1. Vaikų kūno kultūros ugdymo/si turinio
įvairinimo galimybės, integruojant
“Gyvūnų gimnastiką”
doc. dr. Laimutė Bobrova,
Šiaulių universitetas, Kūno kultūros ir
sporto edukologijos katedra
l_bobrova@hotmail.com
tel. 8685 29746
2. Pranešimo turinys
1. Kūrybiškumo raiška kūno kultūroje.
2. “Gyvūnų gimnastika” – unikalus gilaus dvasingumo
ir fizinio tobulumo lydinys”.
3. Metodikos ypatumai.
4. Pedagogų įgyjamos kompetencijos.
3. Esminė „Gyvūnų
gimnastikos“idėja
„Gyvūnų gimnastikos“idėja – kūrybiškai
pažvelgti į kūno kultūros ugdymą/si iš vaiko
perspektyvos, bandant suvokti, kaip sėkmingiau
realizuoti Bendrųjų ugdymo programų idėjas,
siekant praturtinti įvairių amžiaus tarpsnių vaikų
fizinio ugdymo/si turinį.
4. Pamąstykime:
Kūrybiškumas yra asmeninis sprendimas
• Tai požiūris į gyvenimą, nuostata gyvenimo atžvilgiu.
• Kiekvienas turime gebėjimą kurti originalias idėjas.
• Deja, nors naujos ir vertingos, jos beveik niekuomet
nebūna pripažintos vos jas išdėsčius.
5. Kūrybingumas individą padaro
asmenybe: drąsia, pasitikinčia
savimi, tikinčia savo idėjomis
• Susižavėjimą kelia tie žmonės, kurie žino, ko nori,
kurie išsiskiria iš minios, kurie turi drąsos ir nebijo
būti savimi.
• Nors yra ir tokių, kuriems tai, kas netikėta, kelia
pasibaisėjimą ir antipatiją, bet niekuomet naujovės
nepalieka ir jų abejingų.
Būti kūrybingu – atsisakymas būti vidutinybe
6. Dvi kūrybingumo pusės...
Taigi kūrybingumas turi dvi puses:
• viena vertus, jis neatsiejamas nuo kritikos,
nesupratimo ar net pasmerkimo;
• kita vertus, jis veda į pripažinimą, išskiria iš minios.
Kūrybai atsidavusios asmenybės prisimenamos ir
gerbiamos.
7. Esminės kūno kultūros
ugdymo/si atnaujinimo kryptys
Siekiama ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio
ugdymo turinio kompleksiškumo, integralumo bei
perimamumo galimybių užtikrinimo.
Mokymas grindžiamas konstruktyvistinio požiūrio
prieiga - vaikai ne įsimena, kas jiems pasakyta, bet
patys kuria išgirstos informacijos prasmes pagal
turimą patirtį. Tik suteikęs prasmę naujai
informacijai, vaikas pajėgia ją pritaikyti praktikoje.
8. Realizuojant “Gyvūnų
gimnastikos” turinį, svarbu
padėti ugdytiniui
• pažinti save ir kitus, rasti atsakymus į esminius
žmogaus gyvenimo klausimus.
• apmąstyti visuotines vertybes, jas saugoti ir puoselėti.
• bendrauti ir bendradarbiauti, spręsti problemas, dirbti
komandoje, prisiimti lyderio vaidmenį.
• įgyti atsakomybės jausmą už „gyvąjį pasaulį“,
aplinkos išsaugojimą vietos ir pasaulio mastu.
9. Gyvūnų gimnastikos” turinys
grindžiamas gamtinės aplinkos ir
socialinio gyvenimo priklausomumo
nuostatomis
• Programos turinys siejamas su gyvenimo
aktualijomis.
• Svarbus programos akcentas - turinio
integravimo ir individualizavimo,
pasirinkimo galimybės, atsižvelgiant į vaikų
polinkius ir poreikius.
