Elektromagnetinės bangos | Fizika | 12 klasėLuxCaput
Trumpas pristatymas apie elektromagnetines bangas. Fizika, 12ta klasė .
1865 metais Džeimsas Klarkas Maksvelas padarė išvadą, kad elektromagnetinis laukas gali egzistuoti elektromagnetinių bangų pavidalu. Periodiškai kintantis elektromagnetinis laukas gali atsiskirti nuo jį sukūrusių materialių šaltinių ir nepriklausomai sklisti erdvėje.
Trumpas pristatymas apie fotoefektą. Fizika, 12 klasė.
Fotoelektrinis efektas arba fotoefektas – elektronų išspinduliavimas iš elektromagnetinių bangų (tokių kaip regimoji šviesa ar UV spinduliai) veikiamos medžiagos paviršiaus (dažniausiai metalinio).
Žemė sukasi apie savo ašį iš vakarų į rytus. Jos pusiaujo taškai juda 465m/s greičiu,todėl apie savo ašį Žemė apsisuka per 24h. Šis jos sukimasis lemia dienos ir nakties kaitą. Į saulę atsisukusioje pusėje yra diena,o priešingoje pusėje-naktis.
Išimtį sudaro ašigaliai ir jiems artimos sritys. Ten tam tikrą laiką būna tik diena,ir tam tikrą laiką tik naktis.
Poliarinėms sritimis būdingas reiškinys, kuomet žiemą Saulė nepakyla virš horizonto ir naktis trunka visą parą,tai atsitinka dėl to, nes sritys apie ašigalį atsiduria priešingoje pusėje, nei krenta Saulės spinduliai. Priešingame ašigalyje tuo metu stebima poliarinė diena.
Dėl orbitos ištęstumo atstumas tarp Žemės ir Saulės per 8h pakinta 7000km.
Prieš 1500 mln. Žemė per metus apsisukdavo 900kartų.(Para trukdavo dabartines 10h)
Prieš 500 mln. Metų – 380kartų
Taigi,Žemės para kas 50k. metų pailgėja 1 s.
Metų laikai atsiranda dėl to, nes ašis,apie kurią sukasi Žemė, yra pasvirusi. Jei žemės ašis nebūtų pakrypusi,kiekviena diena ir naktis truktų 12 valandų ir nebūtų metų laikų.
Metų laikai skiriasi savo trukme,kadangi žemės forma yra ovali ir saulė nėra orbitos centre. Žemė juda greičiau,kai yra arčiau saulės,negu kai yra toliau nuo jos. Todėl vasara ir pavasaris keliomis dienomis ilgesnės nei ruduo ar žiema.
Gamtoje viskas juda. Kosminiai kūnai išimties nesudaro. Nors Žiūrint naktį į žvaigždėtą dangų,atrodo,kad žvaigždės nejuda,tačiau užfiksavę kokį nors nejudantį objektą vakare ir ryte,pamatysime,kad žvaigždžių padėtis keičiasi. Stebint tūktsnačių žvaigždžių judėjimą,randame tam tikrą jo dėsningumą.
Visos žvaigždės(kurios įeina į paukščių tako sudėtį) jų tarpe ir saulė,juda viena kitos atžvilgiu 30km/s greičiu,tačiau yra aptinkama ir žvaigždžių,kurios saulės atžvilgiu lekia milžinišku 250-300km/s greičiu,tokios žvaigždės yra vadinamos lekiančiomis..
Taigi, Regimasis žaigždžių sukimasis matomas dėl Žemės sukimosi apie savo ašį nukreiptą į Šiaurinę žvaigždę.
Regimasis planetų judėjimas dangumi yra kur kas sudėtingesnis nei Saulės ar Mėnulio. Planetos slenka tai į vieną tai į kitą pusę, dangaus sferoje brėždamos kilpas arba zigzagus. Toks judėjimas periodiškai kartojasi.
Kamuoliniai spiečiai juda panašiai kaip ir Žemės dirbtiniai palydovai. Tarp disko žvaigždžių masės ir kamuolinių spiečių masės veikia gravitacija ir kamuoliniai spiečiai turi judėti apie galaktikos branduolį. Spiečiui artėjant prie branduolio, greitis didėja. Tam tikrame nuotolyje centro spiečius pasineria į tą branduolį. Čia jo greitis būna didžiausias. Po kurio laiko spiečius išnyra ir lėtėdamas tolsta nuo branduolio. Lėčiausiai jis juda toli nuo Galaktikos branduolio, todėl ten užtrunka ilgiausiai, užtat mes daugumą spiečių ir matome toli nuo galaktikos disko abiejose jo pusėse.
