1. BIOGENINIAI ELEMENTAI

2. Biogeniniai elementai arba bioelementai – tai tokie
cheminiai elementai, kurie randami gyvuose
organizmuose.

3. Žmogaus kūne randamų elementų
sudėtis
Makro Mikro
elementai elementai
Deguonis 0,7 % 0,01 %
25,4 %
Anglis
9,5 %
Vandenilis
Azotas 63 %
1,4%

4. Mineralinių elementų kiekis organuose ir
audiniuose (mg % šviežiam audiniui)

5. Mineralinių medžiagų reikmė organizmui
• Suaugusiam žmogui per parą reikia Na 4-6
g, Cl 6-9 g, K 2-3 g, Ca 0,7-0,8 g, P 1,5-2 g,
Fe 0,008-0,01 g.
• Organizmo reikmė mineralinėms druskoms
labai priklauso nuo daugelio fiziologinių
sąlygų. Moterims nėštumo metu, vaikams
reikia daugiau Ca ir P druskų.
• Trūkstant maiste geležies, sumažėja
hemoglobino kiekis kraujyje.

6. Mineralinių medžiagų reikmė
organizmui
• Pažymėtina, kad visų mineralinių druskų su
maistu gauname pakankamai tik NaCl reikia
papildomai dėti į maistą.
• Valgomosios druskos trūkumas maiste sukelia
“druskos badą”. Tai labai sunki būklė, nes
sutrinka medžiagų apykaita ir svarbios organizmo
funkcijos. Suaugęs žmogus per parą sunaudoja
iki 15 g valgomosios druskos. Sergant kai
kuriomis ligomis, pvz., inkstų uždegimu, širdies
veiklos sutrikimu, hipertonija, šio kiekio
sumažinimas iki 5 g ne tik nepavojingas, o netgi
rekomenduotinas.

7. Druskų svarba buferinei organizmo
sistemai
• Mineralinės druskos labai svarbios, susidarant buferinei
sistemai audiniuose ir biologiniuose skysčiuose.
• Nustatyta, kad kraujo ir audinių pH silpnai šarminis,
pastovus, svyruoja mažame intervale nuo 7,35 iki 7,45.
• Vykstant medžiagų apykaitai, daugiausia pasigamina
įvairių rūgščių, pvz., angliavandenių apykaitos metu
pasigamina fosforoglicerino, pieno ir kt., baltymų apykaitos
metu – aminorūgštys ir t.t. Nors organizme pasigamina
daugiau rūgščių produktų, negu šarminių, biologinių
skysčių pH lieka nepakitęs dėl veikiančių buferinių sistemų.
• Organizmo buferinę sistemą sudaro baltymai, vandenilio
karbonatai ir mažiau svarbūs fosfatai. Baltymuose yra
nesujungtų amino ir karboksilo grupių, jie yra amfoteriniai
elektrolitai.

8. Natris ir kalis
• Natris ir kalis organizme būna gerai vandenyje
tirpstančių druskų jonų pavidale.
• Na druskos (chloridai, fosfatai, vandeniliokarbonatai)
vyrauja organizmo skysčiuose (kraujo plazmoje,
limfoje, virškinimo sultyse), analogiškos K druskos –
ląstelės viduje.
• Natris sudaro didžiąją dalį kraujo mineralinių
medžiagų. Žmogaus organizme yra apie 90 000 mg,
maždaug 18 šaukštelių, natrio druskų pavidale.
• Nuo jo (beveik 90 %) priklauso kraujo osmosinis
slėgis. Osmosinio slėgio reikšmė organizmui labai
didelė. Daugelis ląstelės funkcijų, iš dalies jos forma,
maisto patekimas į ląstelės vidų ir apykaitos produktų
pašalinimas iš jos priklauso nuo ląstelės ir ją
gaubiančio skysčio osmosinio slėgio.
• Be to, NaCl labai svarbus reguliuojant vandens
apykaitą.

