Uploaded on

 

  • Full Name Full Name Comment goes here.
    Are you sure you want to
    Your message goes here
    Be the first to comment
    Be the first to like this
No Downloads

Views

Total Views
993
On Slideshare
0
From Embeds
0
Number of Embeds
2

Actions

Shares
Downloads
8
Comments
0
Likes
0

Embeds 0

No embeds

Report content

Flagged as inappropriate Flag as inappropriate
Flag as inappropriate

Select your reason for flagging this presentation as inappropriate.

Cancel
    No notes for slide

Transcript

  • 1. VILNIAUS MIESTO FINANSŲ PROBLEMOS IR JŲ PRIEŽASTYS Medžiaga Ministrui Pirmininkui 2013 liepa Vilniaus miesto savivaldybė
  • 2. VILNIAUS SAVIVALDYBĖS ĮSISKOLINIMAS NUO 2007 IKI 2013 M. PADIDĖJO BEVEIK 4 KARTUS (MLN. LT) Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto deficitas 2008-2012 m. vidutiniškai per metus sudarė 120 - 175 mln. Lt. 2
  • 3. VALSTYBĖS IR VILNIAUS MIESTO SKOLŲ DINAMIKA (MLN. LITŲ) 3
  • 4. VILNIAUS 2012 M. BIUDŽETŲ PAJAMŲ PLANAS ĮVYKDYTAS 97 PROC. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. Pajamų planas 1044,8 1036,3 1045,2 1017,6 Faktiškai gauta 920,8 1025,8 1014,2 Gauta daugiau, negauta (-) -124,0 -10,5 -31,0 Įvykdymo procentas (%) 88,1 99,0 97,0* NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESČIO PAJAMŲ PLANAS ĮVYKDYTAS TIK 67,3 PROC 4
  • 5. 2008-2012 M. NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESČIO PAJAMŲ PLANO VYKDYMAS MLN. LT 0 20 40 60 80 100 120 2008 2009 2010 2011 2012 Planas Faktas 97,8 104,2 104,0 109,0 114,0 112,9 112,4 106,5 110,6 74,4 (-36,2; 67,3%) 5
  • 6. PRIEŽASTYS, LĖMUSIOS NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESČIO PAJAMŲ PLANO NEVYKDYMĄ (Vadovaujantis Valstybinės mokesčių inspekcijos 2012-10-24 raštu Nr. (20.2-06)-R-8911): • Nuo 2011 m. neapmokestinamas lizingo bendrovių turtas pagal pirkimo – pardavimo išsimokėtinai arba išperkamosios nuomos sutartis parduotas fiziniams asmenims, jeigu jis nenaudojamas ekonominei ar individualiai veiklai (Lietuvos Respublikos Seimas 2010-11-23 pakeitė Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo nuostatas); • Pajamų sumažėjimą nulėmė vienos akcinės bendrovės patikslintos nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos už 2007–2011 metus, kuriose pasikeitė mokesčio paskirstymas savivaldybėms. Dėl to 2012 m. Savivaldybė neteko 18,4 mln. Lt. • Dėl šio FM ministrės I. Šimonytės inicijuoto įstatymo pakeitimo ir VMĮ atliktų patikslinimų VMS neteko 36,2 mln. Lt NT mokesčio už 2012 metus, t.y. 32,7 proc. Seimo sprendimu patvirtintų planuotų pajamų. 6 6
  • 7. 7 KELI PAVYZDŽIAI, KAIP PO ĮSTATYMO PATAISOS PASIKEITĖ NT MOKESČIAI 2011/2012 Eil. Nr. Įmonės kodas Pavadinimas Pervesta mokesčio suma Vilniaus m. savivaldybei Lt Pokytis (-) sumažėjimas (+) padidėjimas2011 m. 2012 m. 1 123051535 AB "SEB lizingas" 966.651,87 143.395,33 -85% 2 125427865 Uždaroji akcinė bendrovė "SNORAS Development" 152.115,00 73.859,00 -51% 3 125598987 UAB Danske lizingas 105.321,31 32.306,46 -69% 4 112029270 AB DNB bankas 377.731,32 244.402,94 -35% 5 112029651 "Swedbank", AB 162.709,23 49.677,27 -69% Iš viso: 1.764.528,73 543.641,00 -69% Šaltinis: VMI informacija