Elektromagnetinės bangos | Fizika | 12 klasėLuxCaput
Trumpas pristatymas apie elektromagnetines bangas. Fizika, 12ta klasė .
1865 metais Džeimsas Klarkas Maksvelas padarė išvadą, kad elektromagnetinis laukas gali egzistuoti elektromagnetinių bangų pavidalu. Periodiškai kintantis elektromagnetinis laukas gali atsiskirti nuo jį sukūrusių materialių šaltinių ir nepriklausomai sklisti erdvėje.
Trumpas pristatymas apie fotoefektą. Fizika, 12 klasė.
Fotoelektrinis efektas arba fotoefektas – elektronų išspinduliavimas iš elektromagnetinių bangų (tokių kaip regimoji šviesa ar UV spinduliai) veikiamos medžiagos paviršiaus (dažniausiai metalinio).
Žemė sukasi apie savo ašį iš vakarų į rytus. Jos pusiaujo taškai juda 465m/s greičiu,todėl apie savo ašį Žemė apsisuka per 24h. Šis jos sukimasis lemia dienos ir nakties kaitą. Į saulę atsisukusioje pusėje yra diena,o priešingoje pusėje-naktis.
Išimtį sudaro ašigaliai ir jiems artimos sritys. Ten tam tikrą laiką būna tik diena,ir tam tikrą laiką tik naktis.
Poliarinėms sritimis būdingas reiškinys, kuomet žiemą Saulė nepakyla virš horizonto ir naktis trunka visą parą,tai atsitinka dėl to, nes sritys apie ašigalį atsiduria priešingoje pusėje, nei krenta Saulės spinduliai. Priešingame ašigalyje tuo metu stebima poliarinė diena.
Dėl orbitos ištęstumo atstumas tarp Žemės ir Saulės per 8h pakinta 7000km.
Prieš 1500 mln. Žemė per metus apsisukdavo 900kartų.(Para trukdavo dabartines 10h)
Prieš 500 mln. Metų – 380kartų
Taigi,Žemės para kas 50k. metų pailgėja 1 s.
Metų laikai atsiranda dėl to, nes ašis,apie kurią sukasi Žemė, yra pasvirusi. Jei žemės ašis nebūtų pakrypusi,kiekviena diena ir naktis truktų 12 valandų ir nebūtų metų laikų.
Metų laikai skiriasi savo trukme,kadangi žemės forma yra ovali ir saulė nėra orbitos centre. Žemė juda greičiau,kai yra arčiau saulės,negu kai yra toliau nuo jos. Todėl vasara ir pavasaris keliomis dienomis ilgesnės nei ruduo ar žiema.
Gamtoje viskas juda. Kosminiai kūnai išimties nesudaro. Nors Žiūrint naktį į žvaigždėtą dangų,atrodo,kad žvaigždės nejuda,tačiau užfiksavę kokį nors nejudantį objektą vakare ir ryte,pamatysime,kad žvaigždžių padėtis keičiasi. Stebint tūktsnačių žvaigždžių judėjimą,randame tam tikrą jo dėsningumą.
Visos žvaigždės(kurios įeina į paukščių tako sudėtį) jų tarpe ir saulė,juda viena kitos atžvilgiu 30km/s greičiu,tačiau yra aptinkama ir žvaigždžių,kurios saulės atžvilgiu lekia milžinišku 250-300km/s greičiu,tokios žvaigždės yra vadinamos lekiančiomis..
Taigi, Regimasis žaigždžių sukimasis matomas dėl Žemės sukimosi apie savo ašį nukreiptą į Šiaurinę žvaigždę.
Regimasis planetų judėjimas dangumi yra kur kas sudėtingesnis nei Saulės ar Mėnulio. Planetos slenka tai į vieną tai į kitą pusę, dangaus sferoje brėždamos kilpas arba zigzagus. Toks judėjimas periodiškai kartojasi.
Kamuoliniai spiečiai juda panašiai kaip ir Žemės dirbtiniai palydovai. Tarp disko žvaigždžių masės ir kamuolinių spiečių masės veikia gravitacija ir kamuoliniai spiečiai turi judėti apie galaktikos branduolį. Spiečiui artėjant prie branduolio, greitis didėja. Tam tikrame nuotolyje centro spiečius pasineria į tą branduolį. Čia jo greitis būna didžiausias. Po kurio laiko spiečius išnyra ir lėtėdamas tolsta nuo branduolio. Lėčiausiai jis juda toli nuo Galaktikos branduolio, todėl ten užtrunka ilgiausiai, užtat mes daugumą spiečių ir matome toli nuo galaktikos disko abiejose jo pusėse.
