SlideShare a Scribd company logo
1 of 15
Download to read offline
Vizija
“Lietuva – lelijų sodas”




Konkursas "Padovanok Lietuvai viziją 2009"
Tema: Bendruomenių idėjos – tai visuomenės varomoji jėga
Anotacija



         Mano vizija – tai lelijų sodas, praţydęs ant naujų -
dvasios šaknų...
         ...Lietuvos širdyje, lyjant gaiviam draugystės
lietui, išaugo pirmas baltas lelijos ţiedas.
         Svarbu ne vieta, ne pastatai, svarbu jame
gyvenantys, besidţiaugiantys, besidarbuojantys ţmonės.
Jie kitokie nei šiandien, paprastesni, gyvybingi draugai su
šypsenomis veiduose. Šypsenos atsiranda, nes ten gera
būti...
Pratarmė
        …aplink ţalia, nedidukės kalvos supa šviesų eţerą, lyg mėlyno rašalo ištryškusią dėmę.
Kitame bekraštės taigos gale, lyg delno nuokalnėse, begalinės tylos apsuptyje stūkso miestas –
Atgimimo miestas...




         Toks miestas pirmas, jau yra ir kiti, tokių bus pilna visa planeta, kiekvienas bus vis tobulesnis ir
graţesnis. Bet svarbiausia - ten gyvenantys ţmonės.

         Ir aš buvau tenai, mačiau, kalbėjausi su jais, kitaip mąstančiais, dţiaugsmo pilnomis akimis
miesto gyventojais. Taip, aš buvau šiame utopiniame mieste ir panašiuose miestuose kaimynystėje. Jūs
klausiate manęs, gal sapnavau. Aš jums atsakysiu - ir taip, ir ne.
Aš sapnavau ir pabudau iš sapno,
                                                            kuriame gyvenau lyg realybėje, ir nukeliavau
                                                            ten, kur patenka tik prabudę.

                                                                           Pasakoti        toliau?       Gerai.
                                                            Susipaţinkime - draugai mane vadina „Pranašu“.
                                                            Pradėsiu nuo savo baigiamųjų 12 klasės metų. 1999
                                                            metais, rengdamasis lietuvių kalbos egzaminui,
                                                            parašiau straipsnį - „Visuomenės liga – moralės
                                                            deficitas“. Nebuvau iš tų iškalbingų ţmonių, kurie
                                                            moka sudominti skambiais ţodţiais. Visada
                                                            maniau, kad ţmogų paţinsi iš jo darbo vaisių.


                Kartą, apsirengęs gydytojo chalatą, uţsidėjęs močiutės akinius bei persimetęs per kaklą
stetoskopą, suvaidinau gydytoją, kuris kalbėjo apie mus uţklupusią ligą – „moralės deficitą“. Mokytojų buvau
laukiamas klasėse. Supratau, kad paliečiau kaţką, kas labai ţavėjo pedagogus, tačiau maţiau domino mano
bendraamţius.
                Likimas lėmė, kad su tuo chalatu įstojau į medicinos universitetą. Mane jaudino mokslo sistema,
mačiau beprasmybę kovoje dėl paţymio. Visa tai atrodė keistai nelogiška - kaţkokia nematoma sistemos jėga
mus verčia taip elgtis. Ir šiame gyvenimo etape atradau Sibirą su gyva, nepaliesta gamta...
                Bėgo mokslo metai. Miglotai supratau, kad greitai turėsiu tapti mūsų visuomenės dalimi. Tačiau
tada aš nesuvokiau savo netolimos ateities, neţinojau, kad teks aiškinti, kodėl taip brangiai kainuoja mano
gaminamas danties protezas, kad teks pergyventi, jog geros dūšios močiutei negalėsiu pagaminti geresnės
plokštelės, nes ji neturi pinigų.
Grįţtu prie Atgimimo miesto. Tai vieta, apie kurią
                                              neturėjau galimybės pasvajoti. Utopija iškilo prieš mano akis.
                                              Sibire „atradau“ ateities bendruomenę, kuri mokosi gyventi uţ
                                              piniginės sistemos ribų.

                                              Aš Sibire...
                                                             Vakaras. Vaikštau gamtos apsuptyje. Namai aplinkui
                                              miega. Naktyje sutinku šviesą nešantį vyriškį nuoširdţia šypsena.
                                              Tai tas ţmogus, kuris su bendraminčiais čia atvyko prieš 16 metų...
                                                             1993 metai. Sibiro prieglobstyje kuriama
                                              bendruomenė. Jos tikslas - ekologiškai švariame Ţemės plote
                                              sukurti alternatyvų ateities visuomenės modelį. Bendruomenės
                                              įkūrimo kertinis akmuo - nauji ţmonių tarpusavio santykiai. Nauja
                                              karta ugdoma švarioje, kūrybingoje ir neagresyvioje aplinkoje.
                                              Visapusiškai vystomi amatai ir menai, laipsniškai atsisakoma
                                              piniginio vieneto. Kuriama nauja ţmonių bendruomenė - Vieninga
                                              Šeima, kurioje viskas, kas reikalinga gyvenimui, gaminama
                                              bendruomenėje.


Grįţtu į Lietuvą...
                 Po tokio suvokimo negaliu nustoti apie tai galvojęs. Tikiu, kad mano ateitis yra mano vaikų
rankose...
                 Esu Lietuvos pilietis. Matau Lietuvos piliečių skausmą ir dţiaugsmą. Matau, kiek skausmo kyla
dėl moralės deficito. Sielos skurdumas, nenormalus egoistinis besaikis troškimas „turėti“ mus, lietuvius, kartu
su likusiu pasauliu atvedė į miglotą situaciją.
                 Ar yra viltis? Ar mes pakilsime ir pabandysime sustabdyti ši beprotišką traukinį, kuris, ir kvailiui
matosi, greitu metu rėšis į betoninę sieną ir neliks nieko, tik graudţios ašaros, aimanuojantys vaikai ir mūsų
prarasta ateitis.
2 dalis “Dvasios medis”

                                                               Naršau internete ir matau: mūsų valstybės struktūra
                                              sukonstruota iš daugybės dalių, įdomių ir nuobodţių. Reikalingos
                                              jos ar nereikalingos, parodys tik laikas, nes tai, kas turi ateitį,
                                              išliks, o kas neturi, kaip liga bus imuniteto suvalgyta.
                                              Aš matau, kad mes turim prezidentūrą, seimą, vyriausybę, kitas
                                              institucijas, teismus. Aš neţinau, ar visa tai reikalinga ţmonėms,
                                              tačiau aš stengiuosi mąstyti.

