Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai” 2020 m. liepos mėn. „Moterų informacijos centras” užsakymu atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą apie smurtą artimoje aplinkoje.
Doc. Dr. Giedrė Purvaneckienė parengė apklausos rezultatų pristatymą Priežiūros komitetui.
To Enhance The Knowledge of People Towards Cyber security & A Quick Review in Summarized manner for detailed Information.
(Contents Can Be found On web as Well as many Presentations On slideshare,which taken as Guidance for This presentations...)
PredPol: How Predictive Policing WorksPredPol, Inc
PredPol’s cloud-based predictive policing software enables law enforcement agencies to better prevent crime in their communities by generating predictions on the places and times that future crimes are most likely to occur.
PredPol’s technology has been helping law enforcement agencies to dramatically reduce crime in jurisdictions of all types and sizes, across the U.S. and overseas. Over the past year, Atlanta and Los Angeles have reduced specific crimes in targeted areas at rates ranging from nearly 20% to over 40%. Smaller jurisdictions, such as Norcross, Georgia, have seen nearly a 30% reduction in burglaries and robberies; in Alhambra, California, car burglaries have dropped 20% since the software technology was deployed.
Using advanced mathematics and computer learning, PredPol’s algorithms predict many types of crime, including property crimes, drug incidents, gang activity, and gun violence as well as traffic accidents.
Only three pieces of data are used to make predictions – type of crime, place of crime, and time of crime. No personal data is utilized in making these predictions.
Crime analysts and command staff using PredPol are 100% more effective than they are with traditional hotspot mapping at predicting where and when crimes are likely to occur. That means police have twice as many opportunities to deter and reduce crime.
Presentation of Social Engineering - The Art of Human Hackingmsaksida
Nowadays if you want to hack a corporation or damage a personal "enemy" fast, Social Engineering techniques work every time and more often than not it works the first time. Within the presentation you will be able to learn what social engineering is, types of social engineering and related threats.
To Enhance The Knowledge of People Towards Cyber security & A Quick Review in Summarized manner for detailed Information.
(Contents Can Be found On web as Well as many Presentations On slideshare,which taken as Guidance for This presentations...)
PredPol: How Predictive Policing WorksPredPol, Inc
PredPol’s cloud-based predictive policing software enables law enforcement agencies to better prevent crime in their communities by generating predictions on the places and times that future crimes are most likely to occur.
PredPol’s technology has been helping law enforcement agencies to dramatically reduce crime in jurisdictions of all types and sizes, across the U.S. and overseas. Over the past year, Atlanta and Los Angeles have reduced specific crimes in targeted areas at rates ranging from nearly 20% to over 40%. Smaller jurisdictions, such as Norcross, Georgia, have seen nearly a 30% reduction in burglaries and robberies; in Alhambra, California, car burglaries have dropped 20% since the software technology was deployed.
Using advanced mathematics and computer learning, PredPol’s algorithms predict many types of crime, including property crimes, drug incidents, gang activity, and gun violence as well as traffic accidents.
Only three pieces of data are used to make predictions – type of crime, place of crime, and time of crime. No personal data is utilized in making these predictions.
Crime analysts and command staff using PredPol are 100% more effective than they are with traditional hotspot mapping at predicting where and when crimes are likely to occur. That means police have twice as many opportunities to deter and reduce crime.
Presentation of Social Engineering - The Art of Human Hackingmsaksida
Nowadays if you want to hack a corporation or damage a personal "enemy" fast, Social Engineering techniques work every time and more often than not it works the first time. Within the presentation you will be able to learn what social engineering is, types of social engineering and related threats.
Enumeration belongs to the first phase of Ethical Hacking, i.e., “Information Gathering”. This is a process where the attacker establishes an active connection with the victim and try to discover as much attack vectors as possible, which can be used to exploit the systems further.
