Specializuotos kompleksinės pagalbos centrų (SKPC),
teikiančių pagalbą smurtą patyrusiems asmenims visoje
Lietuvoje, 2020 metų I-IV ketvirčių statistikos apžvalga.
https://www.specializuotospagalboscentras.lt/
Smurtas artimoje aplinkoje – vienas iš labiausiai paplitusių nusikaltimų mūsų visuomenėje. Statistikos departamento duomenimis, 2018 m. Lietuvoje jie sudarė 17,8 % visų užregistruotų nusikaltimų (Smurtas artimoje aplinkoje, 2019). Lietuvoje nėra finansinės žalos, kurią atneša smurtas artimoje aplinkoje, tyrimų. 2014 m. ES Lyčių lygybės institutas atliko tokius tyrimus Jungtinėje Karalystėje. Jų rezultatus ekstrapoliavo Lietuvai, naudojant atitinkamus Lietuvos statistinius rodiklius. Apskaičiavus paaiškėjo, kad vien sutuoktinių, sugyventinių ir partnerių smurtas prieš moteris kasmet padaro maždaug 650 milijonų EUR žalos, o visų vyrų smurtas prieš moteris – virš 1,5 milijardo (Estimating the costs, 2014, 142 p.). Vien jau šie du skaičiai – 17% visų nusikaltimų ir daugiau kaip pusantro milijardo nuostoliai iš biudžeto verčia mus „skambinti visais varpais“ ir kovoti su smurtu artimoje aplinkoje.
Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai” 2020 m. liepos mėn. „Moterų informacijos centras” užsakymu atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą apie smurtą artimoje aplinkoje.
Doc. Dr. Giedrė Purvaneckienė parengė apklausos rezultatų pristatymą Priežiūros komitetui.
Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai” 2020 m. liepos mėn. „Moterų informacijos centras” užsakymu atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą apie smurtą artimoje aplinkoje.
Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija “Baltijos tyrimai” 2019 m. balandžio 12-26 d. Asociacijos “Moterų informacijos centras” užsakymu atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą apie smurtą artimoje aplinkoje. Penktadalis apklaustųjų (19 proc.) pasisakė patyrę smurtą. Dar skaudžiau atrodo moterų patirtys – kas ketvirta (25 proc.) prisipažino, kad prieš ją buvo arba yra smurtaujama. 70 procentų smurtautojų – esami arba buvę sutuoktiniai, sugyventiniai. Likę – tėvai arba kiti artimi žmonės.
Jei lyginsime su 1997 metais atliktu tyrimu, kurio duomenimis kas trečia 16 metų sulaukusi moteris turėjo smurtinės patirties, tai dabartiniai skaičiai džiugina, ypač jei skaičių nevertinsime kaip statistikos, o matysime moteris – mamas, dukras, seseris, save. Dar viena teigiama tendencija lyginant su tais pačiais 1997-aisiais – net 69 procentai apklaustųjų mano, kad dažniausiai smurtą patiria moterys. Anksčiau buvo galvojama, kad daugiausiai smurto aukų – vaikai. Tačiau kita vertus – smurtiniai santykiai tiek įsišakniję, kad vis dar yra žmonių, kurie mano, jog gali būti aplinkybių, kurios pateisina fizinį, ekonominį, psichinį ir seksualinį smurtą.
Net 60 procentų smurtą patyrusiųjų pagalbos nesikreipė. Viena vertus – tai vis dar susiję su visuomenės stereotipais ir kaltinamuoju požiūriu į auką. Kita vertus – matyt trūksta žinojimo apie pagalbą, kurią yra pasirengusios suteikti organizacijos. Specializuoti pagalbos centrai, kurie veikia visoje Lietuvoje, turi dėti daugiau pastangų, kad jų pagalba būtų prieinama visiems.
Specializuotos kompleksinės pagalbos centrų (SKPC), teikiančių pagalbą smurtą patyrusiems asmenims visoje Lietuvoje, 2020 m. I-III ketvirčių statistikos apžvalga.
Specializuotos kompleksinės pagalbos centrų (SKPC),
teikiančių pagalbą smurtą patyrusiems asmenims visoje
Lietuvoje, statistikos apžvalga.
https://www.specializuotospagalboscentras.lt/
Praktinis informacinis vadovas darbdaviams (toliau – Informacinis vadovas) parengtas įgyvendinant projekto „Pajamų atotrūkio tarp moterų ir vyrų skirtumo mažinimas“ Nr. REC-RGEN- PENS-AG-2017 iš dalies remiamo Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos, veiklas.
Smurtas artimoje aplinkoje – vienas iš labiausiai paplitusių nusikaltimų mūsų visuomenėje. Statistikos departamento duomenimis, 2018 m. Lietuvoje jie sudarė 17,8 % visų užregistruotų nusikaltimų (Smurtas artimoje aplinkoje, 2019). Lietuvoje nėra finansinės žalos, kurią atneša smurtas artimoje aplinkoje, tyrimų. 2014 m. ES Lyčių lygybės institutas atliko tokius tyrimus Jungtinėje Karalystėje. Jų rezultatus ekstrapoliavo Lietuvai, naudojant atitinkamus Lietuvos statistinius rodiklius. Apskaičiavus paaiškėjo, kad vien sutuoktinių, sugyventinių ir partnerių smurtas prieš moteris kasmet padaro maždaug 650 milijonų EUR žalos, o visų vyrų smurtas prieš moteris – virš 1,5 milijardo (Estimating the costs, 2014, 142 p.). Vien jau šie du skaičiai – 17% visų nusikaltimų ir daugiau kaip pusantro milijardo nuostoliai iš biudžeto verčia mus „skambinti visais varpais“ ir kovoti su smurtu artimoje aplinkoje.
Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai” 2020 m. liepos mėn. „Moterų informacijos centras” užsakymu atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą apie smurtą artimoje aplinkoje.
Doc. Dr. Giedrė Purvaneckienė parengė apklausos rezultatų pristatymą Priežiūros komitetui.
Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai” 2020 m. liepos mėn. „Moterų informacijos centras” užsakymu atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą apie smurtą artimoje aplinkoje.
Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija “Baltijos tyrimai” 2019 m. balandžio 12-26 d. Asociacijos “Moterų informacijos centras” užsakymu atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą apie smurtą artimoje aplinkoje. Penktadalis apklaustųjų (19 proc.) pasisakė patyrę smurtą. Dar skaudžiau atrodo moterų patirtys – kas ketvirta (25 proc.) prisipažino, kad prieš ją buvo arba yra smurtaujama. 70 procentų smurtautojų – esami arba buvę sutuoktiniai, sugyventiniai. Likę – tėvai arba kiti artimi žmonės.
Jei lyginsime su 1997 metais atliktu tyrimu, kurio duomenimis kas trečia 16 metų sulaukusi moteris turėjo smurtinės patirties, tai dabartiniai skaičiai džiugina, ypač jei skaičių nevertinsime kaip statistikos, o matysime moteris – mamas, dukras, seseris, save. Dar viena teigiama tendencija lyginant su tais pačiais 1997-aisiais – net 69 procentai apklaustųjų mano, kad dažniausiai smurtą patiria moterys. Anksčiau buvo galvojama, kad daugiausiai smurto aukų – vaikai. Tačiau kita vertus – smurtiniai santykiai tiek įsišakniję, kad vis dar yra žmonių, kurie mano, jog gali būti aplinkybių, kurios pateisina fizinį, ekonominį, psichinį ir seksualinį smurtą.
Net 60 procentų smurtą patyrusiųjų pagalbos nesikreipė. Viena vertus – tai vis dar susiję su visuomenės stereotipais ir kaltinamuoju požiūriu į auką. Kita vertus – matyt trūksta žinojimo apie pagalbą, kurią yra pasirengusios suteikti organizacijos. Specializuoti pagalbos centrai, kurie veikia visoje Lietuvoje, turi dėti daugiau pastangų, kad jų pagalba būtų prieinama visiems.
