Asociacija "Šviesuva", Kaunas, Lithuania: Mokymai "GEROVĖS VISUOMENĖ: KURKIME KARTU", 2014 m.lapkričio 3-4-5-6-7 d.d.. Pranešimas.

1. NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ IR
UNIVERSITETŲ RYŠIAI
PROF.HABIL.DR. NIJOLĖ BANKAUSKIENĖ, KTU
VALENTINA ŠEREIKIENĖ,ASOCIACIJA “ŠVIESUVA”

2. Universitetas ir nevyriausybinės organizacijos:
Kas jungia šiuos du fenomenus?
Kas juos vienija ir skiria?
Koks jų indėlis formuojant žinių ir
besimokančią visuomenę?
Koks universiteto ir nevyriausybinių organizacijų
indėlis formuojant šalies pilietinę
visuomenę?

3. Ir universitetų kūrimasis ir nevyriausybinių organizacijų ištakos siekia
viduramžius.
Mokslo centrai, jaunuomenės ugdymo, laisvos
minties puoselėjimo citadelės – universitetai –
perėmę graikų ir romėnų antikos tradicijas,
formavosi kaip miestai miestuose su savo
savivalda ir nepriklausomybės puoselėjimu.

4. Pirmieji labdaros fondai, benamių ir vargšų
šelpimo organizacijos – tai pirmosios
nevyriausybinės organizacijos, kurios labiau
rūpinosi ne švietimu ir dvasios ugdymu, kiek
kūno išlikimu ir egzistencijos palaikymu.

5. Viduramžiais ir universitetus, ir labdaros fondus jungė tai, kad nepasiturintys
studentai galėjo tikėtis paramos jų egzistencijai palaikyti iš labdaros fondų.
Ši tradicija gyvuoja ir iki XXI amžiaus, kuomet
dalis studentų kreipiasi lėšų ir pagalbos į
labdaros fondus, į nevyriausybines organizacijas.

6. Kai kalbame apie universitetus, prisimename šio žodžio
kilmę:
lotyniškai universitetis – visuma arba aukštoji
mokykla, rengianti pagrindinių visuomeninių
Ir fundamentaliųjų mokslų disciplinų aukštos
kvalifikacijos specialistus.
Žodis “visuma” dažnai asocijuojasi su terminu
universalumas [lot. univesum] – visata, visybė,
pasaulis.

7. Taigi tie, kurie susiduria su universitetu, tai ir ima
pažinti pasaulio visumą, tampa labiau išprusę,
visažiniai, tampa pasaulio žmonės.
O, būtent, nevyriausybinės organizacijos turi
tendencijos tarnauti visuomenės labui, pasauliui.
Jos yra įkurtos ne vyriausybės, ne valdžios
kontroliuojamos.
Savo autonomiškumu ir savivalda didžiuojasi ir
žymiausi pasaulio, Europos universitetai.

8. Jeigu, anot Humbolto, universitetas vykdo tris
savo funkcijas:
1.mokslas,
2.studijos,
3. tarnavimas visuomenei arba švietimas,
tai mokslininkai, kalbėdami apie NVO, turi
omenyje , jog tai:
nepolitinė;
nereliginė;
ne pelno siekianti organizacija vienu metu.

9. Kaip nurodo Aušra Šilinskytė (2013, p. 329),
žvelgiant iš istorinės perspektyvos, kol nebuvo jokios valstybės
socialinių paslaugų sistemos ir valstybė nebuvo prisiėmusi
atsakomybės už savo piliečių socialinių problemų sprendimą,
būtent nevyriausybinių organizacijų įsteigtos ir išlaikomos
įstaigos globojo benamius, beglobius vaikus, ligonius, senus
žmones.
Įvairios pasaulietinės draugijos bei religinių organizacijų
susivienijimai buvo pirmieji organizuotos socialinės pagalbos tiekėjai tiek
Europos, tiek kitose šalyse.
(L. Žalimienė, E. Rimšaitė, 2007,p.85-87)

10. Todėl pirmųjų NVO buvo skiriamos tik trys
pagrindinės veiklos sritys:
1. Tradicinės paslaugos (socialinės, švietimo,
sveikatos);
2.Ekonomikos vystymas;
3.Žmonių teisių skatinimas (Salamon, M.L.; Hems,
L. C., 2011)

11. Kaip teigia A. Kunčikas (2001,p.6), nepaisant kokią veiklą
vykdytų organizacija, jos funkcijos priklauso nuo šių bruožų:
Telkti piliečius į asociacijas, skatinti juos
prisiimti asmeninę ir bendruomeninę
atsakomybę už savo, savo artimiausios aplinkos
bei visuomenės reikalus;
Efektyviai, kokybiškai ir su mažesnėmis nei
valdžios institucijų sąnaudomis spręsti
problemas bei telkti kvalifikuotas paslaugas;
Nuolat atstovauti savo narių ir visuomenės
grupių interesams, daryti įtaką valdžios
sprendimams.

