Praktinis informacinis vadovas darbdaviams (toliau – Informacinis vadovas) parengtas įgyvendinant projekto „Pajamų atotrūkio tarp moterų ir vyrų skirtumo mažinimas“ Nr. REC-RGEN- PENS-AG-2017 iš dalies remiamo Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos, veiklas.
Moterų ir vyrų atlyginimų skirtumai ir su tuo susiję pensijų skirtumai – tai problema, sąlygojama daugelio priežasčių. Socialiniai partneriai, darbdaviai, profesinės sąjungos, Darbo tarybos gali daug prisidėti mažinant moterų ir vyrų atlyginimų skirtumus įmonės, įstaigos, organizacijos, bendrovės lygiu, tuo pačiu prisidedant ir prie moterų ir vyrų pensijų skirtumo mažinimo, bei – žvelgiant globaliau – prie moterų ir vyrų ekonominės padėties gerinimo.
Praktinis informacinis vadovas darbdaviams (toliau – Informacinis vadovas) parengtas įgyvendinant projekto „Pajamų atotrūkio tarp moterų ir vyrų skirtumo mažinimas“ Nr. REC-RGEN- PENS-AG-2017 iš dali
Moterų ir vyrų atlyginimų skirtumai ir su tuo susiję pensijų skirtumai – tai problema, sąlygojama daugelio priežasčių.
Būtinos įvairių valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, įskaitant Valstybinę darbo inspekciją bei Valstybinį socialinio draudimo fondą, taip pat socialinių partnerių, nevyriausybinių organizacijų tikslinės sutelktos pastangos, siekiant sumažinti moterų ir vyrų atlyginimų atotrūkį, jo sąlygojamą moterų ir vyrų pensijų skirtumą bei – vertinant globaliau – skirtingą moterų ir vyrų ekonominę padėtį.
Praktinis informacinis vadovas darbdaviams (toliau – Informacinis vadovas) parengtas įgyvendinant projekto „Pajamų atotrūkio tarp moterų ir vyrų skirtumo mažinimas“ Nr. REC-RGEN- PENS-AG-2017 iš dalies remiamo Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos, veiklas.
Prof. habil. dr. Ona Gražina Rakauskienė,
dr. Eglė Krinickienė, dr. Vaida Servetkienė
MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS
LYČIŲ EKONOMIKOS LABORATORIJA
2019 gruodžio 7 d.
Apklausos tikslas – išsiaiškinti su lyties aspektu susijusias Lietuvos vyrų ir moterų nuostatas ir elgseną darbo rinkoje bei šeiminio gyvenimo kontekste, jų gebėjimus planuoti asmeninius finansus, pastangas tobulėti, norą investuoti, siekti karjeros, plėtoti verslą bei kitus pajamų bei pensijos dydį ir skirtumą pagal lytį sąlygojančius veiksnius.
Respondentų skaičius: N = 200.
Tyrimo objektas: 18 metų ir vyresni dirbantys Lietuvos gyventojai.
Respondentų atranka – apklausa atlikta įvairiuose Lietuvos regionuose, respondentų
skaičius – 100 skirtingo amžiaus vyrų ir 100 skirtingo amžiaus moterų (dirbančių asmenų). Atrankos metodas: daugiapakopė, tikimybinė atranka. Respondentų atranka parengta taip,
kad kiekvienas Lietuvos gyventojas turėtų vienodą tikimybę būti apklaustas.
Projekto „Pajamų atotrūkio tarp moterų ir vyrų skirtumo mažinimas“ tyrimo rez...Kristina Liekyt?
Prof. habil. dr. Ona Gražina Rakauskienė,
dr. Eglė Krinickienė, dr. Vaida Servetkienė
MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS
LYČIŲ TYRIMŲ LABORATORIJA
2019 gruodžio 7 d.
Moterų ir vyrų atlyginimų skirtumai ir su tuo susiję pensijų skirtumai – tai problema, sąlygojama daugelio priežasčių. Socialiniai partneriai, darbdaviai, profesinės sąjungos, Darbo tarybos gali daug prisidėti mažinant moterų ir vyrų atlyginimų skirtumus įmonės, įstaigos, organizacijos, bendrovės lygiu, tuo pačiu prisidedant ir prie moterų ir vyrų pensijų skirtumo mažinimo, bei – žvelgiant globaliau – prie moterų ir vyrų ekonominės padėties gerinimo.