Specializuotos kompleksinės pagalbos centrų (SKPC), teikiančių pagalbą smurtą patyrusiems asmenims visoje Lietuvoje, 2020 m. I-III ketvirčių statistikos apžvalga.
Specializuotos kompleksinės pagalbos centrų (SKPC),
teikiančių pagalbą smurtą patyrusiems asmenims visoje
Lietuvoje, statistikos apžvalga.
https://www.specializuotospagalboscentras.lt/
Praktinis informacinis vadovas darbdaviams (toliau – Informacinis vadovas) parengtas įgyvendinant projekto „Pajamų atotrūkio tarp moterų ir vyrų skirtumo mažinimas“ Nr. REC-RGEN- PENS-AG-2017 iš dalies remiamo Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos, veiklas.
Moterų ir vyrų atlyginimų skirtumai ir su tuo susiję pensijų skirtumai – tai problema, sąlygojama daugelio priežasčių. Socialiniai partneriai, darbdaviai, profesinės sąjungos, Darbo tarybos gali daug prisidėti mažinant moterų ir vyrų atlyginimų skirtumus įmonės, įstaigos, organizacijos, bendrovės lygiu, tuo pačiu prisidedant ir prie moterų ir vyrų pensijų skirtumo mažinimo, bei – žvelgiant globaliau – prie moterų ir vyrų ekonominės padėties gerinimo.
Praktinis informacinis vadovas darbdaviams (toliau – Informacinis vadovas) parengtas įgyvendinant projekto „Pajamų atotrūkio tarp moterų ir vyrų skirtumo mažinimas“ Nr. REC-RGEN- PENS-AG-2017 iš dali
Apklausos tikslas – išsiaiškinti su lyties aspektu susijusias Lietuvos vyrų ir moterų nuostatas ir elgseną darbo rinkoje bei šeiminio gyvenimo kontekste, jų gebėjimus planuoti asmeninius finansus, pastangas tobulėti, norą investuoti, siekti karjeros, plėtoti verslą bei kitus pajamų bei pensijos dydį ir skirtumą pagal lytį sąlygojančius veiksnius.
Respondentų skaičius: N = 200.
Tyrimo objektas: 18 metų ir vyresni dirbantys Lietuvos gyventojai.
Respondentų atranka – apklausa atlikta įvairiuose Lietuvos regionuose, respondentų
skaičius – 100 skirtingo amžiaus vyrų ir 100 skirtingo amžiaus moterų (dirbančių asmenų). Atrankos metodas: daugiapakopė, tikimybinė atranka. Respondentų atranka parengta taip,
kad kiekvienas Lietuvos gyventojas turėtų vienodą tikimybę būti apklaustas.
Moterų ir vyrų atlyginimų skirtumai ir su tuo susiję pensijų skirtumai – tai problema, sąlygojama daugelio priežasčių.
Būtinos įvairių valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, įskaitant Valstybinę darbo inspekciją bei Valstybinį socialinio draudimo fondą, taip pat socialinių partnerių, nevyriausybinių organizacijų tikslinės sutelktos pastangos, siekiant sumažinti moterų ir vyrų atlyginimų atotrūkį, jo sąlygojamą moterų ir vyrų pensijų skirtumą bei – vertinant globaliau – skirtingą moterų ir vyrų ekonominę padėtį.
Praktinis informacinis vadovas darbdaviams (toliau – Informacinis vadovas) parengtas įgyvendinant projekto „Pajamų atotrūkio tarp moterų ir vyrų skirtumo mažinimas“ Nr. REC-RGEN- PENS-AG-2017 iš dalies remiamo Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos, veiklas.
Prof. habil. dr. Ona Gražina Rakauskienė,
dr. Eglė Krinickienė, dr. Vaida Servetkienė
MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS
LYČIŲ EKONOMIKOS LABORATORIJA
2019 gruodžio 7 d.
Nepaisant ES ir Lietuvos įstatymuose įtvirtinto vienodo atlygio už vienodą ar vienodos vertės darbą, moterys uždirba mažiau nei vyrai. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2017 m. moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis Lietuvoje buvo 14,2 proc. Tikslinga pastebėti, kad palyginus su 2008 m., atotrūkis sumažėjo 6,3 proc. punkto (2008 m. darbo užmokesčio atotrūkis buvo 20,5 proc.), tačiau, palyginus su 2013 m., išaugo 2,7 proc. punktais.
Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis šalies ūkyje, neįskaitant žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės bei viešojo valdymo ir gynybos; privalomojo socialinio draudimo įmonių ir įstaigų, 2017 m. sudarė 15,2 proc. (viešajame sektoriuje – 14,2 proc., privačiajame – 15,7 proc.) ir, palyginti su 2016 m., padidėjo 0,8 procentinio punkto (viešajame sektoriuje padidėjo 0,5, o privačiajame sumažėjo 1,9 procentinio punkto).
Mykolo Romerio universitetas, Lyčių tyrimų laboratorija 2019. Ona Gražina Rakauskienė, Eglė Krinickienė, Lina Volodzkienė, Vaida Servetkienė.
Lyčių lygybės principų įgyvendinimas yra būtinas pagal naująjį Darbo kodeksą bei norint didinti įmonės pelningumą.
Naujojo DK, įsigaliojusio nuo 2017 m. liepos 1 d., 26 str. „darbuotojų lyčių lygybė ir nediskriminavimas kitais pagrindais“ numato, kad darbdavys, kurio vidutinis darbuotjų skaičius yra >50, privalo priimti ir įprastais darbovietėje būdais paskelbti lygių galimybių politikos įgyvendinimo priemones.
Moterų informacijos centras kartu su partneriais - Kretingos moterų informacijos ir mokymo centru, Kauno apskrities moterų krizių centru ir Moterų veiklos inovacijų centru - įgyvendina projektą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamą projektą „Nevyriausybines organizacijas vienijančių asociacijų institucinis stiprinimas“.
Šis vadovas yra praktinių seminarų, skirtų smurto lyties pagrindu prevencijai, rezultatas. Seminarai buvo organizuoti kaip „LOG IN – Saugumas man patinka“ projekto dalis, finansuota Europos Komisijos ir vyko 2013-2014 mokslo metais keturiuose Europos miestuose (Modenoje, Vil-
niuje, Nikosijoje ir Sibiu). Juose dalyvavo apie 1000 mokinių.
Vadovo tikslas - pasidalyti seminarų metu gautais rezultatais ir pasiūlyti veiklų metodus, kaip būdą kovoti su smurtu lyties pagrindu.
Log In - saugumas man patinka. Edukacinio projekto apie saugumą socialiniuose tinkluose ir smurtą jaunimo tarpe rezultatai.
Daugiau informacijos apie programą www.saugumaspatinka.lt
"Log In - saugumas man patinka!" programa kovojanti su patyčiomis mokykloje ir elektroninėje erdvėje. Šiame lankstuke rasite informaciją, kaip atpažinti patyčias, patarimus kaip saugiai elgtis elektroninėje erdvėje.
Daugiau informacijos apie programą www.saugumaspatinka.lt
Log In - saugumas man patinka! mokymų programa suaugusiems. Pagrindinis mokymų tikslas - suteikti pedagogams ir tėvams žinių, kaip edukuoti jaunimą apie saugumą internete ir socialiniuose tinkluose. Rekomenduojama mokymų programos trukmė 1,5-3 ak. val. Pranešime pateikta teorinė medžiaga ir praktinės užduotys padės pravesti mokymus.