9. Natris ir kalis
• Patekusį pro virškinimo traktą Na sulaiko kepenys. Iš
organizmo šalinasi su kasos sultimis ir tulžies rūgščių
druskomis.
• K kaupimosi vieta organizme yra raumenys, kuriuose K
dirbant kaupiasi, o ilsintis – pereina į kraują.
• Ritmingas širdies darbas priklauso nuo atitinkamo Na, K, Ca,
Mg druskų kiekio ir griežto jų santykio.
• Na ir K druskos iš organizmo išsiskiria su šlapimu ir prakaitu.
Labai prakaituojant, Na išsiskiria daug ir organizme jo
mažėja. Todėl dirbantiems esant aukštai temperatūrai, taip
pat keliaujantiems ilgo žygio metu rekomenduojama gerti
sūdytą vandenį.
• Kadangi K ir Na santykis plazmoje yra pastovus dydis, tai
patenkant iš žarnyno į kraują ir nedideliam K kiekiui, iš
audinių į plazmą būtinai pereina Na. Iš kraujo jo perteklius
yra šalinamas su šlapimu. Taigi didesnis K kiekis maiste
padeda pašalinti iš organizmo NaCl, kartu ir vandenį.

10. Kalcis ir magnis
• Ca ir Mg daugiausiai randami kauluose
fosfatų, karbonatų bei fluoridų pavidalu.
Sudeginus kaulus, pelenuose esti apie 85 %
kalcio fosfato, 10 % kalcio karbonato, 1,5 %
magnio fosfato ir 0,3 % kalcio fluorido.
• Kauluose Ca randamas kaip sunkiai tirpus
apatitas – Ca5[(F,OH)(PO4)3].
• Kraujo plazmoje yra 9-11 % Ca. 60 % to
kiekio sudaro jo jonai. Dalis Ca būna
susijungusio su baltymais.

11. Kalcis
• Kalcio jonai mažina raumenų nervų
dirglumą ir dalyvauja kraujo krešėjimo
procese. Sumažėjus Ca kraujyje, dirginama
centrinė nervų sistema ir atsiranda
traukuliai. Su amžiumi organizme Ca
daugėja.
• Gipsu CaSO4 · 2H2O chirurgijoje
gipsuojamos pakenktos skeleto dalys,
lūžusios galūnės.
• Plačiai vartojamas kalcio chlorido kristalinis
Kraujo krešulio nuotrauka,
hidratas CaCl2 · 6H2O. Tai stambūs,
daryta elektroniniu
bespalviai kristalai, labai higroskopiški,
veikiami drėgmės tyžta, skystėja. Kalcio skanuojančiu mikroskopu.
chloridas vartojamas kaip injekcinis tirpalas. Trombinas yra fermentas,
Jis slopina kraujagyslių spazmus. kuris katalizina fibrino
• Ca2+ jonai gerina kraujo krešėjimą, nes susidarymą.
dalyvauja trombino sintezėje.
• Kalcio chloridui būdingos antialerginės
savybės.

12. Kalcis
• Chlorkalkės Ca(OCl)Cl gaunamos
Ca(OH)2 + Cl2 → Ca(OCl)Cl + H2O
Balinančios ir oksidinančios savybės.
3Ca(OCl)Cl + (CH3COO)2Pb → PbO2 +
(CH3COO)2Ca + CaCl2 + Cl2
Chlorkalkes skaido:
Ca(OCl)Cl + CO2 → CaCO3 + Cl2
Ca(OCl)Cl + 2HCl → CaCl2 + Cl2 + H2O

13. Magnis
• Mg organizme pasiskirstęs panašiai, kaip Ca. Jo yra kraujo
plazmoje, eritrocituose. Maitinant gyvulius Mg neturinčiu
maistu, sutrinka širdies darbas, atsiranda traukuliai. Didelės
Mg dozės sukelia depresiją ir miegą.
• Medicinoje mažomis MgO dozėmis gydomas skrandis, kai
yra padidėjęs jo rūgštingumas.
• Didelės jo dozės vartojamos apsinuodijus rūgštimis.
• Be to, MgO dažnai įmaišoma į dantų higienos priemones.
• Magnio sulfatas MgSO4 ⋅7H2O arba karčioji druska geriamas
kaip vidurius paleidžiantis vaistas.
• MgSO4 injekciniai tirpalai slopina spazmus, traukulius.
• Mg2+ slopina centrinę nervų sistemą.