  • 8. 8 PAJAMŲ DALIS TENKANTI VIENAM GYVENTOJUI SAVIVALDYBĖSE 2012 M. *2013 m. Vilniaus biudžetas 2,6% mažesnis negu 2012 m. **2013 m. Rygos biudžetas 6% didesnis negu 2012 m. 1865,6 2047,4 3029,2 3270,8 7000 Vilnius* Kaunas Ryga** Talinas Varšuva Pajamų dalis, tenkanti vienam gyventojui (Lt) Vilnius* Kaunas Ryga** Talinas Varšuva
  • 9. GPM SURINKIMAS VILNIUJE, KAUNE IR KLAIPĖDOJE 871,719 333,259 165,233 505,597 19,996 23,133 366,122 313,263 142,1 0 100 200 300 400 500 600 700 800 900 1000 Vilnius Kaunas Klaipėda Surenkama GPM (mln. Lt) Atitenka valstybės iždo sąskaitai (mln. Lt) Lieka miesto biudžete (mln. Lt) 9
  • 10. Savivaldybės pavadinimas GPM dalis savivaldybės teritorijoje GPM dalis (proc.) Gyventojų pajamų mokesčio paskirstymas (tūkst.lt) Į valstybės iždo Į savivaldybės sąskaitą biudžetą Vilniaus miesto 871,719 42 505,597 366,122 Kauno miesto 333,259 85 19,996 284,922 Klaipėdos miesto 165,233 86 23,133 142,100 2013 M. VILNIEČIŲ INDĖLIS Į VALSTYBĖS IŽDĄ 25 KARTUS DIDESNIS NEI KAUNO IR 22 KARTUS DIDESNIS NEI KLAIPĖDOS GYVENTOJŲ Lėšų, kurias numato Finansų ministerija sukaupti valstybės iždo sąskaitoje, kaip gyventojų pajamų mokestį atskirose savivaldybėse, dalių apskaičiavimas 10
  • 11. GPM SURINKIMAS IR PASKIRSTYMAS VILNIAUS MIESTE 2013-05-31, MLN. LT *Pagal LR 2013 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą GPM dalis tenkanti visų savivaldybių biudžetams - 57,34% ** Pagal LR Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymą GPM dalis tenkanti Vilniaus m. savivaldybei - 42% GPM surinktas Vilniaus m. savivaldybėje 787,8 Tenkantis savivaldybių biudžetams 448,1 (57,34%)* Atitenka valstybės biudžetui ir fondams 339,7 (42,66%) Tenkantis Vilniaus m. Savivaldybės biudžetui 258,0 (42%)** Iždo sąskaitai 190,1 (58%) Atiduotas kitoms savivaldybėms 117,7 Iš viso gautas į Vilniaus m. savivaldybės biudžetą 151,6 (33,83 %) Gautas iš kitų Savivaldybių 8,5 Gautas iš FM, GPM ir išlaidų struktūrų skirtumams išlyginti 2,8 11
  • 12. NEPRIKLAUSOMŲ EKSPERTŲ VERTINIMAI Vilniaus miesto savivaldybės skolų susidarymo priežastys 12
  • 13. PWC : Savivaldyb  gali tik ribotai  takoti pagrindinesė į savo pajam  r šis, t.y. GPM ir NT mokestų ū į Savivaldyb s pajamosė mln. Lt GPM NT mokestis Ugdymo įstai- gų paslaugos Kitos pajamos Valstybės biudžeto dotacijos Iš viso Pokytis, % Vilniaus m. savivaldybė PwC 2007 2008 359,3 464,3 84,8 104,2 17,2 16,9 120,1 101,5 7,0 2,4 588,4 689,3 - 17% 2009 2010 387,9 361,1 109,0 112,8 25,9 32,6 81,4 83,9 44,5 - 648,7 590,4 (6%) (9%) • Savivaldybė neturi realių svertų, leidžiančių įtakoti GPM surinkimą. • Savivaldybės įtaka NT mokesčio pajamoms pasireiškia tarifo nustatymu iš anksto nustatytose ribose. • Valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensavimo taisyklės remiasi prognozėmis, kurios dažnai nėra patikimos. BANKŲ KREDITORIŲ UŽSAKYMU ATLIKTA VILNIAUS MIESTO FINANSINĖS SITUACIJOS ANALIZĖ 2011 M. 13
  • 14. PWC : Rekomendacijos ­ siekti GPM dalies, skiriamos Vilniui padidinimo Savivaldybi  biudžetams skiriama GPMų dalis, % Savivaldybė Vilniaus m. 2002 2003 40% 40% 2006 2010 40% 40% - • Paskutiniu Įstatymo pakeitimu, išskyrus Vilnių, žymiai padidinta visiems ,,miestams donorams” Kauno m. 74% 74% 74% 94% 20p skiriama GPM dalis. Klaipėdos m. 64% 64% 64% 86% 22p • Rekomenduojame kreiptis į Šiaulių m. Panevėžio m. 96% 96% 84% 84% 96% 100% 4p 84%100% 16p Finansų ministeriją ir kitas atsakingas institucijas, siekiant padidinti Vilniaus Mažeikių raj. 55% 55% 90% 95% 5p miestui skiriamą GPM dalį. Ignalinos raj. 78% 100% 100% 100% - • Tai leistų ženkliai pagerinti Palangos m. 70% 70% 100% 100% - Savivaldybės finansinę situaciją. Kitos 100% 100% 100% 100% - Šaltinis: LR Savivaldybių biudžeto pajamų nustatymo metodikos įstatymo priedėlis Vilniaus m. savivaldybė PwC BANKŲ KREDITORIŲ UŽSAKYMU ATLIKTA VILNIAUS MIESTO FINANSINĖS SITUACIJOS ANALIZĖ 2011 M. 14