The amazing presentation from Michael Howard that was hard to find at it's original location
With permission from Michael https://twitter.com/michael_howard/status/724990374834360320
Internet and computers have changed working, communication, meeting and business requirements and conditions all over globe. Due to this high profile technology, everyone can share any activity that was unexpected and unimaginable few decades back. It was the imagination of people that they will live their lives in this manner and do their business quickly and imagination and dream has come true with the introduction of internet only. Modern society is now associated with internet and related technologies, over a quarter of the world's population is wired into the net and this number is growing every day
Index
Top Cyber Crimes
What is OSINT
Resource For OSINT
Goal - OSINT
Information Gathering
Analysis
Career as a Digital Forensics Investigator
Case Study - Malaysian Airlines Flight MH17
OSINT Process
Confidential Data of GOV
Preventive Measures
www.fomada.com
Presented By Syed Amoz: CEO Fomada
Using ATTACK to Create Cyber DBTS for Nuclear Power PlantsMITRE - ATT&CKcon
From MITRE ATT&CKcon Power Hour December 2020
By Jacob Benjamin, Principal Industrial Consultant Dragos, INL, & University of Idaho
Design Basis Threat (DBT) is concept introduced by the Nuclear Regulatory Commission (NRC). It is a profile of the type, composition, and capabilities of an adversary. DBT is the key input nuclear power plants use for the design of systems against acts of radiological sabotage and theft of special nuclear material. The NRC expects its licensees, nuclear power plants, to demonstrate that they can defend against the DBT. Currently, cyber is included in DBTs simply as a prescribed list of IT centric security controls. Using MITRE’s ATT&CK framework, Cyber DBTs can be created that are specific to the facility, its material, or adversary activities.
Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija “Baltijos tyrimai” 2019 m. balandžio 12-26 d. Asociacijos “Moterų informacijos centras” užsakymu atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą apie smurtą artimoje aplinkoje. Penktadalis apklaustųjų (19 proc.) pasisakė patyrę smurtą. Dar skaudžiau atrodo moterų patirtys – kas ketvirta (25 proc.) prisipažino, kad prieš ją buvo arba yra smurtaujama. 70 procentų smurtautojų – esami arba buvę sutuoktiniai, sugyventiniai. Likę – tėvai arba kiti artimi žmonės.
Jei lyginsime su 1997 metais atliktu tyrimu, kurio duomenimis kas trečia 16 metų sulaukusi moteris turėjo smurtinės patirties, tai dabartiniai skaičiai džiugina, ypač jei skaičių nevertinsime kaip statistikos, o matysime moteris – mamas, dukras, seseris, save. Dar viena teigiama tendencija lyginant su tais pačiais 1997-aisiais – net 69 procentai apklaustųjų mano, kad dažniausiai smurtą patiria moterys. Anksčiau buvo galvojama, kad daugiausiai smurto aukų – vaikai. Tačiau kita vertus – smurtiniai santykiai tiek įsišakniję, kad vis dar yra žmonių, kurie mano, jog gali būti aplinkybių, kurios pateisina fizinį, ekonominį, psichinį ir seksualinį smurtą.
Net 60 procentų smurtą patyrusiųjų pagalbos nesikreipė. Viena vertus – tai vis dar susiję su visuomenės stereotipais ir kaltinamuoju požiūriu į auką. Kita vertus – matyt trūksta žinojimo apie pagalbą, kurią yra pasirengusios suteikti organizacijos. Specializuoti pagalbos centrai, kurie veikia visoje Lietuvoje, turi dėti daugiau pastangų, kad jų pagalba būtų prieinama visiems.
Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai” 2020 m. liepos mėn. „Moterų informacijos centras” užsakymu atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą apie smurtą artimoje aplinkoje.
Enumeration belongs to the first phase of Ethical Hacking, i.e., “Information Gathering”. This is a process where the attacker establishes an active connection with the victim and try to discover as much attack vectors as possible, which can be used to exploit the systems further.
