Specializuotos kompleksinės pagalbos centrų (SKPC), teikiančių pagalbą smurtą patyrusiems asmenims visoje Lietuvoje, 2020 m. I-III ketvirčių statistikos apžvalga.
Specializuotos kompleksinės pagalbos centrų (SKPC),
teikiančių pagalbą smurtą patyrusiems asmenims visoje
Lietuvoje, statistikos apžvalga.
https://www.specializuotospagalboscentras.lt/
Specializuotos kompleksinės pagalbos centrų (SKPC),
teikiančių pagalbą smurtą patyrusiems asmenims visoje
Lietuvoje, 2020 metų I-IV ketvirčių statistikos apžvalga.
https://www.specializuotospagalboscentras.lt/
Smurtas artimoje aplinkoje – vienas iš labiausiai paplitusių nusikaltimų mūsų visuomenėje. Statistikos departamento duomenimis, 2018 m. Lietuvoje jie sudarė 17,8 % visų užregistruotų nusikaltimų (Smurtas artimoje aplinkoje, 2019). Lietuvoje nėra finansinės žalos, kurią atneša smurtas artimoje aplinkoje, tyrimų. 2014 m. ES Lyčių lygybės institutas atliko tokius tyrimus Jungtinėje Karalystėje. Jų rezultatus ekstrapoliavo Lietuvai, naudojant atitinkamus Lietuvos statistinius rodiklius. Apskaičiavus paaiškėjo, kad vien sutuoktinių, sugyventinių ir partnerių smurtas prieš moteris kasmet padaro maždaug 650 milijonų EUR žalos, o visų vyrų smurtas prieš moteris – virš 1,5 milijardo (Estimating the costs, 2014, 142 p.). Vien jau šie du skaičiai – 17% visų nusikaltimų ir daugiau kaip pusantro milijardo nuostoliai iš biudžeto verčia mus „skambinti visais varpais“ ir kovoti su smurtu artimoje aplinkoje.
Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai” 2020 m. liepos mėn. „Moterų informacijos centras” užsakymu atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą apie smurtą artimoje aplinkoje.
Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai” 2020 m. liepos mėn. „Moterų informacijos centras” užsakymu atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą apie smurtą artimoje aplinkoje.
Doc. Dr. Giedrė Purvaneckienė parengė apklausos rezultatų pristatymą Priežiūros komitetui.
Praktinis informacinis vadovas darbdaviams (toliau – Informacinis vadovas) parengtas įgyvendinant projekto „Pajamų atotrūkio tarp moterų ir vyrų skirtumo mažinimas“ Nr. REC-RGEN- PENS-AG-2017 iš dalies remiamo Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos, veiklas.
Moterų ir vyrų atlyginimų skirtumai ir su tuo susiję pensijų skirtumai – tai problema, sąlygojama daugelio priežasčių. Socialiniai partneriai, darbdaviai, profesinės sąjungos, Darbo tarybos gali daug prisidėti mažinant moterų ir vyrų atlyginimų skirtumus įmonės, įstaigos, organizacijos, bendrovės lygiu, tuo pačiu prisidedant ir prie moterų ir vyrų pensijų skirtumo mažinimo, bei – žvelgiant globaliau – prie moterų ir vyrų ekonominės padėties gerinimo.
Praktinis informacinis vadovas darbdaviams (toliau – Informacinis vadovas) parengtas įgyvendinant projekto „Pajamų atotrūkio tarp moterų ir vyrų skirtumo mažinimas“ Nr. REC-RGEN- PENS-AG-2017 iš dali
Apklausos tikslas – išsiaiškinti su lyties aspektu susijusias Lietuvos vyrų ir moterų nuostatas ir elgseną darbo rinkoje bei šeiminio gyvenimo kontekste, jų gebėjimus planuoti asmeninius finansus, pastangas tobulėti, norą investuoti, siekti karjeros, plėtoti verslą bei kitus pajamų bei pensijos dydį ir skirtumą pagal lytį sąlygojančius veiksnius.
Respondentų skaičius: N = 200.
Tyrimo objektas: 18 metų ir vyresni dirbantys Lietuvos gyventojai.
Respondentų atranka – apklausa atlikta įvairiuose Lietuvos regionuose, respondentų
skaičius – 100 skirtingo amžiaus vyrų ir 100 skirtingo amžiaus moterų (dirbančių asmenų). Atrankos metodas: daugiapakopė, tikimybinė atranka. Respondentų atranka parengta taip,
kad kiekvienas Lietuvos gyventojas turėtų vienodą tikimybę būti apklaustas.
Specializuotos kompleksinės pagalbos centrų (SKPC),
teikiančių pagalbą smurtą patyrusiems asmenims visoje
Lietuvoje, statistikos apžvalga.
https://www.specializuotospagalboscentras.lt/
Specializuotos kompleksinės pagalbos centrų (SKPC),
teikiančių pagalbą smurtą patyrusiems asmenims visoje
Lietuvoje, 2020 metų I-IV ketvirčių statistikos apžvalga.
https://www.specializuotospagalboscentras.lt/
Smurtas artimoje aplinkoje – vienas iš labiausiai paplitusių nusikaltimų mūsų visuomenėje. Statistikos departamento duomenimis, 2018 m. Lietuvoje jie sudarė 17,8 % visų užregistruotų nusikaltimų (Smurtas artimoje aplinkoje, 2019). Lietuvoje nėra finansinės žalos, kurią atneša smurtas artimoje aplinkoje, tyrimų. 2014 m. ES Lyčių lygybės institutas atliko tokius tyrimus Jungtinėje Karalystėje. Jų rezultatus ekstrapoliavo Lietuvai, naudojant atitinkamus Lietuvos statistinius rodiklius. Apskaičiavus paaiškėjo, kad vien sutuoktinių, sugyventinių ir partnerių smurtas prieš moteris kasmet padaro maždaug 650 milijonų EUR žalos, o visų vyrų smurtas prieš moteris – virš 1,5 milijardo (Estimating the costs, 2014, 142 p.). Vien jau šie du skaičiai – 17% visų nusikaltimų ir daugiau kaip pusantro milijardo nuostoliai iš biudžeto verčia mus „skambinti visais varpais“ ir kovoti su smurtu artimoje aplinkoje.
Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai” 2020 m. liepos mėn. „Moterų informacijos centras” užsakymu atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą apie smurtą artimoje aplinkoje.
Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai” 2020 m. liepos mėn. „Moterų informacijos centras” užsakymu atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą apie smurtą artimoje aplinkoje.
Doc. Dr. Giedrė Purvaneckienė parengė apklausos rezultatų pristatymą Priežiūros komitetui.
Praktinis informacinis vadovas darbdaviams (toliau – Informacinis vadovas) parengtas įgyvendinant projekto „Pajamų atotrūkio tarp moterų ir vyrų skirtumo mažinimas“ Nr. REC-RGEN- PENS-AG-2017 iš dalies remiamo Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos, veiklas.
