Socialini verslas Lietuvoje | Social Entrepreneurship in LithuaniaAndzelika Rusteikienė
The overview of the evolution of social entrepreneurship in Lithuania from year 2014. Key actors, key steps, difference between social enterprise, corporate responsibility and NGOs and the next steps for the expansion of the area in Lithuania.
Socialini verslas Lietuvoje | Social Entrepreneurship in LithuaniaAndzelika Rusteikienė
The overview of the evolution of social entrepreneurship in Lithuania from year 2014. Key actors, key steps, difference between social enterprise, corporate responsibility and NGOs and the next steps for the expansion of the area in Lithuania.
1. Šiaulių regiono ekonominė plėtra: verslo
skatinimo idėjoms – valstybės investicijos
Veiklūs žmonės – regiono atsigavimo jėga.
Akiratyje nauji projektai
2014 vasario 24 d.
Šiauliai
2. Užburtas regioninės atskirties ratas:
1.Mažas TUI srautas
2.Mažai ūkio subjektų
3.Nedidelis vid. DU
4.Pradelsti mokėjimai
5.Socialinės paramos poreikis
6.Nekonkursncinga darbo jėga
7.Emigracija
Vienintelis tvarus būdas pakelti gyvenimo būdą regionuose – TUI ir
verslo investicijos
3.
Lietuvoje įregistruota apie 30 tūkst. NVO.
Faktiškai veikia bendrijų – 55 proc., asociacijų – 46 proc. viešųjų
įstaigų - 44 proc. labdaros ir paramos fondų – 81 proc., religinių
bendruomenių ir bendrijų centrų – 77 proc. ir kt.
2/3 NVO vadovai didžiausia veiklos problema laiko finansų stygių.
Apie pusės aktyviai veikiančių NVO metinis biudžetas nesiekia
20 000 Lt, vidutinis metinis NVO biudžetas 3000-5000 Lt
Tik 10 proc. NVO pusę ir daugiau savo biudžeto pajamų gauna iš
ūkinės veiklos
55 proc. NVO pajamų sudarė viešasis finansavimas (projektinis
finansavimas, lėšos iš valstybės ar savivaldybių).
Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos NVO subsidijų schemos galimybių studija. Finansų ministerija 2010
4. ŠNVOK įsteigta 2000 metų spalio mėn.
Juridinis statusas – asociacija, įregistruota
2001 02 06
Šiuo metu mūsų narėmis yra 70 NVO, kurios
vienija daugiau nei 14 tūkstančių gyventojų
ŠNVOK taryboje 28 asmenys
5. Šiuo metu ŠNVOK vienija apie 70 organizacijų,
kurios dirba 15 veiklos sričių
6. ŠNVOK – skėtinė, regiono NVO vienijanti
organizacija (atitikmuo - visuomeniniais
pagrindais veikianti kolegiali patariamoji
institucija, kuri sudaroma lygiateisės
partnerystės pagrindu iš valstybės institucijų,
įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų
deleguotų atstovų).
7. ŠNVOK sudėtis:
Žmogaus teisės (4 NVO)
Pramonė ir verslo plėtra (1)
Verslas (1)
Švietimas, mokslas, ugdymas, studijos (4)
Kultūra ir menas (14)
Fondai (7)
Socialinė sauga (13)
Sveikata (5)
Jaunimas (5)
Sportas (7)
Ekologija (2)
Bendrijos (3)
Klubai ir draugijos (5)
Bendruomenės (2)
Neįgalieji (2)
8. Bendradarbiavimo su savivaldybe raida(1)
1.
Konsultacinė taryba (patariamasis organas) :
veikia nuo 2001 metų;
sudaroma iš savivaldybės tarybos frakcijų ir ŠNVOK(4) bei Jaunimo asoc.
“Apskritasis stalas”(1) atstovų;
sprendžia aktualius NVO klausimus, nagrinėja konfliktines situacijas tarp
NVO ir savivaldos institucijų;
skirsto finansavimą NVO projektams (išskyrus kultūros, sveikatos,
ekologinius projektus).
Į savivaldybės sudarytas Kultūros, Bendruomenės sveikatos, Aplinkos apsaugos ir kt.
tarybas, ŠNVOK deleguoja savo atstovus
9. Pliusai:
1. Stabilūs ryšiai ir struktūros, įtvirtinti savivaldybės
dokumentuose.
2. Suformuotos partnerystės tradicijos, iškylančios
problemos sprendžiamos operatyviau.
3. Vis daugiau politikų įtraukiami į vykstančius
procesus.
10. Minusai
1. Politikų kaita ir inertiškumas, nenoras plėsti
bendradarbiavimo apimamas sritis;
2. Valdininkų nesugebėjimas efektyviai
bendradarbiauti su NVO (tai lemia
požiūris, kad NVO tėra paramos objektas,
o ne partneris, vykdant savivaldos
funkcijas);
3.Pastoviai mažėjantis NVO finansavimas.
11. Strateginės NVO plėtojimo kryptys
NVO pajėgios atlikti ir dalį socialinių
paslaugų. Taip būtų efektyviau panaudojamos
lėšų šiai sričiai skirtos lėšos.
12. Strateginės NVO plėtojimo kryptys
Socialinis verslas
Socialinis verslas imasi socialinių/aplinkosaugos
problemų, kurių nepajėgia išspręsti viešasis sektorius ir
laisva rinka;
Esminis socialinės antreprenerystės motyvas –
visuomeninė nauda;
Socialiniai verslininkai dažniausiai veikia išnaudodami (o
ne atmesdami) rinkos mechanizmus.
13. Pilietiniame ar privačiame sektoriuje socialinio verslo imasi
socialiniai antrepreneriai, kurie siekia dirbti visuomenės labui
spręsdami socialines problemas inovatyviais, ilgalaikiais ir
efektyvesniais nei tradiciniai būdais. Organizacijos
sumanomos ir pirmyn vedamos kūrybingų antreprenerių,
kurie įžvelgia galimybę ten, kur kiti jos nepastebi, ir kartu su
disciplina, pragmatiškumu, drąsa ir kūrybingumu įgyvendina
atrastą sprendimą nepaisydami visų kliūčių.