Log In - saugumas man patinka. Edukacinio projekto apie saugumą socialiniuose tinkluose ir smurtą jaunimo tarpe rezultatai.
Daugiau informacijos apie programą www.saugumaspatinka.lt
Log In - saugumas man patinka! mokymų programa suaugusiems. Pagrindinis mokymų tikslas - suteikti pedagogams ir tėvams žinių, kaip edukuoti jaunimą apie saugumą internete ir socialiniuose tinkluose. Rekomenduojama mokymų programos trukmė 1,5-3 ak. val. Pranešime pateikta teorinė medžiaga ir praktinės užduotys padės pravesti mokymus.
Log In - saugumas man patinka! edukacinė programa jaunimui yra viena iš Log In projekto dalių, daugiau informacijos apie visą programą: www.saugumaspatinka.lt
Šis vadovas yra praktinių seminarų, skirtų smurto lyties pagrindu prevencijai, rezultatas. Seminarai buvo organizuoti kaip „LOG IN – Saugumas man patinka“ projekto dalis, finansuota Europos Komisijos ir vyko 2013-2014 mokslo metais keturiuose Europos miestuose (Modenoje, Vil-
niuje, Nikosijoje ir Sibiu). Juose dalyvavo apie 1000 mokinių.
Vadovo tikslas - pasidalyti seminarų metu gautais rezultatais ir pasiūlyti veiklų metodus, kaip būdą kovoti su smurtu lyties pagrindu.
Log In - saugumas man patinka! edukacinė programa jaunimui. Pagrindinės programos temos: saugumas socialiniuose tinkluose, patyčios, stereotipai ir smurtas jaunimo tarpe. Šis pranešimas skirtas visiems būsimiems lektoriams. Rekomenduojama mokymų programos trukmė 3-4 ak. val. Pranešime pateikta teorinė medžiaga ir praktinės užduotys padės pravesti mokymus.Viena iš projekto Log In - saugumas man patinka! edukacinė programa jaunimui yra viena iš Log In projekto dalių, daugiau informacijos apie visą programą: www.saugumaspatinka.lt
"Log In - saugumas man patinka!" programa kovojanti su patyčiomis mokykloje ir elektroninėje erdvėje. Šiame lankstuke rasite informaciją, kaip atpažinti patyčias, patarimus kaip saugiai elgtis elektroninėje erdvėje.
Daugiau informacijos apie programą www.saugumaspatinka.lt
Saugumas man patinka! - edukacinės programos jaunimui. pagrindinis programos tikslas kalbėti su jaunimu apie saugumą elektroninėje erdvėje, suteikti jiems praktinių patarimų kaip apsaugoti save elektroninėje erdvėje. Programa taip pat siekia kovoti su patyčiomis elektroninėje erdvėje skatindama neigiamą jaunimo požiūrį į patyčias.
Tyrimą atliko Moterų informacijos centro ekspertai.
Tyrimo tikslas - ištirti jaunų žmonių požiūrį į smurtą prieš merginas, bei sąsajas tarp jo ir lyčių stereotipų.
Čia rasite tyrimo rezultatų apibendrinimą.
Specializuotos kompleksinės pagalbos centrų (SKPC),
teikiančių pagalbą smurtą patyrusiems asmenims visoje
Lietuvoje, 2020 metų I-IV ketvirčių statistikos apžvalga.
https://www.specializuotospagalboscentras.lt/
Log In - saugumas man patinka! mokymų programa suaugusiems. Pagrindinis mokymų tikslas - suteikti pedagogams ir tėvams žinių, kaip edukuoti jaunimą apie saugumą internete ir socialiniuose tinkluose. Rekomenduojama mokymų programos trukmė 1,5-3 ak. val. Pranešime pateikta teorinė medžiaga ir praktinės užduotys padės pravesti mokymus.
