Asociacija "Šviesuva", Kaunas, Lithuania: Mokymai "GEROVĖS VISUOMENĖ: KURKIME KARTU", 2014 m.lapkričio 3-4-5-6-7 d.d. Prof.habil.dr. Ramūno Navicko pranešimas mokymams.

1. Lietuvos valdžios institucijų ir NVO
bendradarbiavimas:
geroji patirtis ir problemos
prof. Ramūnas Navickas
2014 m. lapkričio 4 d., Kaunas

2. NVO plėtros įstatymas
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Nevyriausybinė organizacija – nuo valstybės ar
savivaldybių institucijų ir įstaigų nepriklausomas
savanoriškumo pagrindais visuomenės ar jos grupės
naudai veikiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas
nėra politinės valdžios siekimas arba vien tik religijos tikslų
įgyvendinimas. Valstybė ar savivaldybė, juridinis asmuo,
kurio visuotiniame dalyvių susirinkime valstybė ar
savivaldybė turi daugiau kaip 1/3 balsų, negali turėti
daugiau kaip 1/3 balsų nevyriausybinės organizacijos
visuotiniame dalyvių susirinkime.

3. Prie nevyriausybinių organizacijų nepriskiriamos:
• politinės partijos;
• profesinės sąjungos bei darbdavių organizacijos ir jų
susivienijimai;
• įstatymų nustatyta tvarka steigiamos organizacijos,
kuriose narystė yra privaloma tam tikros profesijos
atstovams;
• susivienijimai, kurių daugiau kaip 1/3 dalyvių yra privatūs
juridiniai asmenys;
• sodininkų bendrijos, daugiabučių gyvenamųjų namų ir
kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos ir kitokios
bendro nekilnojamojo turto valdymo tikslu įsteigtos
bendrijos;
• šeimynos.

4. NVO plėtros įstatymas (nuo 2013 m. pabaigos)
Grupinės naudos nevyriausybinė organizacija – nevyriausybinė
organizacija, kurios veikla teikia naudą tik jos dalyviams.
Viešosios naudos nevyriausybinė organizacija – nevyriausybinė
organizacija, kurios veikla teikia naudą ne tik jos dalyviams, bet ir
visuomenei.
Nevyriausybinių organizacijų taryba – visuomeniniais pagrindais
veikianti kolegiali patariamoji institucija, kuri sudaroma lygiateisės
partnerystės pagrindu iš valstybės institucijų, įstaigų ir nevyriausybinių
organizacijų deleguotų atstovų.
Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų taryba – visuomeniniais
pagrindais veikianti kolegiali patariamoji institucija, kuri sudaroma iš
savivaldybės institucijų ir įstaigų bei nevyriausybinių organizacijų deleguotų
atstovų laikantis pariteto principo.

5. NVO situacija kitose šalyse
Lenkija (apie 40 mln. gyventojų):
•Nuo 1918 m., kai Lenkija atgavo nepriklausomybę, savanoriškos
organizacijos prisidėjo formuojant nacionalinį identitetą, tačiau okupacijos
metu dauguma jų buvo panaikintos. Savanorystės tradicijos pradėjo
formuotis tik nuo 1992-1997 metų;
•Savanorystė apibrėžiama kaip „asmuo, kuris savanoriškai ir be jokio
atlyginimo teikia paslaugas, remdamasis įstatymu nurodytomis
taisyklėmis“. Tai reglamentuoja 2003-04-23 priimtas įstatymas „Dėl viešąją
naudą teikiančios veiklos ir savanorystės“;
•2004 m. savanoriškoje veikloje dalyvavo virš 5 mln. (18%) gyventojų.
•Lenkijoje yra apie 130.000 ne pelno organizacijų (visų rūšių);
•„Tikrųjų NVO“ (2007 m. duomenimis) yra apie 70.000;
•2008 m. Vyriausybė priėmė sprendimą įgyvendinti „Paramos pilietinei
visuomenei vystyti strategiją 2007 – 2013 m. laikotarpiui“