14. Vandens kietumas
• Vandens kietumas kiekybiškai įvertinamas Ca2+ ir Mg2+ jonų
koncentracija mmol/l arba mg/l vandens.
• Jei Ca2+ ir Mg2+ jonų koncentracija yra:
– minkštas - 0–20 mg/l
– gana minkštas: 20–40 mg/l
– kietokas: 40–60 mg/l
– gana kietas: 60–80 mg/l
– kietas: 80–120 mg/l
– labai kietas: >120 mg/l
Lietuvoje reglamentuojama ne jonų koncentracija, o pagal
higienines normas HN 24:2003 nustatomas vandens
savitasis elektros laidis, kuris 20 0C temperatūroje neturėtų
viršyti 2500 µS/cm, t.y. vanduo yra kokybiškas kai, druskų
yra ne daugiau kaip 1000 mg/l.

15. Vandens kietumas
• Vandens kietumas gali būti:
– laikinasis – Ca, Mg rūgštieji karbonatai
Ca(HCO3)2, Mg(HCO3)2,
– pastovusis – Ca, Mg chloridai ir sulfatai CaCl2,
MgCl2, CaSO4, MgSO4.

16. Problemos, kylančios dėl kieto vandens
• Dėl kieto vandens atsiranda
baltos dėmės ant išplautų
taurių, apnašos, susidarančios
reaguojant kietame vandenyje
ištirpusiems mineralams su
PAM molekulėmis, ant vonios,
kriauklės kraštų, nuosėdos
arbatiniuose, mažėja
plaunančiųjų medžiagų
putojimas.
Muilo molekulės anijonas
Netirpi kalcio druska

17. Problemos, kylančios dėl kieto vandens
• Yra nuomonių, kad kietas vanduo yra
naudingas žmonių sveikatai, dėl
padidėjusios mineralinių medžiagų
koncentracijos mažėja sergamumas
širdies ligomis.
• Pramonėje kieto vandens problema yra
labai opi – mažėja šiluminis laidumas
šildymo katiluose, netolygiai nudažomi
audiniai ir t.t.

18. Nitratai ir nitritai organizme
• Nitratai ir nitritai labai greitai per viršutinę virškinamojo
trakto dalį (plonąsias žarnas) patenka į kraują.
• Nitratai pasiskirsto daugelyje organizmo skysčių (šlapime,
skrandžio sultyse, prakaite, seilėse), o likusi dalis vėl
reabsorbuojama į storąjį žarnyną, kur mikroorganizmų
paverčiama daug toksiškesniu nitritu.
• Nitritai, patekę į kraują, pakeičia hemoglobino geležies
valentingumą iš +2 į +3 ir sudaro methemoglobiną
(metHb), kuris negali prisijungti deguonies. Sumažinamas
kraujo gebėjimas transportuoti deguonį. Nitritams
skrandyje reaguojant su aminais susidaro kancerogenai
nitrozoaminai.
• Nitratai kepenyse greitai metabolizuojami iki neorganinių
nitritų; 60–70 % jų išsiskiria su šlapimu per 24 val., 25 %
išsiskiria su seilėmis. R
N NO
R

19. Nitratai ir nitritai organizme
• Leidžiama dienos nitratų dozė – 5 mg/kg, nitritų – 0,2 mg/kg.
2–9 g nitratų sukelia methemoglobinemiją. Mirtina nitratų
dozė suaugusiesiems – 4–30 mg, natrio nitrito – 1 g.
• 80 kilogramų sveriančiam žmogui per dieną su maistu ir
vandeniu galima gauti ne daugiau kaip 400 mg azoto junginių.
• 100 g pieniškų dešrelių gali būti apie 8 mg nitritų, rūkytos
dešros - apie 5 mg, fermentinio sūrio – apie 4 mg.
• Didžiąją dalį nitratų gauname valgydami daržoves: 100 g
burokėlių gali būti apie 100 mg nitratų, ridikėlių – apie 60 mg,
salotų lapų – apie 50 mg, ankstyvųjų morkų – apie 40 mg.