Log In - saugumas man patinka! edukacinė programa jaunimui yra viena iš Log In projekto dalių, daugiau informacijos apie visą programą: www.saugumaspatinka.lt
Šis vadovas yra praktinių seminarų, skirtų smurto lyties pagrindu prevencijai, rezultatas. Seminarai buvo organizuoti kaip „LOG IN – Saugumas man patinka“ projekto dalis, finansuota Europos Komisijos ir vyko 2013-2014 mokslo metais keturiuose Europos miestuose (Modenoje, Vil-
niuje, Nikosijoje ir Sibiu). Juose dalyvavo apie 1000 mokinių.
Vadovo tikslas - pasidalyti seminarų metu gautais rezultatais ir pasiūlyti veiklų metodus, kaip būdą kovoti su smurtu lyties pagrindu.
Log In - saugumas man patinka! edukacinė programa jaunimui. Pagrindinės programos temos: saugumas socialiniuose tinkluose, patyčios, stereotipai ir smurtas jaunimo tarpe. Šis pranešimas skirtas visiems būsimiems lektoriams. Rekomenduojama mokymų programos trukmė 3-4 ak. val. Pranešime pateikta teorinė medžiaga ir praktinės užduotys padės pravesti mokymus.Viena iš projekto Log In - saugumas man patinka! edukacinė programa jaunimui yra viena iš Log In projekto dalių, daugiau informacijos apie visą programą: www.saugumaspatinka.lt
"Log In - saugumas man patinka!" programa kovojanti su patyčiomis mokykloje ir elektroninėje erdvėje. Šiame lankstuke rasite informaciją, kaip atpažinti patyčias, patarimus kaip saugiai elgtis elektroninėje erdvėje.
Daugiau informacijos apie programą www.saugumaspatinka.lt
Saugumas man patinka! - edukacinės programos jaunimui. pagrindinis programos tikslas kalbėti su jaunimu apie saugumą elektroninėje erdvėje, suteikti jiems praktinių patarimų kaip apsaugoti save elektroninėje erdvėje. Programa taip pat siekia kovoti su patyčiomis elektroninėje erdvėje skatindama neigiamą jaunimo požiūrį į patyčias.
Tyrimą atliko Moterų informacijos centro ekspertai.
Tyrimo tikslas - ištirti jaunų žmonių požiūrį į smurtą prieš merginas, bei sąsajas tarp jo ir lyčių stereotipų.
Čia rasite tyrimo rezultatų apibendrinimą.
Specializuotos kompleksinės pagalbos centrų (SKPC),
teikiančių pagalbą smurtą patyrusiems asmenims visoje
Lietuvoje, 2020 metų I-IV ketvirčių statistikos apžvalga.
https://www.specializuotospagalboscentras.lt/
Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai” 2020 m. liepos mėn. „Moterų informacijos centras” užsakymu atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą apie smurtą artimoje aplinkoje.
Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai” 2020 m. liepos mėn. „Moterų informacijos centras” užsakymu atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą apie smurtą artimoje aplinkoje.
Doc. Dr. Giedrė Purvaneckienė parengė apklausos rezultatų pristatymą Priežiūros komitetui.
Praktinis informacinis vadovas darbdaviams (toliau – Informacinis vadovas) parengtas įgyvendinant projekto „Pajamų atotrūkio tarp moterų ir vyrų skirtumo mažinimas“ Nr. REC-RGEN- PENS-AG-2017 iš dalies remiamo Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos, veiklas.
Moterų ir vyrų atlyginimų skirtumai ir su tuo susiję pensijų skirtumai – tai problema, sąlygojama daugelio priežasčių. Socialiniai partneriai, darbdaviai, profesinės sąjungos, Darbo tarybos gali daug prisidėti mažinant moterų ir vyrų atlyginimų skirtumus įmonės, įstaigos, organizacijos, bendrovės lygiu, tuo pačiu prisidedant ir prie moterų ir vyrų pensijų skirtumo mažinimo, bei – žvelgiant globaliau – prie moterų ir vyrų ekonominės padėties gerinimo.