Moterų ir vyrų atlyginimų skirtumai ir su tuo susiję pensijų skirtumai – tai problema, sąlygojama daugelio priežasčių. Socialiniai partneriai, darbdaviai, profesinės sąjungos, Darbo tarybos gali daug prisidėti mažinant moterų ir vyrų atlyginimų skirtumus įmonės, įstaigos, organizacijos, bendrovės lygiu, tuo pačiu prisidedant ir prie moterų ir vyrų pensijų skirtumo mažinimo, bei – žvelgiant globaliau – prie moterų ir vyrų ekonominės padėties gerinimo.
Praktinis informacinis vadovas darbdaviams (toliau – Informacinis vadovas) parengtas įgyvendinant projekto „Pajamų atotrūkio tarp moterų ir vyrų skirtumo mažinimas“ Nr. REC-RGEN- PENS-AG-2017 iš dali
Apklausos tikslas – išsiaiškinti su lyties aspektu susijusias Lietuvos vyrų ir moterų nuostatas ir elgseną darbo rinkoje bei šeiminio gyvenimo kontekste, jų gebėjimus planuoti asmeninius finansus, pastangas tobulėti, norą investuoti, siekti karjeros, plėtoti verslą bei kitus pajamų bei pensijos dydį ir skirtumą pagal lytį sąlygojančius veiksnius.
Respondentų skaičius: N = 200.
Tyrimo objektas: 18 metų ir vyresni dirbantys Lietuvos gyventojai.
Respondentų atranka – apklausa atlikta įvairiuose Lietuvos regionuose, respondentų
skaičius – 100 skirtingo amžiaus vyrų ir 100 skirtingo amžiaus moterų (dirbančių asmenų). Atrankos metodas: daugiapakopė, tikimybinė atranka. Respondentų atranka parengta taip,
kad kiekvienas Lietuvos gyventojas turėtų vienodą tikimybę būti apklaustas.
Moterų ir vyrų atlyginimų skirtumai ir su tuo susiję pensijų skirtumai – tai problema, sąlygojama daugelio priežasčių.
Būtinos įvairių valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, įskaitant Valstybinę darbo inspekciją bei Valstybinį socialinio draudimo fondą, taip pat socialinių partnerių, nevyriausybinių organizacijų tikslinės sutelktos pastangos, siekiant sumažinti moterų ir vyrų atlyginimų atotrūkį, jo sąlygojamą moterų ir vyrų pensijų skirtumą bei – vertinant globaliau – skirtingą moterų ir vyrų ekonominę padėtį.
Praktinis informacinis vadovas darbdaviams (toliau – Informacinis vadovas) parengtas įgyvendinant projekto „Pajamų atotrūkio tarp moterų ir vyrų skirtumo mažinimas“ Nr. REC-RGEN- PENS-AG-2017 iš dalies remiamo Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos, veiklas.
Prof. habil. dr. Ona Gražina Rakauskienė,
dr. Eglė Krinickienė, dr. Vaida Servetkienė
MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS
LYČIŲ EKONOMIKOS LABORATORIJA
2019 gruodžio 7 d.
Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija “Baltijos tyrimai” 2019 m. balandžio 12-26 d. Asociacijos “Moterų informacijos centras” užsakymu atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą apie smurtą artimoje aplinkoje. Penktadalis apklaustųjų (19 proc.) pasisakė patyrę smurtą. Dar skaudžiau atrodo moterų patirtys – kas ketvirta (25 proc.) prisipažino, kad prieš ją buvo arba yra smurtaujama. 70 procentų smurtautojų – esami arba buvę sutuoktiniai, sugyventiniai. Likę – tėvai arba kiti artimi žmonės.
Jei lyginsime su 1997 metais atliktu tyrimu, kurio duomenimis kas trečia 16 metų sulaukusi moteris turėjo smurtinės patirties, tai dabartiniai skaičiai džiugina, ypač jei skaičių nevertinsime kaip statistikos, o matysime moteris – mamas, dukras, seseris, save. Dar viena teigiama tendencija lyginant su tais pačiais 1997-aisiais – net 69 procentai apklaustųjų mano, kad dažniausiai smurtą patiria moterys. Anksčiau buvo galvojama, kad daugiausiai smurto aukų – vaikai. Tačiau kita vertus – smurtiniai santykiai tiek įsišakniję, kad vis dar yra žmonių, kurie mano, jog gali būti aplinkybių, kurios pateisina fizinį, ekonominį, psichinį ir seksualinį smurtą.
Net 60 procentų smurtą patyrusiųjų pagalbos nesikreipė. Viena vertus – tai vis dar susiję su visuomenės stereotipais ir kaltinamuoju požiūriu į auką. Kita vertus – matyt trūksta žinojimo apie pagalbą, kurią yra pasirengusios suteikti organizacijos. Specializuoti pagalbos centrai, kurie veikia visoje Lietuvoje, turi dėti daugiau pastangų, kad jų pagalba būtų prieinama visiems.
Nepaisant ES ir Lietuvos įstatymuose įtvirtinto vienodo atlygio už vienodą ar vienodos vertės darbą, moterys uždirba mažiau nei vyrai. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2017 m. moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis Lietuvoje buvo 14,2 proc. Tikslinga pastebėti, kad palyginus su 2008 m., atotrūkis sumažėjo 6,3 proc. punkto (2008 m. darbo užmokesčio atotrūkis buvo 20,5 proc.), tačiau, palyginus su 2013 m., išaugo 2,7 proc. punktais.
Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis šalies ūkyje, neįskaitant žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės bei viešojo valdymo ir gynybos; privalomojo socialinio draudimo įmonių ir įstaigų, 2017 m. sudarė 15,2 proc. (viešajame sektoriuje – 14,2 proc., privačiajame – 15,7 proc.) ir, palyginti su 2016 m., padidėjo 0,8 procentinio punkto (viešajame sektoriuje padidėjo 0,5, o privačiajame sumažėjo 1,9 procentinio punkto).
Mykolo Romerio universitetas, Lyčių tyrimų laboratorija 2019. Ona Gražina Rakauskienė, Eglė Krinickienė, Lina Volodzkienė, Vaida Servetkienė.
Lyčių lygybės principų įgyvendinimas yra būtinas pagal naująjį Darbo kodeksą bei norint didinti įmonės pelningumą.
Naujojo DK, įsigaliojusio nuo 2017 m. liepos 1 d., 26 str. „darbuotojų lyčių lygybė ir nediskriminavimas kitais pagrindais“ numato, kad darbdavys, kurio vidutinis darbuotjų skaičius yra >50, privalo priimti ir įprastais darbovietėje būdais paskelbti lygių galimybių politikos įgyvendinimo priemones.
Moterų informacijos centras kartu su partneriais - Kretingos moterų informacijos ir mokymo centru, Kauno apskrities moterų krizių centru ir Moterų veiklos inovacijų centru - įgyvendina projektą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamą projektą „Nevyriausybines organizacijas vienijančių asociacijų institucinis stiprinimas“.
Šis vadovas yra praktinių seminarų, skirtų smurto lyties pagrindu prevencijai, rezultatas. Seminarai buvo organizuoti kaip „LOG IN – Saugumas man patinka“ projekto dalis, finansuota Europos Komisijos ir vyko 2013-2014 mokslo metais keturiuose Europos miestuose (Modenoje, Vil-
niuje, Nikosijoje ir Sibiu). Juose dalyvavo apie 1000 mokinių.