The amazing presentation from Michael Howard that was hard to find at it's original location
With permission from Michael https://twitter.com/michael_howard/status/724990374834360320
Internet and computers have changed working, communication, meeting and business requirements and conditions all over globe. Due to this high profile technology, everyone can share any activity that was unexpected and unimaginable few decades back. It was the imagination of people that they will live their lives in this manner and do their business quickly and imagination and dream has come true with the introduction of internet only. Modern society is now associated with internet and related technologies, over a quarter of the world's population is wired into the net and this number is growing every day
Index
Top Cyber Crimes
What is OSINT
Resource For OSINT
Goal - OSINT
Information Gathering
Analysis
Career as a Digital Forensics Investigator
Case Study - Malaysian Airlines Flight MH17
OSINT Process
Confidential Data of GOV
Preventive Measures
www.fomada.com
Presented By Syed Amoz: CEO Fomada
Using ATTACK to Create Cyber DBTS for Nuclear Power PlantsMITRE - ATT&CKcon
From MITRE ATT&CKcon Power Hour December 2020
By Jacob Benjamin, Principal Industrial Consultant Dragos, INL, & University of Idaho
Design Basis Threat (DBT) is concept introduced by the Nuclear Regulatory Commission (NRC). It is a profile of the type, composition, and capabilities of an adversary. DBT is the key input nuclear power plants use for the design of systems against acts of radiological sabotage and theft of special nuclear material. The NRC expects its licensees, nuclear power plants, to demonstrate that they can defend against the DBT. Currently, cyber is included in DBTs simply as a prescribed list of IT centric security controls. Using MITRE’s ATT&CK framework, Cyber DBTs can be created that are specific to the facility, its material, or adversary activities.
Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija “Baltijos tyrimai” 2019 m. balandžio 12-26 d. Asociacijos “Moterų informacijos centras” užsakymu atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą apie smurtą artimoje aplinkoje. Penktadalis apklaustųjų (19 proc.) pasisakė patyrę smurtą. Dar skaudžiau atrodo moterų patirtys – kas ketvirta (25 proc.) prisipažino, kad prieš ją buvo arba yra smurtaujama. 70 procentų smurtautojų – esami arba buvę sutuoktiniai, sugyventiniai. Likę – tėvai arba kiti artimi žmonės.
Jei lyginsime su 1997 metais atliktu tyrimu, kurio duomenimis kas trečia 16 metų sulaukusi moteris turėjo smurtinės patirties, tai dabartiniai skaičiai džiugina, ypač jei skaičių nevertinsime kaip statistikos, o matysime moteris – mamas, dukras, seseris, save. Dar viena teigiama tendencija lyginant su tais pačiais 1997-aisiais – net 69 procentai apklaustųjų mano, kad dažniausiai smurtą patiria moterys. Anksčiau buvo galvojama, kad daugiausiai smurto aukų – vaikai. Tačiau kita vertus – smurtiniai santykiai tiek įsišakniję, kad vis dar yra žmonių, kurie mano, jog gali būti aplinkybių, kurios pateisina fizinį, ekonominį, psichinį ir seksualinį smurtą.
Net 60 procentų smurtą patyrusiųjų pagalbos nesikreipė. Viena vertus – tai vis dar susiję su visuomenės stereotipais ir kaltinamuoju požiūriu į auką. Kita vertus – matyt trūksta žinojimo apie pagalbą, kurią yra pasirengusios suteikti organizacijos. Specializuoti pagalbos centrai, kurie veikia visoje Lietuvoje, turi dėti daugiau pastangų, kad jų pagalba būtų prieinama visiems.
Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai” 2020 m. liepos mėn. „Moterų informacijos centras” užsakymu atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą apie smurtą artimoje aplinkoje.
RAIT 2011 08 11 tyrimo apie NVO žinomumą tyrimo ataskaitaVaidotas Ilgius
Socialinės ir ekonominės plėtros centro užsakymu 2011 rugpjūtį tyrimų bendrovė RAIT atliko gyventojų apklausą apie nevyriausybinių organizacijų žinomumą. Lietuvos gyventojų paprašius išvardinti tris nevyriausybines organizacijas, 42% paminėjo Caritas, ketvirtadalis (24%)- Maisto banką, beveik dešimtadalis (9%) – Raudonąjį kryžių. Šios trys organizacijos taip pat buvo dažniausiai paminimos pirmiausiai (Caritą, Maisto banką ir Raudonąjį kryžių pirmiausiai paminėjo atitinkamai 28%, 12% ir 3% respondentų).