Praktinis informacinis vadovas darbdaviams (toliau – Informacinis vadovas) parengtas įgyvendinant projekto „Pajamų atotrūkio tarp moterų ir vyrų skirtumo mažinimas“ Nr. REC-RGEN- PENS-AG-2017 iš dali
Apklausos tikslas – išsiaiškinti su lyties aspektu susijusias Lietuvos vyrų ir moterų nuostatas ir elgseną darbo rinkoje bei šeiminio gyvenimo kontekste, jų gebėjimus planuoti asmeninius finansus, pastangas tobulėti, norą investuoti, siekti karjeros, plėtoti verslą bei kitus pajamų bei pensijos dydį ir skirtumą pagal lytį sąlygojančius veiksnius.
Respondentų skaičius: N = 200.
Tyrimo objektas: 18 metų ir vyresni dirbantys Lietuvos gyventojai.
Respondentų atranka – apklausa atlikta įvairiuose Lietuvos regionuose, respondentų
skaičius – 100 skirtingo amžiaus vyrų ir 100 skirtingo amžiaus moterų (dirbančių asmenų). Atrankos metodas: daugiapakopė, tikimybinė atranka. Respondentų atranka parengta taip,
kad kiekvienas Lietuvos gyventojas turėtų vienodą tikimybę būti apklaustas.
Moterų ir vyrų atlyginimų skirtumai ir su tuo susiję pensijų skirtumai – tai problema, sąlygojama daugelio priežasčių.
Būtinos įvairių valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, įskaitant Valstybinę darbo inspekciją bei Valstybinį socialinio draudimo fondą, taip pat socialinių partnerių, nevyriausybinių organizacijų tikslinės sutelktos pastangos, siekiant sumažinti moterų ir vyrų atlyginimų atotrūkį, jo sąlygojamą moterų ir vyrų pensijų skirtumą bei – vertinant globaliau – skirtingą moterų ir vyrų ekonominę padėtį.
Praktinis informacinis vadovas darbdaviams (toliau – Informacinis vadovas) parengtas įgyvendinant projekto „Pajamų atotrūkio tarp moterų ir vyrų skirtumo mažinimas“ Nr. REC-RGEN- PENS-AG-2017 iš dalies remiamo Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos, veiklas.
Specializuotos kompleksinės pagalbos centrų (SKPC), teikiančių pagalbą smurtą patyrusiems asmenims visoje Lietuvoje, 2020 m. I-III ketvirčių statistikos apžvalga.
Prof. habil. dr. Ona Gražina Rakauskienė,
dr. Eglė Krinickienė, dr. Vaida Servetkienė
MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS
LYČIŲ EKONOMIKOS LABORATORIJA
2019 gruodžio 7 d.
Specializuotos kompleksinės pagalbos centrų (SKPC),
teikiančių pagalbą smurtą patyrusiems asmenims visoje
Lietuvoje, statistikos apžvalga.
https://www.specializuotospagalboscentras.lt/
Smurtas artimoje aplinkoje – vienas iš labiausiai paplitusių nusikaltimų mūsų visuomenėje. Statistikos departamento duomenimis, 2018 m. Lietuvoje jie sudarė 17,8 % visų užregistruotų nusikaltimų (Smurtas artimoje aplinkoje, 2019). Lietuvoje nėra finansinės žalos, kurią atneša smurtas artimoje aplinkoje, tyrimų. 2014 m. ES Lyčių lygybės institutas atliko tokius tyrimus Jungtinėje Karalystėje. Jų rezultatus ekstrapoliavo Lietuvai, naudojant atitinkamus Lietuvos statistinius rodiklius. Apskaičiavus paaiškėjo, kad vien sutuoktinių, sugyventinių ir partnerių smurtas prieš moteris kasmet padaro maždaug 650 milijonų EUR žalos, o visų vyrų smurtas prieš moteris – virš 1,5 milijardo (Estimating the costs, 2014, 142 p.). Vien jau šie du skaičiai – 17% visų nusikaltimų ir daugiau kaip pusantro milijardo nuostoliai iš biudžeto verčia mus „skambinti visais varpais“ ir kovoti su smurtu artimoje aplinkoje.
Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija “Baltijos tyrimai” 2019 m. balandžio 12-26 d. Asociacijos “Moterų informacijos centras” užsakymu atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą apie smurtą artimoje aplinkoje. Penktadalis apklaustųjų (19 proc.) pasisakė patyrę smurtą. Dar skaudžiau atrodo moterų patirtys – kas ketvirta (25 proc.) prisipažino, kad prieš ją buvo arba yra smurtaujama. 70 procentų smurtautojų – esami arba buvę sutuoktiniai, sugyventiniai. Likę – tėvai arba kiti artimi žmonės.
Jei lyginsime su 1997 metais atliktu tyrimu, kurio duomenimis kas trečia 16 metų sulaukusi moteris turėjo smurtinės patirties, tai dabartiniai skaičiai džiugina, ypač jei skaičių nevertinsime kaip statistikos, o matysime moteris – mamas, dukras, seseris, save. Dar viena teigiama tendencija lyginant su tais pačiais 1997-aisiais – net 69 procentai apklaustųjų mano, kad dažniausiai smurtą patiria moterys. Anksčiau buvo galvojama, kad daugiausiai smurto aukų – vaikai. Tačiau kita vertus – smurtiniai santykiai tiek įsišakniję, kad vis dar yra žmonių, kurie mano, jog gali būti aplinkybių, kurios pateisina fizinį, ekonominį, psichinį ir seksualinį smurtą.
Net 60 procentų smurtą patyrusiųjų pagalbos nesikreipė. Viena vertus – tai vis dar susiję su visuomenės stereotipais ir kaltinamuoju požiūriu į auką. Kita vertus – matyt trūksta žinojimo apie pagalbą, kurią yra pasirengusios suteikti organizacijos. Specializuoti pagalbos centrai, kurie veikia visoje Lietuvoje, turi dėti daugiau pastangų, kad jų pagalba būtų prieinama visiems.
Nepaisant ES ir Lietuvos įstatymuose įtvirtinto vienodo atlygio už vienodą ar vienodos vertės darbą, moterys uždirba mažiau nei vyrai. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2017 m. moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis Lietuvoje buvo 14,2 proc. Tikslinga pastebėti, kad palyginus su 2008 m., atotrūkis sumažėjo 6,3 proc. punkto (2008 m. darbo užmokesčio atotrūkis buvo 20,5 proc.), tačiau, palyginus su 2013 m., išaugo 2,7 proc. punktais.
Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis šalies ūkyje, neįskaitant žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės bei viešojo valdymo ir gynybos; privalomojo socialinio draudimo įmonių ir įstaigų, 2017 m. sudarė 15,2 proc. (viešajame sektoriuje – 14,2 proc., privačiajame – 15,7 proc.) ir, palyginti su 2016 m., padidėjo 0,8 procentinio punkto (viešajame sektoriuje padidėjo 0,5, o privačiajame sumažėjo 1,9 procentinio punkto).
Mykolo Romerio universitetas, Lyčių tyrimų laboratorija 2019. Ona Gražina Rakauskienė, Eglė Krinickienė, Lina Volodzkienė, Vaida Servetkienė.
Lyčių lygybės principų įgyvendinimas yra būtinas pagal naująjį Darbo kodeksą bei norint didinti įmonės pelningumą.
Naujojo DK, įsigaliojusio nuo 2017 m. liepos 1 d., 26 str. „darbuotojų lyčių lygybė ir nediskriminavimas kitais pagrindais“ numato, kad darbdavys, kurio vidutinis darbuotjų skaičius yra >50, privalo priimti ir įprastais darbovietėje būdais paskelbti lygių galimybių politikos įgyvendinimo priemones.
Moterų informacijos centras kartu su partneriais - Kretingos moterų informacijos ir mokymo centru, Kauno apskrities moterų krizių centru ir Moterų veiklos inovacijų centru - įgyvendina projektą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamą projektą „Nevyriausybines organizacijas vienijančių asociacijų institucinis stiprinimas“.
Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai” 2020 m. liepos mėn. „Moterų informacijos centras” užsakymu atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą apie smurtą artimoje aplinkoje.
Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai” 2020 m. liepos mėn. „Moterų informacijos centras” užsakymu atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą apie smurtą artimoje aplinkoje.