                                                             Kiekvieną dieną mes susiduriame su eile klausimų,
                                              juos vienaip ar kitaip išsprendţiame. Pabaigos būna ir teigiamos, ir
                                              neigiamos. Eina metai, o klausimų daugėja, nors mes
                                              technologiškai tik tobulėjam, bet galų gale mūsų bėdos išsispręs,
                                              nes technika turėtų išgelbėti, ar ne?

                                                             Bet kaţkas mūsų visuomenėje yra ne taip.
                                              Kaţkokia įtampa, kaţkoks nepasitenkinimas. Gal maistas
                                              kaltas, gal vanduo, o gal kiti kalti?
                Mąstau, kad visa turi vieną šaknį, vieną kamieną. Ateina pavasaris, ateina nauja valdţia kaip
nauji medţio lapai, ateina ruduo ir tie lapai nukrinta. Ir taip kiekvienais metais iš naujo. Kartais atrodo, kad tie
lapai jau kitokie - graţesni ir spalvos ryškesnės, tačiau kai ateina ruduo, jie ir vėl nukrinta.
                Tada galvoju, gal kalti ne lapai ir ne šakos, gal šaknys kaltos. Ir regiu, kad jau daugelį metų
ţmonės augina naujus vaisius, bet vis ant to pačio medţio, ant tų pačių šaknų.

              Taigi, mano draugai ir bičiuliai, tikrai nenoriu nuliūdinti Jūsų, bet niekas mūsų šeimos ar
visuomenės lygmenyje nepasikeis, jeigu mes ir toliau priţiūrėsime šį nesveiką medį. Mes niekados
neuţauginsime vaisių, jeigu medţio šaknys jau seniai supuvusios, o kamienas sutrūnijęs ir tik kur ne kur vis dar
maitina vystančius lapukus ir šakeles.
Mano vizija tai naujas medis – dvasios medis, ne egoistinis medis,
                                            kurio šakeles visi taip puikiai išmokome karpyti.

                                                            Lietuvai atėjo laikas uţauginti naują Ąţuolą, naują
                                            ant naujų pagrindų. Tai reiškia, kad mūsų valstybei teks, jeigu
                                            nenorime su visomis amerikomis nuskęsti kokakolos niagarose,
                                            susitaikyti su labai skaudţiomis finansinėmis pasekmėmis,
                                            ekonomikos nuosmukiu, apatija, pamatyti kokie mes iš tikro esame
                                            pasipūtę, pavydūs, godūs ir dar visaip kitaip negraţus ir kada mes
                                            visa tai pamatysime, tada mes turėsime atsikelti ir viską pradėti
                                            statyti ant naujų, bet jau dvasinių pagrindų. Kelias vienas - dvasinis
                                            ţmonių vystymasis ir mūsų visuomenės liga „moralės deficitas“
                                            bus išgydyta.
                                                            Tada ir mūsų ministerijų veikla turės prasmę ir
                                            ateitį. Mes tapsime vieningi ir ekonomiškai autonomiški. Ar gi ne to
                                            norime savo vaikams?

                 Taigi, skamba kaip utopija? Tačiau Pietų Krasnojarsko krašto Sajanų kalnų papėdėse tokia
alternatyvi visuomenė jau vystosi. Ekologinių, dvasinių–kultūrinių principų pagrindu. Čia susirinkę ţmonės
ją jau stato, nes subrendo iki suvokimo, kad dvasinis vystymasis yra pagrindinis kelias į šviesų rytojų.
O jis, tas šviesus rytojus, iš tikro gali atrodyti kaip toks, kurį prognozuoja šviesiausi mūsų civilizacijos
genijai ar patys drąsiausi fantazuotojai. Tai įmanoma, bet reikės radikaliai pasistengti – pakeisti savo
mąstymą. Įdomiausia, kad mums tikrai gali pavykti.
                 Nenoriu pūsti miglos į akis, nes vis tiek, patekėjus saulei, migla išsisklaido. Tai, koks yra
ţmonių suvokimas – sveikatos, energetikos, švietimo ir kitose srityse, jis nori nenori yra uţdengtas egoizmo
skraiste.
                 Nesvarbu, kokią gyvenimo sferą paimsime, bet jeigu ją įgyvendinsime, turėdami tik
nenormalius egoistinius troškimus, mes ţlugę, jeigu dvasinius - mūsų ateitis bus normali.

Yra Tiesa, kuri mus veda šviesos keliu...
3 dalis „Lietuva - lelijų sodas“

Mano vizija – tai lelijų sodas, praţydęs ant naujų - dvasios šaknų...

               Lietuvos širdyje, lyjant gaiviam draugystės lietui, išaugo pirmas baltas lelijos ţiedas.
Svarbu ne vieta, ne pastatai, svarbu jame gyvenantys, besidţiaugiantys, besidarbuojantys ţmonės. Jie kitokie, nei
šiandien, paprastesni, gyvybingi draugai su šypsenomis veiduose. Šypsenos atsiranda, nes ten gera būti...

              Mano draugai, leiskite pabūsiu jūsų gidu ir aprodysiu mūsų naująją valstybę abiturientų akimis.
Prisimenu. Baigiau vidurinę mokyklą, širdis plakė dţiaugsmu ir viltimi. Aukštojo mokslo periodas mano akimis
yra lemiamas ţingsnis jaunuolio gyvenime. Atiduodamos visos pastangos įsisavinti ţinias, uţmegzti santykius su
bendruomene. Tai nuostabaus kelio pradţia.




