Successfully reported this slideshow.
We use your LinkedIn profile and activity data to personalize ads and to show you more relevant ads. You can change your ad preferences anytime.

Ar verslas ir mokslas yra pasiruošę bendradarbiauti įgyvendinant bendrus projektus?

346 views

Published on

Pranešimas skaitytas Lietuvos kokybės vadybos ir inovacijų asociacijos bei Klaipėdos universiteto organizuotoje konferencijoje "Mokslo, meno ir verslo bendradarbiavimas socialinio kapitalo plėtotės kontekste", 2014 m. lapkričio 26 d. Pranešime atkreipiamas dėmesys į išorinės aplinkos įtaką (Lietuvos ir Europos kontekstas) Klaipėdos universiteto bendradarbiavimui su verslu, pateikiamos rekomendacijos dėl šio proceso kokybiškos plėtros. Pranešimą parengė Žinių ekonomikos forumo analitikas Arminas Varanauskas.

Published in: Science
  • Be the first to comment

Ar verslas ir mokslas yra pasiruošę bendradarbiauti įgyvendinant bendrus projektus?

  1. 1. Ar verslas ir mokslas yra pasiruošę bendradarbiauti įgyvendinant bendrus projektus? Arminas Varanauskas Žinių ekonomikos forumas 2014 lapkričio 26 d.
  2. 2. Išorinė aplinka
  3. 3. Europa 2020 (ex Lisabonos strategija)
  4. 4. Europa 2020 (ex Lisabonos strategija) 1. Užimtumas 2. Moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra (MTTP) bei inovacijos 3. Klimato kaita ir energetika 4. Švietimas 5. Skurdas ir socialinė atskirtis
  5. 5. Dabartinės silpnybės
  6. 6. Žemas MTEP finansavimo lygis Išlaidos MTEP per dešimtmetį išaugo beveik 3 kartus 2002 m. – 345 mln. litų; 2012 m. – 1025.5 mln. litų. Tai lygu 0.9% viso BVP, bet tai vis dar daugiau nei 2 kartus mažiau nei ES vidurkis. Lietuvos mokslo būklės apžvalga, 2014, MOSTA
  7. 7. Didelis tyrėjų dėstymo krūvis Daugiau nei 46% Lietuvos tyrėjų skiria daugiau nei pusę laiko dėstymui ES tyrėjų yra mažiau nei 25% Lietuvos mokslo būklės apžvalga, 2014, MOSTA
  8. 8. Mokslo ir verslo bendradarbiavimas išlieka silpnas 2009-2011 m. Lietuvos MSI iš šalies įmonių gavo 9.6 mln. litų vertės užsakymų darbams (MTEP). 2011 m. užsakymų apimtys buvo ketvirčiu mažesnės nei 2009 m. Lietuvos mokslo būklės apžvalga, 2014, MOSTA
  9. 9. Grėsmės
  10. 10. Nepavyks pasiekti tikslo 2020 m. MTEP nuo BVP bent 1.9% Atsižvelgiant į BVP augimo prognozes ir vertinant pastarojo dešimtmečio MTEP lėšų augimą – 2020 m. mūsų MTEP investicijos sieks 1.12% nuo BVP Lietuvos mokslo būklės apžvalga, 2014, MOSTA
  11. 11. MTEP taps pernelyg priklausomas nuo ES investicijų ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos sudarė net 75% visų užsienio lėšų Lietuvos mokslo būklės apžvalga, 2014, MOSTA
  12. 12. Lietuvos ūkiui gresia vidutinių pajamų spąstai Sektoriai, Lietuvoje sukuriantys didžiausią pridėtinę vertę, įdarbinantys daugiausiai darbuotojų išlieka gamintojai ir paslaugų teikėjai, bet ne kūrėjai Lietuvos mokslo būklės apžvalga, 2014, MOSTA
  13. 13. Tik pusė gyventojų domisi mokslo ir technologijų pasiekimais 48% nėra informuoti ir jais nesidomi Švedija – 20%, Danija – 25%. „Eurobarometras“ teigia, jog yra teigiamas ryšys tarp žmonių informuotumo ir inovacijų lygio šalyje Lietuvos mokslo būklės apžvalga, 2014, MOSTA