20. Deguonis, jo alotropinės atmainos
Fotocheminis smogas
• Smogas yra sąlygojamas pirminių teršalų, kurie
patys be išorinio poveikio yra chemiškai mažai
aktyvūs.
• NO, priskiriamas pirminiams teršalams, gaminasi
aukštoje temperatūroje varikliuose.
N2 + O2 → 2NO
• Atmosferoje NO oksiduojamas į toksinį NO2.
2NO + O2 → 2NO2
• Saulės šviesoje (400 nm) vyksta fotocheminis NO 2
skilimas.
NO2 + hυ → NO + O

21. Deguonis, jo alotropinės atmainos
Fotocheminis smogas

22. Deguonis, jo alotropinės atmainos
Fotocheminis smogas
• Atominis deguonis yra labai aktyvus ir inicijuoja
chemines reakcijas.
O(d) + O2(d) + M → O3(d) + M
čia M inertinės medžiagos, pvz., N2.
Peroksiacetilnitratas
PAN
H2O2

23. Fosforas
• Fosforo junginiai organizme daugiausiai paplitę fosfato
rūgšties druskos ar esterių forma.
• Kraujyje yra pirminio ir antrinio natrio bei kalio fosfatų.
• Kauluose randama daug kalcio ir magnio fosfatų.
• Be to, fosfatas įeina į nukleoproteidus, nukleotidus,
fosfoproteidus, fosfatidus, angliavandenių fosfato rūgšties
esterius ir kitus junginius.
• Fosforo rekomenduojama per parą gauti paaugliams ir
suaugusiems nuo 900 iki 1200 mg, vaikams - nuo 200 iki 800
mg. Kadangi jo maiste yra pakankamai, todėl sveikai
maitinantis, papildomai vartoti fosforo nereikia. Fosforo būna
derinyje su kalciu,maisto papildų, skirtų kaulams stiprinti,
sudėtyje. Didelės fosforo dozės gali pabloginti Fe, Cu, Zn
pasisavinimą.

24. Fosforas
• Fosforo yra daugelyje maisto produktų. Ypač daug
P yra:
– mėsoje (geriausiai pasisavinamas),
– žuvyje,
– piene,
– grūduose,
– pupelėse,
– žirniuose,
– riešutuose,
– avižų kruopose,
– duonoje.
Žmogus pasisavina neorganinį fosforą. Nebadaujant,
organizmas pakankamai P gauna su maistu.

25. Fosforas
• Sutrikus fosforo apykaitai, greičiau susergama rachitu,
kraujagyslių ateroskleroze, jaučiamas nuovargis, protinio ir
fizinio darbingumo sumažėjimas.
• Fosforo trūkumui būdinga apetito stoka, nuovargis, kaulų
skausmai, kaulų suminkštėjimas, nereguliarus
kvėpavimas. Jei P trūksta maiste, jo kiekis pirmiausia
mažėja kauluose, o kituose audiniuose mažai kinta.
Vaikystėje trūkstant P sutrinka kaulų ir dantų augimas.
• Fosforo perteklius maiste gali slopinti aktyvaus vitamino D
susidarymą ir sutrikdyti kalcio balansą organizme,
padidėja kalcio išsiskyrimas su šlapimu ir gali inkstuose
susidaryti akmenų.