Avarijos kelyje į Marsą, arba Kas sutrukdė pasiekti Raudonąją kaimynęDarius Juknevičius
Marsas – vienas iš artimesnių Žemės kaimynų, todėl jau nuo senų laikų dažnai jį pasirenkame kaip kosminių misijų tikslą. Kelias iki šios planetos avaringas – yra net legenda, pasakojanti apie pabaisą, suėdančią drąsuolius, atvykstančius apžiūrėti Marso. Bėgant metams patirties daugėja, technologijos tobulėja, sėkmingų misijų statistika gerėja. Tačiau praradimų pasitaiko iki šiol. Žvilgtelėkime, kas dažniausiai yra toji pabaisa, trukdanti mums pažinti Marsą.
2. KAS TAI?
Tai yra mokslas, tiriantis dangaus kūnus.
(gr. astron – žvaigždė + nomos – dėsnis)
3. KAM VISA TAI REIKALINGA?
•Išsiaiškinama planetų sandara, kilmė, raida, padėtis
erdvėje ir taip pat judėjimas.
•Padeda nustatyti tikslų laiką, įvairių Žemės vietų
geografines koordinates.
4. ASTRONOMIJOS ISTORIJA
Apie 4000 m. pr. Kr. egiptiečiai sudarė Saulės kalendorių, gana tiksliai
nustatė metų trukmę.
Babilonijoje jau 721 m. per. Kr. Aprašytas Mėnulio užtemimas. Iš ten net į
mūsų laikus atklydo paros dalijimas į 24 valandas.
6. Įvairiose pasaulio šalyse rasta prieš tūkstančius metų statytų observatorijų t.y.
Specialiai įrengtų įstaigų dangaus kūnams stebėti, liekanų.
Dažniausiai tai būdavo megalitai t.y. dideli akmeniniai blokai Saulės, Mėnulio ir
Šviesiausių žvaigždžių tekėjimo ir leidimosi taškams žymėti.
9. Senovės graikai buvo vieni iš pirmų žmonių, kurie bandė paaiškinti,
kodėl natūralus veiksniai vyko neįtakojant antgamtiniams reiškiniams.
10. Klaudijus Ptolemėjus (150 m. po Kr.)
Tvirtino, kad Žemė buvo Visatos centras
Žmonės tikėjo jo „Geocentrizmo“ sistema
net 1500 metų.
KODĖL?
Nes vizualiai tai atrodė tiesa.
VIENAS IŠ JŲ:
12. Jo įrodymai:
Mėnulis sukosi aplink Žemę.
Atrodė, kad Saulė sukasi aplink Žemę taip pat.
Todėl jis nusprendė, kad žvaigždės taip pat privalo suktis.
Jo problema:
Planetų judėjimą buvo sunku paaiškinti.
15. Planetų judėjimas galėjo būti lengvai paaiškintas
remiantis jo sistema.
• Rado įrodymų, kad paremtų „heliocentrinę“ sistemą.
• Įrodė, kad menulis sukasi aplink Žemę.
• Taip pat įrodė, kad Žemė sukasi aplink Saulę, kad
keistusi metų laikai.
• Įrodė, kad Žemė sukasi aplink savo ašį, kad keistusi
diena ir naktis.
• Planetų judėjimas galėjo būti lengvai paaiškintas
remiantis jo sistema.
16. Kopernikas laukė, kad paskelbtų savo teorija tik prieš
jam mirštant.
Kodėl?
Nes jis numanė, kad žmonės būtų LABAI supykę tai
išgirdę.
17. Tychas Brahė (1549 – 1601)
Pirmasis, kuris teigė, kad planetų
orbitos NĖRA apskritimo formos.
18. Galilėjus (1564 – 1642)
Neišrado teleskopo, bet
jį patobulino.
Vienas iš pirmųjų, kuris nukreipė
teleskopą į viršų patyrinėti.
19. Pamatė mėnulio paviršių – aukštumas ir kraterius.
Išvydo Saulės dėmes ir tai įrodė, kad Saulė nėra tobula.
Atrado 4 Jupiterio palydovus, kurie priminė „mini“ Saulės sistemą.
(Tai padėjo įrodyti, kad Žemė sukasi aplink Saulę)
Taip pat pamatė, kad Venera kaip ir Mėnulis turi fazes (keičiasi
forma kaip ir Mėnulio fazėse).