  14. 14. KODĖL ES nusprendė, kad reikia sumanios specializacijos ?
  15. 15. Priežastys ir sprendimai 1. 2007-2013 m. Sanglaudos fondas – 86 mlrd. EUR Europos Sąjungos investuotų į MTEPI nedavė apčiuopiamo rezultato matomo versle arba visuomenėje 2. Ekonominė krizė paskatino dėmesį efektyvumui ir išteklių koncentravimui 3. Europa bando susieti deklaratyvias strategijas su konkrečiais pinigais (sumani specializacija) arba su konkrečių iššūkių sprendimu (Horizon 2020) 4. Mokslininkų ir verslininkų diskusijos apie iššūkius, potencialą ir prioritetus
  16. 16. 1. Energetika ir tvari aplinka; • Išmaniosios energijos generatorių, tinklų ir vartotojų energetinio efektyvumo, diagnostikos, stebėsenos, apskaitos ir valdymo sistemos; • Energijos ir kuro gamyba naudojant biomasę ar atliekas, atliekų apdorojimas, saugojimas ir šalinimas • Išmaniųjų mažaenergių pastatų kūrimo ir naudojimo technologija – skaitmeninė statyba • Saulės energijos įrenginiai bei jų panaudojimo elektros, šilumos ir vėsos gamybai technologijos 2. Sveikatos technologijos ir biotechnologijos; • Molekulinės technologijos medicinai ir biofarmacijai • Pažangios taikomosios technologijos asmens bei visuomenės sveikatai • Pažangi medicinos inžinerija ankstyvai diagnostikai ir gydimui 3. Agroinovacijos ir maisto technologijos • Saugesnis maistas • Funkcionalusis maistas • Inovatyvus biožaliavų kūrimas, tobulinimas ir perdirbimas (biorafinavimas)
  17. 17. 4. Nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos • Fotoninės ir lazerinės technologijos • Funkcinės medžiagos ir dangos • Konstrukcinės ir kompozitinės medžiagos • Lanksčios produktų kūrimo ir gamybos technologinės sistemos 5. Transportas, logistika , informacijos ir ryšio technologijos • Sumanios transporto sistemos ir IRT • Tarptautinių transporto koridorių valdymo ir transporto rūšių integracijos technologijos/modeliai • Pažangus elektroninis turinys, technologijos jam kurti ir informacinė sąveika • IRT infrastruktūros, debesų kompiuterijos sprendimai ir paslaugos 6. Įtrauki ir kūrybinga visuomenė • Modernios ugdymosi technologijos ir procesai, skatinantys kūrybiškos ir produktyvios asmenybės tapsmą • Proveržio inovacijų kūrimo ir diegimo technologijos ir procesai
  18. 18. Ką reikia daryti dabartinėje situacijoje?
  19. 19. Universitetas – analizuoja, o verslas - deklaruoja
  20. 20. Pasitikėjimas Universitetu neišvengiamas be ilgalaikių įsipareigojimų
  21. 21. Strateginė partnerystė su KMTP
  22. 22. Aukščiausio lygmens vizija turi būti suprasta visų bendruomenės narių
  23. 23. Aktyvus lobizmas Vilniuje
  24. 24. Reikalingas žmogus vertėjas/jungėjas
  25. 25. Branda ateina tik klausantis ir bendraujant su skirtingų požiūrių žmonėmis, vertinant įvairias nuomones Išgirsti kito nuomonę galite tik tada jeigu ateinate į susitikimą ir bandote įsiklausyti Dėl bendrų tikslų susitarti yra lengva, bet dažniausiai tai baigiasi deklaracijomis – reikia kalbėti apie realias galimybes, iššūkius ir problemas

×