26. Chloras
• Chloras organizme aptinkamas jonų pavidalu ir
kartu su Na, K, Mg, Ca katijonais priklauso
svarbiausiems kraujo plazmos ir kitų biologinių
skysčių osmosinį slėgį apsprendžiantiems
jonams.
• Chloras yra troškinančios dujos. Įkvėpus chloro,
brinksta plaučiai, kartais mirštama. Nedideli
chloro kiekiai veikia dezinfekuojančiai.
Dezinfekuojančiomis savybėmis pasižymi
chlorkalkės, kalio hipochlorito tirpalas,
chloraminas.
2HOCl → 2HCl + 2O

27. Chloras
• Elementinio chloro kasmet pagaminama
apie 10 000 000 t. Naudojamas
komerciniams tikslams:
– Chlorintų organinių junginių gamybai – apie
70 %.
– Popieriaus ir tekstilės pramonėje balinimui ir
baseinų, geriamojo vandens ir nutekamųjų
vandenų valymui – apie 20 %.
– Chlorintų neorganinių junginių gamybai – apie
10 %.

28. Siera
• Sieros palyginti daug plaukuose, naguose.
Randama beveik visuose baltymuose, kai
kuriuose vitaminuose, hormonuose.
Kraujyje sieros yra 150-200 mg %. 93 %
šio kiekio tenka jos junginiams su
baltymais.
L-cisteinas

29. Siera, rūgštus lietus
• Kasmet nuo 50 iki 60 mln t SO2 patenka į
atmosferą. SO2 ir SO3 tiesiogiai ar juos atitinkančių
rūgščių pavidalu veikia marmurą, klintį ir juos ardo.
CaCO3 + H2SO4 → CaSO4 + H2O + CO2
CaCO3 + 2SO2 + O2 → 2CaSO4 + 2CO2

30. Sieros deguoninės rūgštys
• H2SO3 yra labai nepatvari, vidutinio stiprumo
rūgštis, gali būti reduktorius ir oksidatorius.
2Na2SO3 + O2 → 2Na2SO4
Na2SO3 + 3H2 → 2Na2S + 3H2O
• Sulfito rūgšties druskos daug patvaresnės už
rūgštį, vandenyje tirpsta šarminių metalų sulfitai.
• Na2SO3 – E221, NaHSO3 – E222 naudojami kaip
konservantai ir antioksidantai.

31. Halogenai F
• Fluoras kaupiasi kauluose ir dantyse. F
dalyvauja formuojantis kaulams, padidina
dantų atsparumą kariesui, stimuliuoja
kraujotaką, didina imunitetą.
• Fluoras labai nuodingas, ardo plaučių
audinį, kraujagysles.
• Fluoro yra dantų sudėtyje. Dantų pastose
yra apie 1 ppm NaF ar SnF2 druskų.

32. Halogenai F
• Fluoro perteklius žmogaus organizmui
kenksmingas – sukelia fluorozę, pažeidžia kalcio ir
magnio apykaitą organizme. Dėl to kietėja kaulai,
kaulėja kremzlės, mažėja raudonųjų ir baltųjų
kraujo kūnelių.
• Pagrindinis fluoro šaltinis yra geriamasis vanduo.
• Tiek per didelės, tiek per mažos fluoro
koncentracijos geriamajame vandenyje gali turėti
neigiamos įtakos žmogaus sveikatai.

33. Halogenai F
• Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO)
rekomenduojama ir Lietuvoje taikoma optimali
fluorido koncentracija geriamajame vandenyje,
atsižvelgiant į įvairaus amžiaus žmonių poreikius,
yra 0,5–0,8 mg/l.
• Lietuvos teritorijoje fluorido koncentracijos
požeminiame vandenyje pasiskirsčiusi
nevienodai. Padidėjęs fluoro kiekis geriamajame
vandenyje nustatytas Kretingos, Palangos,
Klaipėdos, Šilutės, Kelmės rajonuose. Rytų ir
Pietryčių Lietuvos rajonuose fluoro koncentracijos
yra labai mažos.