                Mūsų kelionė prasideda. Ir
 prasideda ji „Lelijos ţiede“

                 “Lelijos ţiedas“ – tai
 gyvenamoji, kūrybinė ir mokslo erdvė,
 turinti teritorinį apibrėţtumą maţdaug
 10.000 tūkst. šeimų, kurių kiekviena
 gyvena apie 1 hektaro plote. Tokiu būdu
 yra apgyvendinta apie 1/10 viso Lietuvos
 ploto.
„Dvasios ir Mokslo ugdymo centras“

               „Lelijos ţiedo“ viduryje įsikūręs „Dvasios ir Mokslo ugdymo centras“, į kurį kiekvienais metais
susirenka brandos amţiaus sulaukęs jaunimas. Kiekvienais metais jų būna maţdaug 200-300. Tokių centrų
Lietuvoje yra kiekviename Lelijos ţiede. Tai universali mokymosi įstaiga, kurioje pasaulis yra stebimas,
tyrinėjamas ir suprantamas iš daugybės aspektų. Tobulesnio metodo paţinimui dar nėra atrasta, nes kiekviena
mokymosi grupė kiekvienais metais yra papildoma naujais asmenimis. Nėra klasių skirtumo tarp įstojusių prieš
metus ar kelis. Visi studijuoja drauge. Jaunesnius priţiūri vyresni. Vyriausieji pedagogai koordinuoja visų
mokymosi kryptį.
                Taigi, šį būrį pasitinka
vyresnieji draugai ir paprašo visų
susirinkusių pareikšti norą studijuoti
pusšimtyje fakultetų. Keista, bet nėra jokio
konkurso, nėra jokios įtampos, nes nėra
jokios konkurencijos. Visi jaunuoliai
plačiomis šypsenomis ţvelgia į
bendraamţius ir visi kartu sprendţia, kas
šiais metais stos į šias fakultetuose
atsiradusias laisvas vietas. Norinčių yra,
kaip visada, daugiau, tačiau kiekvienas
ţvelgia savo draugo interesų, viduje jaučia
tikrą kito daug stipresni norą studijuoti
discipliną. Tokios intuityvios atrankos
būdu jaunimas pasiskirsto. Tai pirmas
rimtas ir bendras bepradedančių
gyvenimą jaunuolių sprendimas.
“Kūrybos Miesteliai”

                                                                         Dalis abiturientų, kurie nestudijuos
                                                         centre, jau kitą dieną keliauja į greta esančius netolimus
                                                         miestelius. Miesteliuose verda kūrybinis procesas. Čia
                                                         įvairių sričių specialistai, meistrai ir amatininkai
                                                         sukoncentravo savo patirtį, ţinias, išmintį ir
                                                         technologijas. Susibūrė tam, kad vystytų savo srities
                                                         subtilybes.
                                                                         Šių jaunuolių laukia puikūs metai. Jie
                                                         ketina praktikuotis pas šiuos įvairių sričių specialistus.
                                                         Ši praktika reikalinga tam, kad jaunuoliai,
                                                         keliaudami nuo vieno specialisto prie kito, bandytų
                                                         pajausti, kokia sritis juos be galo traukia. Tą jausmą-
                                                         troškimą jie išugdys ir atsineš kitais metais į fakultetų
                                                         atranką.
“Namai”

               Dalis abiturientų grįš namo, jie toliau padės savo
artimiesiems auginti sodus, oranţerijas, priţiūrės miškus ir gėlynus, upes
ir eţerus, maţus vaikus ir senelius. Kadangi namų buitis ir aplinka yra
pilnai autonomiška tiek energijos, tiek maisto klausimais - gyvenimas čia
niekada nesustoja. Namų erdvėje jie toliau ugdys savo santykį su
Ţeme. Jų širdyse yra galingas šauksmas gamtai, jie dar nenori atskleisti
visų paslapčių, kurias mokslas paaiškina racionaliomis formulėmis. Jie
dar gyvens realybėje kaip fantazijos pasaulyje, be mokslinio paaiškinimo.
Kaimyniniai ţiedai

                                                               Dalis abiturientų keliaus iš jų gimtojo Lelijos
                                                 ţiedo į kitus ţiedus. Ten bus laisvų vietų Dvasios ir mokslo
                                                 centruose, miesteliuose jie ras įdomių meistrų dirbtuvių, kur jie
                                                 ugdys savo troškimą studijoms, vyks aplankyti senų draugų.

                                                              Lietuva - tai pusšimtis Lelijos ţiedų, jie visi
                                                 draugiškai sutaria, nes niekas niekados daugiau neieško
                                                 slaptos naudos iš artimų tautiečių. Tai naujasis Lietuvos
                                                 įstatymas.



Ţaliagiris - ţiedų ţiedas

                Kaip minėjau, dalis jaunuolių patraukia į kitus
ţiedus, tačiau dalis jų keliauja į ţiedų ţiedą. Tai šalies sostinė
„Ţaliagiris“. Čia savanoriškai susirinkęs šalies intelektas,
dvasios stipruoliai ir inovatoriai. Jie neturi pastovių postų ir
daţnai išvyksta arba vėl atvyksta. Jaunuoliai į šį miestą keliauja
dėl kelių prieţasčių. Pirma, tai transportavimosi galimybė į
kitas šalis – teleportacijos laivais jie persikelia į kitų tautų
miestus. Nereikia paso, nereikia vizos. Uţtenka nusišypsoti ir
tu priimtas į laivo denį. Antra atvykimo į sostinę prieţastis yra
stebėti čia dirbančius ţmones, kurie besąlygiškai save
dalina, norėdami uţtikrinti sklandų valstybės progresą.
Šalies filosofija

                                       Šalyje jau seniai neegzistuoja finansinė sistema, ji suprasta kaip netobulas
                        atsiskaitymo modelis, kuriuo lengva manipuliuoti ir kiršinti tautas, asmenis. Per
                        ganėtinai trumpą laiką ţmonės išugdė pagrindinę savybę - besąlygiškai padėti
                        ţmonėms tada, kada jiems tos pagalbos iš tikro reikia. Vystymasis vyko dėka
                        vieningųjų šeimų, kurios išugdė savo geru pavyzdţiu naujas, neagresyvias vaikų kartas.
                        Todėl buvo pasirinktas paprastesnis – „Reikmės“ modelis. Gaminama tik tai, kas iš
                        tikrųjų yra reikalinga ir naudinga ţmonėms. Didţiausias dėmesys skiriamas
                        individualiems rankų darbams. Net esant tobuloms ţaliosioms technologijoms, kurios
                        galėtų įgyvendinti bet kokius minties sumanymus automatizuotuose fabrikuose, didţioji
                        dalis ţmonių naudojasi tobulais rankiniais instrumentais. Paslaptis tame, kad ţmonija
                        atrado Meilės energiją ir jos panaudojimo principus pritaikė savo meistrystėse. Nuo šiol
                        daiktai yra kuriami meistrų minčių, rankų ir širdţių, skleidţiančių Meilės energiją
                        pagalba. Tokiu būdu kiekvienas asmeniškai sukurtas daiktas turi galią gydyti, o daikto
                        antros eilės paskirtis yra estetinis groţis, buitinis pritaikymas ir panašiai.