Log In - saugumas man patinka! edukacinė programa jaunimui yra viena iš Log In projekto dalių, daugiau informacijos apie visą programą: www.saugumaspatinka.lt
Log In - saugumas man patinka! edukacinė programa jaunimui. Pagrindinės programos temos: saugumas socialiniuose tinkluose, patyčios, stereotipai ir smurtas jaunimo tarpe. Šis pranešimas skirtas visiems būsimiems lektoriams. Rekomenduojama mokymų programos trukmė 3-4 ak. val. Pranešime pateikta teorinė medžiaga ir praktinės užduotys padės pravesti mokymus.Viena iš projekto Log In - saugumas man patinka! edukacinė programa jaunimui yra viena iš Log In projekto dalių, daugiau informacijos apie visą programą: www.saugumaspatinka.lt
Tyrimą atliko Moterų informacijos centro ekspertai.
Tyrimo tikslas - ištirti jaunų žmonių požiūrį į smurtą prieš merginas, bei sąsajas tarp jo ir lyčių stereotipų.
Čia rasite tyrimo rezultatų apibendrinimą.
Moterų ir vyrų atlyginimų skirtumai ir su tuo susiję pensijų skirtumai – tai problema, sąlygojama daugelio priežasčių. Socialiniai partneriai, darbdaviai, profesinės sąjungos, Darbo tarybos gali daug prisidėti mažinant moterų ir vyrų atlyginimų skirtumus įmonės, įstaigos, organizacijos, bendrovės lygiu, tuo pačiu prisidedant ir prie moterų ir vyrų pensijų skirtumo mažinimo, bei – žvelgiant globaliau – prie moterų ir vyrų ekonominės padėties gerinimo.
Praktinis informacinis vadovas darbdaviams (toliau – Informacinis vadovas) parengtas įgyvendinant projekto „Pajamų atotrūkio tarp moterų ir vyrų skirtumo mažinimas“ Nr. REC-RGEN- PENS-AG-2017 iš dali
Apklausos tikslas – išsiaiškinti su lyties aspektu susijusias Lietuvos vyrų ir moterų nuostatas ir elgseną darbo rinkoje bei šeiminio gyvenimo kontekste, jų gebėjimus planuoti asmeninius finansus, pastangas tobulėti, norą investuoti, siekti karjeros, plėtoti verslą bei kitus pajamų bei pensijos dydį ir skirtumą pagal lytį sąlygojančius veiksnius.
Respondentų skaičius: N = 200.
Tyrimo objektas: 18 metų ir vyresni dirbantys Lietuvos gyventojai.
Respondentų atranka – apklausa atlikta įvairiuose Lietuvos regionuose, respondentų
skaičius – 100 skirtingo amžiaus vyrų ir 100 skirtingo amžiaus moterų (dirbančių asmenų). Atrankos metodas: daugiapakopė, tikimybinė atranka. Respondentų atranka parengta taip,
kad kiekvienas Lietuvos gyventojas turėtų vienodą tikimybę būti apklaustas.
Moterų ir vyrų atlyginimų skirtumai ir su tuo susiję pensijų skirtumai – tai problema, sąlygojama daugelio priežasčių.
Būtinos įvairių valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, įskaitant Valstybinę darbo inspekciją bei Valstybinį socialinio draudimo fondą, taip pat socialinių partnerių, nevyriausybinių organizacijų tikslinės sutelktos pastangos, siekiant sumažinti moterų ir vyrų atlyginimų atotrūkį, jo sąlygojamą moterų ir vyrų pensijų skirtumą bei – vertinant globaliau – skirtingą moterų ir vyrų ekonominę padėtį.
Praktinis informacinis vadovas darbdaviams (toliau – Informacinis vadovas) parengtas įgyvendinant projekto „Pajamų atotrūkio tarp moterų ir vyrų skirtumo mažinimas“ Nr. REC-RGEN- PENS-AG-2017 iš dalies remiamo Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos, veiklas.
Prof. habil. dr. Ona Gražina Rakauskienė,
dr. Eglė Krinickienė, dr. Vaida Servetkienė
MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS
LYČIŲ EKONOMIKOS LABORATORIJA
2019 gruodžio 7 d.
Nepaisant ES ir Lietuvos įstatymuose įtvirtinto vienodo atlygio už vienodą ar vienodos vertės darbą, moterys uždirba mažiau nei vyrai. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2017 m. moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis Lietuvoje buvo 14,2 proc. Tikslinga pastebėti, kad palyginus su 2008 m., atotrūkis sumažėjo 6,3 proc. punkto (2008 m. darbo užmokesčio atotrūkis buvo 20,5 proc.), tačiau, palyginus su 2013 m., išaugo 2,7 proc. punktais.
Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis šalies ūkyje, neįskaitant žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės bei viešojo valdymo ir gynybos; privalomojo socialinio draudimo įmonių ir įstaigų, 2017 m. sudarė 15,2 proc. (viešajame sektoriuje – 14,2 proc., privačiajame – 15,7 proc.) ir, palyginti su 2016 m., padidėjo 0,8 procentinio punkto (viešajame sektoriuje padidėjo 0,5, o privačiajame sumažėjo 1,9 procentinio punkto).
Mykolo Romerio universitetas, Lyčių tyrimų laboratorija 2019. Ona Gražina Rakauskienė, Eglė Krinickienė, Lina Volodzkienė, Vaida Servetkienė.
Lyčių lygybės principų įgyvendinimas yra būtinas pagal naująjį Darbo kodeksą bei norint didinti įmonės pelningumą.
Naujojo DK, įsigaliojusio nuo 2017 m. liepos 1 d., 26 str. „darbuotojų lyčių lygybė ir nediskriminavimas kitais pagrindais“ numato, kad darbdavys, kurio vidutinis darbuotjų skaičius yra >50, privalo priimti ir įprastais darbovietėje būdais paskelbti lygių galimybių politikos įgyvendinimo priemones.
Moterų informacijos centras kartu su partneriais - Kretingos moterų informacijos ir mokymo centru, Kauno apskrities moterų krizių centru ir Moterų veiklos inovacijų centru - įgyvendina projektą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamą projektą „Nevyriausybines organizacijas vienijančių asociacijų institucinis stiprinimas“.
Šis vadovas yra praktinių seminarų, skirtų smurto lyties pagrindu prevencijai, rezultatas. Seminarai buvo organizuoti kaip „LOG IN – Saugumas man patinka“ projekto dalis, finansuota Europos Komisijos ir vyko 2013-2014 mokslo metais keturiuose Europos miestuose (Modenoje, Vil-
niuje, Nikosijoje ir Sibiu). Juose dalyvavo apie 1000 mokinių.
Vadovo tikslas - pasidalyti seminarų metu gautais rezultatais ir pasiūlyti veiklų metodus, kaip būdą kovoti su smurtu lyties pagrindu.
Log In - saugumas man patinka. Edukacinio projekto apie saugumą socialiniuose tinkluose ir smurtą jaunimo tarpe rezultatai.
Daugiau informacijos apie programą www.saugumaspatinka.lt
"Log In - saugumas man patinka!" programa kovojanti su patyčiomis mokykloje ir elektroninėje erdvėje. Šiame lankstuke rasite informaciją, kaip atpažinti patyčias, patarimus kaip saugiai elgtis elektroninėje erdvėje.
Daugiau informacijos apie programą www.saugumaspatinka.lt
Log In - saugumas man patinka! mokymų programa suaugusiems. Pagrindinis mokymų tikslas - suteikti pedagogams ir tėvams žinių, kaip edukuoti jaunimą apie saugumą internete ir socialiniuose tinkluose. Rekomenduojama mokymų programos trukmė 1,5-3 ak. val. Pranešime pateikta teorinė medžiaga ir praktinės užduotys padės pravesti mokymus.
Log In - saugumas man patinka! edukacinė programa jaunimui yra viena iš Log In projekto dalių, daugiau informacijos apie visą programą: www.saugumaspatinka.lt
Log In - saugumas man patinka! edukacinė programa jaunimui. Pagrindinės programos temos: saugumas socialiniuose tinkluose, patyčios, stereotipai ir smurtas jaunimo tarpe. Šis pranešimas skirtas visiems būsimiems lektoriams. Rekomenduojama mokymų programos trukmė 3-4 ak. val. Pranešime pateikta teorinė medžiaga ir praktinės užduotys padės pravesti mokymus.Viena iš projekto Log In - saugumas man patinka! edukacinė programa jaunimui yra viena iš Log In projekto dalių, daugiau informacijos apie visą programą: www.saugumaspatinka.lt
Tyrimą atliko Moterų informacijos centro ekspertai.