Vadovo tikslas - pasidalyti seminarų metu gautais rezultatais ir pasiūlyti veiklų metodus, kaip būdą kovoti su smurtu lyties pagrindu.
Log In - saugumas man patinka. Edukacinio projekto apie saugumą socialiniuose tinkluose ir smurtą jaunimo tarpe rezultatai.
Daugiau informacijos apie programą www.saugumaspatinka.lt
"Log In - saugumas man patinka!" programa kovojanti su patyčiomis mokykloje ir elektroninėje erdvėje. Šiame lankstuke rasite informaciją, kaip atpažinti patyčias, patarimus kaip saugiai elgtis elektroninėje erdvėje.
Daugiau informacijos apie programą www.saugumaspatinka.lt
Log In - saugumas man patinka! mokymų programa suaugusiems. Pagrindinis mokymų tikslas - suteikti pedagogams ir tėvams žinių, kaip edukuoti jaunimą apie saugumą internete ir socialiniuose tinkluose. Rekomenduojama mokymų programos trukmė 1,5-3 ak. val. Pranešime pateikta teorinė medžiaga ir praktinės užduotys padės pravesti mokymus.
Log In - saugumas man patinka! edukacinė programa jaunimui yra viena iš Log In projekto dalių, daugiau informacijos apie visą programą: www.saugumaspatinka.lt
Log In - saugumas man patinka! edukacinė programa jaunimui. Pagrindinės programos temos: saugumas socialiniuose tinkluose, patyčios, stereotipai ir smurtas jaunimo tarpe. Šis pranešimas skirtas visiems būsimiems lektoriams. Rekomenduojama mokymų programos trukmė 3-4 ak. val. Pranešime pateikta teorinė medžiaga ir praktinės užduotys padės pravesti mokymus.Viena iš projekto Log In - saugumas man patinka! edukacinė programa jaunimui yra viena iš Log In projekto dalių, daugiau informacijos apie visą programą: www.saugumaspatinka.lt
Tyrimą atliko Moterų informacijos centro ekspertai.
Tyrimo tikslas - ištirti jaunų žmonių požiūrį į smurtą prieš merginas, bei sąsajas tarp jo ir lyčių stereotipų.
Čia rasite tyrimo rezultatų apibendrinimą.
Moterų ir vyrų atlyginimų skirtumai ir su tuo susiję pensijų skirtumai – tai problema, sąlygojama daugelio priežasčių.
Būtinos įvairių valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, įskaitant Valstybinę darbo inspekciją bei Valstybinį socialinio draudimo fondą, taip pat socialinių partnerių, nevyriausybinių organizacijų tikslinės sutelktos pastangos, siekiant sumažinti moterų ir vyrų atlyginimų atotrūkį, jo sąlygojamą moterų ir vyrų pensijų skirtumą bei – vertinant globaliau – skirtingą moterų ir vyrų ekonominę padėtį.
Praktinis informacinis vadovas darbdaviams (toliau – Informacinis vadovas) parengtas įgyvendinant projekto „Pajamų atotrūkio tarp moterų ir vyrų skirtumo mažinimas“ Nr. REC-RGEN- PENS-AG-2017 iš dalies remiamo Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos, veiklas.
Prof. habil. dr. Ona Gražina Rakauskienė,
dr. Eglė Krinickienė, dr. Vaida Servetkienė
MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS
LYČIŲ EKONOMIKOS LABORATORIJA
2019 gruodžio 7 d.
Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija “Baltijos tyrimai” 2019 m. balandžio 12-26 d. Asociacijos “Moterų informacijos centras” užsakymu atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą apie smurtą artimoje aplinkoje. Penktadalis apklaustųjų (19 proc.) pasisakė patyrę smurtą. Dar skaudžiau atrodo moterų patirtys – kas ketvirta (25 proc.) prisipažino, kad prieš ją buvo arba yra smurtaujama. 70 procentų smurtautojų – esami arba buvę sutuoktiniai, sugyventiniai. Likę – tėvai arba kiti artimi žmonės.
Jei lyginsime su 1997 metais atliktu tyrimu, kurio duomenimis kas trečia 16 metų sulaukusi moteris turėjo smurtinės patirties, tai dabartiniai skaičiai džiugina, ypač jei skaičių nevertinsime kaip statistikos, o matysime moteris – mamas, dukras, seseris, save. Dar viena teigiama tendencija lyginant su tais pačiais 1997-aisiais – net 69 procentai apklaustųjų mano, kad dažniausiai smurtą patiria moterys. Anksčiau buvo galvojama, kad daugiausiai smurto aukų – vaikai. Tačiau kita vertus – smurtiniai santykiai tiek įsišakniję, kad vis dar yra žmonių, kurie mano, jog gali būti aplinkybių, kurios pateisina fizinį, ekonominį, psichinį ir seksualinį smurtą.
Net 60 procentų smurtą patyrusiųjų pagalbos nesikreipė. Viena vertus – tai vis dar susiję su visuomenės stereotipais ir kaltinamuoju požiūriu į auką. Kita vertus – matyt trūksta žinojimo apie pagalbą, kurią yra pasirengusios suteikti organizacijos. Specializuoti pagalbos centrai, kurie veikia visoje Lietuvoje, turi dėti daugiau pastangų, kad jų pagalba būtų prieinama visiems.
Nepaisant ES ir Lietuvos įstatymuose įtvirtinto vienodo atlygio už vienodą ar vienodos vertės darbą, moterys uždirba mažiau nei vyrai. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2017 m. moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis Lietuvoje buvo 14,2 proc. Tikslinga pastebėti, kad palyginus su 2008 m., atotrūkis sumažėjo 6,3 proc. punkto (2008 m. darbo užmokesčio atotrūkis buvo 20,5 proc.), tačiau, palyginus su 2013 m., išaugo 2,7 proc. punktais.
Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis šalies ūkyje, neįskaitant žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės bei viešojo valdymo ir gynybos; privalomojo socialinio draudimo įmonių ir įstaigų, 2017 m. sudarė 15,2 proc. (viešajame sektoriuje – 14,2 proc., privačiajame – 15,7 proc.) ir, palyginti su 2016 m., padidėjo 0,8 procentinio punkto (viešajame sektoriuje padidėjo 0,5, o privačiajame sumažėjo 1,9 procentinio punkto).
Mykolo Romerio universitetas, Lyčių tyrimų laboratorija 2019. Ona Gražina Rakauskienė, Eglė Krinickienė, Lina Volodzkienė, Vaida Servetkienė.
Lyčių lygybės principų įgyvendinimas yra būtinas pagal naująjį Darbo kodeksą bei norint didinti įmonės pelningumą.
Naujojo DK, įsigaliojusio nuo 2017 m. liepos 1 d., 26 str. „darbuotojų lyčių lygybė ir nediskriminavimas kitais pagrindais“ numato, kad darbdavys, kurio vidutinis darbuotjų skaičius yra >50, privalo priimti ir įprastais darbovietėje būdais paskelbti lygių galimybių politikos įgyvendinimo priemones.
