Konferencijos "Šiuolaikiškas medicinos dėstytojas" metu skaitytas pranešimas. Konferencija vyko 2016 04 22, VU Medicinos fakultete.
Pranešimą skaitė:
dr. Vilija Lukošūnienė, Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos prezidentė
Konferencijos įrašas: https://youtu.be/PpRj_Ig0GPM
Daugiau informacijos rasite: www.mededukologija.wordpress.com
Similar to Kaip sujaukti studento protą arba efektyvus darbas grupėse - dr. Vilija Lukošūnienė, Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos prezidentė (20)
Kaip sujaukti studento protą arba efektyvus darbas grupėse - dr. Vilija Lukošūnienė, Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos prezidentė
1. Kaip sujaukti studento protą arbaKaip sujaukti studento protą arba
efektyvus darbas grupėseefektyvus darbas grupėse
Dr. Vilija Lukošūnienė,
2016 04 22
3. Mokymasis
Išeities pozicija – kognityviniai konfliktai
Formuojasi, kai nepakanka žinių juos išspręsti
Įgijus reikalingų žinių, įvyksta mokymasis
Patikrinama, ar rezultatas įgyvendinamas
Mokytojo pareiga - parinkti situacijas, dilemas,
vedančias prie kognityvinių konfliktų
Mokinio žinios ir supratimas - veikla,
ne informacija apie išorės pasaulį
6. Pasitarkime su savimi
Ko aš, kaip dėstytojas, tikiuosi, kad studentai
išmoks?
Kaip jie to išmoks?
Kaip pasirinkta mokymo strategija užtikrins
kokybišką mokymąsi?
6
7. Kaip „žaisti“ mokymosi grupėse.
Įvadinė dalis
Įvadinė dalis
Užduoties paskelbimas, išsiaiškinimas,
ar visi studentai teisingai ir vienodai suprato
Trukmė (20 – 30 min.)
Tikslo, užduoties, trukmės užrašymas stendinėje
lentoje
Išaiškinimas, kaip bus pristatoma
Dalyvių skirstymas į grupes (optimalu 4-5 asmenys)
7
8. Kaip „žaisti“ mokymosi grupėse.
Užduoties atlikimas
Savarankiškas darbas
Leidžiamos visos turimos priemonės
Vedėjas pasirengęs padėti iškilus klausimams
Kalbėti su klausimą uždavusia grupe
Grupėms dirbant nesikišti,
nepildyti pamiršta
informacija
8
9. Mažų grupių rezultatų pristatymas
Studentų papildymai, klausimai, abejonės
Dėstytojo komentaras:
Pabaigoje, jeigu nagrinėta ta pati tema
Po kiekvienos mažos grupės, jeigu temos buvo skirtingos
Pakankamai laiko („dirbome valandą, o aptarėme per 5
minutes!”)
Jei užduotis turi vienareikšmišką sprendimą – pateikti
atsakymą
9
Kaip „žaisti“ mokymosi grupėse.
Rezultatų aptarimas
10. Mes mokomės ne iš patirties....mokomės iš
refleksijos apie patirtį (John Dewey)
Ką dariau?
Kaip dariau?
Ką gavau?
Ką dariau gerai?
Kaip tai panaudosiu?
Ką norėčiau daryti
kitaip?
10
11. Kaip skirstyti į grupes
Grupės pagal temas:
• Pakviesti įsirašyti prie pasirinktos temos
• Temas ant kortelių išdėlioti ant grindų, dalyviai
galės „užimti vietą“
Atsitiktinės grupės:
• traukti burtus; išsiskaičiuoti;
• pagal sėdėjimo tvarką;
• pagal kriterijus, nenusijusius su tema (pvz., raudona
apranga; kokią kavą geria);
• sudėti dėlionę iš sukarpytų kortelių)
Spontaniškos grupės. Kas su kuo norėtų dirbti?
11
12. Kaip organizuoti grupinį darbą
Visos grupės turi tą pačią užduotį
Kiekviena grupė turi skirtingą užduotį
“Karuselės” principu
12
Grupė Užduotis
A 1 2 3
B 2 3 1
C 3 1 2
13. 13
Kaip įvertinti metodo taikymo sąlygas
Metodas tinkamas reikalingam tikslui pasiekti
Dalyviai galės užduotį atlikti
Dėstytojas žino, kaip ją atlikti ir ką reiškia rezultatai
(jeigu jie vienareikšmiški)
Yra reikalingos medžiagos, įrengimai, dalyviai
Galima atlikti esamoje aplinkoje
Tinkama trukmė/pakankamai laiko
Metodas tinka dėstytojui, studentui, užduočiai
21. „Ekspertų“ metodas
Didesnės apimties tekstas
Dalijamas į dalis “ekspertų” grupėms:
1 dalis – grupė A
2 dalis – grupė B
3 dalis – grupė C
“Ekspertai”jungiasi į “Mozaikos” grupes
21
ABC
ABC
ABC
22. „Akiniai“ – daugeriopas požiūris į tą patį
dalyką
Požiūris į penkias vaikų ligas:
Kaip užsikrečiama
Kokie simptomai
Kaip atsiranda imunitetas
Ilgalaikė rizika
22
TEMA
23. Bendras piešinys
Kiekviena grupė, dalyvaujant kiekvienam nariui (pvz.,
skirtingomis spalvomis), piešia/ braižo tiriamo objekto
vaizdinį
„Karuselės“ principu vaizdinys siunčiamas vis kitai
grupei
Vaizdinys grįžta į “namų” grupę papildytas naujomis
kitų grupių interpretacijomis, detalėmis
Analizuojama ir daromos
išvados
23
24. Asociacijų pasaulis
Paskirtis – apibendrinti informaciją, ją išsaugoti;
galima perteikti naują informaciją
Darbas poromis:
vienas formuluoja išgirstos informacijos esmę
Kitas – perteikia vaizdiniu stendiniame popieriuje
Pasakotojas papildo arba siūlo pakeitimus.
