Konferencijos VAIKYSTĖ IR UGDYMAS 2015 pranešimas

1. TARPTAUTINIS TĖVŲ, VAIKŲ IR PEDAGOGŲ PROJEKTAS
,,VAIKO KELIAS Į GRAŽIĄ KALBĄ“
ANKSTYVOJO PREVENCINIO DARBO
SVARBA UGDANT IKIMOKYKLINIO
AMŽIAUS VAIKŲ KALBĄ
PARENGĖ : TAURAGĖS LOPŠELIO-DARŽELIO „ĄŽUOLIUKAS“
AUKLĖTOJA METODININKĖ ELVYRA ALONDERIENĖ,
LOGOPEDĖ METODININKĖ AUŠRA ŠULCIENĖ
2015 m.

2. MAŽAIS ŽINGSNELIAIS GRAŽIOS KALBOS LINK
 Ikimokyklinis vaikų amžius - ypatingas ir labai svarbus. Šiame tarpsnyje
vaikai supranta, kad jų aplinkoje yra ne tik patys artimiausi žmonės, vaikai
pradeda pasitikėti kitais žmonėmis, įgyja nepriklausomybės, savikontrolės,
mokosi perimti iniciatyvą ir įsitvirtinti socialiai priimtinais būdais. Jų
žodynas plečiasi, sakinių struktūra tobulėja. Kalba ikimokykliniame
amžiuje tampa pagrindine priemone palaikyti tarpusavio santykius su
suaugusiais, geriau pažinti pasaulį.
 Vaikų su kalbos ir komunikacijos sutrikimais skaičius didėja. Pastebėta, kad
vaikų dažniausiai nepakankamai išlavėjusi smulkioji motorika, silpnai
išsivystęs girdimasis suvokimas, netiksli garsų artikuliacija. Taip pat
nustatyta, kad vaikai, turintys kalbos ir kalbėjimo sutrikimų, sunkiau
adaptuojasi ugdymo įstaigoje, sunkiau atlieka ugdomąsias užduotis, kaip
antriniai sutrikimai formuojasi neigiami asmenybės bruožai.
 Todėl nutarėme ieškoti būdų, kaip sudaryti palankias sąlygas smulkiosios
motorikos įgūdžiams lavinti, kaip padėti vaikams geriau tarti garsus ir
ugdytis kalbinius gebėjimus. Įsijungėme į Tarptautinį tėvų, vaikų ir
pedagogų projektą ,,Miklūs piršteliai ir judrus liežuvis – vaiko ir kalbos
draugai“ (toliau – projekto tęsinys) „Vaiko kelias į gražią kalbą“.

3. PROJEKTO TIKSLAS
 Ankstyvajame amžiuje (2-4 m.) sudaryti palankias sąlygas ankstyvosios
vaikų kalbos sutrikimų prevencijos taikymui kalbos ugdyme: ugdyti vaikų
kalbą vadovaujantis kalbos ugdymo modeliu, naudojant inovatyvius
(kūrybiškus) metodus.

4. PREVENCINIO DARBO BŪDAI
Veikloje su vaikais ieškome įvairių prevencinio darbo būdų: skatiname vaikus
mankštinti rankų pirštelius (tėvai namuose, auklėtojos grupėse, logopedė
užsiėmimo metu), mokome vaikus taisyklingo kalbos garsų tarimo, laviname
smulkiąją ir bendrąją motoriką, ugdome taisyklingo kvėpavimo įgūdžius,
turtiname žodyną, ugdome kalbą per pasakas, skatiname kalbos raiškos plėtotę
vadovaujantis kalbos ugdymo modeliu.
Siekiame efektyvaus bendravimo ir bendradarbiavimo: tėvai-logopedas-
pedagogai.
Veiklą stengiamės organizuoti taip, kad ji atitiktų projekte dalyvaujančių
dalyvių poreikius, lūkesčius, interesus.

5. SMULKIOSIOS MOTORIKOS LAVINIMAS
 Svarbus fizinės veiklos, darbo ir kūrybos išraiškos instrumentas - žmogaus
ranka.
 Pirmieji mažų rankyčių, siekiančių prasiskverbti į pasaulį, judesiai reiškia
didžiules savojo AŠ pastangas ir kelia didžiulį suaugusiųjų pasigėrėjimą.
Neveltui vokiečių filosofas I. Kantas ranką pavadino išorinėmis
smegenimis.
 Pirštukų žaidimais vaikučiai pradeda dieną. Kad būtų smagiau žaidimus
siejame su įvairiais eilėraštukais, dainelėmis, tautosakos tekstais. Tekstą
imituojantys judesiai ne tik mankština vaikų smulkiąją motoriką, bet ir
lavina atmintį, kalbą, sukuria džiugių emocijų foną.
 Pratimais stengiamės sudominti vaikus, kad juos atliktų noriai, be įtampos ir
streso.
 Pirštukus mankštiname nuo 3 iki 5 min. kasdien kelis kartus per dieną.

