Presentation of the book made by Salvinija Šimonėlienė to the educatioanal leadership community in Marijampole District, Lithuania.

1. Salvinija Šimonėlienė

2.  Leidinio tikslas – padėti kūrybingai ir metodiškai organizuoti
mokymo(si) procesą.
 Šiuolaikinė didaktika – mokymo ir mokymosi proceso
organizavimo pagrindų, ugdymo mokslo ir praktikos sintezė,
paremta ne tik pedagoginio darbo patirtimi, bet ir mokslo
tyrimais bei analize.


3. Vadovėlyje aprašomi pagrindiniai mokymo(si),
refleksijos ir vertinimo metodai, apžvelgiamos XXI a.
mokyklai itin svarbios ugdymo technologijos:
 kritinio mąstymo ir kūrybingumo ugdymo,
 mokymosi bendradarbiaujant,
 problemų sprendimo,
 refleksyviojo ir interaktyviojo mokymosi būdai.
Daug dėmesio skiriama
gebėjimui įsivertinti ir grįžtamojo ryšio organizavimui,
pateikiama brandos darbų rengimo rekomendacijų.

4. Vadovėlis "Šiuolaikinė didaktika" skirtas visų
aukštųjų mokyklų studentams, ketinantiems dirbti
pedagoginį darbą ir įgyti mokytojo kvalifikaciją,
mokytojams ir kitiems švietimo sistemos
darbuotojams, siekiantiems tobulinti ugdomąją
veiklą, taip pat dėstytojams, taikantiems vertinimo
principus ir metodus studijų procese studentų
pažangai reflektuoti ir vertinti.

5. Apie autores
Valdonė Indrašienė- Mykolo Romerio universiteto
Edukologijos ir socialinio darbo instituto profesorė. Nuo 1999 m.
veda mokymus mokyklų pedagogams ir pagalbos specialistams,
yra tarptautinės „Kritinio mąstymo ugdymas skaitant ir rašant”
sertifikuota lektorė, ekspertė ir vertintoja, brandos darbo
metodikos rengėja, įgyvendinimo sklaidos lektorė. Monografijos,
studijos bendraautorė, publikavo per 90 mokslinių straipsnių
ugdymo tema, 10 metodinių priemonių bendrojo ugdymo
mokyklų bendruomenėms, aukštosioms mokykloms.

6. Gintautė Žibėnienė - Mykolo Romerio universiteto
Edukologijos ir socialinio darbo instituto docentė. Nuo
2001 m. veda mokymo ir studijų kokybės užtikrinimo,
turinio projektavimo, asmens pasiekimų vertinimo ir
šiuolaikinės didaktikos mokymus. Dviejų monografijų,
dviejų mokslo studijų bendraautorė, publikavo per 50
mokslinių straipsnių studijų turinio ir ugdymo
problematikos tema, parengė 8 metodines priemones
bei keletą taikomųjų mokslinių darbų.

7. Knygoje rasite
 Įvadas
 Šiuolaikinės didaktikos samprata, raida ir pagrindinės
kryptys
 Pagrindinės ugdymo technologijos
 Mokymo ir mokymosi metodai
 Vertinimas ir įsivertinimas
 Reflektavimo ir įsivertinimo metodai
 Brandos darbas - mokinio kompetencijų įsivertinimui ir
vertinimui
Knygoje tam tikri simboliai pabrėžia esminius dėstymo
aspektus ir autorių parengtas praktines užduotis.
Knygą sudaro 319 puslapiai.

8. Šiuolaikinės didaktikos samprata,
raida ir pagrindinės kryptys
 Šiuolaikinės didaktikos objektas- mokymas ir mokymasis,
kaip interaktyvus ir dinamiškas procesas, kuriame svarbi
mokytojo ir mokinio sąveika, skatinanti mokymą(si)
(gebėjimų, vertybių įsisavinimą ir žinių transformavimą į
supratimą).

9. Vaikų kūrybiškumo ugdymo namuose mokykloje ir popamokinės veiklos
ataskaitoje atskleidžiami mokytojo veiklos mokant ir organizuojant mokymosi
procesą pokyčiai.