6. NVO situacija kitose šalyse
Estija – 2002 12 12 Parlamentas priima dokumentą: Estijos Pilietinės
visuomenės vystymo koncepcija
Už įgyvendinimą atsakingas Jungtinis komitetas (valdžia ir NVO)
Už įgyvendinimo priežiūrą – Estijos NVO tinklas
Susitarimų sritys: NVO įtraukimo į sprendimų priėmimą mechanizmai, NVO
dalyvavimas įstatymų priėmimo procedūrose, finansavimo klausimai,
statistinė analizė, pilietinis švietimas, viešosios paslaugos.
2007 gruodį išrinkta Pilietinės visuomenės fondo taryba iš NVO atstovų
Pilietinės visuomenės fondo biudžetas 2008 metams sudarė 4,5 milijono litų

7. NVO situacija kitose šalyse
Estija (apie 1.4 mln. gyventojų):
• Savanorystė apibrėžiama kaip „laiko, energijos arba įgūdžių skyrimas
veiklai laisva valia ir negaunant už tai jokio atlygio. Pagalba šeimos
nariams nėra laikoma savanoriška veikla“. Tačiau savanoriška veikla nėra
reglamentuojama jokiais teisės aktais;
• 2008 m. savanoriškoje veikloje dalyvavo apie 250 tūkst. (27%) gyventojų;
• Estijoje yra apie 16.000 savanoriškų organizacijų, iš kurių 1.500 yra
visuomenei naudingą veiklą teikiančios ir turinčios teisę gauti specialią
paramą;
• Estijoje nėra atlikta oficialių tyrimų, kuriuose būtų apskaičiuota
savanoriško darbo vertė ir indelis į šalies BVP, tačiau Estijos savanorystės
plėtros organizacija, remdamasi Johno Hopkinso teorija, yra paskaičiavusi,
kad ekonominė savanoriško darbo vertė Estijoje siektų apie 2.7 milijardus
Estijos kronų (apie 172,5 mln. EUR pagal 2009 m. spalio mėn. valiutos
kursą).

8. Nevyriausybinių organizacijų
situacija Lietuvoje

9. Prioritetinės sritys / situacija
• Tikrasis NVO skaičius Lietuvoje nėra žinomas;
• Sunku atskirti NVO pagal teisinę formą ar veiklos pobūdį (valstybės
institucijų įsteigtos; verslo susivienijimai; profesinių interesų
asociacijos; vien tik į pajamų generavimą orientuotos; pan.);
• NVO taikomi tolygūs mokestiniai / viešųjų pirkimų standartai kaip ir
verslo įmonėms ar valstybės institucijoms;
• NVO skiriamo finansavimo iš valstybės institucijų įstatyminės
bazės / legitimumo nebuvimas jau daugiau kaip 20 metų;
• NVO ir valstybės institucijų konsultavimosi tradicijų
fragmentiškumas, didesnė orientacija į personalinius ryšius;
• Viešųjų paslaugų perleidimas NVO sektoriui – misija (ne)įmanoma?

10. • 2010 m. LR Vyriausybė priėmė NVO plėtros koncepciją
• NVO koncepcijos siekiami tikslai:
– Teisės aktuose nustatyti visuomenei naudingos veiklos sritis ir
skatinti NVO teikti paslaugas šiose srityse;
– Nustatyti skaidrius NVO finansinio rėmimo, viešąją naudą
kuriančių subjektų paslaugų pirkimo ir vertinimo principus,
atsakomybės pagrindus;
– Diegti naujas NVO rėmimo ir filantropijos plėtros priemones;
– Viešai skelbti informaciją apie NVO finansavimo programas ir
viešųjų pirkimų konkursus bei rezultatus;
– Įstatymu įtvirtinti savanorišką darbą;
– Supaprastinti NVO steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo
procesą;