  • 15. 15 Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EPBO – OECD) parengtoje ataskaitoje 2010 m. „Biudžeto planavimas Lietuvoje“ pažymima: „Per keletą pastarųjų metų didėjantis valstybės pajamų nesurinkimas buvo lokalizuotas iš valstybės į savivaldybių lygmenį, pirmiausia dėl biudžeto dokumentuose pervertinto gyventojų pajamų mokesčio surinkimo. Toks valstybės pajamų nesurinkimas lėmė esminį savivaldybių įsiskolinimų didėjimą“ Informacijos šaltinis: http://www.oecd.org/dataoecd/25/52/48170576.pdf EKONOMINIO BENDRADARBIAVIMO IR PLĖTROS ORGANIZACIJOS PASTABOS
  • 16. LIETUVOS SAVIVALDYBIŲ ASOCIACIJOS TYRIMO IŠVADOS, PATEIKTOS LRV FM Tyrimo tikslas – įvertinti savivaldybių biudžetų finansavimo šaltinių pokyčių tendencijas. IŠVADOS: 1. Savivaldybių pajamų neužtenka funkcijų vykdymo išlaidoms kompensuoti. Besikaupiantis savivaldybių biudžeto deficitas šiuo metu jau pasiekė netoleruotiną lygį. 2. Tikslinga nepanaudotas valstybės biudžeto lėšas palikti savivaldybėms. Tai įgalintų, bent iš dalies suderinti ir pajamų bei išlaidų srautus bei mažintų savivaldybių biudžeto deficitą. 3. Lietuvos politika finansų srityje tik iš dalies atitinka Europos vietos savivaldos chartiją. Fiskalinės decentralizacijos principas, o kartu ir savivaldybių savarankiškumas dar nėra įgyvendintas tokiu lygiu, kuris atitiktų tikros savivaldos reikalavimus. 4. Savivaldybių pajamų dalis bendrose valstybės ir savivaldybių pajamose turi tendenciją mažėti, nors savivaldybių atliekamų funkcijų apimtis bei lėšų įgyvendinti šias funkcijas poreikis itin išaugo. Savivaldybių pajamų dalis nacionaliniame biudžete 2008 – 2009 m. buvusi (atitinkamai) 13,04 ir 15,43 procentinio lygio sumažėjo iki 10,84 ir 11,19 procentinio lygio 2012-2013 m. Tyrimą atliko doc. Dr. EGIDIJUS BIKAS (Vilniaus universitetas, Finansų katedra) ir doktorantė IRMA KAMARAUSKIENĖ (Vilniaus universitetas, Apskaitos ir audito katedra). 16
  • 17. LIETUVOS BANKAS ,,Lietuvos banko parengtoje Finansinio stabilumo apžvalgoje (2013-06-12) pristatoma šalies finansų sistemos būklė. Lietuvos bankas pripažino, kad šalies finansų sistema geba atremti iššūkius, tačiau Lietuvos finansų sistemai iššūkį gali mesti ir su vidaus rizikomis susiję veiksniai: savivaldybių skolinimosi augimas, jų finansinės būklės pablogėjimas.’’ 17
  • 18. NEĮVYKDYTOS FINANSŲ MINISTERIJOS INICIJUOTŲ 2011 -2012 M. DARBO GRUPIŲ REKOMENDACIJOS, PLANUOJANT VILNIAUS MIESTO BIUDŽETUS 18
  • 19. PAGAL SUSITARIMĄ SU FM MINISTRU, VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS MERO 2011 M. LIEPOS 22 D. POTVARKIU NR. 22-149 SUDARYTOS DARBO GRUPES DĖL FINANSINĖS SITUACIJOS GERINIMO 2011-08-04 IŠVADA ir SEB BANKO INICIJUOTŲ VEIKSMŲ ISTORIJA • Pritarti gyventojų pajamų mokesčio dalies, tenkančios Vilniaus miesto savivaldybės biudžetui, didinimui nuo 2012 metų, kaip reikšmingiausiai priemonei pagerinti itin sudėtingą Vilniaus miesto savivaldybės finansinę situaciją... Sutikti, kad