Partneriai bendrai ieško vaizdiniui tinkamų simbolių
Galima naudotis užrašais ir kita turima medžiaga
24
26. Hipotezių kūrimas ir tikrinimas
Tiesioginis hipotezių tikrinimas
Dėstytojas pateikia hipotezę, pvz., visuomenės
sveikata yra socialinis rūpestis
Studentai sugalvoja būdų, kaip tai patikrinti ir
patikrina (pvz., kiekviena grupė skirtingu būdu)
Grupelėse studentai patys sukuria hipotezę ir ją
patikrina
Viena studentų grupelė sukuria hipotezę kitai
grupelei
26
27. Hipotezių kūrimas ir tikrinimas
Istorinis tyrinėjimas
Studentai suformuluoja hipotezę
Renka argumentus „už“ ir „prieš“
Klausimai „Kas atsitiktų, jeigu....?“
Dėstytojas arba studentų grupės viena kitai formuluoja
klausimus
Studentai formuluoja atsakymus
Literatūros kritika
Studentai tikrina hipotezę remdamiesi įrodymais iš teksto
27
28. Vaizdo treniruotė
Padeda
Pamatyti save iš šalies
Suvokti, analizuoti ir tobulinti savo elgesį, veiksmus
Privaloma– harmoninga, maloni, saugi atmosfera
Pirmas filmavimas – apie 1 min.
Reikalingi 3-4 dubliai
Aptaria: pats dalyvis, kolegos, dėstytojas
Pirmiausia – teigiami! dalykai, vėliau – taisytini
Konfidencialumas
28
29. „Žaidimai“ kortelėmis
Parengiamas kortelių rinkinys (žodžiai, sakiniai,
situacijų apibūdinimai, brėžiniai, nuotraukos ir pan.)
Kortelės “apgavikės”
Skiriama užduotis – sudėti, sugrupuoti, sujungti,
sudėti į schemą, žemėlapį ir t.t. pagal tam tikrus
kriterijus
Kriterijai: eilės tvarka, laiko seka, prioriteto tvarka,
pagal nurodytas charakteristikas
29
30. Užduočių su kortelėmis pavyzdžiai
Išdėliokite šias ligas pagal užsikrėtimo pavojų
Sujunkite organus su jų funkcijomis
Sudėliokite veiksmus eiliškumo tvarka
Jei įtariate, kad žmogus patyrė elektros šoką....
30
ArterijaArterija transportuoja kraują iš širdies į plaučiustransportuoja kraują iš širdies į plaučius
Išjunkite elektros energijąIšjunkite elektros energiją
Patikrinkite kvėpavimąPatikrinkite kvėpavimą
Užsimaukite gumines pirštinesUžsimaukite gumines pirštines
Kvieskite greitąją pagalbąKvieskite greitąją pagalbą
32. 32
Atvejų analizė
Aprašyta reali ar
artima realiai situacija
Formuluojami analizės
klausimai
Situacija analizuojama
individualiai ir/arba
grupėmis
Tikslai:
gilinti ar patikrinti
teorinės medžiagos
supratimą
geriau ją įsiminti
lavinti analizės
įgūdžius
sužadinti smalsumą
nagrinėjama tema
33. 33
Vaidmenų atlikimas
Aprašoma reali ar
artima realiai situacija
Aprašomi situacijos
dalyviai ir jų
vaidmenys (elgesys)
Paskiriami vaidmenys
Pasiruošiama
Situacija suvaidinama
Aptariama
Tikslai
lavinti įgūdžius
gilinti supratimą
geriau įsiminti
lavinti analizės įgūdžius
(dalyvių, kurie neatlieka
vaidmenų)
34. 34
“Jeigu jums pavyks sugalvoti vieną kitą
dalyką, išplaukiantį iš to, ką žinote apie
mokymą, jie bus ne mažiau vertingi už
knygas, pilnas patarimų, kuriuos
sugalvojote ne jūs pats”
(P. Ramsden, 2000)
Senosios mokinių žinios ir išankstinės nuomonės yra prielaida tam, kaip nauja informacija bus priimama, ir gali kliudyti išmokti
Nuomonės, kurias mokiniai susiformuoja iš savo pačių patirties, paprastai yra kur kas patvaresnės, negu nauja informacija, kurią perteikia mokytojas arba vadovėlis
Kognityvinis disonansas
Apibrėžimas. Cognitive dissonance is a term used in modern psychology to describe the feeling of discomfort when simultaneously holding two or more conflicting cognitions: ideas, beliefs, values or emotional reactions.
