1. Oro užterštumas
mikroorganizmais
Oro užterštumą mikroorganizmais tyrėme įvairiose mūsų
mirkrorajono Naujosios Vilnios vietose.
8b klasės mokinės:
• Anastasija Kuzmičiūtė,
• Gabija Gineitytė. Rekomenduojamas
paveikslėlis,
susijęs su tema,
Vilniaus Barboros Radvilaitės nuotrauka…
pagrindinė mokykla,Vilnius
(Naujosios Vilnios mikrorajonas).
Mokytoja Aušra Kaupienė.

2. Įvadas
Oras – tai ne tik dujų mišinys, bet ir jame pakibusios kietos
ir skystos dalelės, vadinamos aerozoliais.
Žinoma šimtai kenksmingų medžiagų, teršiančių orą.
Svarbiausios jų yra suodžiai, dulkės, sieros dioksidas,
anglies monoksidas, azoto oksidai, švino junginiai,
radioaktyviosios dulkės bei įvairūs mikroorganizmai.
Kiekviena dulkelė gali pakelti į orą daugybę bakterijų ar kitų
mikroorganizmų. Jų kiekis priklauso nuo vietos, metų laiko
bei atmosferos sąlygų.

3. Įvadas
Darbo tikslas – ištirti oro užterštumą mikroorganizmais
skirtingose mūsų mikrorajono (Naujosios Vilnios) vietovėse.
Uždaviniai:
• surinkti mikroorganizmų mėginius skirtingo žmonių ir
automobilių judėjimo vietovėse,
• užauginti mikroorganizmų kolonijas,
• nustatyti labiausiai mikroorganizmais užteršto oro vietas
mūsų mikrorajone.
Hipotezė – daugiausiai mikroorganizmų yra Parko gatvėje,
nes ji yra judriausia.

4. Tyrimo metodika
Visi žinome, kad mikroorganizmai
plika akimi yra neįžiūrimi. Norint
juos pamatyti, reikia užauginti
koloniją. Mikroorganizmai
dauginasi greitai jiems
palankiomis sąlygomis, t. y. kur
pakankamai maisto, drėgmės ir
tinkama temperatūra.
Mėginius (Petri lėkšteles su
steriliomis terpėmis) surinkome
skirtingose vietose :
1. Parke prie Vilnios upės,
2. Judriausioje Naujosios
Vilnios Parko gatvėje,
3. Mūsų mokyklos kieme.

5. Tyrimo metodika
Sandariai uždarytas lėkšteles laikėme savaitę.
Tyrimams analizuoti naudojomės Kocho sedimentacijos
metodu, kuris teigia, kad ant 100 cm 2 paviršiaus ploto per 5
min. nusėda tiek mikrobų, kiek jų yra 10 cm 3 . Tada kubiniame
metre oro mikrobų skaičių reikia apskaičiuoti pagal formulę :
A * 100 * 5 * 100
x= B*t
A - kolonijų skaičius lėkštelėje
B - lėkštelės plotis ( cm² )
t – ekspozicijos trukmė (min)
Pagal formulę apskaičiavome, kiek mikroorganizmų yra
viename kubiniame metre oro.
Bluzmanas P., Ragavičius A. (1987). Mikrobiologija bei virusologijos pagrindai. Vilnius

6. Tyrimo rezultatai

7. Tyrimo rezultatai

8. Tyrimo rezultatai

9. Tyrimo rezultatai
Užaugintas kolonijas suskaičiavome. Pradžioje duomenis
surašėme į atskiras lenteles, o čia pateikiame bendrą
duomenų lentelę su paskaičiuotais rezultatais:
Vietovė Ekspozicijos Bendras Bakterijų Pelėsinių Mikrobų sk.
laikas mikrobų kolonijų sk. grybų kubiniame
kolonijų sk. kolonijų sk. metre oro
Prie 10 21 14 7 2089
Vilnios
upės
Prie 10 29 23 6 2886
mokyklos
Parko
gatvė
10 53 42 11 5275

10. Tyrimo rezultatai
Bendras mikroorganizmų kolonijų skaičius
60
k s
o k 50
l a 40
o i x1
30
n č x2
i i 20 x3
j u
10
ų s
0
1
x1 x2 x3
Diagramoje x1 – parkas prie Vilnios upės, x2 –
prie mokyklos, x3 – Parko gatvė.

11. Išvados
Šis metodas nėra tikslus, nes neįvertinamas oro tūris, jo judėjimas bei kiti
faktoriai. Paklaida gali siekti iki 30%. Šiuo atveju dažnai neskaičiuojamas
mikrobų kiekis kubiniame metre oro, o apie sanitarinę būklę sprendžiama iš
kolonijų: jei Petri lėkštelėje išauga iki 200 kolonijų – oras neužterštas, virš
200 – užterštas.
Apibendrinus rezultatus galime teigti, kad:
1. Mažiausiai oras užterštas parke prie Vilnios upės, nes ten
nevažinėja transporto priemonės bei mažiau žmonių.
2. Prie mokyklos oras yra labiau užterštas, nes buvo tirtas
dienos metu, kai vaikšto nemažai žmonių.
3.Labiausiai užteršta Parko gatvė, nes ten nuolat juda
automobiliai ir vaikšto žmonės.
4. Gauti duomenys rodo, kad nei vienoje teritorijoje
užterštumas mikroorganizmais nėra labai stiprus, tačiau mes
manome, kad rezultatus stipriai įtakojo metų laikas, nes
sniegas sulaiko dalį dulkių su mikroorganizmais.