Konferencijos VAIKYSTĖ IR UGDYMAS 2015 pranešimas

1. Smulkiosios motorikos lavinimas
priešmokykliniame amžiuje,
naudojant tautodailės elementus
Šilutės lopšelis – darželis „Ąžuoliukas”
Vilija Valančienė,
priešmokyklinio ugdymo pedagogė
Šilutė, 2015

2. Tikslas:
smulkiosios motorikos lavinimo galimybės
priešmokykliniame amžiuje, taikant
tautodailės elementus.
Metodas:
lyginamoji analizė.

3. Pradėjęs lankyti mokyklą vaikas, anksčiau daugiau
žaisdavęs, pradeda sistemingai mokytis. Nepakankamai
išlavinti smulkieji raumenys, jutiminės sistemos, erdvės ir
krypties suvokimas gali būti kliūtis sėkmingai mokytis
rašyti, skaityti ir atlikti įvairius rankos ir dailės darbelius.
Todėl priešmokyklinio amžiaus vaikų smulkiosios
motorikos ugdymas yra viena iš sudedamųjų fizinio
brandinimo mokyklai dalių.
Rašymas vaikams yra labai sudėtingas veiksmas,
reikalaujantis gerai išlavintų, koordinuotų ir tikslių pirštų
bei plaštakos judesių. Atliekant grafinius veiksmus
dalyvauja regos, lytėjimo, kinestetinės (raumenų ir
sausgyslių įtempimo, judesio krypties jutimo ir kt.), o jei
diktuojama, ir klausos jutiminės sistemos.

4. Smulkiosios motorikos gebėjimus
sudėtinga išugdyti tiesiogiai mokant, kadangi vaikams
nusibosta, nesusikaupia, pavargsta ir pan.
Atsižvelgiant į priešmokyklinio amžiaus vaikų
ypatumus būtina vaiko ir pedagogo sąveika, skatinanti
vaiko aktyvumą, kūrybiškumą, praturtinanti jo patirtį,
padedanti perimti kultūrines vertybes. Būtinas tinkamas
žaidimo ir tikslingo ugdymo(si) santykis, pirmenybę
teikiant žaidimui.
Taigi sudarius sąlygas vaikų fantazijai, kūrybiškumui
reikštis, supažindinus su ornamentų reikšme, sužadinama
vaiko vaizduotė, atsiranda noras sukurti kažką įdomaus,
originalaus, nepanašaus į draugo darbelį.

5. Geometriniai motyvai
• trikampiai dantukai;
• vingiuota linija;
• apvalūs ir stačiakampiai
dantukai;
• apvalios kiaurymės;
• ratukai;
• skridinys;
• riestiniai;
• tinkleliai ir brūkšniai;
• pailgi įrentimai;
• šešiakampė (segmentinė)
žvaigždė;
• keturkampės ir
daugiakampės žvaigždės.

6. Augaliniai motyvai
• tulpė;
• lelija;
• rozetės;
• keturių žiedlapių gėlė;
• augaliniai motyvai,
• kurie forma panašūs į
žalčius;
• lapeliai;
• vynuogės;
• eglutės ornamentas.

7. PRAKTINĖ DALIS
Kad vaikai sėkmingai atliktų užduotį reikia:
• sužadinti susidomėjimą tema, būsima veikla;
• sudaryti vaizdinius;
• supažindinti su veiklos būdu, eiga, rašto išdėstymu.

8. AUDŽIAME (I)

9. AUDŽIAME (II)

10. LAVINAME RANKELĘ

11. PAUKŠČIAI GRĮŽTA AUKSINĖ ŽUVELĖ

12. MARGUČIAI

13. RUOŠIUOSI MOKYKLAI

14. GĖLIŲ PIEVA SPALVOTA
VAIKYSTĖ

15. LYGINAMOJI ANALIZĖ
Ruduo Pavasaris

16. Ruduo Pavasaris

17. Ruduo Pavasaris

18. IŠVADOS
• Supažindinus su lietuvių liaudies tautodailės elementais ir
jų reikšme, atsiranda galimybė juos savaip interpretuoti,
pritaikyti savo kūrybiniuose darbeliuose. Vaikai kurdami
ornamentą puošimo elementais naudojasi laisvai- pasirenka
kas patinka arba sukuria savus.
• Lavėja gebėjimas susikaupti, atlikti darbą iki galo.
• Akivaizdi nauda, mokantis rašymo elementų (išmoksta
laikytis rašymo krypties, suvokti raidžių formą, atsiranda
linijų pojūtis, gebėjimas tinkamai laiko rašymo priemonę).
• Geba tik užbaigus tam tikrus elementus pieštuką (rašiklį)
pakelti nuo popieriaus lapo.
• Atsiranda ritmo pojūtis.

19. LITERATŪRA
1. Birontienė Z. Priešmokyklinio amžiaus vaikų
smulkiosios motorikos ugdymas. Klaipėda, 2008.
2. Kmieliauskas J. Dekoratyvinis piešimas. Šiauliai,
1994.
3. Metodinis leidinys priešmokyklinio ugdymo
pedagogams. Vilnius, 2011.
4. Adaškevičienė O. Lietuvos ikimokyklinukų fizinis
ugdymas. Kaunas, 1993.

20. AČIŪ!