Specializuotos kompleksinės pagalbos centrų (SKPC),
teikiančių pagalbą smurtą patyrusiems asmenims visoje
Lietuvoje, 2020 metų I-IV ketvirčių statistikos apžvalga.
https://www.specializuotospagalboscentras.lt/
Similar to Lietuvos gyventojų apklausos apie smurtą artimoje aplinkoje pristatymas, 2020 (6)
Praktinis informacinis vadovas darbdaviams (toliau – Informacinis vadovas) parengtas įgyvendinant projekto „Pajamų atotrūkio tarp moterų ir vyrų skirtumo mažinimas“ Nr. REC-RGEN- PENS-AG-2017 iš dalies remiamo Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos, veiklas.
Moterų ir vyrų atlyginimų skirtumai ir su tuo susiję pensijų skirtumai – tai problema, sąlygojama daugelio priežasčių. Socialiniai partneriai, darbdaviai, profesinės sąjungos, Darbo tarybos gali daug prisidėti mažinant moterų ir vyrų atlyginimų skirtumus įmonės, įstaigos, organizacijos, bendrovės lygiu, tuo pačiu prisidedant ir prie moterų ir vyrų pensijų skirtumo mažinimo, bei – žvelgiant globaliau – prie moterų ir vyrų ekonominės padėties gerinimo.
Praktinis informacinis vadovas darbdaviams (toliau – Informacinis vadovas) parengtas įgyvendinant projekto „Pajamų atotrūkio tarp moterų ir vyrų skirtumo mažinimas“ Nr. REC-RGEN- PENS-AG-2017 iš dali
Apklausos tikslas – išsiaiškinti su lyties aspektu susijusias Lietuvos vyrų ir moterų nuostatas ir elgseną darbo rinkoje bei šeiminio gyvenimo kontekste, jų gebėjimus planuoti asmeninius finansus, pastangas tobulėti, norą investuoti, siekti karjeros, plėtoti verslą bei kitus pajamų bei pensijos dydį ir skirtumą pagal lytį sąlygojančius veiksnius.
Respondentų skaičius: N = 200.
Tyrimo objektas: 18 metų ir vyresni dirbantys Lietuvos gyventojai.
Respondentų atranka – apklausa atlikta įvairiuose Lietuvos regionuose, respondentų
skaičius – 100 skirtingo amžiaus vyrų ir 100 skirtingo amžiaus moterų (dirbančių asmenų). Atrankos metodas: daugiapakopė, tikimybinė atranka. Respondentų atranka parengta taip,
kad kiekvienas Lietuvos gyventojas turėtų vienodą tikimybę būti apklaustas.
Moterų ir vyrų atlyginimų skirtumai ir su tuo susiję pensijų skirtumai – tai problema, sąlygojama daugelio priežasčių.
Būtinos įvairių valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, įskaitant Valstybinę darbo inspekciją bei Valstybinį socialinio draudimo fondą, taip pat socialinių partnerių, nevyriausybinių organizacijų tikslinės sutelktos pastangos, siekiant sumažinti moterų ir vyrų atlyginimų atotrūkį, jo sąlygojamą moterų ir vyrų pensijų skirtumą bei – vertinant globaliau – skirtingą moterų ir vyrų ekonominę padėtį.
Praktinis informacinis vadovas darbdaviams (toliau – Informacinis vadovas) parengtas įgyvendinant projekto „Pajamų atotrūkio tarp moterų ir vyrų skirtumo mažinimas“ Nr. REC-RGEN- PENS-AG-2017 iš dalies remiamo Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos, veiklas.
Specializuotos kompleksinės pagalbos centrų (SKPC), teikiančių pagalbą smurtą patyrusiems asmenims visoje Lietuvoje, 2020 m. I-III ketvirčių statistikos apžvalga.
Prof. habil. dr. Ona Gražina Rakauskienė,
dr. Eglė Krinickienė, dr. Vaida Servetkienė
MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS
LYČIŲ EKONOMIKOS LABORATORIJA
2019 gruodžio 7 d.