Moterų informacijos centras kartu su partneriais - Kretingos moterų informacijos ir mokymo centru, Kauno apskrities moterų krizių centru ir Moterų veiklos inovacijų centru - įgyvendina projektą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamą projektą „Nevyriausybines organizacijas vienijančių asociacijų institucinis stiprinimas“.
Šis vadovas yra praktinių seminarų, skirtų smurto lyties pagrindu prevencijai, rezultatas. Seminarai buvo organizuoti kaip „LOG IN – Saugumas man patinka“ projekto dalis, finansuota Europos Komisijos ir vyko 2013-2014 mokslo metais keturiuose Europos miestuose (Modenoje, Vil-
niuje, Nikosijoje ir Sibiu). Juose dalyvavo apie 1000 mokinių.
Vadovo tikslas - pasidalyti seminarų metu gautais rezultatais ir pasiūlyti veiklų metodus, kaip būdą kovoti su smurtu lyties pagrindu.
Log In - saugumas man patinka. Edukacinio projekto apie saugumą socialiniuose tinkluose ir smurtą jaunimo tarpe rezultatai.
Daugiau informacijos apie programą www.saugumaspatinka.lt
"Log In - saugumas man patinka!" programa kovojanti su patyčiomis mokykloje ir elektroninėje erdvėje. Šiame lankstuke rasite informaciją, kaip atpažinti patyčias, patarimus kaip saugiai elgtis elektroninėje erdvėje.
Daugiau informacijos apie programą www.saugumaspatinka.lt
Log In - saugumas man patinka! mokymų programa suaugusiems. Pagrindinis mokymų tikslas - suteikti pedagogams ir tėvams žinių, kaip edukuoti jaunimą apie saugumą internete ir socialiniuose tinkluose. Rekomenduojama mokymų programos trukmė 1,5-3 ak. val. Pranešime pateikta teorinė medžiaga ir praktinės užduotys padės pravesti mokymus.
Log In - saugumas man patinka! edukacinė programa jaunimui yra viena iš Log In projekto dalių, daugiau informacijos apie visą programą: www.saugumaspatinka.lt
Log In - saugumas man patinka! edukacinė programa jaunimui. Pagrindinės programos temos: saugumas socialiniuose tinkluose, patyčios, stereotipai ir smurtas jaunimo tarpe. Šis pranešimas skirtas visiems būsimiems lektoriams. Rekomenduojama mokymų programos trukmė 3-4 ak. val. Pranešime pateikta teorinė medžiaga ir praktinės užduotys padės pravesti mokymus.Viena iš projekto Log In - saugumas man patinka! edukacinė programa jaunimui yra viena iš Log In projekto dalių, daugiau informacijos apie visą programą: www.saugumaspatinka.lt
Tyrimą atliko Moterų informacijos centro ekspertai.
Tyrimo tikslas - ištirti jaunų žmonių požiūrį į smurtą prieš merginas, bei sąsajas tarp jo ir lyčių stereotipų.
Čia rasite tyrimo rezultatų apibendrinimą.
Jaunimas jaunimui kartu mes galime pasipriešinti smurtui
2020 I-III ketv. ataskaita I SKPC
1.
2. SKPC statistikos
apžvalga
Specializuotos kompleksinės pagalbos centrų
(SKPC), teikiančių pagalbą smurtą
patyrusiems asmenims visoje Lietuvoje, 2020
m. I-III ketvirčių statistikos apžvalga.
Smurtas artimoje aplinkoje toliau – SAA.
2020 m. I-III ketvirčiai
3. Užregistruotų asmenų*, patyrusių smurtą artimoje
aplinkoje (SAA), pasiskirstymas Lietuvos apskrityse.
2020 01 01 – 2020 09 30
*SAA patyręs asmuo, pagal LR apsaugos nuo SAA įstatymą, yra ir vaikas, tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvenantis aplinkoje,kurioje buvo
smurtauta.
4. Panėvežio aps.
1291
Šiaulių aps.
1720
Telšių aps.
815
Klaipėdos aps.
1228
Tauragės aps.
410
Marijampolės aps.
690
Alytaus aps.
910
Kauno aps.
2367
Vilniaus aps.
2721
Utenos aps.
427
400–499:
600–699:
Užregistruotų asmenų skaičius:
800–899:
900–999:
1200–1299:
1700–1799:
2300–2399:
2700–2799:
Iš viso**
12 655
**Iš viso užregistruotų asmenų skaičius nėra lygus užregistruotų asmenų pagal Lietuvos apskritis skaičiui,nes:
‒ 24 asmenys nenurodė savivaldybės,kurioje gyvena;
‒ 52 asmenims pagalba buvo teikta kito SKPC nei priklauso pagal gyvenamąją vietą.
2020 m.
I-III ketv.
5. Užregistruotų asmenų*, patyrusių smurtą artimoje
aplinkoje (SAA), pasiskirstymas Lietuvos apskrityse,
atsižvelgiant į gyventojų skaičių.
2020 01 01 – 2020 09 30
*SAA patyręs asmuo, pagal LR apsaugos nuo SAA įstatymą, yra ir vaikas, tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvenantis aplinkoje,kurioje buvo
smurtauta.
6. Panėvežio aps.
Šiaulių aps.Telšių aps.
Klaipėdos aps.
Tauragės aps.
Marijampolės aps.
Alytaus aps.
Kauno aps.
Vilniaus aps.
Utenos aps.
Užregistruotų asmenų skaičius*,
tenkantis 10 000 gyventojų:
*Su vaikais,tapusiais SAA liudininkais ar gyvenančiais aplinkoje,kurioje buvo smurtauta.
30,00-34,99
35,00-39,99
40,00-44,99
50,00-54,99
60,00-64,99
65,00-69,99
2020 m.
I-III ketv.
7. Pranešė policija
94 %
Kreipėsi savarankiškai
6 %
Pagrindinis SKPC informacijos apie SAA
įvykius šaltinis – POLICIJA.
2020 I-III ketv. buvo užregistruota 9012* nuo SAA
nukentėję asmenų, iš kurių apie:
*Eliminuotas vaikų,tapusių SAA liudininkais ar gyvenančių aplinkoje,kurioje buvo smurtauta,skaičius.
2931;
32%
3150;
35%
2931;
33%
Užregistruotų asmenų skaičiaus pasiskirstymas
2020 metų ketvirčiais
2020 m. I ketv. 2020 m. II ketv. 2020 m. III ketv.
Informacijos apie SAA įvykius šaltiniai
2020 m.
I-III ketv.
8. 2020 I-III ketv. iš viso užregistruoti 12655* asmenys, iš
kurių 4008 yra nepilnamečiai vaikai, patyrę smurtą,
tapę SAAliudininkais ar gyvenantys aplinkoje, kurioje
buvo smurtauta.
4008;
32%
8647;
68%
Nepilnamečiaivaikai (iki 17 m.)
Suaugę asmenys (18 m. ir daugiau)
*Su vaikais,tapusiais SAA liudininkais ar gyvenančiais aplinkoje,kurioje buvo smurtauta.