10. “Gyvūnų gimnastika” – unikalus
gilaus dvasingumo ir fizinio tobulumo
lydinys” (1)
• Gyvūnų pozų, judesių ir elgsenos imitavimas veikla artima vaiko prigimčiai, nereikalaujanti
ypatingų sąlygų ir didelių investicijų.
11. “Gyvūnų gimnastika” –
unikalus gilaus dvasingumo
ir fizinio tobulumo lydinys”
(2)
„Gyvūnų gimnastikoje“ vaikas laisvai išreiškia save,
lengviau suvokia jį supantį pasaulį, džiaugiasi savo
kūryba, atradimais, pajunta savo galias, išgyvena
įvairaus spektro emocijas.
Toks mokymo procesas yra iššūkis pedagogui, nes jis
negali apsiriboti tradiciniais žaidimais, jam privalu
sugalvoti užduotis, skatinančias vaikus tyrinėti,
atrasti.
12. “Gyvūnų gimnastika” – unikalus gilaus dvasingumo
ir fizinio tobulumo lydinys” (3)
Gyvūnų judesiuose nesuvokiamu būdu jungiasi grožis
ir funkcionalumas, meninis ir techninis tobulumas.
Pavyzdžiui, katės judesiams būdingas toks
tobulumas, kurių joks choreografas ar treneris
efektyvesniais nepadarys.
13. “Gyvūnų gimnastika” – unikalus gilaus dvasingumo
ir fizinio tobulumo lydinys” (4)
Katė tarsi suvokia savo judesius, ji jais lyg ir pati
gėrisi, atlikdama tik todėl, kad išpildyti juos tobulai.
Judesių žaismas šio gracingiausio gyvūno gyvenime
užima itin svarbią vietą.
14. “Gyvūnų gimnastika” – unikalus gilaus dvasingumo
ir fizinio tobulumo lydinys” (5)
Gyvūnų judesių unikalumas tame, kad visi jie
nukreipti į tam tikrą tikslą. Gyvūnai nesijaudina,
kaip jie atrodo “iš šalies” – jie pasitikintys savimi ir
ramūs. Galbūt dėl to daugelis specialistų įsitikinę, kad
geriausia mankšta ryte – gyvūnų judesių
imitavimas.
15. “Gyvūnų gimnastika” – unikalus gilaus dvasingumo
ir fizinio tobulumo lydinys” (6)
Jungiant įvairių stilių elementus į lengvai prieinamos
formos mokymo sistemą, galima sukurti unikalaus
formato kūno kultūros sistemą, akimirksniu
komponuojant atskirus elementus į vientisą
kombinaciją.
16. “Gyvūnų gimnastika” – unikalus gilaus
dvasingumo ir fizinio tobulumo lydinys” (7)
• Gyvūnų judesių taikymas, gerinant žmogaus gyvybinę veiklą,
žinomas jau nuo 186 – tų metų iki mūsų eros, kai garsus kinų
gydytojas Chua-To sukūrė savitą gimnastiką – “Penkių žvėrių
žaidimai”.
• Nuo tų laikų įvairių sveikatinimo ir fizinio rengimo
specialistai savo veiklose taiko gyvūnų judesių imitaciją.
17. “Gyvūnų gimnastika” – unikalus gilaus dvasingumo
ir fizinio tobulumo lydinys” (8)
• “Gyvūnų gimnastika” – tai kompleksas kvėpavimo,
meditacinių, gimnastikos pratimų, derinamų su
dietologija ir fitoterapija. Tai – lipanti į medį meška,
“paukštis skrydyje”, “besiprausianti laukinė antis” ir
kt.
18. “Gyvūnų gimnastika” – unikalus gilaus dvasingumo
ir fizinio tobulumo lydinys” (8)
“Gyvūnų gimnastika” – natūralumo siekimas,
spontaniškas atsipalaidavimas, absoliuti identifikacija
su mėgdžiojamu subjektu ir ne tik išore, bet,
svarbiausia, vidumi. Žmogus, įvaldydamas tigro,
gyvatės, drakono, drugelio ”formą ir vaizdinius”,
pasiekia natūralaus atsipalaidavimo ir gyvūno
prigimtinių galių raiškos.