10. Tarptautinė ataskaita „New Vision for Education Fostering Social and Emotional
Learning Though Technology” (2016)
Gebėjimai, suteikiantys asmeniui daugiau galimybių įsidarbinti
2020 metai 2015 metai
1. Gebėjimas spręsti sudėtingas problemas 1. Gebėjimas spręsti sudėtingas problemas
2. Kritinis mąstymas 2. Veiksmų derinimas su kitais asmenimis
3. Kūrybingumas 3. Žmogiškųjų išteklių valdymas
4. Žmogiškųjų išteklių valdymas 4. Kūrybingumas
5. Veiksmų derinimas su kitais asmenimis 5. Derybų menas
6. Emocinis intelektas 6. Kokybės vadyba
7. Nuovokumas ir gebėjimas spręsti
problemas
7. Kryptingas paslaugumas
8. Kryptingas paslaugumas 8. Nuovokumas ir gebėjimas spręsti
problemas
9. Derybų menas 9. Aktyvus klausymasis
10. Kognityvinis lankstumas 10. Kūrybingumas

11. Tas,
kuris senuosiuose
dalykuose geba įžvelgti nauja,
nusipelno būti mokytoju.
Konfucijus

12. Pagrindinės šiuolaikinės didaktikos
kryptys
 Biheviorizmu grindžiama didaktika

13. Konstruktyvizmu grindžiama
didaktika

14. Socialinis konstruktyvizmas

15. Humanistinėmis idėjomis grindžiama
didaktika

16. Pagrindinės ugdymo technologijos
Veiksmų sistema, kuriai būdingos inovatyvių mokymo formų ir
metodų komponavimas, mokymo turinio reguliavimas,
mokymo proceso projektavimas, organizavimas ir vykdymas
naudojant ir derinant techninius bei žmogiškuosius išteklius.
Ugdymo technologijos, grindžiamos
 ugdytojo žodžiu ir jo rodomu pavyzdžiu;
 apibendrinta visuomenės patirtimi, išdėstyta vadovėlyje;
 ugdytinio vidinių galių, jo individualios patirties plėtros
principu;
 šiuolaikinėmis informacinėmis technikos priemonėmis.
(B. Bitinas)

17.  Kalbant apie šiuolaikines ugdymo technologijas, reikėtų
minėti metodus, kuriems taikyti būtinos informacinės
komunikacinės technologijos. Nors dėl jų taikymo
naudingumu neabejojama, tačiau pabrėžiama, kad
informacinės technologijos savaime neužtikrina
mokymo(si) kokybės, o netinkamai taikomos gali net
padaryti žalos.

18. Kritinio mąstymo ugdymas
Kritinio mąstymo gebėjimų svarba pabrėžiama strateginiuose
Lietuvos švietimo dokumentuose. Geros mokyklos koncepcijoje
(2015) nurodoma, kad dėl mokinių asmenybės brandos iššūkius
svarbu priimti kaip tobulėjimą ir išmokti kritiškai vertinti
realybę. Pats mokymasis turi būti paremtas tyrinėjimu, būti
aktualus ir susietas su gyvenimo patirtimi, kad mokiniai gebėtų
spręsti realias problemas ir išmoktų naudotis įvairias šaltiniais.

19.  Kritinis mąstymas neturėtų būti suprantamas kaip
negatyvus vertinimas ar kritika. Tai protingas įvairių
požiūrių ir filosofijų svarstymas tam, kad būtų galima
priimti visiškai pagrįstus vertinimus ir sprendimus.
Tokiu mąstymu pabrėžiama, kad niekas nelaikoma
besąlygiškai teisinga ir nereikia aklai pasikliauti
autoritetais.
 (V, Gudžinskienė 2006)

21. Svarbiausios sąlygos, būtinos kritiniam mąstymui pamokose
plėtoti, yra šios:
 duoti mokiniams laiko ir suteikti galimybių įgyti kritinio
mąstymo patirties;
 leisti mokiniams samprotauti;
 priimti įvairias nuomones ir idėjas;
 skatinti mokinius aktyviai įsitraukti į mokymosi procesą;
 užtikrinti, kad iš mokinių nebus pasijuokta;
 įsitikinti, kad kiekvienas mokinys gebės priimti kritiškus
sprendimus;
 vertinti kritinį mąstymą.