Nepilnamečiai vaikai ir SAA
2020 m.
I-III ketv.
9. Lyginant 2019 m. I-III ketv. ir 2020 I-III ketv., nustatyta, kad nukentėjusiųjų
pasiskirstymas pagal lytį išliko nepakitęs:
– moterys sudarė absoliučią daugumą (2019 I-III ketv. – 84 %; 2020 I-III ketv. – 81 %);
– vyrai 2019 m. I-III ketv. sudarė 16 % nukentėjusiųjų, o 2020 m. I-III ketv. – 18 %.
Smurtą patyrusių ir pagalbą gavusių asmenų
pasiskirstymas pagal lytį
2020 I-III ketv. SKPC pagalbą gavo 9096 asmenys, iš kurių:
8256 asmenys užregistruoti 2020 I-III ketv., o
840 asmenų pagalba pradėta teikti iki 2020-01-01.
7335; 81%
1681; 18%
Moterys Vyrai Vaikai
2020 m.
I-III ketv.
10. 999
5003
451
713
78 91
291
1068
120 174 8 2080
7-17 m. 18-29 m. 30-59 m. 60-64 m. 65-84 m. 85 m. ir vyresni Neatsakė
Moterys Vyrai Vaikai
Nukentėjusių asmenų
pasiskirstymas pagal
amžiaus grupes:
• 30–59 m. – 67 %;
• 18–29 m. – 14 %;
• 65–84 m. – 10 %.
Smurtą patyrusių ir pagalbą gavusių asmenų
pasiskirstymas pagal lytį ir amžių (I)
2020 m.
I-III ketv.
11. Smurtą patyrę ir SKPC pagalbą gavę asmenys
pagal lytį ir amžių
14 % 10 % 64 % 17 % 10 %68 %
30–59 m. 18–29 m. 65–84 m. 30–59 m. 18–29 m. 65–84 m.
MOTERYS VYRAI
2020 m.
I-III ketv.
13. Moterų nukentėjo nuo vyrų
Vyrų nukentėjo nuo vyrų
96,2 %
57,6 %
Nukentėjusio ir SKPC pagalbą gavusio asmens
bei smurtautojo santykis pagal lytį
2020 m.
I-III ketv.
14. 259
283
52
197
353
341
196
2403
2767
495
174
888
237
371
Sutuoktinis (-ė)
Sugyventinis (-ė)
Buvęs sutuoktinis (-ės)/ sugyventinis (-ė)
Tėvai/ globėjai
Sūnus/ dukra
Brolis/ sesuo
Kiti giminaičiai
Moterys Vyrai
*Duomenys apie nepilnamečius asmenis,gavusius SKPC pagalbą,nėra įtraukti.
Smurtą artimoje aplinkoje patyrę ir
pagalbą gavę asmenys nukentėjo
nuo:
• 34 % sugyventinio (-ės);
• 30 % sutuoktinio (-ės);
• 12 % sūnaus
2020 m.
I-III ketv.
15. SKPC pagalbą gavusių asmenų pasiskirstymas
pagal šeiminius ryšius su smurtautoju
32,2 % 21,0%12,1 %
Nukentėjo nuo esamo
partnerio
70,5 %
Nukentėjo nuo savo vaiko Nukentėjo nuo esamo
partnerio
Nukentėjo nuo savo vaiko
18,5%
Nukentėjo nuo brolio
MOTERYS VYRAI
*Esamas partneris – tai sutuoktinis (-ė) arba sugyventinis (-ė).
10,3 % 1,8 %
Nuo sūnaus Nuo dukters
19,7 % 1,3 %
Nuo sūnaus Nuo dukters
2020 m.
I-III ketv.
16. SKPC veiklos rezultatai
654
3577
132
2940
1303
11286
17253
10651
Kita
Tarpininkavimo ir atstovavimo
Pažymų rengimo pagalba
Psichologo pagalba
Teisininko pagalba
Konsultavimas
Informavimas
Veiksmų ir pagalbos priemonių plano sudarymas
2020 m. I-III ketv. uteiktos 47 796 pagalbos.
Vidutiniškai vienam asmeniui buvo suteiktos 5
pagalbos.
2020 m.
I-III ketv.
17. SKPC siūlomą pagalbą sutiko gauti 9096 asmenys,
iš kurių:
suteikta informavimo pagalba;
suteikta konsultavimo pagalba;
sudarytas/ tikslintas veiksmų ir pagalbos priemonių planas;
suteikta teisinė pagalba;
suteikta psichologo pagalba;
parengtos pažymos institucijoms apie SKPC teiktą pagalbą;
teikta kita pagalba.
Tarpininkauta ir bendradarbiauta su kitomis institucijomis dėl 20 % visų užregistruotų asmenų.
99%
72%
92%
7%
13%
1%
5 %
2020 m.
I-III ketv.
18. SKPC statistikos apibendrinimas
• SKPC užregistravo 12655 asmenis, patyrusius SAA, iš kurių 4008 yra nepilnamečiai vaikai, patyrę smurtą, tapę liudininkais ar
gyvenantys aplinkoje, kurioje buvo smurtauta.
• SKPC pagalba buvo suteikta 9096 asmenims, iš kurių 840 asmenų pagalba pradėta teikti dar iki 2020-01-01.
• Moterys sudarė absoliučią daugumą nukentėjusiųjų – 80,6 %, o 88,9 % smurtautojų yra vyrai.
• 96,2 % moterų nukentėjo nuo vyrų, kai 57,6 % vyrų nukentėjo nuo vyrų.
• Dažniausiai nuo SAA nukenčia asmenys, priklausantys 30-59 m. amžiaus grupei – tiek moterys (68 %), tiek vyrai (64 %).
• Dažniausiai SKPC užregistruoti asmenys nukenčia nuo esamo partnerio smurto – tiek moterys (70,5 %), tiek vyrai (32,2 %).
• 2020 m. I-III ketv. SKPC suteikė 47 796 pagalbas. Vidutiniškai vienam asmeniui buvo suteiktos 5 pagalbos.
2020 m.
I-III ketv.
19. 2020 m. I, II ir III ketv.
SKPC statistinių duomenų
lyginamoji analizė
Specializuotos kompleksinės pagalbos centrų
(SKPC), teikiančių pagalbą smurtą patyrusiems
asmenims visoje Lietuvoje, 2020 m. I ketv., II ketv. ir
III ketv. statistinių duomenų lyginamoji analizė.
20. Užregistruotų asmenų skaičiaus*, tenkančio
10 000 gyventojų, kitimas Lietuvos apskrityse
16,44
15,36
13,32
11,20
22,42
22,16
16,37
22,44
9,10
11,08
42,6
28,9
26,5
32,2
40,6
47,4
27,3
41,2
22,9
22,3
68,3
41,9
38,3
50,8
61,6
65,9
45,0
62,6
34,4
33,0
Alytaus aps. Kauno aps. Klaipėdos aps. Marijampolės
aps.
Panevėžio aps. Šiaulių aps. Tauragės aps. Telšių aps. Utenos aps. Vilniaus aps.