konkreti mokesčio dalis priklausys nuo nacionalinio biudžeto finansinių galimybių. • Įgyvendinant investicines programas apsiriboti investiciniais projektais, finansuojamais ES bei LR valstybes biudžeto lėšomis. Darbo grupėje dirbo VMS , FM ir bankų kreditorių atstovai. SIŪLYMAS NEĮVYKDYTAS • SEB banko iniciatyva 2010 m. liepos mėn. 5 bankai, didžiausi Vilniaus m. savivaldybės (VMS) kreditoriai, susitikime su Finansų ministre išreiškė susirūpinimą savivaldybės finansine padėtimi bei pasiūlė veiksmų planą sprendžiant iškilusią problemą. • 2010 m. spalio mėn. SEB ir Nordea bankai su audito bendrove PWC pasirašė Vilniaus m. savivaldybės Visapusiško įvertinimo sutartį ir įsipareigojo apmokėti už suteiktas paslaugas. • 2011 m. vasario mėn. PWC išvados pristatytos Vilniaus m. sav. administracijos vadovybei. • 2011 m. gegužės mėn. PWC išvados pristatytos naujai išrinktam Vilniaus m. merui ir administracijos vadovybei . • 2011 m. liepos mėn. 9 bankai, Vilniaus m. savivaldybės kreditoriai, susitikime su Finansų ministre išreiškė susirūpinimą, kad iš esmės padėtis nepasikeitė ir bankų siūlytas veiksmų planas nevykdomas. • 2011 m. liepos mėn. sudaryta „Finansinės situacijos gerinimo darbo grupė” susidedanti iš VMS, FM ir bankų atstovų . • 2011 m. spalio mėn. įvyko trečias ir paskutinis darbo grupės posėdis, kuriame konstatuota, kad LRV teikdama 2012 m. LR biudžeto projektą neatsižvelgė į darbo grupės siūlymus. • 2011 m. lapkričio mėn. SEB Baltijos padalinio vadovas susitikime su finansų ministre dar kartą atkreipė dėmesį į VMS esamą padėtį ir išdėstė pasiūlymus. 19
  • 20. FINANSŲ MINISTRĖS I.ŠIMONYTĖS ĮSAKYMU (2011 m. vasario 14 d. Nr. 1K-061) SUDARYTOS DARBO GRUPĖS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO PROGNOZAVIMO TOBULINIMO GALIMYBĖMS IŠNAGRINĖTI VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖJE IŠVADA Pritarti gyventojų pajamų mokesčio dalies, tenkančios Vilniaus m. savivaldybės biudžetui, padidinimui ir konkrečius siūlymus dėl šios dalies padidinimo pateikti finansų ministrui rengiant ir sudarant 2012 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektą atsižvelgiant: 1. į 2011 metų savivaldybių biudžetų pajamų vykdymą; 2. į nacionalinio biudžeto finansines galimybes. SIŪLYMAS NEĮVYKDYTAS 20
  • 21. VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS VIEŠASIS PIRKIMAS PASKOLAI GAUTI 2012 m. vasario mėnesį Vilniaus miesto savivaldybė skelbė viešąjį pirkimą 130,22 mln. Lt paskolai gauti Savivaldybės administracijos skolų grąžinimui kreditoriams. Bankai atsisakė dalyvauti paskolų konkurse, motyvuodami tuo, kad LRV ir FM neįvykdė darbo grupių ,,dėl finansinės situacijos gerinimo Vilniaus miesto savivaldybėje’’ rekomendacijų. Pasiūlymų sulaukta nebuvo. 21
  • 22. AB SEB BANKO ATSISAKYMAS DALYVAUTI PASKOLŲ KONKURSE 2012 METAIS 22
  • 23. I.VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIO TEISMO NUTARTIES, PALAIKANČIOS VMS PRAŠYMĄ BYLOS NAGRINĖJIMĄ PERKELTI Į KONSTITUCINĮ TEISMĄ, MOTYVAI: LRV teisininkų prašymas atmesti VMS ieškinį nepatenkintas “Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėkūros subjektams yra kilusi pareiga (kuri nevykdoma) neatidėliotinai spręsti Vilniaus miesto savivaldybės finansinės padėties stabilizavimo problemas, kartu atsisakant konstituciškai nepagrįsto Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių pajamų patekimo ribojimo į Savivaldybės biudžetą. Pažymėtina, jog Vilniaus miesto savivaldybės skolos didina viešojo sektoriaus skolą, todėl Vilniaus miesto savivaldybės kaip sostinės itin sunki finansinė padėtis turės įtakos visos valstybės ekonomikos tvarumui ir atsakingo valdymo principo reikalavimai reikalauja laiku priimtų teisingų ir teisėtų sprendimų.” 2012 m. spalio 1 d. Vilnius 23