6. PATIEMS MAŽIAUSIEMS
 Smulkiąją rankų pirštukų motoriką pradedame lavinti nuo dviejų metų.
Dažniausiai tai būna paprastos „katutės“. Vaikai labai mėgsta pažaisti
„šeimynėlę“: patys arba auklėtoja masažuoja kiekvieną pirštuką ir įvardija.
Šitas pirštukas – mamytė, šitas pirštukas – tėvelis, šitas – senelis, šitas –
močiutė, o šitas pirštelis – tai aš. Štai ir visa mano šeima. Žaidžiame „Viru,
viru košę “, „Gydu gydu katutes“ ir pan.
 Populiarūs ir vaikų mėgstami žaidimai – „Pirštukai sveikinasi“. Pirštų
galiukai trumpam susiglaudžia pasisveikindami – „Labas rytas“ arba
palinkėdami labos nakties – „Labanaktis“. Taip gali pasisveikinti abiejų
rankyčių piršteliai ar kiekvienos rankytės piršteliai tarpusavyje atskirai.
 Žaidimai: ,,Susitikom dviese“, „Pelytė“, ,,Žvirbleliai“, ,,Spynelė“, ,,Pirštukų
dainelė“, „Lietus“ ir pan.

7.  Vaikams augant žaidimai sudėtingėja. Siūlome žaidimus žodyno turtinimui,
kalbinei klausai, garsinei analizei, orientacijos plėtojimui.
 Vaikų mėgiami žaidimai: „Varžybos“ , „Kas pašaukė?“, „ Ratai“, „Du
katinėliai“, ,,Lapės uodega“, „Triukšmaujančios dėžutės“ ir pan.
 Vaikams siūlome žaisti su popieriumi. Įvairaus dydžio popieriaus skiauteles
vaikai suglamžo, bando sukišti į siaurą indą.
 Siūlome atrinkti iš dėžutės pačias didžiausias sagas ir jas sudėti į maišelį, o
mažiausias – į dėžutę.
 Siūlome varstyti į trafaretuose padarytas skylutes ir pan.
 Stengiamės, kad žaidimo metu vaikas būtų laimingas ir pasitikėtų savimi.

8. ŽAIDIMAI SU MASAŽINIAIS KAMUOLIUKAIS. DĖLIONĖS. RAIŠČIŲ
VARSTYMAS. UŽTRAUKTUKO TRAUKIMAS.

9. KURIAME PASAKĄ

10. KALBINIO KVĖPAVIMO LAVINIMAS
 Siūlome pūsti smulkius daiktus (teniso kamuoliukas, plunksnelė, popieriaus
skiautelės).
 Pučiame muilo burbulus, balionus, vėjo malūnėlius.
 Žaidžiame žaidimus oro srovei išgauti.
 Pučiame dažus.
 Atliekame kvėpavimo pratimus pro nosį ir pro burną.
 Pučiame muzikinius instrumentus.
 Ridename teniso kamuoliukus pučiant orą per šiaudelius.
 Pučiame muzikinius instrumentus.
 Siūlome vaikams pūsti į vandenyje plaukiojančius daiktus.
 Pučiame į vandenį per šiaudelį.
 Žaidžiame žaidimus balso ir intonacijos valdymui ir t.t.

11.  Su vaikais imituojame įvairių gyvūnų, paukščių, daiktų
skleidžiamus garsus, rengiame garsų koncertus, prisimindami
mašinos burzgimą, traukinio tūtavimą, šuns lojimą, balandžio
burkavimą, varnos krankimą ir kt.
 Vaikai labai mėgsta garsines dėliones, „Garsų loto“.
 Vaikai įdėmiai klausosi, kaip bumbsi skirtingo dydžio kamuoliukai,
skamba įvairios dėžutės. Jiems patinka „stebuklinga lazdele“
stuksenti į įvairius daiktus ir išgauti skirtingus garsus.
 Vaiko kalbą ugdome klausantis muzikos. Vaikai pradeda skirti
įvairius garsus, diferencijuoti įvairių instrumentų skleidžiamus
garsus.
 Dainuojame garsus tyliai, garsiai ir pan.
 Stengiamės sudominti vaiką kiekvienu garsu ir žodžiu.