2020 m. I ketv. 2020 m. II ketv. 2020 m. III ketv.
*Su vaikais,tapusiais SAA liudininkais ar gyvenančiais aplinkoje,kurioje buvo smurtauta.
2020 m. I, II, III
ketv. palyginimas
21. Didžiausias SKPC užregistruotų asmenų skaičius*
10 000 gyventojų atiteko:
2020 m. I ketv. Telšių, Panevėžio ir Šiaulių aps.
2020 m. I-II ketv. Šiaulių,Alytaus ir Telšių aps.
2020 m. I-III ketv. Alytaus, Šiaulių ir Telšių aps.
2020 m. I-III ketv. sparčiausiai šis rodiklis augo Alytaus
apskrityje, kai:
– 2020 m. I pusm. 10 000 gyventojų atiteko 26,2 SAA
patyrusiais asmenimis daugiau nei 2020 m. I ketv., o
– 2020 m. III ketv. – 25,7 asmenimis daugiau nei 2020 m. I
pusm.
! Vidutinis šio rodiklio ketvirtinis
prieaugis kitose Lietuvos apskrityse
– 17,21 (2020 m. I pusm.)
ir 17,00 (2020 m. III ketv.)
*Su vaikais,tapusiais SAA liudininkais ar gyvenančiais aplinkoje,kurioje buvo smurtauta.
2020 m. I, II, III
ketv. palyginimas
22. SKPC gautų pranešimų apie SAA skaičius
2931
3150
2931
2020 m. III ketv. 2020 m. II ketv. 2020 m. I ketv.
+7%
-7%
2020 m. balandžio 1 d. – birželio 30 d.,
nusistovėjus visuotinio karantino režimui,
SKPC gavo net 7 % daugiau pranešimų dėl
smurto artimoje aplinkoje nei prieš tai buvusį
ketvirtį, t. y. 2020 m. sausio 1 d. – kovo 31 d.
2020 m. I, II, III
ketv. palyginimas
23. SKPC pagalbą gavusių asmenų skaičius
3272
3003
2821
2020 m. III ketv. 2020 m. II ketv. 2020 m. I ketv.
-8%
-6% Nors 2020 m. II ketv. buvo užregistruota 219 asmenų
(7 %) daugiau nei 2020 m. I ketv., tačiau pažymėtina,
kad 2020 m. II ketv. asmenų, sutikusių priimti
specializuotą kompleksinę pagalbą, buvo net 8 %
mažiau nei 2020 m. I ketv.
2020 m. I, II, III
ketv. palyginimas
24. SKPC suteiktų pagalbų skaičius
14674
14665
17073
17227
16142
15904
Kontaktų skaičius*
SKPC pagalbų skaičius
2020 m. III ketv. 2020 m. II ketv. 2020 m. I ketv.
+17%
+16%
-5%
-8%
*Kontaktų skaičius – tai SKPC sėkmingų ir nesėkmingų bandymų susisiekti su nukentėjusiais asmenimis ir institucijomis skaičius.
2020 m. I-III ketv. SKPC suteikė 47 796 pagalbas.
2020 m. II ketv. tiek SKPC suteiktų pagalbų skaičius, tiek įvykusių ir neįvykusių kontaktų skaičius
buvo 16-17 % išaugęs lyginant su 2020 I ketv. duomenimis.
Šio rodiklio padidėjimui galėjo turėti įtakos 2020 m. II ketv. 7 % išaugęs pranešimų dėl SAA skaičius.
2020 m. I, II, III
ketv. palyginimas
25. 2020 m. I, II ir III ketv. SKPC statistikos apibendrinimas
2020 m. I-III ketv. žymiausiai kito SKPC užregistruotų asmenų skaičius,
tenkantis 10 000 gyventojų, šiose Lietuvos apskrityse: Alytaus,
Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių ir Telšių.
2020 m. balandžio 1 d. – 2020 m. birželio 30 d., nusistovėjus visuotinio
karantino režimui, SKPC gavo net 7 % daugiau pranešimų dėl smurto
artimoje aplinkoje nei prieš tai buvusį ketvirtį.
Per vieną metų ketvirtį SKPC vidutiniškai suteikia 15 932 pagalbas.
2020 m. I, II, III
ketv. palyginimas
26. 2019 m. I-III ketv. ir 2020 m. I-III
ketv. SKPC statistinių duomenų
lyginamoji analizė
Specializuotos kompleksinės pagalbos centrų
(SKPC), teikiančių pagalbą smurtą
patyrusiems asmenims visoje Lietuvoje, 2019
m. I-III ketv. ir 2020 I-III ketv. statistinių
duomenų lyginamoji analizė.
27. SKPC gautų pranešimų SAA skaičius pagal
informacijos šaltinį
Lyginant 2019 m. I-III ketv. ir 2020 m. I-III ketv. SKPC duomenis, nustatyta, kad smarkiai krito savarankiškai į
SKPC pagalbos besikreipusių asmenų skaičius (-12 %), kai iš policijos buvo gauta tik 1,2 % mažiau pranešimų.
8575
8469
Informacijos šaltinis - POLICIJA
2020 m. I-III ketv. 2019 m. I-III ketv.
617
543
Informacijos šaltinis - SAVARANKIŠKAI
2020 m. I-III ketv. 2019 m. I-III ketv.
-1,2 % -12,0 %
2019 m. I-III ketv.
2020 m. I-III ketv.
28. SKPC gautų pranešimų apie SAA skaičius
2020 m. I-III ketv. SKPC gavo
180 pranešimų mažiau nei 2019
m. I-III ketv.
Galima daryti prielaidą, kad tam
turėjo įtakos COVID-19 ir
visuotinio karantino sukurti
apribojimai.
9192
9012
2020 m. I-III ketv. 2019 m. I-III ketv.
-2 %
2019 m. I-III ketv.
2020 m. I-III ketv.
29. 949
1000
956
1004
948
979
Sausis Vasaris Kovas
Pranešimųskaičius,vnt.
2019 2020
Remiantis SKPC 2019 m. I ketv. ir 2020
m. I ketv. duomenimis, nustatyta, kad
SKPC užregistruotų asmenų skaičius:
2020 m. sausį
SKPC užregistruotų pranešimų apie SAA skaičius
2019 m. I ketv. ir 2020 m. I ketv.
2020 m. vasarį
2020 m. kovą
5,8 %
5,2 %
2,4 %
2019 m. I ketv.
2020 m. I ketv.
30. 1069 1052
901936 958
1256
Balandis Gegužė Birželis
Pranešimųskaičius,vnt.
2019 2020
Remiantis SKPC 2019 m. II
ketv. ir 2020 m. II ketv.
duomenimis, nustatyta, kad
SKPC užregistruotų asmenų
skaičius:
2020 m. balandį
SKPC užregistruotų pranešimų apie SAA skaičius
2019 m. II ketv. ir 2020 m. II ketv.
2020 m. gegužę
2020 m. birželį
8,9 %
39,4 %
12,4 %
2019 m. II ketv.
2020 m. II ketv.