Specializuotos kompleksinės pagalbos centrų (SKPC),
teikiančių pagalbą smurtą patyrusiems asmenims visoje
Lietuvoje, statistikos apžvalga.
https://www.specializuotospagalboscentras.lt/
Smurtas artimoje aplinkoje – vienas iš labiausiai paplitusių nusikaltimų mūsų visuomenėje. Statistikos departamento duomenimis, 2018 m. Lietuvoje jie sudarė 17,8 % visų užregistruotų nusikaltimų (Smurtas artimoje aplinkoje, 2019). Lietuvoje nėra finansinės žalos, kurią atneša smurtas artimoje aplinkoje, tyrimų. 2014 m. ES Lyčių lygybės institutas atliko tokius tyrimus Jungtinėje Karalystėje. Jų rezultatus ekstrapoliavo Lietuvai, naudojant atitinkamus Lietuvos statistinius rodiklius. Apskaičiavus paaiškėjo, kad vien sutuoktinių, sugyventinių ir partnerių smurtas prieš moteris kasmet padaro maždaug 650 milijonų EUR žalos, o visų vyrų smurtas prieš moteris – virš 1,5 milijardo (Estimating the costs, 2014, 142 p.). Vien jau šie du skaičiai – 17% visų nusikaltimų ir daugiau kaip pusantro milijardo nuostoliai iš biudžeto verčia mus „skambinti visais varpais“ ir kovoti su smurtu artimoje aplinkoje.
Nepaisant ES ir Lietuvos įstatymuose įtvirtinto vienodo atlygio už vienodą ar vienodos vertės darbą, moterys uždirba mažiau nei vyrai. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2017 m. moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis Lietuvoje buvo 14,2 proc. Tikslinga pastebėti, kad palyginus su 2008 m., atotrūkis sumažėjo 6,3 proc. punkto (2008 m. darbo užmokesčio atotrūkis buvo 20,5 proc.), tačiau, palyginus su 2013 m., išaugo 2,7 proc. punktais.
Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis šalies ūkyje, neįskaitant žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės bei viešojo valdymo ir gynybos; privalomojo socialinio draudimo įmonių ir įstaigų, 2017 m. sudarė 15,2 proc. (viešajame sektoriuje – 14,2 proc., privačiajame – 15,7 proc.) ir, palyginti su 2016 m., padidėjo 0,8 procentinio punkto (viešajame sektoriuje padidėjo 0,5, o privačiajame sumažėjo 1,9 procentinio punkto).
Mykolo Romerio universitetas, Lyčių tyrimų laboratorija 2019. Ona Gražina Rakauskienė, Eglė Krinickienė, Lina Volodzkienė, Vaida Servetkienė.
Lyčių lygybės principų įgyvendinimas yra būtinas pagal naująjį Darbo kodeksą bei norint didinti įmonės pelningumą.
Naujojo DK, įsigaliojusio nuo 2017 m. liepos 1 d., 26 str. „darbuotojų lyčių lygybė ir nediskriminavimas kitais pagrindais“ numato, kad darbdavys, kurio vidutinis darbuotjų skaičius yra >50, privalo priimti ir įprastais darbovietėje būdais paskelbti lygių galimybių politikos įgyvendinimo priemones.
Moterų informacijos centras kartu su partneriais - Kretingos moterų informacijos ir mokymo centru, Kauno apskrities moterų krizių centru ir Moterų veiklos inovacijų centru - įgyvendina projektą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamą projektą „Nevyriausybines organizacijas vienijančių asociacijų institucinis stiprinimas“.
Šis vadovas yra praktinių seminarų, skirtų smurto lyties pagrindu prevencijai, rezultatas. Seminarai buvo organizuoti kaip „LOG IN – Saugumas man patinka“ projekto dalis, finansuota Europos Komisijos ir vyko 2013-2014 mokslo metais keturiuose Europos miestuose (Modenoje, Vil-
niuje, Nikosijoje ir Sibiu). Juose dalyvavo apie 1000 mokinių.
Vadovo tikslas - pasidalyti seminarų metu gautais rezultatais ir pasiūlyti veiklų metodus, kaip būdą kovoti su smurtu lyties pagrindu.