11. NVO duomenų bazės
• Šiuo metu turima NVO duomenų bazė
Teisinė forma
Registrų centras
registruotos NVO
2012.09.13
duomenys
VMI
gavę 2% paramą
ir turintys paramos
gavėjo statusą
2014 metų duomenys
Galimai likviduojami
nepateikę nė vieno
dokumento per 5 metus
Preliminariai
iš tiesų veikiančios NVO
įskaitant ir kvazi-NVO
Asociacijos 15.862
8.317 4.046 ~ 10.000
Labdaros ir
paramos fondai 1.349 558 583 ~700
Viešosios
įstaigos
6.920
3.758 890 ~6.000
Iš viso 24.131 12.633 5.519 ~16.700

12. Pasitikite ar nepasitikite šiomis Lietuvos institucijomis (Atsakymai procentais)
69
52
54
46
46
44
42
32
35
25
23
15
14
7
5
12
12
19
13
19
19
22
14
24
32
45
47
53
72
74
Prezidentu(+57)
Kariuomene (+40)
Bažnyčia (+35)
Švietimu (+33)
Sodra (+27)
Policija (+25)
Sveikatos apsauga (+20)
Nevyriausybinėmis
organizacijomis (+18)
Žiniasklaida (TV, radijas,
laikraščiai) (+11)
Savivaldybėmis (-7)
Bankais (-22)
Teismais (-32)
Vyriausybe (-39)
Seimu (-65)
Partijomis (-69)
pasitiki nepasitiki

13. Ar Jums asmeniškai teko susidurti su nevyriausybinėmis organizacijomis?
Galimi keli atsakymai
Taip, esu teikęs paramą 8%
8%
4%
4%
8%
69%
4%
(labdarą) per NVO
Taip, teko dalyvauti NVO
renginyje
Taip, esu/ buvau NVO narys,
darbuotojas, savanoris
Taip, esu gavęs paramą
(labdarą) iš NVO
Taip, esu teikęs paramą NVO
Ne
Sunku pasakyti
Viso susidūrė: 23%, tarp turinčių aukštąjį - 40%.
Daugiau NVO narių, savanorių yra tarp turinčių aukštąjį išsilavinimą - 11%.

14. Ar Jūs esate dalyvavęs arba dalyvaujate savanoriškoje veikloje?
Taip, dalyvauju (dabar ar per 9%
paskutiniuosius 12 mėnesių)
13%
48%
22%
9%
Taip, esu dalyvavęs (seniau negu
prieš paskutiniuosius 12 mėnesių)
Nedalyvavau, bet norėčiau
Nedalyvauju ir neketinu dalyvauti
Sunku pasakyti/ neatsakė

15. Ar, Jūsų nuomone, nevyriausybinės organizacijos Lietuvoje
turi įtakos šioms sritims…
46%
31%
29%
24%
17%
17%
32%
37%
48%
54%
60%
61%
23%
31%
24%
23%
24%
23%
Socialinių problemų
sprendimui
Lygių galimybių
užtikrinimui
Žiniasklaidos darbui
Savivaldybių
sprendimams
Įstatymų leidybai
Vyriausybės
priimamiems
sprendimams
Taip/ greičiau taip Ne/ greičiau ne Sunku pasakyti

16. Vyriausybė
Seimas ES
Nacionalinė NVO
KOALICIJA
Daugiau kaip 30 000

17. NVO koalicija (atnaujinta 2009 m. sutartis)
• 2014 m. spalio 16 d. didžiausios Lietuvoje veikiančios
skėtinės nevyriausybinės organizacijos (toliau NVO),
vienijančios įvairiose viešosios politikos srityse
veikiančias NVO, pasirašė asociacijos sutartį, pagal
kurią įsipareigojo veikti kartu stiprinant nevyriausybinį
sektorių, plėtojant pilietinę visuomenę bei įgyvendinant
Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų
plėtros įstatymą.