                Be to, išugdţius besąlyginę meilę artimui ţmonių visuomenėje, atsivėrė dar viena stulbinanti
ypatybė. Netekus egoistinių norų, ţmonių biolaukai susiliejo ir suformavo bendrą sąmonę, panašiai kaip
dabartinis internetas. Pasirodo, noras nuslėpti nuo artimųjų savo vidinį pasaulį uţrakino mūsų sudėtingose
biologinėse sistemose Dievo sudėtas dovanas bendrauti vienas su kitu bevieliu ryšiu. Tokiu būdu visuomenėje
atkrito pirmumo būtinybė steigti dirbtines informacines technologijas, nors jos atrado savo nepakeičiamą vietą.
                Paskutinis aspektas, kurį norėčiau pabrėţti yra sprendimų priėmimo mechanizmas, kada iškilę
nesutarimai, opūs klausimai ar rimtos problemos išsprendţiami tik vienu būdu, kada pabaiga būna tik teigiama.
Šio sprendimų mechanizmo esmė tame, kad konkretų klausimą gali išspręsti tik srities specialistas, kuris visų
100% bendru sutarimu išrenkamas kaip geriausiai galintis atlikti šitą uţdavinį. Kada klausimas yra
išsprendţiamas šitas specialistas grįţta į savo normalų gyvenimą ir tik esant poreikiui ţmonės vėl jį išrinks, jeigu
neatsiras kitas, kuris klausimą mokės išspręsti geriau. Niekas nėra išrenkamas į nuolatinį postą. Šioje Lietuvoje
postų apginti nereikia, nes nėra individualių interesų – tik vienas visų Mūsų interesas būti Harmonijoje su
supančia aplinka begalinės plėtros kelyje.
Mūsų netolima ateitis

                                                                                         Būsiu tiesus ir atviras.
                                                                         Mūsų Lietuva nesuţydėjo kaip lelijų
                                                                         sodas vienu ypu, tačiau viskas prasidėjo
                                                                         visai netikėtai netolimoje ateityje, kada
                                                                         po uţsitęsusios finansinės krizės
                                                                         pradėjome jausti fiktyvų finansinį
                                                                         lengvumą. Mūsų vyriausybė ir Seimas
                                                                         kartu su Prezidente ir kitais inovatoriais,
                                                                         dvasios ţmonėmis, intelektualais vis
                                                                         dėlto rado bendrą kalbą. Taip atsitiko,
                                                                         nes asmeninių interesų spaudimas iš
                                                                         šono staiga neteko savo galios. Kaip tai
                                                                         nutiko, niekas gerai neţino, bet tai
                                                                         įvyko. Tai buvo Įvykis atnešęs svarių
                                                                         vaisių...

              Tą savaitę visa šalis laukė. Kylant sekmadienio saulei nacionalinės televizijos tiesioginėje laidoje
aš pamačiau laimingus, plačiomis šypsenomis iš rūmų salės, kurioje vyko Paskutinis Didysis Susirinkimas,
išeinančius ţmones, kurie jau buvo be kaklaraiščių, atsipalaidavę, ramiai šnekučiavosi.
              Tą akimirką net sėdintys vieni namie juto gimstantį entuziazmą kurti. Tai buvo mūsų Naujos
Valstybės Aušra...
Pabaiga
Taigi, brangūs draugai. Ši netolima
   ateitis jau beldţiasi į mūsų duris.
   Būkime budrūs ir nepraţiopsokime
   savo šanso sudalyvauti naujos
   valstybes kūrime.
Visiems naujai įstojusiems abiturientams
   linkiu kooperatyvumo gyvenime, o ne
   konkurencijos. Sėkmės visiems.




                                           Paulius Putna
                                           +37060648274
                                           paulius.putna@gmail.com
                                           www.sibiras.lt

                                           Fotografijos:
                                           Nuotraukos darytos Sibire, bendruomenės ţmonių.
                                           Balta lelija rasta
                                           google:http://www.teachenglishinasia.net/asiablog/asia
                                               n-water-lilies-and-lotus-flowers

More Related Content

Similar to Vizija 2009 Lietuva Lelijų sodas

Žurnalas Mama ir vaikas 2014 žiema
Žurnalas Mama ir vaikas 2014 žiemaŽurnalas Mama ir vaikas 2014 žiema
Žurnalas Mama ir vaikas 2014 žiemaMamairvaikas
 
LSDP pirmasis kandidatų dešimtukas
LSDP pirmasis kandidatų dešimtukasLSDP pirmasis kandidatų dešimtukas
LSDP pirmasis kandidatų dešimtukaslsdp.lt
 
Minčių audros, didelės idėjos arba kaip gyveni, mokytojau?!
Minčių audros, didelės idėjos arba kaip gyveni, mokytojau?!Minčių audros, didelės idėjos arba kaip gyveni, mokytojau?!
Minčių audros, didelės idėjos arba kaip gyveni, mokytojau?!Knowledge Economy Forum
 
Daniel Goleman knygos „Visuomeninis intelektas“ pristatymas
Daniel Goleman knygos „Visuomeninis intelektas“ pristatymasDaniel Goleman knygos „Visuomeninis intelektas“ pristatymas
Daniel Goleman knygos „Visuomeninis intelektas“ pristatymasLyderių laikas
 
Skaidres euroscola naujosaa
Skaidres euroscola naujosaaSkaidres euroscola naujosaa
Skaidres euroscola naujosaaPau Lius
 
TODĖL MES ŠIAME PASAULYJE ŽINOTI, KODĖL.
TODĖL MES ŠIAME PASAULYJE ŽINOTI, KODĖL.TODĖL MES ŠIAME PASAULYJE ŽINOTI, KODĖL.
TODĖL MES ŠIAME PASAULYJE ŽINOTI, KODĖL.alexzene
 