Doc. Dr. Giedrė Purvaneckienė parengė apklausos rezultatų pristatymą Priežiūros komitetui.
Praktinis informacinis vadovas darbdaviams (toliau – Informacinis vadovas) parengtas įgyvendinant projekto „Pajamų atotrūkio tarp moterų ir vyrų skirtumo mažinimas“ Nr. REC-RGEN- PENS-AG-2017 iš dalies remiamo Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos, veiklas.
Moterų ir vyrų atlyginimų skirtumai ir su tuo susiję pensijų skirtumai – tai problema, sąlygojama daugelio priežasčių. Socialiniai partneriai, darbdaviai, profesinės sąjungos, Darbo tarybos gali daug prisidėti mažinant moterų ir vyrų atlyginimų skirtumus įmonės, įstaigos, organizacijos, bendrovės lygiu, tuo pačiu prisidedant ir prie moterų ir vyrų pensijų skirtumo mažinimo, bei – žvelgiant globaliau – prie moterų ir vyrų ekonominės padėties gerinimo.
Praktinis informacinis vadovas darbdaviams (toliau – Informacinis vadovas) parengtas įgyvendinant projekto „Pajamų atotrūkio tarp moterų ir vyrų skirtumo mažinimas“ Nr. REC-RGEN- PENS-AG-2017 iš dali
Apklausos tikslas – išsiaiškinti su lyties aspektu susijusias Lietuvos vyrų ir moterų nuostatas ir elgseną darbo rinkoje bei šeiminio gyvenimo kontekste, jų gebėjimus planuoti asmeninius finansus, pastangas tobulėti, norą investuoti, siekti karjeros, plėtoti verslą bei kitus pajamų bei pensijos dydį ir skirtumą pagal lytį sąlygojančius veiksnius.
Respondentų skaičius: N = 200.
Tyrimo objektas: 18 metų ir vyresni dirbantys Lietuvos gyventojai.
Respondentų atranka – apklausa atlikta įvairiuose Lietuvos regionuose, respondentų
skaičius – 100 skirtingo amžiaus vyrų ir 100 skirtingo amžiaus moterų (dirbančių asmenų). Atrankos metodas: daugiapakopė, tikimybinė atranka. Respondentų atranka parengta taip,
kad kiekvienas Lietuvos gyventojas turėtų vienodą tikimybę būti apklaustas.
Moterų ir vyrų atlyginimų skirtumai ir su tuo susiję pensijų skirtumai – tai problema, sąlygojama daugelio priežasčių.
Būtinos įvairių valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, įskaitant Valstybinę darbo inspekciją bei Valstybinį socialinio draudimo fondą, taip pat socialinių partnerių, nevyriausybinių organizacijų tikslinės sutelktos pastangos, siekiant sumažinti moterų ir vyrų atlyginimų atotrūkį, jo sąlygojamą moterų ir vyrų pensijų skirtumą bei – vertinant globaliau – skirtingą moterų ir vyrų ekonominę padėtį.
Praktinis informacinis vadovas darbdaviams (toliau – Informacinis vadovas) parengtas įgyvendinant projekto „Pajamų atotrūkio tarp moterų ir vyrų skirtumo mažinimas“ Nr. REC-RGEN- PENS-AG-2017 iš dalies remiamo Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos, veiklas.
Specializuotos kompleksinės pagalbos centrų (SKPC), teikiančių pagalbą smurtą patyrusiems asmenims visoje Lietuvoje, 2020 m. I-III ketvirčių statistikos apžvalga.
Prof. habil. dr. Ona Gražina Rakauskienė,
dr. Eglė Krinickienė, dr. Vaida Servetkienė
MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS
LYČIŲ EKONOMIKOS LABORATORIJA
2019 gruodžio 7 d.