18. NVO koalicija
Nacionalinių skėtinių nevyriausybinių organizacijų asociacijos
sutartį pasirašė dešimt įvairiose srityse veikiančių NVO tinklų:
Lietuvos jaunimo organizacijų Taryba,
Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga,
Lietuvos neįgaliųjų forumas,
Aplinkosaugos koalicija,
Lietuvos moterų lobistinė organizacija,
Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas,
NVO vaikams konfederacija,
Žmogaus teisių koalicija,
Lietuvos vartotojų organizacijų aljansas,
Nacionalinė vystomojo bendradarbiavimo platforma
Sutartį pasirašiusiųjų organizacijų asociacijos vienija daugiau nei
1 500 Lietuvoje veikiančių NVO, kurių veikloje narystės pagrindu
dalyvauja daugiau kaip 500 tūkst. šalies gyventojų.

19. NACIONALINĖS NVO TARYBOS KŪRIMAS
• Atsakinga SADM
• NVO tarybos sudėtis:
10 valstybininkų ir 10 nevyriausybininkų
• NVO kandidatus teikia nacionalinės skėtinės
organizacijos
Kol kas – visiškas chaosas

20. NVO steigimas, dokumentų keitimai ir likvidavimas
Problema:
Įkurti NVO kainuoja nuo 100 Lt (LPF) iki 700 Lt (VŠĮ ar asociaciją). Tai nėra problema,
tačiau dokumentų (įstatų keitimas, valdybos, direktoriaus, visuotinių šaukimai ir pan.)
kainuoja nė kiek nemažiau. Tuo labiau, norint likviduoti NVO – kaina svyruoja nuo 500
iki 1500 Lt, todėl dauguma steigėjų nesiima jų likviduoti.
Siūlymas:
-Registraciją palikti kokia yra šiuo metu;
-Valdybos narių, direktoriaus keitimą supaprastinti, pranešant RC el. būdu. Arba
prisijungus RC el. duomenų sistemoje (kurios nėra) arba tiesiog nusiunčiant
protokolų+JAR formas el. paštu atitinkamam RC skyriui;
-Įstatų keitimo nebederinti su notaru – tiesiog pristatyti RC, kuris įstatų pakeitimus turėtų
užregistruoti nemokamai;
-Atsisakyti paramos gavėjo statuso – tai perteklinis dokumentas;
-Suteikti teisę NVO prašymu likviduoti juridinį asmenį nemokamai (be likvidatoriaus),
arba pačiam RC inicijuoti NVO likvidavimą per 7 metus (jei per 5 metus neteikė jokių
dokumentų – per metus nusiųsti bent 2 perspėjimus, o 7-aisias metais likviduoti);
Nr. Veiksmas / priemonė Laikotarpis
6. Parengti NVO steigimo, dokumentų keitimo ir likvidavimo
procedūrų supaprastinimo pasiūlymų paketą
2013-2014

21. NVO finansavimas
Probleminės sritys:
•Valstybės ir savivaldybių teikiamas finansavimas NVO (pagal skelbiamus projektų atrankos
konkursus) yra neteisėtas. Pagal Biudžeto sandaros įstatymą finansuoti galima tik „savas“
organizacijas (t.y. biudžetines ir VŠĮ, kurių dalininkas yra) arba pirkti paslaugas viešųjų pirkimų būdu.
Joks teisės aktas nenumato galimybės skirti lėšas pagal konkursus.
•Valstybė neturi sukūrusi bendros programos/fondo NVO sektoriaus stiprinimui ar pilietinių iniciatyvų
plėtojimo projektams finansuoti (tai finansavo užsienio šalys, dabar laikinai keičia EEE/Norvegijos,
Šveicarijos, kt. fondai);
•Valstybės institucijos „neaudituoja“ NVO sektoriui skiriamo finansavimo dydžių pagal atskiras
programas ir sritis. Neturi aiškios NVO finansavimo politikos krypties bei gairių, todėl sunku tikėtis
aiškių rezultatų iš NVO projektų bei NVO sektoriaus (ypač, kai administruojami itin mažos apimties
projektai – pvz. nuo 100 ar 1000 lt).
•Vis dar neaiškus 2014-2020 metų finansinės perspektyvos modelis – kokios galimybės bus
sudarytos NVO gauti finansavimą projektams, kas atsakingas už konkrečių priemonių ir veiksmų
rengimą, kaip NVO gali būti ar bus įtraukti į jų rengimą.
Nr. Veiksmas / priemonė Laikotarpis
8. LR Seimui priėmus NVO įstatymą, iš karto teikti įstatymo pataisas dėl NVO finansavimo sąlygų papildomų
straipsnių įtraukimo
2014
9. Parengti NVO plėtros strategiją/programą (ŽTSI imasi šio vaidmens?), kurioje būtų numatyta ir NVO
fondo/programos, finansuojamos valstybės lėšomis, įkūrimo galimybė
2014-2015
10. Sukurti darbo grupę (ar NVO komisija pati?), kuri imtųsi valstybės institucijose esančių programų,
finansuojančių NVO projektus/veiklas „auditavimu“ ir monitoringu.
2013-2014
11. Įtraukti NVO atstovus (pagal sritis) į naujos ES finansinės perspektyvos priemonių / veiksmų planų rengimo
grupes (įskaitant ir SADM, atsakingą už NVO ir savanoriškos veiklos plėtros prioritetines sritis).
2013 II-IV