22. Gebėjimas kritiškai mąstyti neatsiranda per naktį.
Tai lėtas ir nuoseklus procesas. Išmokite eiti mažais
žingsneliais ir džiaugtis nedideliais laimėjimais, užuot
nusivylę nepavykusiais dideliais užmojais. Kita vertus, tai
kaip važiavimas dviračiu - kartą išmokęs niekada
nepamirši.

23. Ugdant kritinį mąstymą , svarbu laikytis trijų svarbiausių
taisyklių:
 svarbiau yra tai, ko mokiniai mokosi, o ne koks
metodas taikomas;
 svarbu ne taikomas metodas, o mokinio mąstymas;
 taikomus metodus reikia derinti prie mokinio reikmių
ir mokytojo poreikių.

24. Kritinį mąstymą skatinantys
metodai
 Minčių žemėlapis
 Kritinis skaitymas
 Skaitymas bendradarbiaujant
 Numanomasis skaitymas
 Kritinis vertinimas
 Trijų asmenų interviu
 Grupinis tyrimas
 Esė
 Kubo sudarymas
 Edvardo de Bono mąstymo kepuraitės
 Edvardo de Bono šeši veiklos batai

25. Kūrybingumo ugdymas
Rekomendacijos kūrybiškai mokyklai kurti, kūrybingumui
ugdyti:
1) pastebėti asmenybę;
2) legalizuoti jausmus;
3) skatinti klausti;
4) išlaisvinti smalsumą;
5) kurti pažinimo erdves;
6) mokytis visu kūnu;
7) nebijoti mėginti, klysti ir apmastyti;
8) keistis kartu.

26. Organizuojant kūrybingumo ugdymą
svarbu:
 edukacinė aplinka,
 kūrybingumo ugdymo projektavimas,
 mokinių kūrybingumą skatinanti veikla,
 kūrybingumo ugdymo metodai.
Kūrybingumo ugdymo metodai gali būti labai įvairūs,
svarbiausia, kad jie būtų suderinami su pamokos tikslais,
mokinių gebėjimais, planuojama mokytojo veikla.
Tinkami visi mokymo(si) metodai, kurie skatina ir moko
tikėti, norėti, veikti, smalsauti, stebėti, siekti, klausinėti,
analizuoti, kurti, sisteminti ar saugoti.

27.  Į kūrybingumo ugdymą orientuotas švietimas neretai
priešinamas į žinias orientuotam švietimui. Žinojimo
ugdymas ir kūrybingumo ugdymas nėra opoziciniai
tikslai: galima ugdyti žinojimą, neugdant kūrybingumo,
tačiau atvirkščiai - ugdyti be žinių - neįmanoma.
Pečiuliauskienė, Valentinaitė, Malonaitienė, 2013

28. Problemomis grįstas mokymas(is)
 Įvardijamas kaip pažangi didaktikos kryptis, inovatyvi
mokymo(si) technologija.
 Taikant į problemos sprendimą orientuotą mokymą,
galima ugdyti mokinių gebėjimą spręsti problemas,
taip pat vertinti jų žinių pritaikomumą, analizuojant,
svarstant ir priimant sprendimus.
 Į problemų sprendimu grįstą mokymą(si) gali būti
integruojama įvairių problemų padedančių spręsti,
analizuoti ir lyginti metodų: alternatyvų metodas,
5”kodėl”, žuvies kaulų, diagrama ir kiti.

29. Mokymo ir mokymosi metodai
 Kaip tinkamai pasirinkti mokymo metodus ?
 pirmiausia rimtai pamąstyti ir atkreipti dėmesį į
įvairias detales;
 įvertinti situaciją ir aplinkybes;
 atsižvelgti į mokinių pažangą;
 sudaryti sąlygas mokiniams rinktis ir priimti
sprendimus.

30.  Esminis mokymo(si)metodų taikymo reikalavimas -
padėti pasiekti ugdymo tikslus tinkamai pagal ugdymo
turinį parinktais mokymo(si) metodais ir įdomiai
organizuojant ugdymo procesą.
 H. F. Silveris (2012), remdamasis tyrimų apžvalga,
teigia, kad išmokti taikyti naują metodą nėra taip
paprasta, kaip nueiti į seminarą ar perskaityti knygos
skyrių. Tam, kad mokytojas įgustų puikiai taikyti,
naują mokymo(si) metodą, prireikia ne mažiau kaip
10-12 profesinės raidos ir kvalifikacijos kėlimo valandų.