12. Čia galima prisiminti ir Peterio Drukerio žodžius
(2009, p. 24), kad nevyriausybinės organizacijos
protinio darbo ir darbuotojų motyvacijos ir
produktyvumo srityse užtikrintai pirmauja,
kurdamos politikas ir praktikas.
Todėl kiekvienoje išsivysčiusioje valstybėje
siekiama užtikrinti ne tik sklandų institucijų
darbą, bet ir maksimaliai įtraukti pilietinį
sektorių.

13. Tai labai panašu ir su universitetų veikla, kuri,
sukaupusi milžinišką protinį potencialą, atveria
kelią valstybei kurti pažangias technologijas,
siekti politinio, ekonominio savarankiškumo
užtikrinti gynybinį potencialą, skatinti žinių ir
besimokančios visuomenės formavimąsi, plėtoti
permanentinį mokymąsi visą gyvenimą šūkį,
pasukti universitetą paslaugų teikimo liberalios
visuomenės ugdymo keliu, pagaliau, plėtoti
III-ojo universiteto idėją.

14. Kaip teigia Aušra Šilinskytė (2013), nagrinėjusi
nevyriausybinių organizacijų veiklą ir jų vaidmenį
Lietuvoje, šalyje registruota per pusantro
tūkstančio nevyriausybinių organizacijų, net
trečdalis jų veikia nacionaliniu lygiu.
Jų veikla orientuota į socialinės apsaugos ir
darbo , kultūros ir meno, mokslo ir švietimo
sritis bei pilietinės visuomenės, demokratijos ir
bendruomenių plėtrą.

15. Taigi universiteto trečioji funkcija – dalyvavimas
valstybės visuomeniniame gyvenime, piliečių švietime
ir bendruomenės telkime yra panašios ir artimos
funkcijos.
Šiandien universitetas moko visuotinės darnos – moko
mokytis, moko “būti”, moko veikti ir moko bendrauti ir
bendradarbiauti drauge.
Nuo pat viduramžių iki XXI amžiaus stiprūs ir iškilūs
universitetai formuoja miestų bendruomenių
žinomumą.
Būtent universiteto veikla suformavo ir Besimokančio
miesto idėją.

16. Šiuo metu daug kalbama ir apie Kauno kaip
besimokančio miesto idėją, kurią prieš kelerius
metus ėmė vystyti Kauno technologijos
universiteto Edukologijos mokslininkų,
vadovaujamų profesorės Palmiros Jucevičienės,
mokslinė grupė.
Būtent šiuo pagrindu atsirado ir dabar plėtojami
gražūs bendradarbiavimo ryšiai su nevyriausybine
organizacija “Šviesuva”, kurios prezidentas
Algimantas Astrauskas.

17. Universitetą ir šią NVO sieja bendri planai, renginiai,
seminarai, projektai, tyrimai.
Universiteto dėstytojai ir studentai kartu su šia NVO
rengia bendrus projektus, veda seminarus ir NVO, ir
kitų bendruomenių nariams, mokosi vieni iš kitų.
Bendra veikla pasižymi atvirumu, refleksija, gerosios
patirties sklaida.
Į bendrą KTU ir NVO veiklą įsilieja ir kitų aukštųjų
mokyklų, bendrojo ugdymo įstaigų, kito profilio
mokyklų pedagogai, mokiniai, bendruomenių nariai.

18. Būtina pabrėžti, kad universitetą ir nevyriausybines
organizacijas sieja dar viena jungianti grandis.
Universitetas, vykdydamas valstybinį užsakymą,
kasmet parengia tam tikrą kiekį absolventų, kurie
siekia rasti darbo vietų.
Ir čia atsiskleidžia, kad universitetas palaiko glaudžius
ryšius su socialiniais partneriais, tarp jų ir su NVO.
Dar besimokydami universitete studentai yra
skatinami iš anksto sudaryti sutartis su potencialiais
darbdaviais.
Jau baigdamas universitetą dažnas studentas turi
užsigarantavęs darbo vietą.

19. Kaip rodo ES šalyse atlikti tyrimai, nevyriausybinių
organizacijų veikla tampa veiksminga priemone
įgyvendinant socialinius, ekonominius pokyčius ir
sudaro 4-5 procentus nacionalinio produkto.
Kas aštunta darbo vieta yra nevyriausybiniame
sektoriuje.
Todėl teigiama, jog struktūrinio nedarbo sąlygomis
nevyriausybinės organizacijos tampa reikšmingu
darbdaviu greta gamybos, prekybos, paslaugų,
administracijos (Z. Wejeman, 2001, p. 87).

20. Nevyriausybinėms organizacijoms kurti palankią
aplinką, užtikrinant jų tinkamumą, kaip svarbaus
pilietinės visuomenės elemento, veiklos ir
plėtros sąlygas suteikė 2013 metų gruodžio 19d.
Lietuvos Respublikos nevyriausybinių
organizacijų plėtros įstatymas (Nr. XII-717).