Praktinis informacinis vadovas darbdaviams (toliau – Informacinis vadovas) parengtas įgyvendinant projekto „Pajamų atotrūkio tarp moterų ir vyrų skirtumo mažinimas“ Nr. REC-RGEN- PENS-AG-2017 iš dali
Moterų ir vyrų atlyginimų skirtumai ir su tuo susiję pensijų skirtumai – tai problema, sąlygojama daugelio priežasčių.
Būtinos įvairių valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, įskaitant Valstybinę darbo inspekciją bei Valstybinį socialinio draudimo fondą, taip pat socialinių partnerių, nevyriausybinių organizacijų tikslinės sutelktos pastangos, siekiant sumažinti moterų ir vyrų atlyginimų atotrūkį, jo sąlygojamą moterų ir vyrų pensijų skirtumą bei – vertinant globaliau – skirtingą moterų ir vyrų ekonominę padėtį.
Praktinis informacinis vadovas darbdaviams (toliau – Informacinis vadovas) parengtas įgyvendinant projekto „Pajamų atotrūkio tarp moterų ir vyrų skirtumo mažinimas“ Nr. REC-RGEN- PENS-AG-2017 iš dalies remiamo Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos, veiklas.
Prof. habil. dr. Ona Gražina Rakauskienė,
dr. Eglė Krinickienė, dr. Vaida Servetkienė
MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS
LYČIŲ EKONOMIKOS LABORATORIJA
2019 gruodžio 7 d.
Apklausos tikslas – išsiaiškinti su lyties aspektu susijusias Lietuvos vyrų ir moterų nuostatas ir elgseną darbo rinkoje bei šeiminio gyvenimo kontekste, jų gebėjimus planuoti asmeninius finansus, pastangas tobulėti, norą investuoti, siekti karjeros, plėtoti verslą bei kitus pajamų bei pensijos dydį ir skirtumą pagal lytį sąlygojančius veiksnius.
Respondentų skaičius: N = 200.
Tyrimo objektas: 18 metų ir vyresni dirbantys Lietuvos gyventojai.
Respondentų atranka – apklausa atlikta įvairiuose Lietuvos regionuose, respondentų
skaičius – 100 skirtingo amžiaus vyrų ir 100 skirtingo amžiaus moterų (dirbančių asmenų). Atrankos metodas: daugiapakopė, tikimybinė atranka. Respondentų atranka parengta taip,
kad kiekvienas Lietuvos gyventojas turėtų vienodą tikimybę būti apklaustas.
Projekto „Pajamų atotrūkio tarp moterų ir vyrų skirtumo mažinimas“ tyrimo rez...Kristina Liekyt?
Prof. habil. dr. Ona Gražina Rakauskienė,
dr. Eglė Krinickienė, dr. Vaida Servetkienė
MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS
LYČIŲ TYRIMŲ LABORATORIJA
2019 gruodžio 7 d.
Specializuotos kompleksinės pagalbos centrų (SKPC),
teikiančių pagalbą smurtą patyrusiems asmenims visoje
Lietuvoje, 2020 metų I-IV ketvirčių statistikos apžvalga.
https://www.specializuotospagalboscentras.lt/
Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai” 2020 m. liepos mėn. „Moterų informacijos centras” užsakymu atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą apie smurtą artimoje aplinkoje.
Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai” 2020 m. liepos mėn. „Moterų informacijos centras” užsakymu atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą apie smurtą artimoje aplinkoje.
Doc. Dr. Giedrė Purvaneckienė parengė apklausos rezultatų pristatymą Priežiūros komitetui.
Specializuotos kompleksinės pagalbos centrų (SKPC), teikiančių pagalbą smurtą patyrusiems asmenims visoje Lietuvoje, 2020 m. I-III ketvirčių statistikos apžvalga.