31. Knygoje rasite
 Susipažinimo metodus
 Pasirengimo mokyti metodus
 Ugdymo turinio suvokimo ir analizės metodus
 Mokinių socialinių ir emocinių mokymosi gebėjimų
ugdymo metodus.

32. Vertinimas ir įsivertinimas
 Šiuolaikinis vertinimas suprantamas ne vien kaip
besimokančiojo žinios suteikiamas balas, bet plačiąja
prasme - kaip orientuotas į besimokančiųjų
asmenybės galių plėtojimą, adekvatų galimybių ir
gebėjimų suvokimą. Vertinant turėtų būti aišku, ko dar
turėtų būti mokomasi, o kas jau išmokta.
 Svarbiausia vertinimo paskirtis – padėti mokiniams
mokytis.

33. Vertinimo planavimas

34. Pamokos uždavinys
 Pamokos (mokymosi) uždavinio formuluotę turėtų
sudaryti aiškūs komponentai:
- atlikimas - ką mokiniai gebės padaryti, svarbiausias
ketinimas;
- kokiomis sąlygomis- tinkamas kontekstas;
- kokias kriterijais bus remiamasi vertinant, t.y. su
kokiu standartu lyginti sėkmę.

35. Kriterijai
 Prieš kiekvieną užsiėmimą ar pamoką būtina
mokiniams priminti kokių mokymosi rezultatų iš jų
tikimasi ir koks yra vertinimo tikslas. Pastarasis turėtų
būti susijęs su pamokos(mokymosi)rezultatais. Kartu
su vertinimo tikslu(ais) ir pamokos uždaviniai turėtų
būti nustatomi ir vertinimo kriterijai.
 Vertinimo kriterijai - aiškus įvardijimas, ko iš mokinių
tikimasi, siekiant gero darbo, pateikiama gerai atliktos
užduoties pavyzdžių. Mokiniai labiau pasitiki savimi,
kai žino, ką turi daryti ir kaip bus įvertintas rezultatas.

36. Savęs vertinimas (įsivertinimas)
ugdymo procese
 Savęs vertinimas yra svarbiausias mokymosi proceso
etapas. Daugelis lavinusiųjų savęs vertinimo gebėjimus
patvirtino, kad svarbiausias ir sunkiausias uždavinys -
išmokyti mokinius galvoti apie savo darbą taikant tikslo
siekimo sąvokos.
Sadler, 1998, Iš: Vertinimas ugdymo procese, 2006
 Savęs vertinimas skatina mokinius įsivertinti ir suvokti
savo mokymosi tikslus, daugiau dėmesio skirti mokymosi
analizei, informuoja mokytojus, kokių žinių ir gebėjimų
jiems trūksta, didina mokinių mokymosi motyvaciją.
(Nezvalova, 2009)

37. Grįžtamasis ryšys
 Itin svarbus grįžtamojo ryšio pobūdis. Tyrimais
įrodyta, kad komentarai pagerina mokymąsi. Tačiau
jeigu kartu rašomas pažymys ar taškai, mokiniai
nebekreipia dėmesio į komentarus.
 Tokie tyrimų rezultatai stebina mokytojus, bet tie,
kurie atsisako pažymių, pamato, kad tyrimų išvados
išties pasitvirtina: mokiniai ima produktyviau tobulina
savo darbą. Daugelis mokytojų nerimauja dėl to, kad
mokiniams gražinami darbai tik su komentarais, be
pažymių. Mat tai gali prieštarauti bendrai mokyklos
politikai”. Vertinimas ugdymo procese, 2006

38. Egzaminų sistemos tobulinimas
Brandos darbas yra savarankiškas mokinio darbas,
kuriame jis parodo pasirinkto dalyko ar ugdymo srities
gebėjimu, įgytus mokantis pagal vidurinio ugdymo
programą.

39. Su didžiausiais
ir pačiais svarbiausiais
sunkumais žmogaus protas susiduria tada,
kai ima nagrinėti vaikų auklėjimo ir mokymo
problemas.
Mišelis de Montenis