Tyrimo tikslas - ištirti jaunų žmonių požiūrį į smurtą prieš merginas, bei sąsajas tarp jo ir lyčių stereotipų.
Čia rasite tyrimo rezultatų apibendrinimą.
Jaunimas jaunimui kartu mes galime pasipriešinti smurtui
2020 m. I-IV ketv. SKPC ataskaita
1.
2. 2020 m. SKPC
statistikos apžvalga
Specializuotos kompleksinės pagalbos centrų
(SKPC), teikiančių pagalbą smurtą
patyrusiems asmenims visoje Lietuvoje,
2020 m. I-IV ketvirčių statistikos apžvalga.
Smurtas artimoje aplinkoje toliau – SAA.
2020 m. I-IV ketvirčiai
3. Užregistruotų asmenų*, patyrusių smurtą artimoje
aplinkoje (SAA)**, pasiskirstymas Lietuvos apskrityse.
2020 01 01 – 2020 12 31
* Su vaikais,tapusiais SAA liudininkais ar gyvenančiais aplinkoje,kurioje buvo smurtauta.
** SAA patyręs asmuo, pagal LR apsaugos nuo SAA įstatymą, yra ir vaikas, tapęs smurto
artimoje aplinkoje liudininku ar gyvenantis aplinkoje,kurioje buvo smurtauta.
4. Panėvežio aps.
1664
Šiaulių aps.
2240
Telšių aps.
1104
Klaipėdos aps.
1750
Tauragės aps.
517
Marijampolės aps.
915
Alytaus aps.
1153
Kauno aps.
3093
Vilniaus aps.
3482
Utenos aps.
631
500–699
900–1099
1100–1299
1500–1699
Užregistruotų asmenų skaičius:
Iš viso**
16 672
**Iš viso užregistruotų asmenų skaičius nėra lygus užregistruotų asmenų pagal Lietuvos apskritis skaičiui,nes:
‒ 43 asmenys nenurodė savivaldybės,kurioje gyvena.;
‒ 80 asmenųpagalba buvo teikta kito SKPC nei priklauso pagal gyvenamąją vietą.
2020 m.
I-IV ketv.
1700–1899
2100–2299
2900–3099
3300–3499
5. Užregistruotų asmenų*, patyrusių smurtą artimoje
aplinkoje (SAA)**, pasiskirstymas Lietuvos apskrityse,
atsižvelgiant į gyventojų skaičių.
2020 01 01 – 2020 12 31
* Su vaikais,tapusiais SAA liudininkais ar gyvenančiais aplinkoje,kurioje buvo smurtauta.
** SAA patyręs asmuo, pagal LR apsaugos nuo SAA įstatymą, yra ir vaikas, tapęs smurto
artimoje aplinkoje liudininku ar gyvenantis aplinkoje,kurioje buvo smurtauta.
6. Panėvežio aps.
Šiaulių aps.
Telšių aps.
Klaipėdos aps.
Tauragės aps.
Marijampolės aps.
Alytaus aps.
Kauno aps.
Vilniaus aps.
Utenos aps.
Užregistruotų asmenų skaičius*,
tenkantis 10 000 gyventojų:
*Su vaikais,tapusiais SAA liudininkais ar gyvenančiais aplinkoje,kurioje buvo smurtauta.
2020 m.
I-IV ketv.
40,00-44,99
50,00-54,99
55,00-59,99
65,00-69,99
75,00-79,99
85,00-89,99
7. Pranešė policija
94 %
Kreipėsi savarankiškai
6 %
Pagrindinis SKPC informacijos apie SAAįvykius
šaltinis – policija.
2020 I-IV ketv. buvo užregistruota 11 946* nuo
SAAnukentėję asmenų, iš kurių apie:
*Eliminuotas vaikų,tapusių SAA liudininkais ar gyvenančių aplinkoje,kurioje buvo smurtauta,skaičius.
2931;
24%
3150;
26%
2931;
25%
2934;
25%
Užregistruotų asmenų skaičiaus pasiskirstymas
2020 metų ketvirčiais
I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv.
Informacijos apie SAA įvykius šaltiniai
2020 m.
I-IV ketv.
8. 2020 I-IV ketv. iš viso užregistruoti 16 672* asmenys, iš
kurių 5 236 yra nepilnamečiai vaikai, patyrę smurtą,
tapę SAAliudininkais ar gyvenantys aplinkoje, kurioje
buvo smurtauta. 11436;
69%
5236;
31%
Nepilnamečiaivaikai (iki 17 m.)
Suaugę asmenys (18 m. ir daugiau)
*Su vaikais,tapusiais SAA liudininkais ar gyvenančiais aplinkoje,kurioje buvo smurtauta.
Nepilnamečiai vaikai ir SAA
2020 m.
I-IV ketv.
9. Lyginant 2019 m. I-V ketv. ir 2020 I-V ketv., nustatyta, kad nukentėjusiųjų
pasiskirstymas pagal lytį išliko nepakitęs:
• Moterys sudarė absoliučią daugumą (2019 m. – 83 %; 2020 m. – 81 %);
• Vyrai 2019 m. sudarė 16 % nukentėjusiųjų, o 2020 m. – 18 %.
• 2019 ir 2020 metais vaikai sudarė 1 % iš viso SKPC pagalbą gavusių
asmenų.
Smurtą patyrusių ir pagalbą gavusių asmenų
pasiskirstymas pagal lytį
2020 I-IV ketv. SKPC pagalbą gavo 11 879 asmenys, iš kurių:
10 932 asmenys užregistruoti 2020 I-IV ketv., o
947 asmenų pagalba pradėta teikti iki 2020-01-01.
9582; 81%
2201; 18%
1%
Moterys Vyrai Vaikai
2020 m.
I-IV ketv.
10. 1329
6550
569
911
109 114
387
1410
158 207
12 27
96
7-17 m. 18-29 m. 30-59 m. 60-64 m. 65-84 m. 85 m. ir
vyresni
Neatsakė
Moterys
Vyrai
Vaikai
Nukentėjusių asmenų
pasiskirstymas pagal
amžiaus grupes:
• 30–59 m. – 67 %;
• 18–29 m. – 14 %;
• 65–84 m. – 9 %.
Smurtą patyrusių ir pagalbą gavusių asmenų
pasiskirstymas pagal lytį ir amžių (I)
2020 m.
I-IV ketv.
11. Smurtą patyrę ir SKPC pagalbą gavę asmenys
pagal lytį ir amžių
14 % 10 % 64 % 18 % 9 %
68 %
30–59 m. 18–29 m. 65–84 m. 30–59 m. 18–29 m. 65–84 m.
Moterys Vyrai
2020 m.
I-IV ketv.
13. Moterų nukentėjo nuo vyrų
Vyrų nukentėjo nuo vyrų
96,0 %
59,2 %
Nukentėjusio ir SKPC pagalbą gavusio asmens
bei smurtautojo santykis pagal lytį
2020 m.
I-IV ketv.
14. 323
369
61
251
448
464
285
3119
3654
651
221
1149
314
474
Sutuoktinis (-ė)
Sugyventinis (-ė)
Buvęs sutuoktinis (-ės)/ sugyventinis (-ė)
Tėvai/ globėjai
Sūnus/ dukra
Brolis/ sesuo
Kiti giminaičiai
Moterys Vyrai
*Duomenys apie nepilnamečius asmenis,gavusius SKPC pagalbą,nėra įtraukti.
Smurtą artimoje aplinkoje patyrę ir
pagalbą gavę asmenys nukentėjo
nuo:
• 34 % sugyventinio (-ės);
• 29 % sutuoktinio (-ės);
• 12 % sūnaus
2020 m.