Specializuotos kompleksinės pagalbos centrų (SKPC),
teikiančių pagalbą smurtą patyrusiems asmenims visoje
Lietuvoje, statistikos apžvalga.
https://www.specializuotospagalboscentras.lt/
Smurtas artimoje aplinkoje – vienas iš labiausiai paplitusių nusikaltimų mūsų visuomenėje. Statistikos departamento duomenimis, 2018 m. Lietuvoje jie sudarė 17,8 % visų užregistruotų nusikaltimų (Smurtas artimoje aplinkoje, 2019). Lietuvoje nėra finansinės žalos, kurią atneša smurtas artimoje aplinkoje, tyrimų. 2014 m. ES Lyčių lygybės institutas atliko tokius tyrimus Jungtinėje Karalystėje. Jų rezultatus ekstrapoliavo Lietuvai, naudojant atitinkamus Lietuvos statistinius rodiklius. Apskaičiavus paaiškėjo, kad vien sutuoktinių, sugyventinių ir partnerių smurtas prieš moteris kasmet padaro maždaug 650 milijonų EUR žalos, o visų vyrų smurtas prieš moteris – virš 1,5 milijardo (Estimating the costs, 2014, 142 p.). Vien jau šie du skaičiai – 17% visų nusikaltimų ir daugiau kaip pusantro milijardo nuostoliai iš biudžeto verčia mus „skambinti visais varpais“ ir kovoti su smurtu artimoje aplinkoje.
Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija “Baltijos tyrimai” 2019 m. balandžio 12-26 d. Asociacijos “Moterų informacijos centras” užsakymu atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą apie smurtą artimoje aplinkoje. Penktadalis apklaustųjų (19 proc.) pasisakė patyrę smurtą. Dar skaudžiau atrodo moterų patirtys – kas ketvirta (25 proc.) prisipažino, kad prieš ją buvo arba yra smurtaujama. 70 procentų smurtautojų – esami arba buvę sutuoktiniai, sugyventiniai. Likę – tėvai arba kiti artimi žmonės.
Jei lyginsime su 1997 metais atliktu tyrimu, kurio duomenimis kas trečia 16 metų sulaukusi moteris turėjo smurtinės patirties, tai dabartiniai skaičiai džiugina, ypač jei skaičių nevertinsime kaip statistikos, o matysime moteris – mamas, dukras, seseris, save. Dar viena teigiama tendencija lyginant su tais pačiais 1997-aisiais – net 69 procentai apklaustųjų mano, kad dažniausiai smurtą patiria moterys. Anksčiau buvo galvojama, kad daugiausiai smurto aukų – vaikai. Tačiau kita vertus – smurtiniai santykiai tiek įsišakniję, kad vis dar yra žmonių, kurie mano, jog gali būti aplinkybių, kurios pateisina fizinį, ekonominį, psichinį ir seksualinį smurtą.
Net 60 procentų smurtą patyrusiųjų pagalbos nesikreipė. Viena vertus – tai vis dar susiję su visuomenės stereotipais ir kaltinamuoju požiūriu į auką. Kita vertus – matyt trūksta žinojimo apie pagalbą, kurią yra pasirengusios suteikti organizacijos. Specializuoti pagalbos centrai, kurie veikia visoje Lietuvoje, turi dėti daugiau pastangų, kad jų pagalba būtų prieinama visiems.
Nepaisant ES ir Lietuvos įstatymuose įtvirtinto vienodo atlygio už vienodą ar vienodos vertės darbą, moterys uždirba mažiau nei vyrai. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2017 m. moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis Lietuvoje buvo 14,2 proc. Tikslinga pastebėti, kad palyginus su 2008 m., atotrūkis sumažėjo 6,3 proc. punkto (2008 m. darbo užmokesčio atotrūkis buvo 20,5 proc.), tačiau, palyginus su 2013 m., išaugo 2,7 proc. punktais.
Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis šalies ūkyje, neįskaitant žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės bei viešojo valdymo ir gynybos; privalomojo socialinio draudimo įmonių ir įstaigų, 2017 m. sudarė 15,2 proc. (viešajame sektoriuje – 14,2 proc., privačiajame – 15,7 proc.) ir, palyginti su 2016 m., padidėjo 0,8 procentinio punkto (viešajame sektoriuje padidėjo 0,5, o privačiajame sumažėjo 1,9 procentinio punkto).
Mykolo Romerio universitetas, Lyčių tyrimų laboratorija 2019. Ona Gražina Rakauskienė, Eglė Krinickienė, Lina Volodzkienė, Vaida Servetkienė.
Lyčių lygybės principų įgyvendinimas yra būtinas pagal naująjį Darbo kodeksą bei norint didinti įmonės pelningumą.
Naujojo DK, įsigaliojusio nuo 2017 m. liepos 1 d., 26 str. „darbuotojų lyčių lygybė ir nediskriminavimas kitais pagrindais“ numato, kad darbdavys, kurio vidutinis darbuotjų skaičius yra >50, privalo priimti ir įprastais darbovietėje būdais paskelbti lygių galimybių politikos įgyvendinimo priemones.