31. 1219
1064
9821004
1066
861
Liepa Rugpjūtis Rugsėjis
Pranešimųskaičius,vnt.
2019 2020
Remiantis SKPC 2019 m. III ketv. ir
2020 m. III ketv. duomenimis,
nustatyta, kad SKPC užregistruotų
asmenų skaičius:
2020 m. liepą
SKPC užregistruotų pranešimų apie SAA skaičius
2019 m. III ketv. ir 2020 m. III ketv.
2020 m. rugpjūtį
2020 m. rugsėjį
0,2 %
17,6 %
12,3 %
2019 m. III ketv.
2020 m. III ketv.
32. SKPC užregistruotų asmenų* pasiskirstymas Lietuvos
apskrityse** 2019 m. I-III ketv. ir 2020 m. I-III ketv.
*Su vaikais, tapusiais SAA liudininkais ar gyvenančiais aplinkoje, kurioje buvo smurtauta.
**Neįtrauktas užregistruotų asmenų sk., nenurodžiusių gyvenamosios vietos savivaldybės, ir tų, kuriems buvo teikta pagalba kito SKPC nei priklauso pagal gyvenamąją vietą.
0
500
1000
1500
2000
2500
3000
3500
Alytaus aps. Kauno aps. Klaipėdos
aps.
Marijampolės
aps.
Panevėžio
aps.
Šiaulių aps. Tauragės aps. Telšių aps. Utenos aps. Vilniaus aps.
1111
2321
1127
467
1526 1615
450
621
380
3029
910
2367
1228
690
1291
1720
410
815
427
2721
2019 m. I-III ketv. 2020 m. I-III ketv.
-18 %
-15 %
-10 %
+48 %
+31 %
+12 %
2019 m. I-III ketv.
2020 m. I-III ketv.
33. Palyginus SKPC 2019 m. I-III ketv. ir 2020 m. I-III ketv.
duomenis*, pastebimos šios SAA tendencijos:
Sumažėjęs užregistruotų asmenų skaičius
Alytaus apskrityje (-18,1%)
Panevėžio apskrityje (-15,4%)
Vilniaus apskrityje (-10,2%)
Tauragės apskrityje (- 8,9%)
Išaugęs užregistruotų asmenų skaičius
Marijampolės apskrityje (47,8%)
Telšių apskrityje (31,2%)
Utenos apskrityje (12,4%)
Nežymus užregistruotų asmenų skaičiaus augimas
Klaipėdos apskrityje (9,0%)
Kauno apskrityje (2,0%)
Šiaulių apskrityje (6,5%)
* Su vaikais,tapusiais SAA liudininkais ar gyvenančiais aplinkoje,kurioje buvo smurtauta.
2019 m. I-III ketv.
2020 m. I-III ketv.
34. 8184
9096
2020 m. I-III ketv.* 2019 m. I-III ketv.
SKPC pagalbą gavusių asmenų skaičius
2019 m. I-III ketv. ir 2020 m. I-III ketv.
+11,1%
Nepaisant to, kad 2020 m. I-III ketv. buvo užregistruota 2 % mažiau SAApatyrusių asmenų nei 2019 m. I-III ketv.,
pažymėtina, jog 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu SKPC pagalbą sutiko gauti net 11,1 % daugiau asmenų nei 2019 m.
*Įtrauktas asmenų,registruotų iki 2020 m. sausio 1 d. ir SKPC pagalbą gavusių 2020 metais,skaičius (840 asmenų).
2019 m. I-III ketv.
2020 m. I-III ketv.
35. 872
912
876
937
875
908
Sausis Vasaris Kovas
Pranešimųskaičius,vnt.
2019 2020*
Remiantis SKPC 2019 m. I ketv. ir 2020
m. I ketv.* duomenimis, nustatyta, kad
SKPC pagalbą gavusių asmenų skaičius:
2020 m. sausį
SKPC užregistruotų ir pagalbą gavusių asmenų skaičius
2019 m. I ketv. ir 2020 m. I ketv.
2020 m. vasarį
2020 m. kovą
7,5 %
4,1 %
3,7 %
*Pateikiami duomenys apie 2020 m.užregistruotus ir SKPC pagalbą gavusius asmenis,t. y. asmenų,užregistruotų iki 2020 m. sausio 1 d. ir SKPC pagalbą gavusių
2020 m., skaičius nėra įtrauktas.
2019 m. I ketv.
2020 m. I ketv.
36. 972 943
791
840 870
1166
Balandis Gegužė Birželis
Pranešimųskaičius,vnt.
2019 2020*
Remiantis SKPC 2019 m. II ketv. ir 2020
m. II ketv.* duomenimis, nustatyta, kad
SKPC pagalbą gavusių asmenų skaičius:
2020 m. balandį
SKPC užregistruotų ir pagalbą gavusių asmenų skaičius
2019 m. II ketv. ir 2020 m. II ketv.
2020 m. gegužę
2020 m. birželį
7,7 %
47,4 %
13,6 %
*Pateikiami duomenys apie 2020 m.užregistruotus ir SKPC pagalbą gavusius asmenis,t. y. asmenų,užregistruotų iki 2020 m. sausio 1 d. ir SKPC pagalbą gavusių
2020 m., skaičius nėra įtrauktas.
2019 m. II ketv.
2020 m. II ketv.
37. 1073
939
806
927 961
772
Liepa Rugpjūtis Rugsėjis
Pranešimųskaičius,vnt.
2019 2020*
Remiantis SKPC 2019 m. III ketv. ir 2020
m. III ketv.* duomenimis, nustatyta, kad
SKPC pagalbą gavusių asmenų skaičius:
2020 m. liepą
SKPC užregistruotų ir pagalbą gavusių asmenų
skaičius 2019 m. III ketv. ir 2020 m. III ketv.
2020 m. rugpjūtį
2020 m. rugsėjį
2,3 %
13,6 %
4,2 %
*Pateikiami duomenys apie 2020 m.užregistruotus ir SKPC pagalbą gavusius asmenis,t. y. asmenų,užregistruotų iki 2020 m. sausio 1 d. ir SKPC pagalbą gavusių
2020 m., skaičius nėra įtrauktas.
2019 m. III ketv.
2020 m. III ketv.
38. SKPC pagalbą gavusių asmenų* pasiskirstymas Lietuvos
apskrityse 2019 m. I-III ketv. ir 2020 m. I-III ketv.
*Neįtrauktas SKPC pagalbą gavusių asmenų skaičius,nenurodžiusių gyvenamosios vietos savivaldybės,ir tų, kuriems buvo teikta pagalba kito SKPC nei priklauso
pagal gyvenamąją vietą.2020 m. įtrauktass skaičius,kurie registruoti iki 2020 m. sausio 1 d.
0
500
1000
1500
2000
2500
3000
3500
Alytaus aps. Kauno aps. Klaipėdos
aps.
Marijampolės
aps.
Panevėžio
aps.
Šiaulių aps. Tauragės
aps.
Telšių aps. Utenos aps. Vilniaus aps.
741
1529
790
282
1000 1047
277
375 297
1805
626
1787
906
399
875
1207
314
509
334
2090
2019 m. I-III ketv. 2020 m. I-III ketv.