22. Viešųjų pirkimų procedūros
Problema:
Viešųjų pirkimų įstatymo nuostata, jog VPO tampa tas juridinis vienetas, kurio daugiau kaip 50proc.
Metinių pajamų sudaro iš valstybės institucijų gautos lėšos, suponuoja loginę išvada – beveik visos
Lietuvoje veikiančios NVO yra VPO ir turi vadovautis VPĮ ir prekes/paslaugas pirkti pagal
pasitvirtintas VPT.
2012 metais NVO, kartu su kelių biudžetinių įstaigų atstovais pradėjo lobizmo veiklas (ypatingai po
politinių partijų išsieliminavimo) Vyriausybėje, LR Seime, ministerijose ir pan., siekiant arba sudaryti
sąmoningas sąlygas perkant prekes/paslaugas pagal VPĮ arba supaprastinti VPT taisykles pagal kitų
ES šalių praktiką ir bendrąsias normas.
Pasiektas sutarimas – VPĮ pakeitimai, priimti 2012 m. rudenį, tačiau koks tų pakeitimų turinys iki galo
lieka neaišku. Taip pat neįtrauktas esminis siūlymas – nustatyti 50.000 Lt metinę ribą prekėms ir
paslaugoms, kurios patenka į tą patį BVPŽ ir kurias būtų galima pirkti be VPĮ procedūrų.
Taip pat panaikinti reikalavimą NVO sudarinėti metinį viešųjų pirkimo planą, kadangi NVO nuolat
vykdo skirtingus projektus, tad iš anksto numatyti to paties BVPŽ prekės/paslaugos pirkimo sumos
dydį yra praktiškai neįmanoma (tai taikytina biudžetinėms įstaigoms, arba konkrečiai kiekvienam
projektui, bet ne metiniam visos organizacijos planui).
Nr. Veiksmas / priemonė Laikotarpis
12. NVO komisija kartu su NVO koalicija surengia 3-5 susitikimus su VPT, ŪKM, LRV bei LRS atstovais viešųjų
pirkimų procedūrų NVO sektoriui tobulinimo.
2013 III-IV
13. Paskatinti VPT ne mažiau kaip 4 kartus per metus surengti nemokamus seminarus NVO atstovams (grupė
20-30 asmenų) viešųjų pirkimų tema.
2013 II-IV

23. 3 sektoriai: pajamos
Valdžia: Biudžetinės įstaigos (pvz. Prezidentūra,
Seimas, Vyriausybė, Ministerijos, savivaldybės), kt.
PAJAMOS: plaukos į per mokesčius, užsienio parama
Verslas: IĮ, UAB, AB, kt.
PAJAMO S: p a rd a vim a i, p a s la ug ų te ikim a s
Nevyriausybinės organizacijos: asociacijos,
fondai, viešosios įstaigos, kt. ?
PAJAMO S: m iš rio s : p a rd a vim a i, p a s la ug ų te ikim a s ,
įp la uko s p e r m o ke s čius , p a ram o s g a vim a s