Log In - saugumas man patinka. Edukacinio projekto apie saugumą socialiniuose tinkluose ir smurtą jaunimo tarpe rezultatai.
Daugiau informacijos apie programą www.saugumaspatinka.lt
"Log In - saugumas man patinka!" programa kovojanti su patyčiomis mokykloje ir elektroninėje erdvėje. Šiame lankstuke rasite informaciją, kaip atpažinti patyčias, patarimus kaip saugiai elgtis elektroninėje erdvėje.
Daugiau informacijos apie programą www.saugumaspatinka.lt
Log In - saugumas man patinka! mokymų programa suaugusiems. Pagrindinis mokymų tikslas - suteikti pedagogams ir tėvams žinių, kaip edukuoti jaunimą apie saugumą internete ir socialiniuose tinkluose. Rekomenduojama mokymų programos trukmė 1,5-3 ak. val. Pranešime pateikta teorinė medžiaga ir praktinės užduotys padės pravesti mokymus.
Log In - saugumas man patinka! edukacinė programa jaunimui yra viena iš Log In projekto dalių, daugiau informacijos apie visą programą: www.saugumaspatinka.lt
Log In - saugumas man patinka! edukacinė programa jaunimui. Pagrindinės programos temos: saugumas socialiniuose tinkluose, patyčios, stereotipai ir smurtas jaunimo tarpe. Šis pranešimas skirtas visiems būsimiems lektoriams. Rekomenduojama mokymų programos trukmė 3-4 ak. val. Pranešime pateikta teorinė medžiaga ir praktinės užduotys padės pravesti mokymus.Viena iš projekto Log In - saugumas man patinka! edukacinė programa jaunimui yra viena iš Log In projekto dalių, daugiau informacijos apie visą programą: www.saugumaspatinka.lt
Lietuvos gyventojų apklausos apie smurtą artimoje aplinkoje pristatymas, 2020
1. BALTIJOS TYRIMŲ APKLAUSOS APIE SMURTO
ARTIMOJE APLINKOJE PROBLEMOS ŽINOMUMĄ
PRISTATYMAS PRIEŽIŪROS KOMITETUI
Doc. Dr. Giedrė Purvaneckienė
Vilnius, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
2020-11-16
2. SVARBIAUSI PASTEBĖJIMAI
• 18% Lietuvos gyventojų (23% moterų ir 12% vyrų) pasisakė patyrę smurtą
artimoje aplinkoje;
• Per karantino laikotarpį smurtas padažnėjo, jį patyrė 7% nukentėjusiųjų.
• Vyrai dažniausiai patiria smurtą nuo tėvų (44% nukentėjusių), o moterys – nuo
esamų ir buvusių sutuoktinių ar sugyventinių (85%);
• Pagalbos niekur nesikreipė 60% nukentėjusiųjų, į policiją kreipėsi tik 15 %.
• 53% nukentėjusių (72% vyrų ir 45% moterų) pareiškė, kad jie negavo jokios
pagalbos, giminių pagalbą gavo 15% nukentėjusių, draugų – 10%, policijos,
teisėsaugos – tik 9 %.
• 73% apklaustųjų patartų artimam žmogui, patyrusiam smurtą artimoje aplinkoje,
kreiptis į policiją, 18% - į moterų NVO.
• Lietuvos gyventojai mano, kad dažiausiai smurtą artimoje aplinkoje patiria
moterys (74%) ir vaikai (57%).
• Absoliuti dauguma respondentų laiko smurtą artimoje aplinkoje nepateisinamu
dalyku, tačiau tam tikrose situacijose 11% respondentų pateisintų kai kurių rūšių
smurtą.
3. Palyginimas su 2019 m.
• Padidėjo SPC žinomumas: 2019 m. nė vienas respondentas pats
neįvardijo SPC kaip pagalbą teikiančios organizacijos, o 2020 – 16%
respondentų.
• Padidėjo nepakantumas smurtui artimoje aplinkoje: 2019 m. smurto
artimoje aplinkoje nepateisino 79% gyventojų, o 2020 m. – net 89%.
• Visais kitais atvejais pokyčiai nedideli, juos galima paaiškinti
svyravimais paklaidų ribose.