34. Halogenai F
Dantų fluorozė

35. Halogenai F
• Elementinis F2 gamtoje neegzistuoja.
• Naudojamas komerciniams tikslams:
– F2 dujoms reaguojant su UF4(k) pasigamina UF6(d),
kuris naudojamas atskiriant izotopus U-235 ir U-238
gaminant branduolinį kurą.
– S degant F2 dujose pasigamina SF6(d), kuris yra
nedegus, netoksiškas, chemiškai neaktyvus,
naudojamas kaip izoliuojanti medžiaga aukštos
įtampos įrenginiuose.
– F2 naudojamas gaminant halogenidus ClF3, BrF3 ir
kitus, kurie pakeičia elementinį F2 daugelyje reakcijų.

36. Halogenai Br, I
• Bromas kaupiasi galvos smegenyse, skydliaukėje,
hipofizėje, kiaušidėse ir inkstuose. Jis dalyvauja
nervų sistemos veiklos reguliavime, antinksčių bei
lytinių organų veikloje, slopina skydliaukės veiklą.
• Jodas kaupiasi skydliaukėje ir antinksčiuose. Jis
įeina į skydliaukės hormono trioksino sudėtį,
aktyvina skydliaukės funkciją, įtakoja įvairių
baltymų bei riebalų sintezę, intensyvina
oksidacijos-redukcijos procesus. I2 trūkumas
sukelia skydliaukės funkcijos susilpnėjimą ir
endeminę strumą, o perteklius – skydliaukės
funkcijos padidėjimą ir Bazedovo ligą.

37. Geležis
• Geležis yra būtina medžiaga visiems gyviems
organizmams, išskyrus kai kurias bakterijas.
Dažniausiai geležis kaupiama metaloproteinuose,
nes grynoje formoje įtakotų laisvųjų radikalų, kurie
yra nuodingi organizmui, kūrimąsi.
• Geležis yra sudedamoji deguonį pernešančių
proteinų (hemoglobinų ir mioglobinų) dalis, taip pat
reikalinga kitiems audiniams ir kvėpavimo,
oksidacijos-redukcijos procesams.
• Žmogaus organizme yra apie 4 g geležies katijonų.
• Geležis kaupiasi eritrocituose, blužnyje, kepenyse.

38. Geležis
• Įsisavinti geležį padeda skrandžio sultys. Kai sumažėja jų
rūgštingumas, dažnai ima mažėti ir geležies atsargos
organizme.
• Geriausiai įsisavinama gyvuliniuose maisto produktuose
esanti geležis (iki 30 %). Iš augalinių maisto produktų
geležies įsisavinama vos 7 - 10 %.
• Esant geležies trūkumui vystosi anemija.
• Viena iš galimų anemijos priežasčių nurodomas
vegetarizmas, nors daugelyje vaisių ir daržovių geležies
yra. Taip atsitinka todėl, kad geležis iš maisto produktų
pasisavinama labai nevienodai. Geriausiai – iš gyvulinės
kilmės maisto produktų.

39. Geležis
Geležies yra:
• raudonoje mėsoje (jautienoje, veršienoje, kepenyse),
• žuvyje,
• paukštienoje,
• burokėliuose,
• pupose, pupelėse, žaliuosiuose žirneliuose,
• raudongūžiuose kopūstuose,
• krienuose,
• petražolėse,
• dilgėlių, burokų lapuose, grybuose,
• kiaušinių tryniuose,
• avižiniuose dribsniuose,
• džiovintuose vaisiuose, riešutuose, slyvose,
• granatuose, žemuogėse, vynuogėse, morkose, pomidoruose, net
bulvėse.

40. Geležis
Vertingiausia įsisavinimo požiūriu geležis, esanti:
• liežuvyje (5 mg/100g),
• triušienoje (4,4 mg/100 g),
• kalakutienoje (4 mg/100 g),
• vištienoje (3 mg/100 g),
• jautienoje (2,8 mg/100 g).
• Blogiau pasisavinama geležis, esanti kepenyse
(nors bendras geležies kiekis kepenyse yra 3
kartus didesnis nei mėsoje) bei žuvyje.