I-IV ketv.
15. SKPC pagalbą gavusių asmenų pasiskirstymas
pagal šeiminius ryšius su smurtautoju
31,4 % 20,4%
12,0 %
Nukentėjo nuo esamo
partnerio
70,7 %
Nukentėjo nuo savo vaiko Nukentėjo nuo esamo
partnerio
Nukentėjo nuo savo vaiko
19,5%
Nukentėjo nuo brolio
MOTERYS VYRAI
*Esamas partneris – tai sutuoktinis (-ė) arba sugyventinis (-ė).
10,1 % 1,9 %
Nuo sūnaus Nuo dukters
19,2 % 1,2 %
Nuo sūnaus Nuo dukters
2020 m.
I-IV ketv.
16. SKPC veiklos rezultatai
850
4620
164
4000
1779
15232
23021
14084
Kita
Tarpininkavimo ir atstovavimo
Pažymų rengimo pagalba
Psichologo pagalba
Teisininko pagalba
Konsultavimas
Informavimas
Veiksmų ir pagalbos priemonių plano sudarymas
2020 m. I-IV ketv. suteiktos 63 750 pagalbos.
Vidutiniškai vienam asmeniui buvo suteiktos
5 pagalbos.
2020 m.
I-IV ketv.
17. SKPC siūlomą pagalbą sutiko gauti 11 879 asmenys,
iš kurių:
suteikta informavimo pagalba;
suteikta konsultavimo pagalba;
sudarytas/ tikslintas veiksmų ir pagalbos priemonių planas;
suteikta teisinė pagalba;
suteikta psichologo pagalba;
parengtos pažymos institucijoms apie SKPC teiktą pagalbą;
teikta kita pagalba.
Tarpininkauta ir bendradarbiauta su kitomis institucijomis dėl 20 % visų užregistruotų asmenų.
99%
72%
93%
7%
13%
1%
5 %
2020 m.
I-IV ketv.
18. SKPC statistikos apibendrinimas
• SKPC užregistravo 16 672 asmenis, patyrusius SAA, iš kurių 5 236 yra nepilnamečiai vaikai, patyrę smurtą, tapę liudininkais
ar gyvenantys aplinkoje, kurioje buvo smurtauta.
• SKPC pagalba buvo suteikta 11 879 asmenims, iš kurių 947 asmenų pagalba pradėta teikti dar iki 2020-01-01.
• Moterys sudarė absoliučią daugumą nukentėjusiųjų – 80,7 %, o 89,0 % smurtautojų yra vyrai.
• 96,0 % moterų nukentėjo nuo vyrų, kai 59,2 % vyrų nukentėjo nuo vyrų.
• Dažniausiai nuo SAA nukenčia asmenys, priklausantys 30-59 m. amžiaus grupei – tiek moterys (68 %), tiek vyrai (64 %).
• Dažniausiai SKPC užregistruoti asmenys nukenčia nuo esamo partnerio smurto – tiek moterys (70,7 %), tiek vyrai (31,4 %).
• 2020 m. I-IV ketv. SKPC suteikė 63 750 pagalbas. Vidutiniškai vienam asmeniui buvo suteiktos 5 pagalbos.
2020 m.
I-IV ketv.
19. 2020 m. SKPC statistinių
duomenų lyginamoji analizė
ketvirčiais
Specializuotos kompleksinės pagalbos centrų
(SKPC), teikiančių pagalbą smurtą patyrusiems
asmenims visoje Lietuvoje, 2020 m. statistinių
duomenų lyginamoji analizė ketvirčiais.
20. 16,44 15,36 13,32 11,20
22,42 22,16
16,37
22,44
9,10 11,08
42,6
28,9
26,5
32,2
40,6
47,4
27,3
41,2
22,9 22,3
68,3
41,9
38,3
50,8
61,6
65,9
45,0
62,6
34,4 33,0
86,5
54,8 54,6
67,4
79,4
85,9
56,8
84,9
50,8
42,2
Alytaus aps. Kauno aps. Klaipėdos
aps.
Marijampolės
aps.
Panevėžio
aps.
Šiaulių aps. Tauragės aps. Telšių aps. Utenos aps. Vilniaus aps.
2020 m. I ketv. 2020 m. II ketv. 2020 m. III ketv. 2020 m. IV ketv.
Užregistruotų asmenų skaičiaus*, tenkančio
10 000 gyventojų, kitimas Lietuvos apskrityse
*Su vaikais,tapusiais SAA liudininkais ar gyvenančiais aplinkoje,kurioje buvo smurtauta.
2020 m. I, II, III, IV
ketv. palyginimas
21. Didžiausias SKPC užregistruotų asmenų skaičius*
10 000 gyventojų atiteko:
2020 m. I ketv.: Telšių, Panevėžio ir Šiaulių apskrityse.
2020 m. II ketv.: Šiaulių,Alytaus ir Telšių apskrityse.
2020 m. III ketv.: Alytaus, Šiaulių ir Telšių apskrityse.
2020 m. IV ketv.: Alytaus, Šiaulių ir Telšių apskrityse.
2020 m. I-IV ketv. sparčiausiai šis rodiklis augo Alytaus apskrityje, kai:
• 2020 m. I pusm. 10 000 gyventojų atiteko 26,2 SAApatyrusiais
asmenimis daugiau nei 2020 m. I ketv., o
• 2020 m. II pusm. – 43,9 asmenimis daugiau nei 2020 m. I pusm.
!
Vidutinis šio rodiklio ketvirtinis
prieaugis 2020 m.:
• Alytaus apskrityje – 17,5
• kitose Lietuvos apskrityse – 12,03.
*Su vaikais,tapusiais SAA liudininkais ar gyvenančiais aplinkoje,kurioje buvo smurtauta.
2020 m. I, II, III, IV
ketv. palyginimas
22. SKPC gautų pranešimų apie SAA skaičius
2931
3150
2931
2934
2020 m. IV ketv. 2020 m. III ketv. 2020 m. II ketv. 2020 m. I ketv.
+7%
-7%
2020 m. balandžio 1 d. – 2020 m. birželio 30
d., nusistovėjus visuotinio karantino režimui,
SKPC gavo net 7 % daugiau pranešimų dėl
smurto artimoje aplinkoje nei prieš tai buvusį
ketvirtį, t. y. 2020 m. sausio 1 d. – kovo 31 d.
2020 m. I, II, III, IV
ketv. palyginimas
23. 2020 m. užregistruotų ir SKPC pagalbą gavusių
asmenų skaičius
2020 m. II ketv. buvo užregistruota 219 asmenų (7 %) daugiau nei 2020 m. I ketv., o SKPC pagalbą sutiko priimti net
8 % daugiau asmenų nei 2020 m. I ketv.
Galima teigti, kad didėjant SKPC gaunamų pranešimų skaičiui proporcingai didėja ir SKPC pagalbą sutikusių gauti
asmenų skaičius.
2020 m. I, II, III, IV
ketv. palyginimas
2727
2881
2689
2635
2020 m. IV ketv.
2020 m. III ketv.
2020 m. II ketv.
2020 m. I ketv.
+8 %
-7 %
-2%
24. Iki 2020-01-01 ir nuo 2020-01-01 užregistruotų SKPC
pagalbą gavusių asmenų skaičius*
2020 m. kovo 16 d., paskelbus visuotinį karantiną dėl Covid-19, SKPC siūlomą pagalbą
sutinkančių gauti asmenų skaičius tendencingai mažėjo.
2020 m. I, II, III, IV
ketv. palyginimas
* Pateikiami duomenys apie SKPC pagalbą gavusius asmenis,kurie registruoti iki 2020-01-01 ir nuo 2020-01-01.
3272
3003
2821
2783
2020 m. IV ketv.
2020 m. III ketv.
2020 m. II ketv.
2020 m. I ketv.