19. “Gyvūnų gimnastika” –
unikalus gilaus dvasingumo
ir fizinio tobulumo lydinys”
(9)
• Pratybų metu vaikai konkrečiame gyvūne įžvelgia save,
pajunta jėgą, stebi savo kūną, tvirtėja fiziškai, pasijaučia
tikrais gamtos vaikais.
• Tai puiki galimybė susipažinti su gyvūnais, perteikti išorinį
vaizdą, “įgyti” jo formą, įsijausti į vidinę gyvūno būseną.
• Tuo pačiu vaikai susipažįsta su įvairiais gimnastikos pratimais,
išsiugdo gražią laikyseną, lankstumą, jėgą, mokosi taisyklingai
kvėpuoti.
20. “Gyvūnų gimnastikos”
tikslai (apibendrinantys)
• Teikti laisvę vaikų fantazijai ir vaizduotei, atverti duris į
gyvūnų pasaulį.
• Supažindinti su sudėtingu atradimų procesu ir džiaugsmu,
patirtu kūrybos procese.
• Skatinti džiaugtis fizine veikla, gamtos didybe, grožiu,
formomis, metų laikų kaita.
• Mokyti ginti gamtą nuo prievartos ir naikinimo.
• Ugdyti taisyklingą kvėpavimą.
• Ugdyti judesių plastiškumą, saikingumą, ritmą.
• Skatinti judesių išraišką, improvizaciją.
21. Metodikos ypatumai (1)
“Gyvūnų gimnastika” organizuojama ramioje
edukacinėje aplinkoje, kurioje vaikai
įtraukiami į aktyvų mokymosi procesą.
22. Metodikos ypatumai (2)
• Sukuriama saugi aplinka, formuojanti aukštą
ugdytinių vidinės darnos lygį, pagarbą kitokių
gebėjimų, išvaizdos ar silpnesnės sveikatos vaikams
(tolerancija kitokiems, fiziškai silpnesniems ar
turintiems kitokių fizinių ypatumų bendraamžiams).
• Įsiklausoma į vaikų poreikius ir siekiama aktyvaus jų
dalyvavimo veiklose.
23. Metodikos ypatumai (3)
• Vaikai yra motyvuoti kūrybingai veiklai. Kurdami kažką
naujo, jie jaučia pasitenkinimą pasiektu rezultatu, įsitikinę, kad
patys gali pasirinkti darbo atlikimo būdą ir jaučia atliekamų
užduočių svarbą.
• Visos minėtos sąlygos gali būti įgyvendintos “Gyvūnų
gimnastikoje”, kūrybingai parenkant užduotis.
24. Metodikos ypatumai (4)
• Kūrybingai dirbantis pedagogas privalo parinkti
užduotis, kurios atitinka ugdytinių gebėjimus, bet
kartu yra ir iššūkis jiems.
• Šių užduočių atlikimas iš vaikų reikalauja kur kas
daugiau drąsos ir noro rizikuoti, patirti nesėkmę nei
tradicinis judesių mokymasis ar žaidimai pagal
nustatytas taisykles.
• Pedagogas turi užtikrinti mokymosi aplinką, kurioje
nėra edukacinio autoritarizmo.
25. Metodikos “kertiniai punktai” – “Kvėpuok
natūraliai”, “Atsipalaiduok pilnai”, “Įsiklausyk
į save”, “Kiekvieną judesį, kylantį iš Tavo
prigimties, pradėk spontaniškai”.
26. Neatsitiktinai Rytų tautų sveikatingumo sistemos
prasidėjo gyvūnų judesių, jų elgsenos stebėjimais.
Būtent iš gyvūnų judesių buvo nukopijuotos ir
modifikuotos pirmosios jogos asanos ir pradinės ušu
pozos.
27. • Vaikai, perteikdami tigro, drakono, gyvatės, drugelio
ir kt. gyvūnų judesius, tarsi įgyja laisvę ir jėgą (lipanti
į medį meška, įniršęs ir besižvalgantis tigras,
sustingęs skrydyje paukštis ir kt.).