  • 24. II VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIO TEISMO NUTARTIS: „Proporcingumo ir teisingumo principo pažeidimą ryškiausiai išreiškia Vilniaus miesto savivaldybės atvejis, kai jai skiriama tik 40 proc. GPM dalis, o kitų Lietuvos didžiųjų miestų savivaldybėms tenkančios GPM dalys yra daugiau negu dvigubai didesnės negu Vilniaus miesto savivaldybei tenkanti GPM dalis.“ „...Vilniaus miesto savivaldybei skiriama tik 40 proc. GPM dalis netenkina savivaldybės poreikių ir mažina savivaldybės savarankiškumą ir gilina savivaldybės finansines problemas. Tokios didelės Vilniaus miesto pajamų dalies skyrimas valstybės iždui, iš kurio atliekamas kitų savivaldybių pajamų sulyginimas, labai suvaržo Vilniaus miesto savivaldybes teises ir blogina pačios savivaldybės “donorės” finansinę padėtį.” „Valstybė piktnaudžiauja teise atlikti savivaldybių pajamų sulyginimą, kadangi jis atliekamas tokiu būdu, jog savivaldybių pajamų sulyginimo našta nepagrįstai perkeliama ant kelių savivaldybių pečių, kai teisės aktai nedraudžia pačiai valstybei prisidėti prie regionų skirtumų mažinimo (ypač esant itin sudėtingai finansinei situacijai Vilniaus miesto savivaldybėje).” „Vilniaus miesto savivaldybei skiriama 40 proc. GPM dalis tapo reikšmingai nepakankama savivaldybės veiklos funkcijas atlikti. Manytina, jog valstybė turėjo įvertinti sudėtingą Vilniaus miesto savivaldybės situaciją ir priimti atitinkamus sprendimus jai pagerinti, bent jau padidinat GPM dalį.” 24
  • 25. VILNIAUS SAVIVALDYBĖS SPRENDIMAI SKATINANTYS EFEKTYVIAU NAUDOTI TURTĄ IR ŽEMĘ, KARTU DIDINANT BIUDŽETO PAJAMAS • Sugriežtinti reikalavimai atrenkant patalpas ir pastatus / statinius, kuriems taikomas 1 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifas Nuo 2014 metų bus taikomas 2.5 proc. NT mokesčio tarifas apleistiems pastatams. • Nuo 2014 metų Vilniuje padidintas NT mokestis nuo 0,8 iki 1,0 proc. • Planuojama, kad už žemės sklypų, kuriuose yra patalpos / statiniai, kurie yra nenaudojami ar naudojami ne pagal paskirtį arba yra apleisti ar neprižiūrimi, nuomą ar naudojimą būtų taikomas 3 proc. mokesčio tarifas nuo žemės vertės, nustatytos pagal einamųjų metų žemės verčių žemėlapius. Šiuo metu galioja 0,1-0,3 proc. mokesčio tarifai. Planuojamos papildomos pajamos: • Prognozuojamas žemės mokesčio surinkimas 2014 metais padidėtų 7,3 mln.Lt. • Nekilnojamojo turto mokesčio surinkimas 2014 metais siektų 110,4 mln.Lt. 25
  • 26. 26 VILNIAUS SAVIVALDYBĖS VEIKSMAI, DIDINANT BIUDŽETO PAJAMAS IR SIEKIANT TAUPYTI IŠLAIDAS Vilniaus savivaldybė, vykdydama viešuosius pirkimus, pirmoji Lietuvoje sutartyse įpareigojo tiekėjus darbuotojams mokėti vidutinį darbo užmokestį, ne mažesnį nei 90 proc., mokamą Vilniaus mieste (remiantis Statistikos departamento pagal ekonominės veiklos klasifikatorių). Tai leis užtikrinti didesnį gyventojų pajamų mokesčio surinkimą. Sudaryta daugiau kaip 200 tokių sutarčių su įmonėmis.