-8%
-6%
-1%
25. SKPC suteiktų pagalbų skaičius
*Kontaktų skaičius – tai SKPC sėkmingų ir nesėkmingų bandymų susisiekti su nukentėjusiais asmenimis ir institucijomis skaičius.
2020 metais SKPC suteikė 63 750 pagalbų. 2020 m. II ketv. tiek SKPC suteiktų pagalbų skaičius, tiek
įvykusių ir neįvykusių kontaktų skaičius buvo 16-17 % išaugęs lyginant su 2020 I ketv. duomenimis.
Šio rodiklio padidėjimui galėjo turėti įtakos 2020 m. II ketv. 7 % išaugęs pranešimų dėl SAAskaičius.
2020 m. I, II, III, IV
ketv. palyginimas
14674
14665
17073
17227
16142
15904
15963
15954
Kontaktų skaičius*
SKPC pagalbų skaičius
2020 m. IV ketv.
2020 m. III ketv.
2020 m. II ketv.
2020 m. I ketv.
+17%
+16%
-5%
-8%
26. 2020 m. I, II, III ir IV ketv. SKPC statistikos
apibendrinimas
2020 m. I-IV ketv. žymiausiai kito SKPC užregistruotų asmenų skaičius, tenkantis
10 000 gyventojų, šiose Lietuvos apskrityse: Alytaus, Šiaulių, Telšių,
Marijampolės ir Panevėžio.
2020 m. balandžio 1 d. – 2020 m. birželio 30 d., nusistovėjus visuotinio karantino
režimui, SKPC gavo net 7 % daugiau pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje
nei prieš tai buvusį ketvirtį. Tačiau pasibaigus karantinui, 2020 m. III ketv. SKPC
gautų pranešimų skaičius sumažėjo ir stabilizavosi.
Per vieną metų ketvirtį SKPC vidutiniškai suteikia 15 938 pagalbas.
2020 m. I, II, III, IV
ketv. palyginimas
27. 2019 m. ir 2020 m. I-IV ketv.
SKPC statistinių duomenų
lyginamoji analizė
Specializuotos kompleksinės pagalbos centrų
(SKPC), teikiančių pagalbą smurtą
patyrusiems asmenims visoje Lietuvoje,
2019 m. I-IV ketv. ir 2020 I-IV ketv. statistinių
duomenų lyginamoji analizė.
28. SKPC gautų pranešimų SAA skaičius pagal
informacijos šaltinį
Lyginant 2019 m. I-IV ketv. ir 2020 m. I-IV ketv. SKPC duomenis, nustatyta, kad krito savarankiškai į SKPC
pagalbos besikreipusių asmenų skaičius (-5,7 %), o iš policijos buvo gauta 4,1 % mažiau pranešimų.
2019 m. I-IV ketv.
2020 m. I-IV ketv.
11704
11223
Informacijos šaltinis - POLICIJA
2020 m. I-IV ketv. 2019 m. I-IV ketv.
767
723
Informacijos šaltinis - SAVARANKIŠKAI
2020 m. I-IV ketv. 2019 m. I-IV ketv.
-5,7 %
-4,1 %
29. SKPC gautų pranešimų apie SAA skaičius
2020 m. I-IV ketv. SKPC gavo 525 pranešimais
mažiau nei 2019 m. I-IV ketv.
Galima daryti prielaidą, kad tam turėjo įtakos
COVID-19 ir visuotinio karantino sukurti
apribojimai.
2019 m. I-IV ketv.
2020 m. I-IV ketv.
12471
11946
2020 m. I-IV ketv. 2019 m. I-IV ketv.
-4,2 %
30. 30
SKPC užregistruotų pranešimų apie SAA skaičius
2019 m. I ketv. ir 2020 m. I ketv.
2019 m. I ketv.
2020 m. I ketv.
Remiantis SKPC 2019 m. I ketv. ir 2020
m. I ketv. duomenimis, nustatyta, kad
SKPC užregistruotų asmenų skaičius:
2020 m. sausį
2020 m. vasarį
2020 m. kovą
5,2 %
2,4 %
5,8 %
949
1000
956
1004
948
979
Sausis Vasaris Kovas
Pranešimų
skaičius,
vnt.
2019 2020
31. Remiantis SKPC 2019 m. II
ketv. ir 2020 m. II ketv.
duomenimis, nustatyta, kad
SKPC užregistruotų asmenų
skaičius:
2020 m. balandį
SKPC užregistruotų pranešimų apie SAA skaičius
2019 m. II ketv. ir 2020 m. II ketv.
2020 m. gegužę
2020 m. birželį
8,9 %
39,4 %
12,4 %
2019 m. II ketv.
2020 m. II ketv.
1069 1052
901
936 958
1256
Balandis Gegužė Birželis
Pranešimų
skaičius,
vnt.
2019 2020
32. Remiantis SKPC 2019 m. III ketv. ir
2020 m. III ketv. duomenimis,
nustatyta, kad SKPC užregistruotų
asmenų skaičius:
2020 m. liepą
SKPC užregistruotų pranešimų apie SAA skaičius
2019 m. III ketv. ir 2020 m. III ketv.
2020 m. rugpjūtį
2020 m. rugsėjį
0,2 %
17,6 %
12,3 %
2019 m. III ketv.
2020 m. III ketv.
1219
1064
982
1004
1066
861
Liepa Rugpjūtis Rugsėjis
Pranešimų
skaičius,
vnt.
2019 2020
33. Remiantis SKPC 2019 m. IV ketv. ir
2020 m. IV ketv. duomenimis,
nustatyta, kad SKPC užregistruotų
asmenų skaičius:
2020 m. spalį
SKPC užregistruotų pranešimų apie SAA skaičius
2019 m. IV ketv. ir 2020 m. IV ketv.
2020 m. lapkritį
2020 m. gruodį
6,3 %
18,2 %
17,1 %
2019 m. IV ketv.
2020 m. IV ketv.
1070
974
1235
875
1035 1024
Spalis Lapkritis Gruodis
Pranešimų
skaičius,
vnt.
2019 2020
34. 0
500
1000
1500
2000
2500
3000
3500
Alytaus aps. Kauno aps. Klaipėdos
aps.
Marijampolės
aps.
Panevėžio
aps.
Šiaulių aps. Tauragės
aps.
Telšių aps. Utenos aps. Vilniaus aps.
1347
3197
1480
621
2596
2211
560
818
498
3899
1153
3093
1750
915
1664
2240
517
1104
631
3482
2019 m. I-IV ketv. 2020 m. I-IV ketv.
-14 %
+47 %
+35 %
+27 %
+18 %
-36 %
SKPC užregistruotų asmenų* pasiskirstymas Lietuvos
apskrityse** 2019 m. ir 2020 m. I-IV ketv.
*Su vaikais, tapusiais SAA liudininkais ar gyvenančiais aplinkoje, kurioje buvo smurtauta.
**Neįtrauktas užregistruotų asmenų sk., nenurodžiusių gyvenamosios vietos savivaldybės, ir tų, kuriems buvo teikta pagalba kito SKPC nei priklauso pagal gyvenamąją vietą.
2019 m. I-IV ketv.
2020 m. I-IV ketv.
35. Palyginus SKPC 2019 m. ir 2020 m. I-IV ketv.
duomenis*, pastebimos šios SAA tendencijos:
Sumažėjęs užregistruotų asmenų skaičius
Panevėžio apskrityje (-35,9 %)
Alytaus apskrityje (-14,4 %)
Vilniaus apskrityje (-10,7 %)
Tauragės apskrityje (-7,7 %)
Išaugęs užregistruotų asmenų skaičius
Marijampolės apskrityje (47,3 %)
Telšių apskrityje (35,0 %)
Utenos apskrityje (26,7 %)
Klaipėdos apskrityje (18,2 %)
Nežymus užregistruotų asmenų skaičiaus augimas
Kauno apskrityje (-3,3 %)
Šiaulių apskrityje (1,3 %)
* Su vaikais,tapusiais SAA liudininkais ar gyvenančiais aplinkoje,kurioje buvo smurtauta.