21. Išryškėja šie bendradarbiavimo su
nevyriausybinėmis organizacijomis 7 principai,
kurie būdingi ir ne tik KTU, bet ir kitiems
universitetams.
Tai:
Pariteto ;
Subsidiarumo;
Tarpžinybinio koordinavimo;
Dalyvavimo;
Informavimo;
Savarankiškumo;
Lygybės.

22. Šie septyni principai išryškėjo KTU bendraujant ir
bendradarbiaujant su LUMA – Lietuvos universitetų
moterų asociacija
(bendri europiniai projektai, mokymai – seminarai,
kuriuose paskaitas “Kaimo šeimos ekologija” kartu
su KTU dėstytojais skaitė ir LUMA atstovės,
buvusios aukštųjų mokyklų dėstytojos).

23. Kauno technologijos universiteto tuometinio
Socialinių mokslų fakulteto Edukologijos
institutas Edukacinės kompetencijos centras
užmezgė ryšius su Utenos rajono Sudeikių
miestelio nevyriausybine organizacija “Tėviškės
pastogė”.

24. Buvo organizuojamos bendros išvykos, Seminarai.
Sudeikių bendruomenės atstovai lankėsi KTU
Edukologijos institute, klausėsi paskaitų, aplankė
Nuotolinio mokymosi E. centrą, KTU biblioteką.
KTU dėstytojai vyko į Sudeikius, vedė seminarus
miestelio gyventojams ir jaunuomenei, dalyvavo
bendrose šventėse.

25. Buvo pasirašytos bendradarbiavimo trišalės
Sutartys:
- tarp KTU Edukologijos instituto Edukacinės
kompetencijos centro direktorės prof.habol.dr.
Nijolės Bankauskienės;
- Pagyvenusių moterų veiklos centro Kauno paslaugų
ir laisvalaikio skyriaus “Juozapinė” (pirmininkė
Almantė Šulgienė-Rabikauskienė);
- Sudeikių “Tėviškės pastogės” (pirmininkė Irena
Marija Remeikienė).

26. Buvo parengti unikalūs bendri trijų partnerių
projektai, vyko šviečiamieji renginiai, keičiamasi
patirtimi, vyko muzikiniai vakarai, kultūrinės
išvykos.
Vyko kursai savanoriams “Žmogaus socialinė
raida”.

27. Ryškų indėlį į NVO veiklą 2013 m. įnešė KTU
sociologijos katedros darbuotojų Eglės
Butkevičienės ir Eglės Vaidelytės parengta ir
išleista mokomoji knyga “Nevyriausybinės
organizacijos ir jų veikla.

28. Sudeikių “Tėviškės pastogės” vadovė
Irena Marija Remeikienė (dešinėje)

29. “Tėviškės pastogės” nariai
viešnagėje KTU

30. Paskaitą Sudeikiuose skaito
KTU dėstytoja Z. Vasiliauskaitė

31. “Kaimo šeimos ekologija” projekte talkina
LUMA atstovė prof. Brazauskienė

32. Projektinėje veikloje aktyviai dalyvavo
“Tėviškės pastogės” ir KTU partneriai

33. “Tėviškės pastogės” atstovės
KTU bibliotekoje

34. Išvados
Lietuvoje jau susiformavo visos prielaidos NVO
veiklai, yra teisinis ir politinis pagrindas.
Sukaupta nemenka NVO veiklų patirtis, vyksta
bendradarbiavimas tarp NVO ir vyriausybės, tarp
atskirų NVO ir tarp NVO bei aukštųjų mokyklų.
Vienas iš tokių pavyzdžių NVO ir tarp jų “Šviesuvos”
aktyvus bendradarbiavimas su KTU Socialinių,
humanitarinių mokslų ir menų fakultetu.
Tos veiklos įrodymas – bendrai rengiamas ir šiuo
metu vyksta šis renginys.

35. Literatūra:
1. Drucker, P. F. (2009). Drukerio mokymo pagrindai: tai, kas
geriausia iš Piterio Drukerio svarbiausių veikalų apie vadybą.
Vilnius: Rgrupė.
2. Kunčikas, A. (2001), Didieji lūkesčiai. Savivaldybių ir
nevyriausybinių organizacijų partnerystė. Vilnius: Nevyriausybinių
organizacijų informacijos ir paramos centras.
3. Salamon, M. L., Hems, L., C. (2000). The Nonprofit Sector: For
What and for Whom? USA: Baltomore.
4. Šilinskytė, A. 92013). Nevyriausybinių organizacijų veikla ir
vaidmuo Lietuvoje// Viešoji politika ir administravimas. 2013,
T.12, Nr. 2.
5. Wejemonas, Z. (2001). Kaip kurti efektyvią nevyriausybinių
organizacijų partnerystę. Savivaldybių ir nevyriausybinių
organizacijų partnerystė. Vilnius: Nevyriausybinių organizacijų
informacijos ir paramos centras.
6. Žalimienė, L., Rimšaitė, E. (2007). Nevyriausybinių organizacijų
metamorfozės nuo labdaringos pagalbos vargšams XVIII amžiuje
iki socialinių paslaugų rinko dalyvio šiuolaikinėje visuomenėje.
Socialinis darbas, 2007, 6(1)