Specializuotos kompleksinės pagalbos centrų (SKPC),
teikiančių pagalbą smurtą patyrusiems asmenims visoje
Lietuvoje, statistikos apžvalga.
https://www.specializuotospagalboscentras.lt/
Smurtas artimoje aplinkoje – vienas iš labiausiai paplitusių nusikaltimų mūsų visuomenėje. Statistikos departamento duomenimis, 2018 m. Lietuvoje jie sudarė 17,8 % visų užregistruotų nusikaltimų (Smurtas artimoje aplinkoje, 2019). Lietuvoje nėra finansinės žalos, kurią atneša smurtas artimoje aplinkoje, tyrimų. 2014 m. ES Lyčių lygybės institutas atliko tokius tyrimus Jungtinėje Karalystėje. Jų rezultatus ekstrapoliavo Lietuvai, naudojant atitinkamus Lietuvos statistinius rodiklius. Apskaičiavus paaiškėjo, kad vien sutuoktinių, sugyventinių ir partnerių smurtas prieš moteris kasmet padaro maždaug 650 milijonų EUR žalos, o visų vyrų smurtas prieš moteris – virš 1,5 milijardo (Estimating the costs, 2014, 142 p.). Vien jau šie du skaičiai – 17% visų nusikaltimų ir daugiau kaip pusantro milijardo nuostoliai iš biudžeto verčia mus „skambinti visais varpais“ ir kovoti su smurtu artimoje aplinkoje.
Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija “Baltijos tyrimai” 2019 m. balandžio 12-26 d. Asociacijos “Moterų informacijos centras” užsakymu atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą apie smurtą artimoje aplinkoje. Penktadalis apklaustųjų (19 proc.) pasisakė patyrę smurtą. Dar skaudžiau atrodo moterų patirtys – kas ketvirta (25 proc.) prisipažino, kad prieš ją buvo arba yra smurtaujama. 70 procentų smurtautojų – esami arba buvę sutuoktiniai, sugyventiniai. Likę – tėvai arba kiti artimi žmonės.
Jei lyginsime su 1997 metais atliktu tyrimu, kurio duomenimis kas trečia 16 metų sulaukusi moteris turėjo smurtinės patirties, tai dabartiniai skaičiai džiugina, ypač jei skaičių nevertinsime kaip statistikos, o matysime moteris – mamas, dukras, seseris, save. Dar viena teigiama tendencija lyginant su tais pačiais 1997-aisiais – net 69 procentai apklaustųjų mano, kad dažniausiai smurtą patiria moterys. Anksčiau buvo galvojama, kad daugiausiai smurto aukų – vaikai. Tačiau kita vertus – smurtiniai santykiai tiek įsišakniję, kad vis dar yra žmonių, kurie mano, jog gali būti aplinkybių, kurios pateisina fizinį, ekonominį, psichinį ir seksualinį smurtą.
Net 60 procentų smurtą patyrusiųjų pagalbos nesikreipė. Viena vertus – tai vis dar susiję su visuomenės stereotipais ir kaltinamuoju požiūriu į auką. Kita vertus – matyt trūksta žinojimo apie pagalbą, kurią yra pasirengusios suteikti organizacijos. Specializuoti pagalbos centrai, kurie veikia visoje Lietuvoje, turi dėti daugiau pastangų, kad jų pagalba būtų prieinama visiems.
Nepaisant ES ir Lietuvos įstatymuose įtvirtinto vienodo atlygio už vienodą ar vienodos vertės darbą, moterys uždirba mažiau nei vyrai. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2017 m. moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis Lietuvoje buvo 14,2 proc. Tikslinga pastebėti, kad palyginus su 2008 m., atotrūkis sumažėjo 6,3 proc. punkto (2008 m. darbo užmokesčio atotrūkis buvo 20,5 proc.), tačiau, palyginus su 2013 m., išaugo 2,7 proc. punktais.
Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis šalies ūkyje, neįskaitant žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės bei viešojo valdymo ir gynybos; privalomojo socialinio draudimo įmonių ir įstaigų, 2017 m. sudarė 15,2 proc. (viešajame sektoriuje – 14,2 proc., privačiajame – 15,7 proc.) ir, palyginti su 2016 m., padidėjo 0,8 procentinio punkto (viešajame sektoriuje padidėjo 0,5, o privačiajame sumažėjo 1,9 procentinio punkto).