2019 m. I-IV ketv.
2020 m. I-IV ketv.
36. Užregistruotų ir SKPC pagalbą gavusių asmenų
skaičius einamaisiais laikotarpiais
Nepaisant to, kad 2020 m. I-IV ketv. buvo užregistruota 4,2 % mažiau SAApatyrusių asmenų nei 2019 m. I-IV ketv.,
pažymėtina, jog 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu SKPC pagalbą sutiko gauti tik 2,1 % mažiau asmenų nei 2019 m.
*Pateikiami duomenys tik apie tuos asmenis,kurie užregistruoti ir gavę SKPC pagalbą einamuoju ataskaitiniu laikotarpiu,t. y.:
užregistruoti ir SKPC pagalbą gavę 2019 m.I-IV ketv. arba 2020 m. I-IV ketv.
2019 m. I-IV ketv.
2020 m. I-IV ketv.
11164
10932
2020 m. I-IV ketv.* 2019 m. I-IV ketv.*
-2,1%
37. SKPC pagalbą gavusių asmenų skaičius
2020 m. I-IV ketv. SKPC siūlomą pagalbą gavo 2,3 % mažiau SAA patyrusių asmenų nei 2019 m. I-IV ketv.
Šio rodiklio susitraukimui galėjo didelę įtaką turėti sumažėjęs SKPC gautų pranešimų apie SAAskaičius.
*Įtrauktas asmenų,registruotų iki 2020 m. sausio 1 d. ir SKPC pagalbą gavusių 2020 metais,skaičius (947 asmenys).
**Įtrauktas asmenų,registruotų iki 2019 m. sausio 1 d. ir SKPC pagalbą gavusių 2019 metais,skaičius (993 asmenys).
2019 m. I-IV ketv.
2020 m. I-IV ketv.
12157
11879
2020 m. I-IV ketv.* 2019 m. I-IV ketv.**
-2,3%
38. Remiantis SKPC 2019 m. I ketv. ir 2020
m. I ketv.* duomenimis, nustatyta, kad
SKPC pagalbą gavusių asmenų skaičius:
2020 m. sausį
SKPC užregistruotų ir pagalbą gavusių asmenų skaičius
2019 m. I ketv. ir 2020 m. I ketv.
2020 m. vasarį
2020 m. kovą
7,5 %
4,1 %
3,7 %
2019 m. I ketv.
2020 m. I ketv.
*Pateikiami duomenys apie einamaisiais metais užregistruotus ir SKPC pagalbą gavusius asmenis.
872
912
876
937
875
908
Sausis Vasaris Kovas
Pranešimų
skaičius,
vnt.
2019 2020
39. Remiantis SKPC 2019 m. II ketv. ir 2020
m. II ketv.* duomenimis, nustatyta, kad
SKPC pagalbą gavusių asmenų skaičius:
2020 m. balandį
SKPC užregistruotų ir pagalbą gavusių asmenų skaičius
2019 m. II ketv. ir 2020 m. II ketv.
2020 m. gegužę
2020 m. birželį
7,7 %
47,4 %
13,6 %
*Pateikiami duomenys apie einamaisiais metais užregistruotus ir SKPC pagalbą gavusius asmenis.
2019 m. II ketv.
2020 m. II ketv.
972 943
791
840 870
1166
Balandis Gegužė Birželis
Pranešimų
skaičius,
vnt.
2019 2020
40. Remiantis SKPC 2019 m. III ketv. ir 2020
m. III ketv.* duomenimis, nustatyta, kad
SKPC pagalbą gavusių asmenų skaičius:
2020 m. liepą
SKPC užregistruotų ir pagalbą gavusių asmenų
skaičius 2019 m. III ketv. ir 2020 m. III ketv.
2020 m. rugpjūtį
2020 m. rugsėjį
2,3 %
13,6 %
4,2 %
2019 m. III ketv.
2020 m. III ketv.
*Pateikiami duomenys apie einamaisiais metais užregistruotus ir SKPC pagalbą gavusius asmenis.
1073
939
806
927 961
772
Liepa Rugpjūtis Rugsėjis
Pranešimų
skaičius,
vnt.
2019 2020
41. Remiantis SKPC 2019 m. IV ketv. ir 2020
m. IV ketv.* duomenimis, nustatyta, kad
SKPC pagalbą gavusių asmenų skaičius:
2020 m. spalį
SKPC užregistruotų ir pagalbą gavusių asmenų
skaičius 2019 m. IV ketv. ir 2020 m. IV ketv.
2020 m. lapkritį
2020 m. gruodį
5,6 %
17,8 %
12,4 %
2019 m. IV ketv.
2020 m. IV ketv.
*Pateikiami duomenys apie einamaisiais metais užregistruotus ir SKPC pagalbą gavusius asmenis.
967
898
1018
795
948
892
Spalis Lapkritis Gruodis
Pranešimų
skaičius,
vnt.
2019 2020
42. 0
500
1000
1500
2000
2500
3000
3500
Alytaus aps. Kauno aps. Klaipėdos aps. Marijampolės
aps.
Panevėžio aps. Šiaulių aps. Tauragės aps. Telšių aps. Utenos aps. Vilniaus aps.
944
2310
1118
395
1622
1438
352
499
413
1966
801
2224
1259
540
1124
1572
386
694
484
2712
2019 m. I-IV ketv. 2020 m. I-IV ketv.
+37 %
+38 %
+39%
-15 %
-31 %
SKPC pagalbą gavusių asmenų* pasiskirstymas Lietuvos
apskrityse 2019 m. ir 2020 m. I-IV ketv.
*Neįtrauktas SKPC pagalbą gavusių asmenų skaičius,nenurodžiusių gyvenamosios vietos savivaldybės,ir tų, kuriems buvo teikta pagalba kito SKPC nei priklauso
pagal gyvenamąją vietą.
2019 m. I-IV ketv.
2020 m. I-IV ketv.
43. Palyginus SKPC 2019 m. ir 2020 m. I-IV ketv. duomenis*,
pastebima, kad šiose apskrityse SKPC pagalbą sutikusių
gauti asmenų skaičius:
Smarkiai sumažėjo
Panevėžio apskrityje (-30,7 %)
Smarkiai išaugo
Telšių apskrityje (39,1 %)
Vilniaus apskrityje (37,9 %)
Marijampolės apskrityje (36,7 %)
*Neįtrauktas SKPC pagalbą gavusių asmenų skaičius,nenurodžiusių gyvenamosios vietos savivaldybės,ir tų, kuriems buvo teikta
pagalba kito SKPC nei priklauso pagal gyvenamąją vietą.
Tolygiai augo
Utenos apskrityje (17,2 %)
Klaipėdos apskrityje (12,6 %)
Tauragės apskrityje (9,7 %)
Šiaulių apskrityje (9,3 %)
2019 m. I-IV ketv.
2020 m. I-IV ketv.
Tolygiai mažėjo
Alytaus apskrityje (-15,1 %)
Kauno apskrityje (-3,7 %)
44. SAA patyrusių ir SKPC pagalbą gavusių asmenų
pasiskirstymo pagal lytį palyginimas
Tendencijos nesikeičia – tiek 2019 m. I-IV
ketv., tiek 2020 m. I-IV ketv. dažniausiai
pagalbos dėl patirto smurto kreipėsi moterys.
83 %
Moterys
nuo 18 m.
Vyrai
nuo 18 m.
Vaikai
iki 17 m.
2019 m.
2020 m.
16 % 1 %
81 % 18 % 1 %
2019 m. I-IV ketv.
2020 m. I-IV ketv.
45. SAA patyrusių ir SKPC pagalbą gavusių asmenų
pasiskirstymo pagal amžiaus grupes palyginimas
Tendencijos nesikeičia – tiek 2019
m. I-IV ketv., tiek 2020 m. I-IV ketv.
dažniausiai pagalbos dėl patirto
smurto kreipėsi šioms amžiaus
grupėms priklausantys asmenys:
• 30-59 m.