Kai nauja informacija nesutampa su asmens suvokimu apie tikrovę
Kai dvi ar daugiau žmogaus nuostatų pradeda prieštarauti viena kitai
Kai žmogaus elgesys prieštarauja jo nuostatoms
Kognityvinio disonanso mažinimas
Priimant naują informaciją
Pakeičiant vieną arba abi nuostatas, kad jos labiau sutaptų
Surandant dar vieną nuostatą, kuri sujungtų prieštaraujančias nuostatas
Atmetant naują (pavojingą) informaciją
Tinkamas reikalingam tikslui pasiekti. Tą patį mokymosi tikslą galima pasiekti naudojantis skirtingomis užduotimis naudojant skirtingus metodus. Pasirinkimą nulemia pats studijuojamas objektas, dėstytojo patirtis, dalyviai ir kitos žemiau išvardintos aplinkybės.
Dalyviai galės ją atlikti. Ar dalyviai turi pakankamai žinių, ar suformuoti būtini pamatiniai įgūdžiai, ar apskritai galima šią užduotį atlikti su turimomis medžiagomis, esamoje aplinkoje per duotą laiką?
Dėstytojas žino, kaip ją atlikti ir ką reiškia rezultatai. Dėstytojas turi pakankamai žinių, kaip atlikti šią užduotį, matęs, kaip ji atliekama ir bent jau bandęs ją atlikti pats.
Yra reikalingos medžiagos, įrengimai, dalyviai. Užduoties pasirinkimas daug priklauso nuo to, ar yra, ar galima gauti reikalingas užduočiai medžiagas, įrengimus ir ar bus reikalingas dalyvių skaičius. Pavyzdžiui, jei užduoties atlikimui reikia dviejų grupių po 7 dalyvius, o iš viso dalyvauja 10 žmonių, reikia nuspręsti, ar galima modifikuoti užduotį, ar reikia rinktis kitokią užduotį. Jei užduočiai reikalinga kompiuterinė klasė, o jos nėra, teks rinktis kitą mokymo/si metodą.
Galima atlikti esamoje aplinkoje. Pavyzdžiui, jei užduočiai atlikti reikalingos atskiros auditorijos grupių darbui, o turima tik viena auditorija, reikės ieškoti kitokio metodo arba kitos vietos.
Tinkama trukmė. Skirtingi metodai reikalauja skirtingo užduoties atlikimo laiko. Jei užduoties atlikimui neužtenka laiko, reikia spręsti, ar rinktis kitokią užduotį, kitokį tos pačios užduoties atlikimo metodą arba peržiūrėti seminaro programą ir atsisakyti kitų dalių, užduočių arba kitas dalis trumpinti.
Dalomoji medžiaga: reikalingi dokumentai, aprašymai, formos, ruošiniai, anketos, anketų vertinimo formos, lentelės ir kita “popierinė” medžiaga, kurią reikia padauginti kiekvienam dalyviui ir/arba kiekvienai grupei.
Reikalingos medžiagos: rašomasis popierius, rašymo priemonės, stendinis popierius, lipni juostelė, markeriai rašyti stendiniame popieriuje arba lentoje, kitos medžiagos, reikalingos užduočiai. Svarbu užtikrinti, kad visi dalyviai ir grupės turėtų vienodą medžiagų kiekį ir jų būtų pakankamai, kad nereikėtų gaišti laiko medžiagų ieškojimui. Nepakankamas medžiagų kiekis arba nevienodas jų paskirstymas gali sukelti dalyvių nepasitenkinimą arba pasiteisinimus, kodėl užduotis atlikta netinkamai arba ne laiku.
Reikalingi įrengimai: stacionari ir/arba kilnojama lenta, ekranas, plėvelių arba multimedija projektorius, kompiuretis, vaizdajuosčių grotuvas, vaizdo kamera, štatyvas, įrenginiai, su kuriais dalyviai mokosi lavindami įgūdžius (siuvimo mašinos, kompiuteriai ir pan.).
Auditorija: dydis (ar tinka numatomam dalyvių skaičiui), auditorijų kiekis (ar bus reikalingos atskiros patalpos grupių darbui?), kaip išdėstyti stalus, kad grupės galėtų dirbti netrukdydamos viena kitai? Kur ir kaip demonstruosime užduočių atlikimo rezultatus? Aplinka turi netrukdyti užduočių atlikimui.