  • 27. 27 SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS IR MIESTO ĮMONIŲ VEIKLOS OPTIMIZAVIMAS Priemonė Ekonominis efektyvumas, mln. Lt Savivaldybės administracijos ir miesto įmonių bei įstaigų veiklos optimizavimas kasmet nuo 2013 metų Vilniaus biudžetui sutaupys 10,45 Optimizavus savivaldybės struktūrą, dalį seniūnijų darbuotojų perkėlus į savivaldybės departamentų sudėtį, taip pat dėl darbuotojų ligos, neužimtų etatų ir nemokamų atostogų sutaupyta 3,45 mln. Lt Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojų darbo užmokesčio fondo ir įmokų socialiniam draudimui. 3,45 Sujungti Vilniaus autobusų ir troleibusų parkai 7,0 Nuo 2012 m. elektros energija 66 savivaldybės įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms perkama centralizuotai ir per metus bus sutaupyta 3,3 Viešųjų pirkimų procedūrų perkėlimo į elektroninę erdvę (CPO) ir kai kurių prekių, pvz., vaistų, centralizuoto pirkimo sutaupymai 2012 m. 26,7 Parengtas Vilniaus viešojo transporto išlaidų miesto maršrutuose mažinimo planas, kurį įgyvendinus planuojama sutaupyti 20,0 Iš viso: 71,2
  • 28. 28 EKONOMIJA SUJUNGUS UAB „VILNIAUS AUTOBUSAI“ IR UAB „VILNIAUS TROLEIBUSAI“ Į VIENĄ ĮMONĘ UAB „VILNIAUS VIEŠASIS TRANSPORTAS”  2012 metais gauta apie 7 mln. Lt ekonomija dėl valdymo optimizavimo (administracijos darbuotojų skaičiaus mažinimas, kompiuterinių programų, viešųjų pirkimų, audito paslaugų, ūkinio transporto, patalpų panaudojimo ir pan. optimizavimas) ir autobusų bei troleibusų darbo miesto maršrutuose organizacinių pakeitimų.  2013 metais planuojama 9,8 mln. Lt sumažinti išlaidas miesto maršrutuose pagal planą, kurį patvirtino VVT valdyba: gamtinėmis dujomis naujų autobusų panaudojimas, mažesnės talpos autobusų ne piko metu panaudojimas, dalies autobusų perkėlimas į Antrąjį troleibusų parką („tuščios“ ridos mažinimas).  Dėl viešojo transporto pertvarkos nuo š. m. liepos 1 d. planuojama, kad pajamos didės apie 12-15 mln. Lt. Išvada: Dėl priemonių, mažinančių VVT išlaidas ir didinančių pajamas iš keleivių, savivaldybės biudžeto lėšų poreikis 2013 metais bus mažesnis apie 20 mln. Lt nei 2012 metais (savivaldybės biudžeto lėšų – dotacijų - poreikis 2012 metais buvo 42 mln. Lt, prognozuojama, kad 2013 metais šių lėšų poreikis bus 22 mln. Lt.).