28. • Vaikai konkrečiame gyvūne įžvelgia save,
imituojamuose judesiuose pajunta jėgą,
beribes galimybes. Nebūtina tiksliai kopijuoti
gyvūną – pakanka pavaizduoti keletą
būdingų bruožų.
29. Daug dėmesio skiriama gyvūnų kvėpavimui,
riaumojimui, staugimui, klyksmui ir pan.
atkartoti.
Garsas turi atitikti gyvūno išvaizdą, jo elgseną,
nuotaiką bei judesių pobūdį. Riksmas neturi
būti kurtinamai stiprus ar pernelyg tylus.
30. Garsas tarytum eina iš vidinių kūno gelmių.
Tai turi didžiulį sveikatingumo efektą:
ugdomas gražus balso tembras, “išmetama” iš
organizmo nereikalinga energija.
Todėl per pratybas galima dažniau organizuoti
“lokių, tigrų, liūtų ar beždžionių chorus”.
31. Perteikdami gyvūnų judesius, vaikai realiai
įsivaizduoja konkretų gyvūną, mato jį natūralioje
aplinkoje.
Pavyzdžiui, gyvatė guli ant uolos arba aukštoje,
saulės įkaitintoje žolėje.
Antis vaikštinėja senelių sodybos kieme, gervė – ant
ežero kranto ir pan. Visa tai vaikui padeda geriau
įsijausti į gyvūno personažą.
32. Kaip mokyti “gyvūnų
gimnastikos?”(1)
• Pirmajame mokymo etape pabandykime padėti
vaikams perteikti tik išorinį gyvūno vaizdą, įgyti jų
formą, kartoti jų judesius.
• Antrajame mokymo etape vaikai mokosi įsijausti į
vidinę gyvūno būseną, tą būseną “perkelti” į save.
Pavyzdžiui, vaikas ne tik mokosi skinti vaisius kaip
beždžionė, bet judesiais perteikia jos gudrumą,
netikėtus veiksmus, drebančią nuo šalčio ar
šokinėjančią iš džiaugsmo.
33. Kaip mokyti “gyvūnų
gimnastikos?(2)”
Trečiajame mokymo etape vaikai mokosi derinti
išorinę formą ir vidinę būseną.
Taigi gyvūnų mėgdžiojimas reikalauja netik išorinės
jų formos atkartojimo, pavyzdžiui, krypuojančios
meškos eisenos ar beždžionės šuolių, bet ir jų vidinės
būsenos, kvėpavimo, ritmo.
Tai bandymas tarsi atrasti save konkrečiame gyvūne,
pajaučiant savo jėgą, galimybių neribotumą.
34. Kaip mokyti “gyvūnų
gimnastikos?(3)”
• Tikslinga išmokti “parodyti’ keletą charakteringų požymių,
pavyzdžiui, suformuoti ypatingą delno poziciją, imituojant
gyvatės judesius, “tigro leteną”, atlikti charakteringą
beždžionės šuolį. Tam mokinys turi bandyti identifikuoti save
su gyvūnu, įsivaizduoti jį, aiškiai matyti jo vaizdą.
35. Asmeninės vaikų kūno kultūros ugdymo (si) sistemos
sudarymas
• Tam, kad perprasti, reflektuoti šiuolaikinį požiūrį į
vaiko ugdymą, tikslinga susikurti ir plėtoti savo
asmeninę vaikų kūno kultūros ugdymo (si) sistemą.
36. Asmeninė pedagogo vaikų kūno kultūros
ugdymo (si)sistema: teorinės įžvalgos,
refleksija (1)
• Kuriant savo asmeninę vaikų kūno kultūros ugdymo
(si) teoriją arba siekiant aiškiau ją suvokti, svarbu
kelti sau refleksyvius klausimus: „Koks mano
požiūris į vaiką?“, „Kokias vertybes laikau
svarbiausiomis?“, „Kokios teorijos suformavo mano
pažiūras?“
37. Asmeninė pedagogo vaikų
kūno kultūros ugdymo (si)
sistema: teorinės įžvalgos,
refleksija (2)
• Tam tikras neužtikrintumas, „intelektinis
nerimas“ yra labai pozityvus ženklas – jis rodo
konfliktą tarp senų ir naujų žinių, skatina
tolimesnes paieškas, nuolatinį savęs
tobulinimą.