41. Varis
• Varis kaupiasi kepenyse, kauluose, galvos smegenyse. Cu
dalyvauja kraujo gamyboje, fermentų oksidacijoje, audinių
kvėpavimo, imuniniuose ir pigmentacijos procesuose.
• Cu mikroelementas, būtinas kraujo gamybai (be vario
nepasisavinama geležis) ir fermentinei oksidacijai.
• Cu yra fermentuose: laktazėje, oksidazėje ir kituose.
• Cu reikalingas augalams, dalyvauja fotosintezėje, padeda
pasisavinti azotą.
• Didelės Cu koncentracijos yra pavojingos. Vario acetato,
karbonato, chlorido, sulfato pagrindu gaminami pesticidai.

42. Manganas
• Manganas kaupiasi kauluose, kepenyse,
skydliaukėje, hipofizėje. Jis dalyvauja kaulų
formavimosi, imuniteto stiprinimo, audinių
kvėpavimo procesuose. Aktyvina daugelį
vitaminų, fermentų, hormonų.
• Mn yra mikroelementas, reikalingas kraujo
gamybai. Jis skatina antikūnų susidarymą.
• Mn2+ aktyvuoja fermentus – kinazes,
katalizuojančias fosforilinių grupių
pernešimą iš ATF (adenozintrifosfato) į
akceptoriaus molekules.

43. Manganas
• Manganas sudaro kompleksinius junginius su
nukleotidais.
• Mn esti visuose augaluose ir gyvūnų
organizmuose. Augaluose jis skatina chlorofilo
susidarymą ir didina augalo gebą sintetinti
vitaminą C.
• Medicinoje vartojamas 0,01 – 0,1% KMnO4
tirpalas, pasižymintis dezinfekuojančiomis
savybėmis.
• Mangano priemaiša gerina plieno kokybę, daro jį
atsparų korozijai. Iš tokio plieno gaminami
chirurginiai instrumentai.

44. Cinkas
• Cinkas kaupiasi kepenyse, prostatoje, tinklainėje. Jis įeina
į kai kurių audinių baltymų ir fermentų sudėtį, aktyvina
hipofizės, skydliaukės, lytinius hormonus, dalyvauja kraujo
gamyboje.
• Cinko yra kraujo fermente karboanhidrazėje, kuri greitina
CO2 išsiskyrimą iš plaučių.
• Zn2+ sudaro kompleksinius junginius su nukleotidais. Jis
aktyvuoja kai kuriuos fermentus, pvz.,
izonitrathidrogenazę, katalizuojančią β oksirūgščių
oksidacinį dekarboksilinimą.
• Medicinoje vartojamas ZnO. Iš jo gaminami įvairūs tepalai
odos ligoms gydyti.
• Trūkstant Zn vaikai lėčiau auga, krenta plaukai, sulėtėja
lytinės funkcijos.

45. Kobaltas, cinkas, molibdenas
• Kobaltas kaupiasi kepenyse, kraujyje, blužnyje,
skydliaukėje, kauluose, kiaušidėse, hipofizėje. Jis
dalyvauja fermentų, skydliaukės hormono, vitamino
B12, hemoglobino ir kt. sintezėje. Stimuliuoja
kraujotaką, skydliaukės veiklą, reguliuoja
angliavandenių apykaitą. Trūkstant kobalto,
organizme vystosi mažakraujystė.
• Vitaminas B12 dar vadinamas cianokobalaminu, tai
kofermentas būtinai reikalingas eritrocitų gamybai.
• Molibdenas kaupiasi kepenyse, inkstuose,
anktiksčiuose, smegenų baltojoje dalyje, akių
baltyme. Mo įeina į audinių baltymų bei kai kurių
fermentų sudėtį, greitina augimą. Mo perteklius
sukelia podagrą.