• 18-29 m.
• 65-84 m.
2019 m. I-IV ketv.
2020 m. I-IV ketv.
15%
67%
6%
9%
2020 m.
I-IV ketv.
iki 17 m. 18-29 m. 30-59 m. 60-64 m. 65-84 m. 85 metų ir vyreni Neatsakė
15%
65%
6%
10%
2019 m.
I-IV ketv.
46. 30%
34%
7%
4% 13%
6%
6%
2019 m.
I-IV ketv.
29%
34%
6%
4% 13%
7%
7%
2020 m.
I-IV ketv.
Sutuoktinis (-ė) Sugyventinis (-ė) Buvęs partneris** Tėvas/motina/globėjas
Sūnus/dukra Brolis/sesuo Kiti giminaičiai***
Smurtautojų pasiskirstymo pagal šeiminius ryšius* su
nukentėjusiaisiais palyginimas
*Įtrauktas ir asmenų,smurtavusių prieš nepilnamečius asmenis,skaičius.
**Buvęs partneris - tai buvęs sutuoktinis (-ė) arba buvęs sugyventinis (-ė).
***Kiti giminaičiai grupei priklauso smurtavę seneliai,močiutės,anūkai,dėdės,tetos ir kiti artimi asmenys.
Tendencijos nesikeičia – tiek 2019
m. I-IV ketv., tiek 2020 m. I-IV ketv.
dažniausiai SKPC klientai
nukentėdavo nuo:
• sugyventinio (-ės)
• sutuoktinio (-ės)
• sūnaus (dukters)
2019 m. I-IV ketv.
2020 m. I-IV ketv.
47. 2019 m. ir 2020 m. I-IV ketv. SKPC statistikos
apibendrinimas
• 2020 m. I-IV ketv. SKPC gavo 525 pranešimais mažiau nei 2019 m. I-IV ketv. Galima daryti prielaidą, kad
tam turėjo įtakos paskelbtas visuotinio karantino režimas.
• 2020 m. birželio mėnesį buvo užregistruota net 39,4 % daugiau pranešimų nei 2019 m. birželio mėnesį, o
SKPC pagalbą sutikusių gauti asmenų skaičius didesnis net 47,4 %. Šis 2020 m. birželį užfiksuotas pokytis
gali būti siejamas su visuotinio karantino dėl COVID-19 pabaiga.
• Pažymėtina, jog nepaisant to, kad 2020 m. I-IV ketv. buvo užregistruota 4,2 % mažiau asmenų nei 2019 m.
I-IV ketv., tačiau tuo pačiu metu specializuotą kompleksinę pagalbą sutiko priimti tik 2,1 % mažiau asmenų
nei 2019 m. I-IV ketv.
• Tendencijos nesikeičia – tiek 2019 m. I-IV ketv., tiek 2020 m. I-IV ketv. dažniausiai pagalbos dėl patirto
smurto kreipėsi:
– moterys (2019 m. I-IV ketv. – 83%, 2020 m. I-IV ketv. – 81 %);
– 30-59 metų amžiaus grupei priklausantys asmenys;
– asmenys, patiriantys esamo partnerio – sutuoktinio (-ės) ar sugyventinio (-ės) – smurtą.
2019 m. I-IV ketv.
2020 m. I-IV ketv.
48. Pirmoji ir antroji Covid-19
bangos ir smurtas artimoje
aplinkoje
Specializuotos kompleksinės pagalbos centrų
(SKPC) iš policijos dėl SAA gautų pranešimų ir
savarankiškai pagalbos besikreipusių asmenų
skaičius pirmojo ir antrojo visuotinių karantinų
metu.
49. 220 218
205 195 191 194
240 244
186
226
255
196
222
249
284 277
323
+22 %
+17 %
Pirmoji banga I SKPC gautų pranešimų dėl SAA
skaičiaus kitimas
+24 %
-24 %
-23 %
Nuo 2020 03 02
iki 2020 06 26
50. SKPC gautų pranešimų skaičiaus kitimas pirmojo
visuotinio karantino metu
Paskelbus visuotinį karantiną, SKPC gautų pranešimų apie SAA skaičius iki balandžio 3 d. tendencingai
mažėjo.
Tačiau balandžio 13–17 d. buvo gauta 24 % daugiau pranešimų nei balandžio 6–10 d.
Nuo gegužės 1 d. iki gegužės 15 d. gautų pranešimų skaičius augo. Gegužės 11–15 d. buvo gautas
rekordinis pranešimų skaičius karantino metu – 255 pranešimai.
Gaunamų pranešimų dėl SAAskaičiaus augimo tendencija laikėsi nuo gegužės 25 d. iki birželio 15
d., kai vidutiniškai kiekvieną savaitę buvo užregistruojama 29 pranešimais daugiau nei prieš tai
buvusią.
Paradoksalu, tačiau birželio 17 d. pasibaigus pirmojo visuotinio karantino apribojimams ir
suvaržymams, birželio 22–26 d. buvo užfiksuotas rekordinis gautų pranešimų skaičius nagrinėjamu
laikotarpiu – 323 pranešimai.
Nuo 2020 03 02
iki 2020 06 26
52. SKPC gautų pranešimų skaičiaus kitimas antrojo
visuotinio karantino metu
Paskelbus visuotinį karantiną, SKPC gautų pranešimų apie SAA skaičius iki
2020 m. gruodžio 11 d. tendencingai mažėjo.
Tačiau gruodžio 14–18 d. buvo gauta 37 % daugiau pranešimų nei gruodžio
7–11 d.
Nuo gruodžio 14 d. iki dabar gaunamų pranešimų skaičius intensyviai
svyruoja, kai kiekvieną savaitę, lyginant su anksčiau buvusia, gautų
pranešimus skaičius tai smarkiai išauga, tai sumažėja (vidutiniškai 40–42 %).
Nuo 2020 10 26
iki 2021 01 22
53. Covid-19 bangos ir SKPC gautų pranešimų skaičiaus
procentinis kitimas savaitėmis
1
savaitė
2
savaitė
3
savaitė
4
savaitė
5
savaitė
6
savaitė
7
savaitė
8
savaitė
9
savaitė
10
savaitė
11
savaitė
COVID-19
BANGOS
Visuotinio karantino pradžia
-6 %
7 %
-2 %
-9 %
24 %
-17 %
-24 %
-30 %
13 %
39 %
13 %
16 %
-8 %
-5 %
0 %
2 %
37 %
2 %
75 %
22 %
-49 %
-23 %
ANTRA
PIRMA
Tiek pirmojo, tiek antrojo karantino metu pastebimos šios SAA tendencijos:
• 7-ąją ir 10-ąją savaitėmis gautų pranešimų skaičiaus staigus sumažėjimas,
• o 8-ąją, 9-ąją ir 11-ąją savaitėmis – pranešimų augimas.
Nors gautų pranešimų skaičiaus kitimo tendencijos savaitėmis pirmojo ir antrojo karantino metu yra
panašios, tačiau pažymėtina, kad antrojo karantino metu pastebimi didesni svyravimai.
I karantinas
II karantinas
54. Visuotinių karantinų metu SKPC gautos informacijos
dėl SAA apibendrinimas
Pirmąją-vienuoliktąją savaitėmis SKPC vidutiniškai gavo:
• pirmojo visuotinio karantino metu – po 214 pranešimų apie SAA;
• antrojo visuotinio karantino metu – po 241 pranešimą apie SAA.
Pirmojo karantino metu SKPC gautų pranešimų skaičius savaitėmis kito
tolygiai, kai antrojo karantino metu pastebimi žymūs svyravimai.
Jei remtis SKPC pirmojo karantino statistika, tai SKPC gautų pranešimų
antrojo karantino metu skaičiaus tolesnio augimo galima tikėtis nuo
2021 m. sausio 18 d., t. y. nuo vienuoliktosios karantino savaitės.
I karantinas
II karantinas