Panevėžio 5-oji gimnazija: KAS PASIKEISTŲ, JEI MES NEPRIKLAUSYTUME EUROPOS SĄ...
Panevėžio 5-oji gimnazija: KAS PASIKEISTŲ, JEI MES NEPRIKLAUSYTUME EUROPOS SĄ...Panevėžio 5-oji gimnazija: KAS PASIKEISTŲ, JEI MES NEPRIKLAUSYTUME EUROPOS SĄ...
Panevėžio 5-oji gimnazija: KAS PASIKEISTŲ, JEI MES NEPRIKLAUSYTUME EUROPOS SĄ...justinagervyte
 

Similar to Vizija 2009 Lietuva Lelijų sodas (11)

Žurnalas Mama ir vaikas 2014 žiema
Žurnalas Mama ir vaikas 2014 žiemaŽurnalas Mama ir vaikas 2014 žiema
Žurnalas Mama ir vaikas 2014 žiema
 
LSDP pirmasis kandidatų dešimtukas
LSDP pirmasis kandidatų dešimtukasLSDP pirmasis kandidatų dešimtukas
LSDP pirmasis kandidatų dešimtukas
 
Sviesuva bredikis
Sviesuva bredikisSviesuva bredikis
Sviesuva bredikis
 
Minčių audros, didelės idėjos arba kaip gyveni, mokytojau?!
Minčių audros, didelės idėjos arba kaip gyveni, mokytojau?!Minčių audros, didelės idėjos arba kaip gyveni, mokytojau?!
Minčių audros, didelės idėjos arba kaip gyveni, mokytojau?!
 
Prasminga
PrasmingaPrasminga
Prasminga
 
Daniel Goleman knygos „Visuomeninis intelektas“ pristatymas
Daniel Goleman knygos „Visuomeninis intelektas“ pristatymasDaniel Goleman knygos „Visuomeninis intelektas“ pristatymas
Daniel Goleman knygos „Visuomeninis intelektas“ pristatymas
 
Skaidres euroscola naujosaa
Skaidres euroscola naujosaaSkaidres euroscola naujosaa
Skaidres euroscola naujosaa
 
4 dalis svietejiiskas renginys
4 dalis  svietejiiskas renginys4 dalis  svietejiiskas renginys
4 dalis svietejiiskas renginys
 
TODĖL MES ŠIAME PASAULYJE ŽINOTI, KODĖL.
TODĖL MES ŠIAME PASAULYJE ŽINOTI, KODĖL.TODĖL MES ŠIAME PASAULYJE ŽINOTI, KODĖL.
TODĖL MES ŠIAME PASAULYJE ŽINOTI, KODĖL.
 
Panevėžio 5-oji gimnazija: KAS PASIKEISTŲ, JEI MES NEPRIKLAUSYTUME EUROPOS SĄ...
Panevėžio 5-oji gimnazija: KAS PASIKEISTŲ, JEI MES NEPRIKLAUSYTUME EUROPOS SĄ...Panevėžio 5-oji gimnazija: KAS PASIKEISTŲ, JEI MES NEPRIKLAUSYTUME EUROPOS SĄ...
Panevėžio 5-oji gimnazija: KAS PASIKEISTŲ, JEI MES NEPRIKLAUSYTUME EUROPOS SĄ...
 