Moterų informacijos centras kartu su partneriais - Kretingos moterų informacijos ir mokymo centru, Kauno apskrities moterų krizių centru ir Moterų veiklos inovacijų centru - įgyvendina projektą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamą projektą „Nevyriausybines organizacijas vienijančių asociacijų institucinis stiprinimas“.
Šis vadovas yra praktinių seminarų, skirtų smurto lyties pagrindu prevencijai, rezultatas. Seminarai buvo organizuoti kaip „LOG IN – Saugumas man patinka“ projekto dalis, finansuota Europos Komisijos ir vyko 2013-2014 mokslo metais keturiuose Europos miestuose (Modenoje, Vil-
niuje, Nikosijoje ir Sibiu). Juose dalyvavo apie 1000 mokinių.
Vadovo tikslas - pasidalyti seminarų metu gautais rezultatais ir pasiūlyti veiklų metodus, kaip būdą kovoti su smurtu lyties pagrindu.
Log In - saugumas man patinka. Edukacinio projekto apie saugumą socialiniuose tinkluose ir smurtą jaunimo tarpe rezultatai.
Daugiau informacijos apie programą www.saugumaspatinka.lt
"Log In - saugumas man patinka!" programa kovojanti su patyčiomis mokykloje ir elektroninėje erdvėje. Šiame lankstuke rasite informaciją, kaip atpažinti patyčias, patarimus kaip saugiai elgtis elektroninėje erdvėje.
Daugiau informacijos apie programą www.saugumaspatinka.lt
Log In - saugumas man patinka! mokymų programa suaugusiems. Pagrindinis mokymų tikslas - suteikti pedagogams ir tėvams žinių, kaip edukuoti jaunimą apie saugumą internete ir socialiniuose tinkluose. Rekomenduojama mokymų programos trukmė 1,5-3 ak. val. Pranešime pateikta teorinė medžiaga ir praktinės užduotys padės pravesti mokymus.
Log In - saugumas man patinka! edukacinė programa jaunimui yra viena iš Log In projekto dalių, daugiau informacijos apie visą programą: www.saugumaspatinka.lt
Log In - saugumas man patinka! edukacinė programa jaunimui. Pagrindinės programos temos: saugumas socialiniuose tinkluose, patyčios, stereotipai ir smurtas jaunimo tarpe. Šis pranešimas skirtas visiems būsimiems lektoriams. Rekomenduojama mokymų programos trukmė 3-4 ak. val. Pranešime pateikta teorinė medžiaga ir praktinės užduotys padės pravesti mokymus.Viena iš projekto Log In - saugumas man patinka! edukacinė programa jaunimui yra viena iš Log In projekto dalių, daugiau informacijos apie visą programą: www.saugumaspatinka.lt
Kviečiame visus į socialines akcijos 16 dienų prieš smurtą prieš moteris renginius Lietuvoje.
More Related Content
Similar to MOTERŲ IR VYRŲ DARBO UŽMOKESČIO IR PENSIJŲ ATOTRŪKIS IR JO MAŽINIMO PRIEMONĖS – PRAKTINIS INFORMACINIS VADOVAS ESAMIEMS IR BŪSIMIEMS DARBUOTOJAMS
Pokyčių metas. dialogas tarp darbdavių bei ieškančių darboRenata Severenkiene
Pokyčių metas. dialogas tarp darbdavių bei ieškančių darbo. Esminės tendencijos 2017 m. Lietuvos darbo rinkoje.
Similar to MOTERŲ IR VYRŲ DARBO UŽMOKESČIO IR PENSIJŲ ATOTRŪKIS IR JO MAŽINIMO PRIEMONĖS – PRAKTINIS INFORMACINIS VADOVAS ESAMIEMS IR BŪSIMIEMS DARBUOTOJAMS (6)
Specializuotos kompleksinės pagalbos centrų (SKPC),
teikiančių pagalbą smurtą patyrusiems asmenims visoje
Lietuvoje, 2020 metų I-IV ketvirčių statistikos apžvalga.
https://www.specializuotospagalboscentras.lt/
Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai” 2020 m. liepos mėn. „Moterų informacijos centras” užsakymu atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą apie smurtą artimoje aplinkoje.
Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai” 2020 m. liepos mėn. „Moterų informacijos centras” užsakymu atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą apie smurtą artimoje aplinkoje.
Doc. Dr. Giedrė Purvaneckienė parengė apklausos rezultatų pristatymą Priežiūros komitetui.
Specializuotos kompleksinės pagalbos centrų (SKPC), teikiančių pagalbą smurtą patyrusiems asmenims visoje Lietuvoje, 2020 m. I-III ketvirčių statistikos apžvalga.
Specializuotos kompleksinės pagalbos centrų (SKPC),
teikiančių pagalbą smurtą patyrusiems asmenims visoje
Lietuvoje, statistikos apžvalga.
https://www.specializuotospagalboscentras.lt/
Smurtas artimoje aplinkoje – vienas iš labiausiai paplitusių nusikaltimų mūsų visuomenėje. Statistikos departamento duomenimis, 2018 m. Lietuvoje jie sudarė 17,8 % visų užregistruotų nusikaltimų (Smurtas artimoje aplinkoje, 2019). Lietuvoje nėra finansinės žalos, kurią atneša smurtas artimoje aplinkoje, tyrimų. 2014 m. ES Lyčių lygybės institutas atliko tokius tyrimus Jungtinėje Karalystėje. Jų rezultatus ekstrapoliavo Lietuvai, naudojant atitinkamus Lietuvos statistinius rodiklius. Apskaičiavus paaiškėjo, kad vien sutuoktinių, sugyventinių ir partnerių smurtas prieš moteris kasmet padaro maždaug 650 milijonų EUR žalos, o visų vyrų smurtas prieš moteris – virš 1,5 milijardo (Estimating the costs, 2014, 142 p.). Vien jau šie du skaičiai – 17% visų nusikaltimų ir daugiau kaip pusantro milijardo nuostoliai iš biudžeto verčia mus „skambinti visais varpais“ ir kovoti su smurtu artimoje aplinkoje.
Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija “Baltijos tyrimai” 2019 m. balandžio 12-26 d. Asociacijos “Moterų informacijos centras” užsakymu atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą apie smurtą artimoje aplinkoje. Penktadalis apklaustųjų (19 proc.) pasisakė patyrę smurtą. Dar skaudžiau atrodo moterų patirtys – kas ketvirta (25 proc.) prisipažino, kad prieš ją buvo arba yra smurtaujama. 70 procentų smurtautojų – esami arba buvę sutuoktiniai, sugyventiniai. Likę – tėvai arba kiti artimi žmonės.
Jei lyginsime su 1997 metais atliktu tyrimu, kurio duomenimis kas trečia 16 metų sulaukusi moteris turėjo smurtinės patirties, tai dabartiniai skaičiai džiugina, ypač jei skaičių nevertinsime kaip statistikos, o matysime moteris – mamas, dukras, seseris, save. Dar viena teigiama tendencija lyginant su tais pačiais 1997-aisiais – net 69 procentai apklaustųjų mano, kad dažniausiai smurtą patiria moterys. Anksčiau buvo galvojama, kad daugiausiai smurto aukų – vaikai. Tačiau kita vertus – smurtiniai santykiai tiek įsišakniję, kad vis dar yra žmonių, kurie mano, jog gali būti aplinkybių, kurios pateisina fizinį, ekonominį, psichinį ir seksualinį smurtą.
Net 60 procentų smurtą patyrusiųjų pagalbos nesikreipė. Viena vertus – tai vis dar susiję su visuomenės stereotipais ir kaltinamuoju požiūriu į auką. Kita vertus – matyt trūksta žinojimo apie pagalbą, kurią yra pasirengusios suteikti organizacijos. Specializuoti pagalbos centrai, kurie veikia visoje Lietuvoje, turi dėti daugiau pastangų, kad jų pagalba būtų prieinama visiems.
Nepaisant ES ir Lietuvos įstatymuose įtvirtinto vienodo atlygio už vienodą ar vienodos vertės darbą, moterys uždirba mažiau nei vyrai. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2017 m. moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis Lietuvoje buvo 14,2 proc. Tikslinga pastebėti, kad palyginus su 2008 m., atotrūkis sumažėjo 6,3 proc. punkto (2008 m. darbo užmokesčio atotrūkis buvo 20,5 proc.), tačiau, palyginus su 2013 m., išaugo 2,7 proc. punktais.
Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis šalies ūkyje, neįskaitant žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės bei viešojo valdymo ir gynybos; privalomojo socialinio draudimo įmonių ir įstaigų, 2017 m. sudarė 15,2 proc. (viešajame sektoriuje – 14,2 proc., privačiajame – 15,7 proc.) ir, palyginti su 2016 m., padidėjo 0,8 procentinio punkto (viešajame sektoriuje padidėjo 0,5, o privačiajame sumažėjo 1,9 procentinio punkto).
Mykolo Romerio universitetas, Lyčių tyrimų laboratorija 2019. Ona Gražina Rakauskienė, Eglė Krinickienė, Lina Volodzkienė, Vaida Servetkienė.
Lyčių lygybės principų įgyvendinimas yra būtinas pagal naująjį Darbo kodeksą bei norint didinti įmonės pelningumą.
Naujojo DK, įsigaliojusio nuo 2017 m. liepos 1 d., 26 str. „darbuotojų lyčių lygybė ir nediskriminavimas kitais pagrindais“ numato, kad darbdavys, kurio vidutinis darbuotjų skaičius yra >50, privalo priimti ir įprastais darbovietėje būdais paskelbti lygių galimybių politikos įgyvendinimo priemones.
Moterų informacijos centras kartu su partneriais - Kretingos moterų informacijos ir mokymo centru, Kauno apskrities moterų krizių centru ir Moterų veiklos inovacijų centru - įgyvendina projektą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamą projektą „Nevyriausybines organizacijas vienijančių asociacijų institucinis stiprinimas“.
Šis vadovas yra praktinių seminarų, skirtų smurto lyties pagrindu prevencijai, rezultatas. Seminarai buvo organizuoti kaip „LOG IN – Saugumas man patinka“ projekto dalis, finansuota Europos Komisijos ir vyko 2013-2014 mokslo metais keturiuose Europos miestuose (Modenoje, Vil-
niuje, Nikosijoje ir Sibiu). Juose dalyvavo apie 1000 mokinių.
Vadovo tikslas - pasidalyti seminarų metu gautais rezultatais ir pasiūlyti veiklų metodus, kaip būdą kovoti su smurtu lyties pagrindu.
Log In - saugumas man patinka. Edukacinio projekto apie saugumą socialiniuose tinkluose ir smurtą jaunimo tarpe rezultatai.
Daugiau informacijos apie programą www.saugumaspatinka.lt
"Log In - saugumas man patinka!" programa kovojanti su patyčiomis mokykloje ir elektroninėje erdvėje. Šiame lankstuke rasite informaciją, kaip atpažinti patyčias, patarimus kaip saugiai elgtis elektroninėje erdvėje.
Daugiau informacijos apie programą www.saugumaspatinka.lt
Log In - saugumas man patinka! mokymų programa suaugusiems. Pagrindinis mokymų tikslas - suteikti pedagogams ir tėvams žinių, kaip edukuoti jaunimą apie saugumą internete ir socialiniuose tinkluose. Rekomenduojama mokymų programos trukmė 1,5-3 ak. val. Pranešime pateikta teorinė medžiaga ir praktinės užduotys padės pravesti mokymus.
Log In - saugumas man patinka! edukacinė programa jaunimui yra viena iš Log In projekto dalių, daugiau informacijos apie visą programą: www.saugumaspatinka.lt
Log In - saugumas man patinka! edukacinė programa jaunimui. Pagrindinės programos temos: saugumas socialiniuose tinkluose, patyčios, stereotipai ir smurtas jaunimo tarpe. Šis pranešimas skirtas visiems būsimiems lektoriams. Rekomenduojama mokymų programos trukmė 3-4 ak. val. Pranešime pateikta teorinė medžiaga ir praktinės užduotys padės pravesti mokymus.Viena iš projekto Log In - saugumas man patinka! edukacinė programa jaunimui yra viena iš Log In projekto dalių, daugiau informacijos apie visą programą: www.saugumaspatinka.lt
MOTERŲ IR VYRŲ DARBO UŽMOKESČIO IR PENSIJŲ ATOTRŪKIS IR JO MAŽINIMO PRIEMONĖS – PRAKTINIS INFORMACINIS VADOVAS ESAMIEMS IR BŪSIMIEMS DARBUOTOJAMS
1. 1
MOTERŲ IR VYRŲ DARBO
UŽMOKESČIO IR PENSIJŲ
ATOTRŪKIS IR JO MAŽINIMO
PRIEMONĖS –
PRAKTINIS INFORMACINIS
VADOVAS ESAMIEMS IR
BŪSIMIEMS DARBUOTOJAMS
Mykolo Romerio universitetas,
Lyčių tyrimų laboratorija
2020
Ona Gražina
Rakauskienė,
Eglė Krinickienė,
Vaida Servetkienė,
Lina Volodzkienė
Ref. Ares(2020)728259 - 05/02/2020
3. 3
MOTERŲ IR VYRŲ DARBO UŽMOKESČIO IR PENSIJŲ ATOTRŪKIS
IR JO MAŽINIMO PRIEMONĖS
PRAKTINIS INFORMACINIS VADOVAS ESAMIEMS IR BŪSIMIEMS
DARBUOTOJAMS
I. Įvadas
Praktinis informacinis vadovas darbdaviams (toliau – Informacinis vadovas) parengtas
įgyvendinant projekto „Pajamų atotrūkio tarp moterų ir vyrų skirtumo mažinimas“ Nr. REC-RGEN-
PENS-AG-2017 iš dalies remiamo Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos,
veiklas.