Gera teorija padeda tikslingai siekti geros
praktikos.
38. Asmeninės pedagogo vaikų
kūno kultūros ugdymo(si)
sistemos refleksija (1)
•
•
•
•
Ši dalis apima praktinę pedagogo veiklą, kurios dėmesio
centre yra vaikas. Pedagogui svarbu reflektuoti:
„Kaip mano požiūris į vaiką ir jo ugdymąsi realizuojasi
formalioje ir neformalioje kūno kultūros veikloje?“
„Kodėl aš tai darau? Kodėl darau būtent šitaip?
Ar tai atitinka mano vertybes?
Ar tai atitinka ugdymo teorijas, kuriomis norėčiau
vadovautis?“
39. Asmeninės pedagogo vaikų kūno
kultūros ugdymo (si) sistemos
refleksija (2)
Pedagogas nuolat savęs klausia: „Kaip mano
ugdymo/si sistema, darbo stilius keičia vaikų
savijautą, mano santykius su jais, tėvais?“,
„Kokie ženklai rodo, kad man pavyksta
realizuoti į vaiką orientuotą teoriją
praktikoje?“.
Tokia teorijos ir praktikos refleksija padeda pedagogui
dirbti efektyviau, nuolat pačiam tobulinti save. Pedagogo
mintys, idėjos, žodžiai pradeda sutapti su praktine veikla.
40. Kitų pedagogų vaikų kūno kultūros ugdymo(si)
sistemos ir jų refleksija (1)
• Ši dalis neatsiejama nuo dviejų pirmųjų. Pedagogui
būtina susitikti, dalintis patirtimi ir diskutuoti su
kitais pedagogais, turinčiais savas vaikų kūno
kultūros ugdymo(si) sistemas.
• Kai pedagogas pamato, kad kiti kolegos remiasi šiek
tiek kitu požiūriu, kitomis sampratomis, kitomis
vaikų kūno kultūros ugdymo/si interpretacijomis, tai
sukelia „intelektinį nerimą“.
41. Kitų pedagogų vaikų kūno
kultūros ugdymo (si) sistemos ir
jų refleksija (2)
• Pedagogui kyla noras palyginti savo asmeninę vaikų
kūno kultūros ugdymo (si) sistemą su kitų pedagogų
sistemomis, įvertinti jos pliusus ir ribotumus,
pasidomėti naujovėmis.
• Tai skatina tobulėjimą, padeda suvokti, kuo
naudingos kitos sistemos, atrasti pozityvius jų
aspektus. Perimama vertinga patirtis iš kolegų,
integruojant ją į savo profesinę veiklą.
42. Aktuali dilema: slėpti, ką sukūrei originalaus, ar
rodyti, dalintis? (1)
Kartais stebimos tam tikros uždarumo tendencijos,
žalingos tobulėjimui.
Savo asmeninės vaikų ugdymo(si) sistemos turėjimas,
kūno kultūros ugdymo(si) programos kūrimas
naudingas tik tuomet, kai pedagogai intensyviai
bendrauja vieni su kitais, atvirai dalijasi mintimis bei
pasiekimais ir konstruoja savo sistemas bei
programas.
43. Aktuali dilema: slėpti, ką
sukūrei originalaus, ar
rodyti, dalintis? (2)
Taigi asmeninė vaikų kūno kultūros ugdymo (si)
sistema turi būti atvira, dinamiška.
• Tai didina jautrumą inovacijoms, skatina
pokyčių valdymą, padeda natūraliai priimti
naujus iššūkius.