4. Informacija apie tyrimą
Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų
kompanija “Baltijos tyrimai” 2020 m. liepos 16-30 d. Asociacijos “Moterų informacijos
centras” užsakymu atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą apie smurtą
artimoje aplinkoje.
Tyrimo metu apklausta 1020 suaugusių Lietuvos gyventojų nuo 18 metų. Imtis –
nacionalinė reprezentatyvi. Apklausa vyko asmeninio interviu respondento namuose
būdu. Tyrime naudota maršrutinė atranka, apklausai atrenkant vieną namų ūkio narį
(pagal artimiausio gimtadienio taisyklę).
Tyrimo duomenys sverti pagal Statistikos departamento prie LR Vyriausybės gyventojų
sudėties statistinius duomenis (amžiaus, lyties ir gyvenvietės dydžio rodikliai).
Tyrimo rezultatų paklaida neviršija 3 procentinių punktų (kai PI=0,95).
4
5. PATIRIA ARBA YRA PATYRĘ SMURTĄ ARTIMOJE APLINKOJE
Taip
18%
Ne
79%
Nežino, neatsakė
3%
5
9. Kada paskutinį kartą patyrė smurtą (N=181), %
Per karantiną (šių
metų kovo – birželio
mėn.)
7% Per paskutinius 12
mėnesių
6%
Per paskutinius 2 – 5
metus
18%
Per paskutinius 6 – 10
metų
23%
Seniau nei prieš 10
metų
44%
Neatsakė
2%
10. RYŠYS SU SMURTAUTOJU (N=181), %
37
23
19
10
10
4
2
5
Nuo buvusio sutuoktinio /sutuoktinės
Nuo tėvų/įtėvių
Nuo dabartinio sutuoktinio (-ės)
Nuo buvusio sugyventinio (-ės)
Nuo kitų kartu gyvenančių asmenų
Nuo dabartinio sugyventinio (-ės)
Nuo sūnaus/dukters
Neatsakė
10
12. KUR KREIPĖSI PAGALBOS (N=181), %
12
60
18
15
11
7
4
2
1
1
0
1
Pagalbos nesikreipiau
Kreipiausi į giminaičius
Kreipiausi į policiją ar kitas teisėsaugos…
Kreipiausi į draugus
Kreipiausi į medikus
Kreipiausi į psichologą
Skambinau psichologinės pagalbos telefonu
Kreipiausi į dvasininką
Kreipiausi į pagalbą teikiančią įstaigą,…
Kitur
Nežino, neatsakė
14. Kas padėjo patyrusiems smurtą artimoje aplinkoje (N=181,
atviras klausimas), %
53
15
10
9
5
4
4
4
1
0
0
5
Pagalbos negavo, niekas nepadėjo
Giminaičiai
Padėjo draugai
Policija, teisėsauga
Tėvai
Medikai
Kaimynai
Psichologas
Dvasininkas
Vaikai
Brolis, sesuo
Neatsakė
15. ĮSTAIGŲ IR ORGANIZACIJŲ, TEIKIANČIŲ PAGALBĄ SMURTO
AUKOMS, ŽINOMUMAS
15
Taip
48%
Ne
45%
Nežino, neatsakė
7%
16. ĮSTAIGŲ IR ORGANIZACIJŲ, TEIKIANČIŲ
PAGALBĄ SMURTO AUKOMS, ŽINOMUMAS, %
39 40
61
68
45
48
61 60
39
32
50
45
0
10
20
30
40
50
60
70
80
2014 2015 2016 2017 2019 2020
TAIP NE
17. ŽINOMŲ TEIKIANČIŲ PAGALBĄ ĮSTAIGŲ IR ORGNIZACIJŲ
PAVADINIMAI (žinantys tokias įstaigas ar organizacijas, N=491), %
17
34
17
16
12
11
10
8
4
3
3
3
2
2
2
2
1
1
1
1
1
1
1
1
1
Policija
Miesto moterų krizių centras
Specializuotos pagalbos centrai
Pagalbos linija „112“
Miesto (kurio nors – nurodė pavadinimą) krizių centras
Caritas, motinos ir vaiko namai