Mykolo Romerio universitetas, Lyčių tyrimų laboratorija 2019. Ona Gražina Rakauskienė, Eglė Krinickienė, Lina Volodzkienė, Vaida Servetkienė.
Lyčių lygybės principų įgyvendinimas yra būtinas pagal naująjį Darbo kodeksą bei norint didinti įmonės pelningumą.
Naujojo DK, įsigaliojusio nuo 2017 m. liepos 1 d., 26 str. „darbuotojų lyčių lygybė ir nediskriminavimas kitais pagrindais“ numato, kad darbdavys, kurio vidutinis darbuotjų skaičius yra >50, privalo priimti ir įprastais darbovietėje būdais paskelbti lygių galimybių politikos įgyvendinimo priemones.
Moterų informacijos centras kartu su partneriais - Kretingos moterų informacijos ir mokymo centru, Kauno apskrities moterų krizių centru ir Moterų veiklos inovacijų centru - įgyvendina projektą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamą projektą „Nevyriausybines organizacijas vienijančių asociacijų institucinis stiprinimas“.
2. Problema – jaunimas socialiniuose
tinkluose praleidžia daugiau nei 2-3 val per
dieną, tačiau 80% moksleivių trūksta žinių apie
saugumą internetinėje erdvėje.
3. Išeitis – Šviesti jaunimą apie patyčias
elektroninėje erdvėje.
Projekto metu pakvietėme mokyklas prisijungti
prie kovos su patyčiomis elektroninėje erdvėje
5. Mokyklos:
Raseinių Ariogalos gimnazija
Agluonėnų pagrindinė mokykla
Endriejavo vidurinė mokykla
„Kranto“ pagrindinė mokykla
„Minijos“ progimnazija
Priekulės I.Simonaitytės gimnazija
Veiviržėnų J. Šaulio gimnazija
Dovilų pagrindinė mokykla
Lapių pagrindinė mokykla
Molėtų rajono Joniškio mokykla
Stanevičiaus vidurinė mokykla
Mokyklos:
Raseinių Ariogalos gimnazija
Agluonėnų pagrindinė mokykla
Endriejavo vidurinė mokykla
„Kranto“ pagrindinė mokykla
„Minijos“ progimnazija
Priekulės I.Simonaitytės gimnazija
Veiviržėnų J. Šaulio gimnazija
Dovilų pagrindinė mokykla
Lapių pagrindinė mokykla
Molėtų rajono Joniškio mokykla
Stanevičiaus vidurinė mokykla
284 moksleiviai iš
11 Lietuvos
mokyklų
284 moksleiviai iš
11 Lietuvos
mokyklų
6. Mokymų TEMOS IR STRUKTŪRA
Mokymai vyko 3 – mis moduliais po 4 ak. val.
Kiekvienas mokymų modulis vyks skirtingomis
dienomis.
7. Log In – I modulis
stereotipai ir moters įvaizdis
reklamoje
9. Kaip moters įvaizdis
reklamoje paveikia
jaunimą. Diskutavome
apie Photoshop
programa sukurtą grožio
standartą.
Kaip moters įvaizdis
reklamoje paveikia
jaunimą. Diskutavome
apie Photoshop
programa sukurtą grožio
standartą.
19. Kalbėjome apie smurtą
jaunimo tarpe, patyčias.
Kartu kūrėme planus kaip
prieš jas kovoti.
Kalbėjome apie smurtą
jaunimo tarpe, patyčias.
Kartu kūrėme planus kaip
prieš jas kovoti.
II modulis: Smurtas
jaunimo tarpe ir
patyčios
II modulis: Smurtas
jaunimo tarpe ir
patyčios
25. Kalbėjome apie
saugumo elektroninėje
erdvėje svarbą. Patyčias
el. Erdvėje.
Kalbėjome apie
saugumo elektroninėje
erdvėje svarbą. Patyčias
el. Erdvėje.
III modulis.
Saugumas internete
ir socialinuose
tinkuose
III modulis.
Saugumas internete
ir socialinuose
tinkuose