Informacinio vadovo tikslas – pagerinti esamų ir būsimų darbuotojų žinias apie moterų ir
vyrų atlyginimų skirtumų priežastis ir pasekmes būsimoms pensijoms.
Informacinis vadovas parengtas remiantis Lietuvos įmonių ir įstaigų darbuotojų ir darbdavių
tyrimo, atlikto Mykolo Romerio Universiteto mokslininkų 2019 metais, išvadomis ir
rekomendacijomis, Europos Sąjungos šalių gerosios praktikos pavyzdžiais, Europos Komisijos Lyčių
atlyginimų atotrūkio mažinimo veiksmų planu 2017–2019 metams, Tarptautinės darbo organizacijos
gairėmis dėl lyčių lygybės užimtumo politikoje ir kt.
II. Moterų ir vyrų atlyginimų ir pensijų atotrūkio priežastys
Moterų ir vyrų atlyginimų skirtumai ir su tuo susiję pensijų skirtumai – tai problema,
sąlygojama daugelio priežasčių. Pagrindinės darbo užmokesčio atotrūkio tarp moterų ir vyrų
priežastys Lietuvoje yra šios:
• moterų dvigubas užimtumas rinkos ekonomikoje ir šeimos rūpybos ekonomikoje;
profesinės karjeros ir šeiminio gyvenimo derinimo sunkumai ir darbas nepilną darbo dieną;
• horizontalioji (profesinė ir sektorinė) darbo rinkos segregacija pagal lytį;
• vertikalioji darbo rinkos segregacija pagal lytį, t. y. lyčių balanso stoka sprendimų
priėmimo srityje ir valdyme;
• moterų diskriminacija priimant į darbą;
• moterims ir vyrams neefektyviai taikomas vienodo darbo užmokesčio už vienodą ir
vienodos vertės darbą principas ir teisinis reikalavimas;
• stereotipinis požiūris į „tradiciškai moteriškas“ ir „tradiciškai vyriškas“ specialybes,
profesijas, darbus ir jų vertinimas;
• pažeidžiamų grupių moterų (vyresnio amžiaus, neįgaliųjų, vienišų mamų ir kt.)
diskriminacija darbo rinkoje priėmimo į darbą, karjeros, vertinimo, darbo užmokesčio, darbo aplinkos
ir kitose srityse;
• mažas moterų skaičius vidutiniame ir stambiajame versle, ypač mažas verslo vadovių-
moterų skaičius.
III. Ką turi žinoti esami darbuotojai
• Lietuvos Respublikos darbo kodeksas ir Lietuvos Respublikos Moterų ir vyrų lygių
galimybių įstatymas nustato darbdavio pareigą moterims ir vyrams mokėti vienodą darbo užmokestį
už vienodą ir vienodos vertės darbą1
. Atlyginimu už darbą laikomas darbo užmokestis ar bet koks
1
Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 26 str. 2 dalies 4 punktas (suvestinė redakcija nuo 2020-01-01 iki 2020-06-30)
https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/f6d686707e7011e6b969d7ae07280e89/asr ir Lietuvos Respublikos Moterų ir vyrų
4. 4
kitas atlygis, įskaitant atlygį grynaisiais pinigais arba natūra, kurį darbuotojas tiesiogiai ar netiesiogiai
gauna iš darbdavio už savo darbą2
, bei įskaitant visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu
darbdavio arba darbdavio atstovo išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą3
.