24. NVO pajamos
• Projektinis finansavimas: valstybės institucijos,
specialios programos, užsienio fondai;
• Uždirbtos lėšos: parduodamos paslaugos,
prekės, nuolatinės įplaukos iš produktų;
• Surenkamos lėšos: nario mokesčiai, anoniminės
aukos, verslo įmonių parama, 2% GPM,

25. Potencialūs finansiniai šaltiniai
• Projektiniai (įgūdžiai, sėkmė):
Lietuvos Struktūrinių fondų ir EK programos;
Ministerijos, savivaldybės;
EEA/Norvegijos finansinis mechanizmas;
Kiti fondai: Norden, Anna Lindh fondas, Jaunimo
tarptautinė bendradarbiavimo agentūra, kt.
• Paslaugų pardavimai (kompetencija)
• Verslo/gyventojų parama (komunikacija)

26. Europos sąjungos struktūrinė parama ir NVO 2007-2013
1. ESSP įgyvendinimo laikotarpiu nebuvo NVO įstatymo, nustatančio
nevyriausybinių organizacijų apibrėžimą, esminius jų požymius ir kriterijus,
todėl šiam sektoriui buvo priskiriamos visos organizacijos pagal teisinį
pagrindą. Tokiu būdu sektoriui buvo priskiriamos valstybės bei
savivaldybių įsteigtos viešosios įstaigos, verslo asociacijos, profesinės
sąjungos, religinės bendruomenės, sodininkų bendrijos ir kt.
2. Registrų centro duomenų bazėje nevyriausybinės organizacijos
neatskirtos nuo valstybės ar privataus sektoriaus įsteigtų organizacijų.
3. Valstybės institucijose nėra bendros nuovokos apie sektorių, todėl
dažnai vadovautasi skirtingais teisės aktais (asociacijų, labdaros ir
paramos fondų, viešųjų įstaigų įstatymais). Su tuo susijęs struktūrinėse
paramos priemonėse numatytas skirtingas galimų viešojo sektoriaus
pareiškėjų įvardijimas, pavyzdžiui viešieji juridiniai asmenys, viešosios
įstaigos, asociacijos ir kt.

27. NVO dalyvavimas ESSP projektuose
• Daugiausia galimybių dalyvauti struktūrinėje paramoje nevyriausybinėms
organizacijoms teoriškai sudaryta Žmogiškųjų išteklių plėtros programoje.
Iš 71 šios programos priemonės, NVO dalyvavimas numatytas 18
priemonių, iš kurių dalyvavo 11.
• Organizacijos taip pat galėjo dalyvauti:
• 6 Ekonomikos augimo veiksmų programos priemonėse (dalyvavo 2) bei 8
Sanglaudos politikos skatinimo veiksmų progr. priemonėse (dalyvavo 3).
• Šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimo priem. NVO vykdė 9 proj (iš 22);
• Diskriminacijos mažinimas ir socialinių problemų prevencija darbo rinkoje -
8 iš 11;
• Socialinės rizikos ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų integracija į darbo
rinką - 108 iš 133;
• Kalbų mokymo, verslumo ugdymo ir inovatyvių švietimo metodų kūrimas ir
diegimas - 18 iš 53;
• Neformaliojo švietimo paslaugų plėtra - 13 iš 28;
• Valdžios ir NVO sektorių bendradarbiavimas ir partnerystė - 16 iš 17;
• Visuomenės informavimo ir švietimo apie aplinką priemonių įgyvendinimas
- 19 iš 48.