44. Pagrindiniai pedagogo
kūrybingumo profesinėje veikloje
požymiai
• ugdytinių dėmesio koncentravimas;
• pateikiamos ugdytiniams medžiagos aktualumas,
vadovavimas ugdomajai veiklai;
• novacijos pedagoginėse technologijose; veiklos ir
rezultatų kontrolė bei savikontrolės įgūdžių ugdymas;
• pasitikėjimas ugdytoju ir jo pateikiama medžiaga;
• pasitenkinimas mokymo (si) veikla bei rezultatais.
45. Vaikų kūrybiškumo ugdymas, taikant “Gyvūnų
gimnastiką” (1)
• Pedagogų požiūris į vaiko kūrybą išreiškiamas keliais
pagrindiniais teiginiais. Pavyzdžiui, vaiko santykis su
vaizduojamu gyvūnu nusakomas taip: vaikas vaizduoja ne tik
gyvūną, bet ir savo santykį su juo.
• Vaikas suvokia gyvūną, kai gyvūnas „prisistato“ vaikui.
Gyvūnas niekada nėra statiškas – nuolat keičiasi, todėl stebima
begalinė kuriamų judesių įvairovė.
46. Vaikų kūrybiškumo ugdymas, taikant “Gyvūnų
gimnastiką” (2)
• Vaikas suvokia gyvūną kaip jam artimą draugą su
visa jam būdinga aplinka. Hipotetinė kūrybingumo
ugdymo nuostata - vaikų kūryba bus originali ir
turtinga, jeigu jų santykis su vaizduojamu gyvūnu bus
turtingas.
• Vaiko santykis su gyvūnu bus turtingas, jeigu būdai,
kuriais jis „susitinka“ su gyvūnu ir jį “atranda”, bus
įvairūs, skatinantys tyrinėti, mąstyti, pajausti,
įsivaizduoti...
47. Atradimų ir pasirinkimų skatinimas (1)
Veiklos turinys planuojamas, parenkant užduotis,
kurių realizavimui vaikai gali pasirinkti atlikimo
metodą - nėra vienintelio teisingo užduoties atlikimo
būdo, tačiau su mokytojo pagalba vaikas kuria ir
pritaiko judesius bei turimus įgūdžius.
48. Atradimų ir pasirinkimų skatinimas (2)
• Tokių užduočių atlikimui reikalingas
divergentinis mąstymas, nes yra begalė būdų,
kaip derinant skirtingus judesius, atlikti
užduotį.
• Ugdytinis pats priima sprendimą, kokiu būdu
jis sieks rezultato.
49. Meistriškas atvirų klausimų modeliavimas –
pagrindinis vaikų kūrybinių idėjų žadinimo būdas
• Vaiko kelias nuo idėjos atsiradimo iki kūrybos
rezultato – ilgas procesas, turintis keletą etapų.
Skirtingo pobūdžio klausimų modeliavimas
kiekviename kūrybos proceso etape padeda vaikui
užmegzti asmeninį ryšį su vaizduojamu objektu ir
rasti originalių idėjų.
50. 1 etapas. Gamtos ir aplinkos
tyrinėjimai, aktyvinant visus
pojūčius ir jutimus
• Vaikai stebi gamtos spalvų žaismę, gyvūnų judėjimą,
klausosi šnaresių, apkabina šiurkštų medžio kamieną,
dalindamiesi savo įspūdžiais su kitais, diskutuodami
apie netikėtus atradimus ir kt. Tyrinėjimai padeda
vaikams įgyti individualios patirties, bei laisviau
išreikšti save „šimtu judesio kalbų“.
51. Tyrinėjant gamtą ir aplinką, tikslinga vaikams
užduoti specialiai apgalvotus atvirus klausimus (1)
• Ar gyvūnams ir augalams labiau patinka tyla, ar
triukšmas? Tamsa ar šviesa?
• Kaip jums atrodo, ar jiems patinka, kai prie jų yra
daug vaikų?
• Kokiais būdais gyvūnai juda, vaikšto šalia augalų?
• Kaip gyvūnai ir augalai parodo savo nuotaiką,
jausmus? Kokius ir kaip?