Laimė yra kelionė
Laimė yra kelionėLaimė yra kelionė
Laimė yra kelionė
 

Vizija 2009 Lietuva Lelijų sodas

  • 1. Vizija “Lietuva – lelijų sodas” Konkursas "Padovanok Lietuvai viziją 2009" Tema: Bendruomenių idėjos – tai visuomenės varomoji jėga
  • 2.
  • 3. Anotacija Mano vizija – tai lelijų sodas, praţydęs ant naujų - dvasios šaknų... ...Lietuvos širdyje, lyjant gaiviam draugystės lietui, išaugo pirmas baltas lelijos ţiedas. Svarbu ne vieta, ne pastatai, svarbu jame gyvenantys, besidţiaugiantys, besidarbuojantys ţmonės. Jie kitokie nei šiandien, paprastesni, gyvybingi draugai su šypsenomis veiduose. Šypsenos atsiranda, nes ten gera būti...
  • 4. Pratarmė …aplink ţalia, nedidukės kalvos supa šviesų eţerą, lyg mėlyno rašalo ištryškusią dėmę. Kitame bekraštės taigos gale, lyg delno nuokalnėse, begalinės tylos apsuptyje stūkso miestas – Atgimimo miestas... Toks miestas pirmas, jau yra ir kiti, tokių bus pilna visa planeta, kiekvienas bus vis tobulesnis ir graţesnis. Bet svarbiausia - ten gyvenantys ţmonės. Ir aš buvau tenai, mačiau, kalbėjausi su jais, kitaip mąstančiais, dţiaugsmo pilnomis akimis miesto gyventojais. Taip, aš buvau šiame utopiniame mieste ir panašiuose miestuose kaimynystėje. Jūs klausiate manęs, gal sapnavau. Aš jums atsakysiu - ir taip, ir ne.
  • 5. Aš sapnavau ir pabudau iš sapno, kuriame gyvenau lyg realybėje, ir nukeliavau ten, kur patenka tik prabudę. Pasakoti toliau? Gerai. Susipaţinkime - draugai mane vadina „Pranašu“. Pradėsiu nuo savo baigiamųjų 12 klasės metų. 1999 metais, rengdamasis lietuvių kalbos egzaminui, parašiau straipsnį - „Visuomenės liga – moralės deficitas“. Nebuvau iš tų iškalbingų ţmonių, kurie moka sudominti skambiais ţodţiais. Visada maniau, kad ţmogų paţinsi iš jo darbo vaisių. Kartą, apsirengęs gydytojo chalatą, uţsidėjęs močiutės akinius bei persimetęs per kaklą stetoskopą, suvaidinau gydytoją, kuris kalbėjo apie mus uţklupusią ligą – „moralės deficitą“. Mokytojų buvau laukiamas klasėse. Supratau, kad paliečiau kaţką, kas labai ţavėjo pedagogus, tačiau maţiau domino mano bendraamţius. Likimas lėmė, kad su tuo chalatu įstojau į medicinos universitetą. Mane jaudino mokslo sistema, mačiau beprasmybę kovoje dėl paţymio. Visa tai atrodė keistai nelogiška - kaţkokia nematoma sistemos jėga mus verčia taip elgtis. Ir šiame gyvenimo etape atradau Sibirą su gyva, nepaliesta gamta... Bėgo mokslo metai. Miglotai supratau, kad greitai turėsiu tapti mūsų visuomenės dalimi. Tačiau tada aš nesuvokiau savo netolimos ateities, neţinojau, kad teks aiškinti, kodėl taip brangiai kainuoja mano gaminamas danties protezas, kad teks pergyventi, jog geros dūšios močiutei negalėsiu pagaminti geresnės plokštelės, nes ji neturi pinigų.
  • 6. Grįţtu prie Atgimimo miesto. Tai vieta, apie kurią neturėjau galimybės pasvajoti. Utopija iškilo prieš mano akis. Sibire „atradau“ ateities bendruomenę, kuri mokosi gyventi uţ piniginės sistemos ribų. Aš Sibire... Vakaras. Vaikštau gamtos apsuptyje. Namai aplinkui miega. Naktyje sutinku šviesą nešantį vyriškį nuoširdţia šypsena. Tai tas ţmogus, kuris su bendraminčiais čia atvyko prieš 16 metų... 1993 metai. Sibiro prieglobstyje kuriama bendruomenė. Jos tikslas - ekologiškai švariame Ţemės plote sukurti alternatyvų ateities visuomenės modelį. Bendruomenės įkūrimo kertinis akmuo - nauji ţmonių tarpusavio santykiai. Nauja karta ugdoma švarioje, kūrybingoje ir neagresyvioje aplinkoje. Visapusiškai vystomi amatai ir menai, laipsniškai atsisakoma piniginio vieneto. Kuriama nauja ţmonių bendruomenė - Vieninga Šeima, kurioje viskas, kas reikalinga gyvenimui, gaminama bendruomenėje. Grįţtu į Lietuvą... Po tokio suvokimo negaliu nustoti apie tai galvojęs. Tikiu, kad mano ateitis yra mano vaikų rankose... Esu Lietuvos pilietis. Matau Lietuvos piliečių skausmą ir dţiaugsmą. Matau, kiek skausmo kyla dėl moralės deficito. Sielos skurdumas, nenormalus egoistinis besaikis troškimas „turėti“ mus, lietuvius, kartu su likusiu pasauliu atvedė į miglotą situaciją. Ar yra viltis? Ar mes pakilsime ir pabandysime sustabdyti ši beprotišką traukinį, kuris, ir kvailiui matosi, greitu metu rėšis į betoninę sieną ir neliks nieko, tik graudţios ašaros, aimanuojantys vaikai ir mūsų prarasta ateitis.
  • 7. 2 dalis “Dvasios medis” Naršau internete ir matau: mūsų valstybės struktūra sukonstruota iš daugybės dalių, įdomių ir nuobodţių. Reikalingos jos ar nereikalingos, parodys tik laikas, nes tai, kas turi ateitį, išliks, o kas neturi, kaip liga bus imuniteto suvalgyta. Aš matau, kad mes turim prezidentūrą, seimą, vyriausybę, kitas institucijas, teismus. Aš neţinau, ar visa tai reikalinga ţmonėms, tačiau aš stengiuosi mąstyti. Kiekvieną dieną mes susiduriame su eile klausimų, juos vienaip ar kitaip išsprendţiame. Pabaigos būna ir teigiamos, ir neigiamos. Eina metai, o klausimų daugėja, nors mes technologiškai tik tobulėjam, bet galų gale mūsų bėdos išsispręs, nes technika turėtų išgelbėti, ar ne? Bet kaţkas mūsų visuomenėje yra ne taip. Kaţkokia įtampa, kaţkoks nepasitenkinimas. Gal maistas kaltas, gal vanduo, o gal kiti kalti? Mąstau, kad visa turi vieną šaknį, vieną kamieną. Ateina pavasaris, ateina nauja valdţia kaip nauji medţio lapai, ateina ruduo ir tie lapai nukrinta. Ir taip kiekvienais metais iš naujo. Kartais atrodo, kad tie lapai jau kitokie - graţesni ir spalvos ryškesnės, tačiau kai ateina ruduo, jie ir vėl nukrinta. Tada galvoju, gal kalti ne lapai ir ne šakos, gal šaknys kaltos. Ir regiu, kad jau daugelį metų ţmonės augina naujus vaisius, bet vis ant to pačio medţio, ant tų pačių šaknų. Taigi, mano draugai ir bičiuliai, tikrai nenoriu nuliūdinti Jūsų, bet niekas mūsų šeimos ar visuomenės lygmenyje nepasikeis, jeigu mes ir toliau priţiūrėsime šį nesveiką medį. Mes niekados neuţauginsime vaisių, jeigu medţio šaknys jau seniai supuvusios, o kamienas sutrūnijęs ir tik kur ne kur vis dar maitina vystančius lapukus ir šakeles.