12. PŪTIMO PRATIMAI

13. MENINĖ VEIKLA
 Vaikų ranka lavinama atliekant piešimo, spalvinimo, konstravimo, lipdymo
darbus, žaidžiant stalo žaidimus su smulkiomis detalėmis.
 Tuo laviname ne tik smulkiąją motoriką, bet ir kūrybinius gebėjimus,
saviraišką, vaizduotę, mąstymą.
 Pratindami pristatyti savo darbelius, laviname kalbinius gebėjimus,
turtiname žodyną.

14. MAŽOS RANKELĖS – GRAŽŪS DARBELIAI

15. LAVINAME BENDRĄJĄ MOTORIKĄ
 Atliekame nesudėtingus kamuolio ridenimo, metimo, gaudymo ir
perdavimo pratimus ir pan.
 Ugdymo veiklos metu atliekame trumpas mankštos pertraukėles.
 Atliekame mažos amplitudės judesius: lenkiame pirštus, sukame riešą,
perimame žaislus iš vienos rankos į kitą ir pan.
 Vaizduojame , ką veikia įvairūs gyvūnai.
 Laipiojame, šliaužiojame, ropojame, šokinėjame ir pan.

16. ARTIKULIACINIO APARATO LAVINIMAS
 Kiekvieną dieną atliekame artikuliacinę mankštą, stengiamės, kad įgyti
įgūdžiai gerai įsitvirtintų.
 Pratimus atliekame nuosekliai, einant nuo paprasto prie sudėtingesnio, judesį
kartojant keletą kartų.
 Kalbinės motorikos lavinimą paverčiame linksmu žaidimu, paskatindami
vaikus ir parodydami savo pavyzdžiu.
 Vaikų mėgiami pratimai lūpoms:„ Žuvies žiaunos“, ,,Pieštukas“, pasaka apie
linksmąjį liežuvėlį ir kt.

17. TĖVŲ DALYVAVIMAS GRUPĖS IR DARŽELIO VEIKLOJE
 Lopšelyje-darželyje „Ąžuoliukas“ sutelkta darni vaikų, tėvelių, auklėtojų
ir logopedės komanda.
 Tėvelius kviečiame dalyvauti grupės veikloje, darželio renginiuose,
parodose.
 Tėvų dienose iš įvairių priemonių (spalvoto popieriaus, kruopų, siūlų,
plunksnelių, gamtinės medžiagos, ir kt.) vaikai su tėveliais kūrė gėlytes,
paukščius, ornamentus ir pan.
 Visi siekėme sudominti vaiką veikla taip, kad vaikų pojūčiai, emocijos būtų
teigiamos, nes tik patirdamas teigiamus išgyvenimus vaikas nori vėl
dalyvauti veikloje, tobulėti.

18. KARTU SU TĖVELIAIS

19. VEIKLĄ VAIKAI TĘSIA NAMUOSE

20. SUSITIKIMAS SU TĖVAIS
o Lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ logopedė kartu su grupių auklėtojomis veda
susirinkimus, mokymus tėvams, teikia rekomendacijas, rengia
informacinius lankstinukus.
o Susitikimų metu tėvai įgyja patirties kaip sėkmingai ir efektyviai sudominti
vaikus smulkiąja motorika, kaip išlavinti girdimąjį suvokimą, kaip padėti
vaikui teisingai artikuliuoti garsus ir pan.

21. TĖVELIAMS SIŪLOME
 Kartu su vaiku atlikti smulkiosios motorikos pratimus.
 Su vaiku kalbėti aiškiai, lėtai, taisyklingai, neiškraipant žodžių.
 Visus savo veiksmus, poelgius palydėti išsamiais komentarais.
 Į kiekvieną pokalbį su vaiku sudėti visą įmanomą informaciją, tinkančią tai
situacijai.
 Sukurti savo šeimoje tokią aplinką, kuri natūraliai skatintų vaiko kalbą.
 Kuo turtingesnė bus Jūsų kalba – tuo labiau išsivysčiusi bus ir Jūsų vaiko
kalba.
 Tik žaisdami ir bendraudami su vaikais galite daryti įtaką savo vaiko
kalbinių gebėjimų ugdymuisi.

22. PROJEKTO RENGINIAI
 Visa mūsų komanda-vaikai, tėvai, darželio pedagogai ir logopedė
surengėme:
 Kūrybinių darbų parodėlę „Vaiko kūrybiškas garsų pasaulis“.
 Vaikų darbelių parodėlę ,,Pirštukai kūrėjai labai išradingi“.
 Kartu su tėveliais suruošėme edukacinį renginį ,,Pirštukai žaidžia“.
 Pirštelių teatrą grupėse.
 Kalbos šventę.