52. Tyrinėjant gamtą ir aplinką, tikslinga vaikams
užduoti specialiai apgalvotus atvirus klausimus (2)
Ar gyvūnai bendrauja? Su kuo? Kaip? Ką jie sako?
• Pabandykite pavaizduoti savo mėgstamą gyvūną.
Klausimų paskirtis – paskatinti vaikus mąstyti,
įsivaizduoti, lyginti, sumanyti naujų idėjų. Laikomasi
nuostatos, kad meistriškai iškeltas klausimas pažadina
vaikų aktyvumą, paskatina tyrinėti bei ieškoti trūkstamos
informacijos, skatina spręsti kūrybines problemas.
53. 2 etapas. “Gyvojo pasaulio”
objektų vaizdavimo procesas
dviese arba keliese
(1)
• Tikslinga praktikuoti objektų vaizdavimą,
bendraujant ir bendradarbiaujant su kitais.
• Kūrybos drauge tikslas – sukurti aplinką,
kurioje vaikas galėtų kartu su kitais plėtoti
savo idėją, ieškoti įvairesnių raiškos būdų.
Taip žadinamas paties vaiko kūrybiškumas.
54. 2 etapas. “Gyvojo pasaulio”
objektų vaizdavimo procesas
dviese arba keliese
(2)
• Vaikai susitaria, kurie kartu vaizduos kokį nors
gyvūną, skatinami nuolat galvoti apie vaizduojamą
gyvūną – jo savijautą, ypatumus, ryšius su kitais, jo
aplinką ir kt.
• Kartu kuriantys judesius, vaikai skatinami kalbėtis,
diskutuoti apie tai, kaip vaizduos gyvūną, kodėl bus
atliekamas vienas ar kitas imituojamasis judesys.
Idėją realizuoja kartu, papildydami vienas kito
sumanymus.
55. 3 etapas. Dėmesys vaikų
judesių kultūrai, estetiškumui,
raiškos įvairovei (1)
“Gyvūnų gimnastikoje” daug dėmesio skiriama
vaiko kūrybos ir jos rezultatų estetiškumui.
Vaiko estetinę ir meninę jauseną skatina
tikslingai parinkti atviri klausimai arba
probleminės situacijos.
Siekiant paskatinti vaiką ieškoti įvairesnių
meninės raiškos priemonių ir būdų, pedagogas
pateikia probleminę idėją (pavyzdžiui) :
56. 3 etapas. Dėmesys vaikų judesių
kultūrai, estetiškumui, raiškos
įvairovei (2)
„Pavaizduokite gyvūną, kuris jums atrodo
gražus, elegantiškas“.
“Įsivaizduokite, kad gyvūnai yra įvairių formų,
jiems būdingos originalios pozos, kiekvienas
gyvūnas juda skirtingais būdais - pabandykite
tai parodyti”.
57. Pedagogų įgyjamos kompetencijos
(1) :
• Jaus atsakomybę už mokinių kūno kultūros ugdymą/si.
• Gebės planuoti ugdymo procesą, parinkti ir pritaikyti tinkamas
mokymo/si strategijas kūno kultūros pamokose, motyvuoti
mokinius savo sėkmės įsivertinimui.
.
• Gebės geriau pažinti tikrovę, taikys netradicinius fizinio
ugdymo/si metodus.
• Susitelks kūrybiniams ieškojimams, skatins mokinius
nestandartiškai mąstyti, puoselės artimiausios aplinkos,
pasaulio paveldą.
58. Pedagogų įgyjamos kompetencijos
(2) :
• Prisiims atsakomybę už mokinių fizinio ugdymo/si
rezultatus.
• Kritiškai mąstys ir vertins aktualius mokinių
sveikatos stiprinimo, fizinio aktyvinimo klausimus.
• Apibendrins įgytą informaciją, suvoks sąsajas tarp
fizinio aktyvumo, sveikatos ir gyvenimo kokybės.
• Plėtos mokinių fizinio ugdymo(si) galimybes ir
judėjimo formų įvairovę, siejamą su fizinio pajėgumo
didinimu, judesių kultūros gerinimu ir sveikatos
stiprinimu.
