonei per daug neišmanydamas jos srities specifikos, nes PIUĮ tėvams ir darbuotojams yra labai svarbus vadovo gebėjimas kurti pasitikėjimą (t.y. emocinis intelektas, gebėjimas palaikyti komandą, kuklumas ir pavyzdingumas), kuris gana tampriai susijęs su kita kompetencijų grupe - gebėjimu vadovauti ugdymui. Lietuvoje gana didelė dalis asmenų, turinčių nemažai patirties ikimokykliniame ugdyme ir jo valdyme, o tai reiškia formaliai labai tinkančių būti vadovais ar auklėtojais – nežino, nesuvokia naujosios ugdymo paradigmos arba ja nesivadovauja, o ir dalis šio tyrimo respondentų galvoja, kad vadovui pakaktų tiesiog bazinių pedagoginių žinių, tiesiog meilės vaikams apskritai. Tačiau vis daugiau tėvų suvokia ir vertina naująją ugdymo filosofiją. Netinkama filosofija ilgainiui atsilieps įstaigos kokybei ir įvaizdžiui. Naujai atėjusiems tėvams, potencialiems klientams vadovas - PIUĮ veidas. Jeigu vadovas, kaip žmogus, jiems neatrodo įsitraukęs, nuoširdžiai besidomintis atėjusiais tėvais, vaikais ir pedagogika, jiems nebus svarbūs nei įstaigos prestižas, nei istorija, nei vizija, nei turimi pažymėjimai su metodikomis ar kt. dalykai, kurie atrodo svarbūs pačiame pirmame įstaigos pasirinkimo etape. Tėvams yra svarbus ir įstaigoje vykstantis vaikų ugdymas, bet, kaip jie sako, ugdymo kokybę pamatai ilgainiui, o sprendimo priėmimo momentu svarbiau pats žmogus, kuris atveria įstaigos duris, jo asmuo. Parinkti vadovą, puikiai išmanantį ugdymą, taip pat yra svarbu, nes ilgainiui tėvų lūkesčiai dėl ugdymo kokybės gali likti neatliepti, be to, tikėtina, kad vadovui teks spręsti ir įvairius konfliktus, kylančius tarp tėvų ir pedagogų, o gal net ir tarp vaikų ir pedagogų bei organizuoti ir tėvų švietimą. Vizija nėra susijusi tik su reklama, įvaizdžiu, kurie taip pat labai svarbūs. Įstaigos, kurios turi aiškią pedagoginę kryptį, vertybes ar sistemą ir ją deklaruoja kaip savo viziją, daug rečiau susiduria su nepatenkintais tėvų lūkesčiais, nes įstaigą pasirinkę tėvai labai aiškiai žino, kas, kaip ir kodėl daroma. Tėvų palaikymas ar nepritarimas ugdymo programai, įstaigos vizijai, iš esmės, gali nulemti organizacijos rezultatus, jei juos suprasime kaip kokybišką ugdymą, nes kokybiškam ugdymui įgyvendinti būtina ugdymo įstaigoje ir namuose dermė. Vizija reikalinga ir darbuotojams, kad jie žinotų, kuria kryptimi tobulėti, kuo vadovautis priimant sprendimus kasdienėje veikloje, ką pasakyti tėvams. Vadovo vaidmuo čia itin reikšmingas. Jis turėtų būti vis atnaujinamas pagal kintančius įstaigos poreikius bei galėtų būti papildytas kompetencijų lygmenų aprašymais, nes surasti vadovą, kurio visos kompetencijos būtų aukščiausio lygmens tikrai būtų sudėtinga, o gal net neįmanoma. Taip pat svarbu, kad vadovas, kurį pasirinks steigėjai pagal šį modelį, tikėtų šio modelio teisingumu ir būtų motyvuojamas tobulėti.
- 1. Skatinti pasitikėjimo kultūrą IU įstaigose. Kviečiu savivaldybių atstovus, atsakingus už švietimą, susipažinti su naująja ugdymo paradigma, užtikrinti, kad įstaigos ja vadovautųsi. Užtikrinti IU prieinamumą visiems pageidaujantiems remiant privačias iniciatyvas, įgalinti šių paslaugų įvairovę Užtikrinti švietimu suinteresuotų šalių dialogą ir jų lūkesčių koordinavimą, nes bendrai priimti sprendimai bus palankiai priimami, efektyvesni, kainuos mažiau, gal net bus depolitizuoti. 2. Švietimo įstaigų, ypač ikimokyklinio ugdymo įstaigų, vadovų priėmimo, vertinimo, ugdymo klausimus. Taip pat siūlau burti grupes, kurios inicijuotų visuomenės švietimą, siekiant pakeisti atgyvenusias pedagogines nuostatas, požiūrį į vaiką ir vaikystę, todėl atskiroms įstaigoms būtų lengviau. Visuomenės įtraukimą į tęstinį dialogą, kokio švietimo reikia mūsų valstybei, kurti depolitizuotą švietimą, kad jis tenkintų visos valstybės lūkesčius, ir nebūtų paveikus partijų interesams. IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS: 17-18 SKAIDRĖSE