24. VAIKO AKTYVIOJO IR PASYVIOJO ŽODYNO TURTINIMAS
 Kiekvieną dieną skaitome vaikams kūrinėlius, siūlome gerai įsiklausyti ir papasakoti
tai, ką išgirdo.
 Žaidžiame mąstymą, atmintį, žodyną turtinančius žaidimus.
 Skatiname vaikus pasakoti, ką jie mato ir jaučia.
 Siūlome vaikams atpažinti daiktus ir papasakoti apie juos.
 Ieškome panašios reikšmės žodžių. Paverčiame tai žaidimu. (Pvz.: eiti, sėlinti,
žingsniuoti - parodome vaikams šiuos veiksmus, po to jie parodo).
 Kartu su vaiku dainuojame daineles, deklamuojame eiles. Kai vaikas įsimena
leidžiame jam pabaigti savarankiškai.
 Su vaiku aiškinamės, ko jis norėtų, kodėl norėtų ir pan.
 Stengiamės išklausyti vaiką iki galo, skatiname dalintis savo įspūdžiais, reikšti savo
mintis.
 Žaidžiame žaidimą „Kaip tu pasielgtum?“. Vaikai turi papasakoti kokią išeitį
pasirinktų.
 Kuriame pasakas ir pan.

25. PASIEKIMAI
Projekto eigoje:
 Išlavėjo vaikų smulkioji motorika;
 Turtėjo ir tikslėjo vaikų žodynas;
 Pradėjo formuotis vaikų kalbos gramatinė sandara;
 Pagerėjo garsų artikuliacija;
 Lavėjo girdimasis suvokimas;
 Išlavėjo bendravimo su bendraamžiais įgūdžiai.
 Projekte numatytos priemonės natūraliai skatino vaikų kalbos raidą,
vaikai ugdėsi žaisdami.

26.  Pasinaudodami darželio pedagogų rekomendacijomis tėvai namuose
aktyviau įsijungė į šį projektą, labiau pradėjo suvokti jo svarbą
kalbos lavinimui.
 Tėvai išmoko su vaiku atlikti įvairius kvėpavimo (pūtimo), kalbos
padargų ir rankų mankštos lavinimo pratimus, patys pradėjo
domėtis.
o Dalyvaudami projekte pedagogai įgyjo naujų metodinių priemonių,
žaidimų, pagerėjo bendravimas ir bendradarbiavimas tarp kolegių,
suaktyvėjo gerosios patirties sklaida.
o Užsimezgė glaudesnis ryšys su vaikais ir jų tėveliais.

27. IŠVADOS
 Tarptautinis tėvų, vaikų ir pedagogų projektas paskatino ieškoti
įvairių metodų ir būdų, kaip geriau sieti kalbines užduotis ir
žaidimus su smulkiosios motorikos lavinimo pratimais, nustatyti,
kurie metodai gali padėti vaikui geriau tarti garsus ir sumažinti
kalbos ir komunikacijos sutrikimų galimybę.
 Tik bendromis lopšelio-darželio pedagogų, vaikų, tėvų pastangomis
galima pasidžiaugti pasiektais rezultatais.
 Pasiekti rezultatai skatina ieškoti dar kūrybiškesnių, inovatyvesnių
darbo formų ankstyvosios kalbos sutrikimų šalinimo prevencijoje.
 35 % pagerėjo 2-3 metų vaikų smulkioji motorika (2013-2014 m.)
 33 % pagerėjo 3-4 metų vaikų smulkioji motorika.

28. 2-3 METŲ VAIKŲ SMULKIOSIOS MOTORIKOS
LYGIO ĮVERTINIMAS PAGAL E.I. KIPHARD’O
SKALĘ

29. 3-4 METŲ VAIKŲ SMULKIOSIOS MOTORIKOS
LYGIO ĮVERTINIMAS PAGAL E.I. KIPHARD’O
SKALĘ

30. ŠALTINIAI:
 Birontienė Z. (2008). Priešmokyklinio amžiaus vaikų smulkiosios
motorikos ugdymas. Klaipėda: Klaipėdos universitetas
 Musteikienė G. (2001). Žaidimai rankų pirštams mankštinti. Šiauliai:
Lucilijus
 www.ikimokyklinis.lt
 Rimkienė R. Kalbos įgūdžių formavimasis. Vilnius
 www.logopedas.lt

31. AČIŪ UŽ DĖMESĮ