  • 29. FM PLANUOJA 2014 M. DIDINTI VMS TENKANČIĄ GPM DALĮ 5-8 PROC. 29
  • 30. VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS GPM ATSKAITYMO PROCENTO PADIDINIMAS 8 PROC. PADIDINTŲ PAJAMAS APIE 70 MLN.LT Metai GPM atskaitymų procento padidinimo skaičiavimai Atskaitymų proc. Vilniaus miesto savivaldybės biudžetui Pokytis Suma (pagal 2013 m. patvirtintą) tūkst. Lt Skirtumas (tūkst. Lt) 2013 m. 42% 366 122,0 2014 m. 47% 5% 409 708,0 43 586,0 50 % 8% 435 859,5 69 737,5 Realus poreikis 60% 18% 523 031,4 156 090,4 Realus GPM atskaitymo procentas, kuris dengtų VMS biudžeto deficitą yra 60%. • Reikalingas aiškus sprendimas, kad kasmet GPM dalis didės po 5%, kol 2016 m. pasieks reikalingą 60% lygį. GPM pajamos į Savivaldybės biudžetą sudarytų 523031,4 tūks. Lt, t. y. padidėtų 156 909,4 tūkst. Lt, lyginant su 2013 m. • Galimas deficitas 2014 m. sausio 1 d.: 169,8 mln. Lt. • Galimas deficitas 2015 m. sausio 1 d., kai GPM padidintas 8 proc.: 134 mln. Lt. 30
  • 31. EIL. NR. SAVIVALDYBĖS BIUDŽETO PAJAMŲ ŠALTINIO PAVADINIMAS SUMA, MLN. LT SAVIVALDYBĖS BIUDŽETO IŠLAIDOS (KREDITORIAI) DIDINANČIOS DEFICITĄ SUMA, MLN. LT 1 2 3 4 5 1. Skola kreditoriams virš 90 dienų 2013-01-01 99,1 2.2013 M. PAJAMŲ ŠALTINIAI, MAŽINANTYS DEFICITĄ ILGALAIKĖS SKOLOS PADIDĖJIMAS DĖL ASIGNAVIMŲ TRŪKUMO PER 2013 M. 2.1.Pajamos iš baudų ir papildomos pajamos iš GPM 25 Vilniaus viešasis transportas 110 2.2.Paskolos skoloms grąžinti 5,2 Švietimo įstaigų šildymas 30 2.3.Kompensacija iš valstybės biudžeto 25,2 Grinda (miesto tvarkymas) 20 2.4.2012 m. pajamų įplaukos 2013 m. 5,1 Susisiekimo paslaugos 9,5 2.5.Lėšų poreikio sumažėjimas 1,4 Gatvių apšvietimo el. tinklai 2,2 2.6.Paskolos grąžinimo atidėjimas 24,1 Kitos išlaidos 15 2.7.Kompensacija iš Kelių fondo 30 ∑(2.1+2.6) 186,7 ∑(2.1+2.7) 116 ∑(1+2) 285,8 3. GALIMAS DEFICITAS 2014 M. SAUSIO 1 D.: 285,8 – 116,0 = 169,8 MLN. LT. 4.2014 M. PAJAMŲ ŠALTINIAI, MAŽINANTYS DEFICITĄ SKOLOS PADIDĖJIMAS DĖL ASIGNAVIMŲ TRŪKUMO PER 2014 METUS 4.1.GPM padidinimas 8 procentais 69,7 Vilniaus viešasis transportas 110 4.2.2013 m. pajamų įplaukos 2014 m. 12 Švietimo įstaigų šildymas 30 4.3.Paskolos skoloms grąžinti 60 Grinda (miesto tvarkymas) 20 4.4.Viršplaninės pajamos (rinkliavos) 25 Susisiekimo paslaugos 9,5 4.5.NT mokesčio tarifo padidinimas 6 Gatvių apšvietimo el. tinklai 2,2 4.6.Dėl transporto reorganizavimo 10 Kitos išlaidos 15 4.7.Pertvarka ir optimizavimas 20 ∑(4.1+4.6) 186,7 4.8.Turto realizavimas 50 ∑(3+4) 386,5 ∑(4.1+4.8) 252,7 5. GALIMAS DEFICITAS 2015 M. SAUSIO 1 D.: 386,5 – 252,7 = 134 MLN. LT. 31 SAVIVALDYBĖS BIUDŽETO SKOLŲ DENGIMO PROGNOZĖ 2013-01-01 – 2015-01-01
  • 32. 2006-2010 M. LIETUVOS AUTOMOBILIŲ KELIŲ DIREKCIJOS LĖŠOS, SKIRTOS MIESTŲ SAVIVALDYBĖMS KELIAMS TIESTI, TAISYTI, PRIŽIŪRĖTI Eil. Nr. Savivaldybė KPPP lėšos, tūkst. Lt Savivaldybių lėšos, tūkst., Lt Iš viso, tūkst. Lt KPPP lėšų dalis, % 1. Vilniaus miesto 172088,6 430563,1 602651,7 28,6 2. Šiaulių miesto 36815,2 55143,3 91958,5 40,0 3. Klaipėdos miesto 52448,2 75625,8 128074,0 41,0 4. Panevėžio miesto 34946,7 40993,3 75940,0 46,0 5. Alytaus miesto 52059,9 51383,5 103443,4 50,3 6. Kauno miesto 94954,0 53576,3 148530,3 63,9 7. Palangos miesto 19721,1 7276,4 26997,5 73,0 8. Marijampolės 23636,3 7519,0 31155,3 75,9 9. Druskininkų 25420,2 4261,0 29681,2 85,6 Iš viso miestų savivaldybėse 512090,2 726341,7 1238431,9 42,3 Iš viso rajonų savivaldybėse 787725,9 168685,1 956411,0 82,4 Šaltinis : KPPP