• Toks pats darbas reiškia atlikimą darbo veiklos, kuri pagal objektyvius kriterijus vienoda
ar panaši į kitą darbo veiklą tiek, kad abu darbuotojai gali būti sukeisti vietomis be didesnių darbdavio
sąnaudų. Lygiavertis darbas reiškia, kad jis pagal objektyvius kriterijus yra ne mažesnės
kvalifikacijos ir ne mažiau reikšmingas darbdaviui siekiant savo veiklos tikslų, negu kitas
palyginamasis darbas.4
• Darbuotojo darbo užmokestis be diskriminavimo reiškia nediskriminacinį darbo užmokestį
ir visus papildomus uždarbius pinigais arba natūra, kuriuos darbuotojas tiesiogiai ar netiesiogiai
gauna iš darbdavio už savo darbą.5
• Darbdavio arba darbdavio atstovo veiksmai yra pripažįstami pažeidžiančiais moterų ir vyrų
lygias teises, jeigu jis dėl asmens lyties taiko asmeniui mažiau (daugiau) palankias apmokėjimo už
tokį patį ar vienodos vertės darbą sąlygas.6
IV. Ką turi žinoti būsimi darbuotojai
• Renkantis profesiją, specialybę, būsimą darbą, vadovaukitės savo kompetencijomis,
gebėjimais, savirealizacijos poreikiais, žmogiškosiomis savybėmis, talentais, pomėgiais, o ne
tradiciniais stereotipais, pagal kuriuos tam tikri darbai yra laikomi tradiciškai moteriškais ar
tradiciškai vyriškais.
• Įvertinkite tai, kad vadinamosiose ,,moteriškose“ srityse (žmonių sveikatos priežiūra,
socialinis darbas, švietimas, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla, meninė, pramoginė ir
poilsio organizavimo veikla ir kt.) atlyginimai yra mažesni, nei vadinamosiose ,,vyriškose“ srityse
(statyba, pramonė, gamyba, nekilnojamojo turto operacijos ir kt.). Mažesnis darbo užmokestis ateityje
lems ir mažesnes pensijas.
• Priimant į darbą, darbdavys privalo taikyti vienodus atrankos kriterijus ir sąlygas moterims
ir vyrams, įskaitant būsimą atlyginimą, bei užtikrinti, kad siekiantis įsidarbinti asmuo nepatirtų
priekabiavimo ir seksualinio priekabiavimo. Bet kurie klausimai, nesusiję su būsimo darbo
funkcijomis, gali būti pripažinti diskriminaciniais.
• Jei manote, kad atrankos procese susidūrėte su moterų ir vyrų lygių teisių pažeidimais,
kreipkitės konsultacijos į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą arba pateikite skundą. Atminkite,
kad nagrinėjant diskriminacijos dėl lyties atvejus, įrodyti, kad lygių teisių principas nebuvo pažeistas,
turės skundžiamas asmuo.
• Teisinę apsaugą nuo diskriminacijos dėl lyties suteikia Lietuvos Respublikos Darbo
kodeksas bei Lietuvos Respublikos Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas.
lygų galimybių įstatymo 6 str. 3 punktas (suvestinė redakcija nuo 2017-01-01) https://e-
seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.69453/asr
2
Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 26 str. 4 dalis (suvestinė redakcija nuo 2020-01-01 iki 2020-06-30) https://www.e-
tar.lt/portal/lt/legalAct/f6d686707e7011e6b969d7ae07280e89/asr
3
Lietuvos Respublikos Moterų ir vyrų lygų galimybių įstatymo 6 str. 3 punktas (suvestinė redakcija nuo 2017-01-01)
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.69453/asr
4
Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 140 str. 5 dalis (suvestinė redakcija nuo 2020-01-01 iki 2020-06-30) https://www.e-
tar.lt/portal/lt/legalAct/f6d686707e7011e6b969d7ae07280e89/asr
5
Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 140 str. 6 dalis (suvestinė redakcija nuo 2020-01-01 iki 2020-06-30) https://www.e-
tar.lt/portal/lt/legalAct/f6d686707e7011e6b969d7ae07280e89/asr
6
Lietuvos Respublikos Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 11 str. 1 punktas (suvestinė redakcija nuo 2017-01-01)
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.69453/asr