  • 8. Mano vizija tai naujas medis – dvasios medis, ne egoistinis medis, kurio šakeles visi taip puikiai išmokome karpyti. Lietuvai atėjo laikas uţauginti naują Ąţuolą, naują ant naujų pagrindų. Tai reiškia, kad mūsų valstybei teks, jeigu nenorime su visomis amerikomis nuskęsti kokakolos niagarose, susitaikyti su labai skaudţiomis finansinėmis pasekmėmis, ekonomikos nuosmukiu, apatija, pamatyti kokie mes iš tikro esame pasipūtę, pavydūs, godūs ir dar visaip kitaip negraţus ir kada mes visa tai pamatysime, tada mes turėsime atsikelti ir viską pradėti statyti ant naujų, bet jau dvasinių pagrindų. Kelias vienas - dvasinis ţmonių vystymasis ir mūsų visuomenės liga „moralės deficitas“ bus išgydyta. Tada ir mūsų ministerijų veikla turės prasmę ir ateitį. Mes tapsime vieningi ir ekonomiškai autonomiški. Ar gi ne to norime savo vaikams? Taigi, skamba kaip utopija? Tačiau Pietų Krasnojarsko krašto Sajanų kalnų papėdėse tokia alternatyvi visuomenė jau vystosi. Ekologinių, dvasinių–kultūrinių principų pagrindu. Čia susirinkę ţmonės ją jau stato, nes subrendo iki suvokimo, kad dvasinis vystymasis yra pagrindinis kelias į šviesų rytojų. O jis, tas šviesus rytojus, iš tikro gali atrodyti kaip toks, kurį prognozuoja šviesiausi mūsų civilizacijos genijai ar patys drąsiausi fantazuotojai. Tai įmanoma, bet reikės radikaliai pasistengti – pakeisti savo mąstymą. Įdomiausia, kad mums tikrai gali pavykti. Nenoriu pūsti miglos į akis, nes vis tiek, patekėjus saulei, migla išsisklaido. Tai, koks yra ţmonių suvokimas – sveikatos, energetikos, švietimo ir kitose srityse, jis nori nenori yra uţdengtas egoizmo skraiste. Nesvarbu, kokią gyvenimo sferą paimsime, bet jeigu ją įgyvendinsime, turėdami tik nenormalius egoistinius troškimus, mes ţlugę, jeigu dvasinius - mūsų ateitis bus normali. Yra Tiesa, kuri mus veda šviesos keliu...
  • 9. 3 dalis „Lietuva - lelijų sodas“ Mano vizija – tai lelijų sodas, praţydęs ant naujų - dvasios šaknų... Lietuvos širdyje, lyjant gaiviam draugystės lietui, išaugo pirmas baltas lelijos ţiedas. Svarbu ne vieta, ne pastatai, svarbu jame gyvenantys, besidţiaugiantys, besidarbuojantys ţmonės. Jie kitokie, nei šiandien, paprastesni, gyvybingi draugai su šypsenomis veiduose. Šypsenos atsiranda, nes ten gera būti... Mano draugai, leiskite pabūsiu jūsų gidu ir aprodysiu mūsų naująją valstybę abiturientų akimis. Prisimenu. Baigiau vidurinę mokyklą, širdis plakė dţiaugsmu ir viltimi. Aukštojo mokslo periodas mano akimis yra lemiamas ţingsnis jaunuolio gyvenime. Atiduodamos visos pastangos įsisavinti ţinias, uţmegzti santykius su bendruomene. Tai nuostabaus kelio pradţia. Mūsų kelionė prasideda. Ir prasideda ji „Lelijos ţiede“ “Lelijos ţiedas“ – tai gyvenamoji, kūrybinė ir mokslo erdvė, turinti teritorinį apibrėţtumą maţdaug 10.000 tūkst. šeimų, kurių kiekviena gyvena apie 1 hektaro plote. Tokiu būdu yra apgyvendinta apie 1/10 viso Lietuvos ploto.
  • 10. „Dvasios ir Mokslo ugdymo centras“ „Lelijos ţiedo“ viduryje įsikūręs „Dvasios ir Mokslo ugdymo centras“, į kurį kiekvienais metais susirenka brandos amţiaus sulaukęs jaunimas. Kiekvienais metais jų būna maţdaug 200-300. Tokių centrų Lietuvoje yra kiekviename Lelijos ţiede. Tai universali mokymosi įstaiga, kurioje pasaulis yra stebimas, tyrinėjamas ir suprantamas iš daugybės aspektų. Tobulesnio metodo paţinimui dar nėra atrasta, nes kiekviena mokymosi grupė kiekvienais metais yra papildoma naujais asmenimis. Nėra klasių skirtumo tarp įstojusių prieš metus ar kelis. Visi studijuoja drauge. Jaunesnius priţiūri vyresni. Vyriausieji pedagogai koordinuoja visų mokymosi kryptį. Taigi, šį būrį pasitinka vyresnieji draugai ir paprašo visų susirinkusių pareikšti norą studijuoti pusšimtyje fakultetų. Keista, bet nėra jokio konkurso, nėra jokios įtampos, nes nėra jokios konkurencijos. Visi jaunuoliai plačiomis šypsenomis ţvelgia į bendraamţius ir visi kartu sprendţia, kas šiais metais stos į šias fakultetuose atsiradusias laisvas vietas. Norinčių yra, kaip visada, daugiau, tačiau kiekvienas ţvelgia savo draugo interesų, viduje jaučia tikrą kito daug stipresni norą studijuoti discipliną. Tokios intuityvios atrankos būdu jaunimas pasiskirsto. Tai pirmas rimtas ir bendras bepradedančių gyvenimą jaunuolių sprendimas.
  • 11. “Kūrybos Miesteliai” Dalis abiturientų, kurie nestudijuos centre, jau kitą dieną keliauja į greta esančius netolimus miestelius. Miesteliuose verda kūrybinis procesas. Čia įvairių sričių specialistai, meistrai ir amatininkai sukoncentravo savo patirtį, ţinias, išmintį ir technologijas. Susibūrė tam, kad vystytų savo srities subtilybes. Šių jaunuolių laukia puikūs metai. Jie ketina praktikuotis pas šiuos įvairių sričių specialistus. Ši praktika reikalinga tam, kad jaunuoliai, keliaudami nuo vieno specialisto prie kito, bandytų pajausti, kokia sritis juos be galo traukia. Tą jausmą- troškimą jie išugdys ir atsineš kitais metais į fakultetų atranką. “Namai” Dalis abiturientų grįš namo, jie toliau padės savo artimiesiems auginti sodus, oranţerijas, priţiūrės miškus ir gėlynus, upes ir eţerus, maţus vaikus ir senelius. Kadangi namų buitis ir aplinka yra pilnai autonomiška tiek energijos, tiek maisto klausimais - gyvenimas čia niekada nesustoja. Namų erdvėje jie toliau ugdys savo santykį su Ţeme. Jų širdyse yra galingas šauksmas gamtai, jie dar nenori atskleisti visų paslapčių, kurias mokslas paaiškina racionaliomis formulėmis. Jie dar gyvens realybėje kaip fantazijos pasaulyje, be mokslinio paaiškinimo.