28. NVO dalyvavimas ESSP projektuose
• Visose priemonėse dalyvavo apie 230 organizacijų, kurioms
skirta apie 300 mln. litų per visą 2007 – 2013 metų
struktūrinės paramos įgyvendinimo laikotarpį. Visose
priemonėse, išskyrus Valdžios ir nevyriausybinio sektorių
bendradarbiavimas ir partnerystė, organizacijų dalyvavimas
buvo ribojamas, konkuruojant su kitais viešaisiais ir/ar
privačiais subjektais.
• Atsižvelgiant į tai, kad 2012 m. Registrų centro duomenimis
Lietuvoje yra apie 11 tūkst. organizacijų, struktūrinėje
paramoje dalyvavo labai maža nevyriausybinio sektoriaus
dalis. Tai daugiausia nacionalinės organizacijos, turinčios
pakankamų gebėjimų ir išteklių, taip pat religinės
organizacijos, turinčios ilgametę patirtį socialinių paslaugų
teikimo srityje.

29. Bendruomenių ir pilietinės visuomenės
parlamentinė grupė
• Donatas Jankauskas (pirmininkas), TSLKD
• Albinas Mitrulevičius, LSDP
• Rima Baškienė, LVŽS
• Algis Kašėta, LS
• Liutauras Kazlavickas, TSLKD
• Andrius Kubilius, TSLKD
• Orinta Leiputė, LSDP
• Vincė Vaidevutė Margevičienė, TSLKD
• Juras Požėla, LSDP
• Algis Strelčiūnas, TSLKD
• Remigijus Šimašius, LS
• Povilas Urbšys, nepartinis
• Jolita Vaickienė, TT

30. KODĖL REIKIA VIETOS SAVIVALDOS
POLITIKOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO?
• 1995 m. Lietuvoje ratifikuota Europos vietos savivaldos
chartija - subsidiarumo principai realiai neįtvirtinti teisės
aktuose, “šakiniuose” įstatymuose
• Nepasiteisino apskričių viršininkų administracijos, reali
savivalda žemiausioje viešojo administravimo grandyje
seniūnijose ir vietos bendruomenėse neįtvirtinta įstatymu
priklauso nuo savivaldybės vadovų demokratiškumo,“gerų norų”
ir politinės valios
• Parengus ir įregistravus projektą atsiras erdvė viešai
diskusijai - parlamentinėje bendruomenių ir pilietinės
visuomenės grupėje, visuomenėje, Lietuvos savivaldybių
asociacijoje (LSA), LVBOS

31. Esminiai įstatymo principai
• Aiškūs VIETOS BENDRUOMENIŲ TARYBŲ (VBT) formavimo
principai, užtikrinantys vietos bendruomenių ir NVO atstovavimą
priimant sprendimus
• Savivaldybės seniūnija – juridinis asmuo su savarankišku
biudžetu, naudojamu VBT sprendimais
• Subsidiarumas – gyvenamosios vietos bendruomenei ir
žemiausiai savivaldos grandžiai,- seniūnijai
• Viešųjų paslaugų, pirmiausia socialinių, teikimo perdavimas tam
pasiruošusioms vietos bendruomenėms kartu su reikiamais viešaisiais
finansais
• Socialinės paramos organizavimas kartu su vietos bendruomenėmis,
vaiko teisių, socialinės apsaugos tarnybų, švietimo sistemos ir
bendruomenės sąveika

32. Esminiai įstatymo principai
• Kaimo vietovėse seniūnai – tiesiogiai renkami gyventojų įstatymu
nustatytai kadencijai (pvz. 5 metams)
• Seniūnaičių rinkimai miestuose – kartu su savivaldos rinkimais
• Apsisprendimas dėl mišrios rinkimų sistemos savivaldoje
• Finansavimas :
Šaltinis VBT projektams – 2% GPM (jau su 2014 m. biudžetu)
Galimybė asmeniškai skirti 2% GPM tik NVO (atsisakant
biudžetinių įstaigų, kurioms lėšos galėtų ateiti per VBT)
Skaidrus ir aiškus seniūnijų biudžetų formavimo principas
savivaldybės biudžeto struktūroje

33. Lietuvos strategija 2030

34. Ačiū už dėmesį
www.kbca.lt
www.lvbos.lt