  • 33. Transport infrastructure implementation in Vilnius 2004-2011 Transport infrastructure implementation in Vilnius 2004-2011 EU LR Government Vilnius municipality Total Pilaite av. reconstruction 2006-2007 5.300.000 5.300.000 2 levels intersection of Ukmerges - Ateities str. 2006-2007 10.500.000 10.500.000 2 levels intersection of Konstitucijos av. and Ukmerges str. 2007-2008 1.050.000 1.050.000 Reconstruction of Eisiskiu road 2007-2008 2.900.000 2.900.000 IXB Trans-European corridor - Vilnius southern bypass. Modernisation between Dariaus Gireno str. and city border 2009-2012 13.950.000 13.950.000 IXB Trans-European corridor - Vilnius southern bypass. Modernisation between Lazdynai and Gariunu str. and reconstruction of Gariunu bridge . 2011-2012 13.120.000 13.120.000 Total 46.820.000 46.820.000 Southern bypass of old town between P. Višinskis str. and Aušros Vartai str. BPD04-ERPF-1.1.0-01-04/0093 2005-2006 3.789.388 1.263.322 1.163.403 6.216.113 Reconstruction of railway viaduct in Darius Girenas str. BPD2004-ERPF-1.1.0-03-05/0046 2007-2008 4.149.386 1.382.935 4.170.239 9.702.500 Construction of Gelezinio Vilko str. between Mokyklos str. and Moletai road BPD2004-ERPF-1.1.0-03-05/0047 2007-2008 5.028.962 1.676.320 5.002.317 11.707.599 Reconstruction of Gelezinio vilko str. between Gostauto str. and Ciurlionio str. 2011-2012 5.075.763 627005 4.433.931 10.136.700 Total 18.043.499 4.949.582 14.769.890 37.762.912 Missing part of IXB Trans-European corridor - Vilnius southern bypass 2004/LT/16/C/PT/008 2006-2008 40.863.848 3.605.634 32.132.731 76.602.213 IXB Trans-European corridor's link – IA stage of Western bypass VP2-5.4-SM-01-V-01-001 2008-2011 25.477.174 2.247.939 6.773.819 34.498.931 IXB Trans-European corridor's link – I stage of Western bypass (reconstruction Lazdynu bridge) VP2-5.4-SM-01-V-01- 002 2008-2011 20.178.694 2.590.175 8.982.118 31.750.987 IXB Trans-European corridor's link – II stage of Western bypass 2011-2014 41.068.118 3.591.288 6.661.260 51.320.666 Total 127.587.834 12.035.036 54.549.928 194.172.797 Super total 145.631.333 16.984.618 116.139.818 278.755.709 Percent of input 52% 6% 42% 100% Investments (€)Project Date of implementation R D f u n d s C o h e s i o n f u n d s
  • 34. TRANSPORTO INFRASTRUKTŪROS PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMAS 2004 – 2011 M., EURAIS 34 Vilniaus miesto savivaldybės indėlis neproporcingai didelis, lyginant su kitomis savivaldybėmis.
  • 35. GPM PAJAMŲ DALIS TENKANTI VIENAM GYVENTOJUI LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2012 M. Vilniaus savivaldybės gyventojui tenkanti dalis mažiausia Lietuvoje * Informacijos pateikimo data - 2012-06-01
  • 36. LIETUVOS IR VILNIAUS GYVENTOJŲ SKAIČIAUS POKYČIAI Vilnius yra vienintelis didmiestis Baltijos regione, kuriame gyventojų skaičius nemažėja.