Psichologinės pagalbos centrai / Pagalbos telefonų linijos / Pagalbos…
Vaikų teisių apsaugos tarnyba (VTAT)
Nevyriausybinės organizacijos (bendrai)
Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ miesto skyrius
Moters pagalbos moteriai / Moterų pagalbos centras
Miesto šeimos krizių centras
Psichologai / Psichologiniai kabinetai
Miesto (kurio nors) moterų užimtumo ir informacijos centras
Greitoji pagalba
Į savivaldybę (bendrai) / Savivaldybės socialinės globos ir rūpybos skyrius
Prokuratūra
Raudonasis kryžius
Kunigas / parapijos namai
Vaikų telefono linija
Nakvynės namai
Vyrų krizių centras
Moterų informacijos centras
Jaunimo pasitikėjimo linija
18. KUR PATARTŲ KREIPTIS ARTIMAM ŽMOGUI, PATYRUSIAM
SMURTĄ ARTIMOJE APLINKOJE, %
18
73
25
20
18
3
0,3
4
Patarčiau kreiptis pagalbos į policiją
Pasiūlyčiau pasikalbėti apie įvykusį smurtą
Pats / pati bandyčiau sutramdyti smurtautoją
Patarčiau kreiptis pagalbos į nevyriausybinę
organizaciją
Nieko nedaryčiau
Kita
Nežino, neatsakė
20. ŽINO, KUR RASTI SPC (girdėję apie tokius centrus, N=467), %
20
Taip
67%
Ne
29%
Nežino, neatsakė
4%
21. PAŽĮSTA GIMINIŲ, DRAUGŲ, KAIMYNŲ, KURIE PATYRĖ SMURTĄ
ARTIMOJE APLINKOJE, %
21
29 28 30
64 66
70
7 6
0
2020 2019 2017
Taip Ne Nežino, neatsakė
22. GIRDĖJO APIE RENGINIUS PRIEŠ SMURTĄ ARTIMOJE APLINKOJE
ARBA MATĖ INFORMACIJĄ APIE TAI ŽINIASKLAIDOJE, %
22
Taip
44%
Ne
47%
Nežino, neatsakė
9%
23. GIRDĖJO APIE RENGINIUS PRIEŠ SMURTĄ ARTIMOJE APLINKOJE
ARBA MATĖ INFORMACIJĄ APIE TAI ŽINIASKLAIDOJE, %
42
47
66
77
46 44
40
35
27
15
49 47
18 17
6 8 5
9
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
2014 2015 2016 2017 2019 2020
TAIP NE N/N
24. Mano, kad būna tokių situacijų gyvenime, kai galima pateisinti ar
atleisti kai kurias smurto artimoje aplinkoje formas
24
Fizinį
2%
Psichologinį
2%
Seksualinį
0%
Ekonominį
2%
Negalima pateisinti
jokio smurto artimoje
aplinkoje
89%
Nežino, neatsakė
5%
25. Mano, kad niekada negalima pateisinti smurto artimoje
aplinkoje, %
2 4
2
5
0
1
2
8
89
79
5 7
2020 2019
Psichologinį
26. Kokios visuomenės grupės patiria didesnį, nei kitos gyventojų
grupės, smurtą artimoje aplinkoje ?
69
62
16
10
4 2 1 1
7
74
57
15 13
4 3
0 0
7
Moterys Vaikai Neįgalieji
asmenys
Pensininkai Kitų tautybių
asmenys
Vyrai Kitatikiai Visi vienodai Nežino,
neatsakė
2019
2020
26
27. APIBENDRINIMAS
• Palyginus su 2019 m., 2020 m. apklausos rezultatai skiriasi nedaug,
tačiau išryškina keletą naujų faktų.
• Esant viešinimui, teikiančių pagalbą institucijų ir organizacijų
žinomumas didėja.
• Esant švietėjiškai nepakantumo smurtui sklaidai, didėja ir
nepakantumas smurtui.
• 2021 m. tyrimo rezultatai turėtų parodyti covid-19 pandemijos ir
karantinų įtaką gyventojų nuomonei apie smurtą artimoje aplinkoje.