  • 12. Kaimyniniai ţiedai Dalis abiturientų keliaus iš jų gimtojo Lelijos ţiedo į kitus ţiedus. Ten bus laisvų vietų Dvasios ir mokslo centruose, miesteliuose jie ras įdomių meistrų dirbtuvių, kur jie ugdys savo troškimą studijoms, vyks aplankyti senų draugų. Lietuva - tai pusšimtis Lelijos ţiedų, jie visi draugiškai sutaria, nes niekas niekados daugiau neieško slaptos naudos iš artimų tautiečių. Tai naujasis Lietuvos įstatymas. Ţaliagiris - ţiedų ţiedas Kaip minėjau, dalis jaunuolių patraukia į kitus ţiedus, tačiau dalis jų keliauja į ţiedų ţiedą. Tai šalies sostinė „Ţaliagiris“. Čia savanoriškai susirinkęs šalies intelektas, dvasios stipruoliai ir inovatoriai. Jie neturi pastovių postų ir daţnai išvyksta arba vėl atvyksta. Jaunuoliai į šį miestą keliauja dėl kelių prieţasčių. Pirma, tai transportavimosi galimybė į kitas šalis – teleportacijos laivais jie persikelia į kitų tautų miestus. Nereikia paso, nereikia vizos. Uţtenka nusišypsoti ir tu priimtas į laivo denį. Antra atvykimo į sostinę prieţastis yra stebėti čia dirbančius ţmones, kurie besąlygiškai save dalina, norėdami uţtikrinti sklandų valstybės progresą.
  • 13. Šalies filosofija Šalyje jau seniai neegzistuoja finansinė sistema, ji suprasta kaip netobulas atsiskaitymo modelis, kuriuo lengva manipuliuoti ir kiršinti tautas, asmenis. Per ganėtinai trumpą laiką ţmonės išugdė pagrindinę savybę - besąlygiškai padėti ţmonėms tada, kada jiems tos pagalbos iš tikro reikia. Vystymasis vyko dėka vieningųjų šeimų, kurios išugdė savo geru pavyzdţiu naujas, neagresyvias vaikų kartas. Todėl buvo pasirinktas paprastesnis – „Reikmės“ modelis. Gaminama tik tai, kas iš tikrųjų yra reikalinga ir naudinga ţmonėms. Didţiausias dėmesys skiriamas individualiems rankų darbams. Net esant tobuloms ţaliosioms technologijoms, kurios galėtų įgyvendinti bet kokius minties sumanymus automatizuotuose fabrikuose, didţioji dalis ţmonių naudojasi tobulais rankiniais instrumentais. Paslaptis tame, kad ţmonija atrado Meilės energiją ir jos panaudojimo principus pritaikė savo meistrystėse. Nuo šiol daiktai yra kuriami meistrų minčių, rankų ir širdţių, skleidţiančių Meilės energiją pagalba. Tokiu būdu kiekvienas asmeniškai sukurtas daiktas turi galią gydyti, o daikto antros eilės paskirtis yra estetinis groţis, buitinis pritaikymas ir panašiai. Be to, išugdţius besąlyginę meilę artimui ţmonių visuomenėje, atsivėrė dar viena stulbinanti ypatybė. Netekus egoistinių norų, ţmonių biolaukai susiliejo ir suformavo bendrą sąmonę, panašiai kaip dabartinis internetas. Pasirodo, noras nuslėpti nuo artimųjų savo vidinį pasaulį uţrakino mūsų sudėtingose biologinėse sistemose Dievo sudėtas dovanas bendrauti vienas su kitu bevieliu ryšiu. Tokiu būdu visuomenėje atkrito pirmumo būtinybė steigti dirbtines informacines technologijas, nors jos atrado savo nepakeičiamą vietą. Paskutinis aspektas, kurį norėčiau pabrėţti yra sprendimų priėmimo mechanizmas, kada iškilę nesutarimai, opūs klausimai ar rimtos problemos išsprendţiami tik vienu būdu, kada pabaiga būna tik teigiama. Šio sprendimų mechanizmo esmė tame, kad konkretų klausimą gali išspręsti tik srities specialistas, kuris visų 100% bendru sutarimu išrenkamas kaip geriausiai galintis atlikti šitą uţdavinį. Kada klausimas yra išsprendţiamas šitas specialistas grįţta į savo normalų gyvenimą ir tik esant poreikiui ţmonės vėl jį išrinks, jeigu neatsiras kitas, kuris klausimą mokės išspręsti geriau. Niekas nėra išrenkamas į nuolatinį postą. Šioje Lietuvoje postų apginti nereikia, nes nėra individualių interesų – tik vienas visų Mūsų interesas būti Harmonijoje su supančia aplinka begalinės plėtros kelyje.
  • 14. Mūsų netolima ateitis Būsiu tiesus ir atviras. Mūsų Lietuva nesuţydėjo kaip lelijų sodas vienu ypu, tačiau viskas prasidėjo visai netikėtai netolimoje ateityje, kada po uţsitęsusios finansinės krizės pradėjome jausti fiktyvų finansinį lengvumą. Mūsų vyriausybė ir Seimas kartu su Prezidente ir kitais inovatoriais, dvasios ţmonėmis, intelektualais vis dėlto rado bendrą kalbą. Taip atsitiko, nes asmeninių interesų spaudimas iš šono staiga neteko savo galios. Kaip tai nutiko, niekas gerai neţino, bet tai įvyko. Tai buvo Įvykis atnešęs svarių vaisių... Tą savaitę visa šalis laukė. Kylant sekmadienio saulei nacionalinės televizijos tiesioginėje laidoje aš pamačiau laimingus, plačiomis šypsenomis iš rūmų salės, kurioje vyko Paskutinis Didysis Susirinkimas, išeinančius ţmones, kurie jau buvo be kaklaraiščių, atsipalaidavę, ramiai šnekučiavosi. Tą akimirką net sėdintys vieni namie juto gimstantį entuziazmą kurti. Tai buvo mūsų Naujos Valstybės Aušra...
  • 15. Pabaiga Taigi, brangūs draugai. Ši netolima ateitis jau beldţiasi į mūsų duris. Būkime budrūs ir nepraţiopsokime savo šanso sudalyvauti naujos valstybes kūrime. Visiems naujai įstojusiems abiturientams linkiu kooperatyvumo gyvenime, o ne konkurencijos. Sėkmės visiems. Paulius Putna +37060648274 paulius.putna@gmail.com www.sibiras.lt Fotografijos: Nuotraukos darytos Sibire, bendruomenės ţmonių. Balta lelija rasta google:http://www.teachenglishinasia.net/asiablog/asia n-water-lilies-and-lotus-flowers