+36 %+41 %
2019 m. I-III ketv.
2020 m. I-III ketv.
39. Palyginus SKPC 2019 m. I-III ketv. ir 2020 m. I-III ketv.
duomenis*, pastebima, kad šiose apskrityse SKPC
pagalbą sutikusių gauti asmenų skaičius:
Sumažėjo
Alytaus apskrityje (-15,5 %)
Panevėžio apskrityje (-12,5 %)
Smarkiai išaugo
Marijampolės apskrityje (41,5 %)
Telšių apskrityje (35,7 %)
*Neįtrauktas SKPC pagalbą gavusių asmenų skaičius,nenurodžiusių gyvenamosios vietos savivaldybės,ir tų, kuriems buvo teikta
pagalba kito SKPC nei priklauso pagal gyvenamąją vietą.
Tolygiai augo
Kauno apskrityje (16,9 %)
Vilniaus apskrityje (15,8 %)
Šiaulių apskrityje (15,3 %)
Klaipėdos apskrityje (14,7 %)
Tauragės apskrityje (13,4 %)
Utenos apskrityje (12,5 %)
2019 m. I-III ketv.
2020 m. I-III ketv.
40. SAA patyrusių ir SKPC pagalbą gavusių asmenų
pasiskirstymo pagal lytį palyginimas
Tendencijos nesikeičia – tiek 2019 m. I-III
ketv., tiek 2020 m. I-III ketv. dažniausiai
pagalbos dėl patirto smurto kreipėsi moterys.
84 %
Moterys
nuo 18 m.
Vyrai
nuo 18 m.
Vaikai
iki 17 m.
2019 m.
2020 m.
16 % 1 %
81 % 18 % 1 %
2019 m. I-III ketv.
2020 m. I-III ketv.
41. SAA patyrusių ir SKPC pagalbą gavusių asmenų
pasiskirstymo pagal amžiaus grupes palyginimas
14%
66%
6%
10%
2019 m.
I-III ketv.
14%
67%
6%
10%
2020 m.
I-III ketv.
iki 17 metų 18-29 metų 30-59 metų 60-64 metų 65-84 metų 85 metų ir vyreni Neatsakė
Tendencijos nesikeičia – tiek 2019
m. I-III ketv., tiek 2020 m. I-III ketv.
dažniausiai pagalbos dėl patirto
smurto kreipėsi šioms amžiaus
grupėms priklausantys asmenys:
• 30-59 m.
• 18-29 m.
• 65-84 m.
2019 m. I-III ketv.
2020 m. I-III ketv.
42. Smurtautojų pasiskirstymo pagal šeiminius ryšius* su
nukentėjusiaisiais palyginimas
29%
34%
6%
5% 14%
6%
6%
2020 m.
I-III ketv.
Sutuoktinis (-ė) Sugyventinis (-ė) Buvęs partneris** Tėvas/motina/globėjas
Sūnus/dukra Brolis/sesuo Kiti giminaičiai***
30%
34%
7%
4% 13%
6%
6%
2019 m.
I-III ketv.
*Įtrauktas ir asmenų,smurtavusių prieš nepilnamečius asmenis,skaičius.
**Buvęs partneris - tai buvęs sutuoktinis (-ė) arba buvęs sugyventinis (-ė).
***Kiti giminaičiai grupei priklauso smurtavę seneliai,močiutės,anūkai,dėdės,tetos ir kiti artimi asmenys.
Tendencijos nesikeičia – tiek 2019
m. I-III ketv., tiek 2020 m. I-III ketv.
dažniausiai SKPC klientai
nukentėdavo nuo:
• sutuoktinio (-ės)
• sugyventinio (-ės)
• sūnaus (dukters)
2019 m. I-III ketv.
2020 m. I-III ketv.
43. 2019 m. I-III ketv. ir 2020 m. I-III ketv.
SKPC statistikos apibendrinimas
2020 m. I-III ketv. SKPC gavo 180 pranešimų mažiau nei 2019 m. I-III ketv. Galima daryti prielaidą, kad tam
turėjo įtakos paskelbtas visuotinio karantino režimas.
2020 m. birželio mėnesį buvo užregistruota net 39,4 % daugiau pranešimų nei 2019 m. birželio mėnesį, o
SKPC pagalbą sutikusių gauti asmenų skaičius didesnis net 47,4 %. Šis 2020 m. birželį užfiksuotas pokytis
gali būti siejamas su visuotinio karantino dėl COVID-19 pabaiga.
2020 m. I-III ketv. specializuotą kompleksinę pagalbą sutiko priimti net 912 asmenų daugiau nei 2019 m. I-III
ketv., nors 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu buvo užregistruota net 180 asmenų mažiau nei 2020 m.
Tendencijos nesikeičia – tiek 2019 m. I-III ketv., tiek 2020 m. I-III ketv. dažniausiai pagalbos dėl patirto smurto
kreipėsi:
– moterys (2019 m. I-III ketv. – 84%, 2020 m. I-III ketv. – 81 %);
– 30-59 metų amžiaus grupei priklausantys asmenys;
– asmenys, patiriantys esamo partnerio – sutuoktinio (-ės) ar sugyventinio (-ės) – smurtą.
2019 m. I-III ketv.
2020 m. I-III ketv.
44. Pirmoji COVID-19 banga ir
smurtas artimoje aplinkoje
Specializuotos kompleksinės pagalbos centrų
(SKPC) iš policijos dėl SAA gautų pranešimų ir
savarankiškai pagalbos besikreipusių asmenų
skaičius pirmojo visuotinio karantino metu.
45. 220 218
205 195 191 194
240 244
186
226
255
196
222
249
284 277
323
+22 %
+17 %
SKPC gautų pranešimų dėl SAA skaičiaus kitimas
+24 %
-24 %
-23 %
Nuo 2020 03 02
iki 2020 06 26
46. SKPC iš policijos gautų pranešimų skaičiaus kitimas
nuo 2020 m. kovo 2 d. iki birželio 26 d. (I)
Paskelbus visuotinį karantiną, SKPC gautų pranešimų apie SAA skaičius iki balandžio 3 d. tendencingai
mažėjo.
Tačiau balandžio 13–17 d. buvo gauta 24 % daugiau pranešimų nei balandžio 6–10 d.
Nuo gegužės 1 d. iki gegužės 15 d. gautų pranešimų skaičius augo. Gegužės 11–15 d. buvo gautas
rekordinis pranešimų skaičius karantino metu – 255 pranešimai.
Gaunamų pranešimų dėl SAAskaičiaus augimo tendencija laikėsi nuo gegužės 25 d. iki birželio 15
d., kai vidutiniškai kiekvieną savaitę buvo užregistruojama 29 pranešimais daugiau nei prieš tai
buvusią.
Paradoksalu, tačiau birželio 17 d. pasibaigus pirmojo visuotinio karantino apribojimams ir
suvaržymams, birželio 22–26 d. buvo užfiksuotas rekordinis gautų pranešimų skaičius nagrinėjamu
laikotarpiu – 323 pranešimai.
Nuo 2020 03 02
iki 2020 06 26