Elektromagnetinės bangos | Fizika | 12 klasėLuxCaput
Trumpas pristatymas apie elektromagnetines bangas. Fizika, 12ta klasė .
1865 metais Džeimsas Klarkas Maksvelas padarė išvadą, kad elektromagnetinis laukas gali egzistuoti elektromagnetinių bangų pavidalu. Periodiškai kintantis elektromagnetinis laukas gali atsiskirti nuo jį sukūrusių materialių šaltinių ir nepriklausomai sklisti erdvėje.
Trumpas pristatymas apie fotoefektą. Fizika, 12 klasė.
Fotoelektrinis efektas arba fotoefektas – elektronų išspinduliavimas iš elektromagnetinių bangų (tokių kaip regimoji šviesa ar UV spinduliai) veikiamos medžiagos paviršiaus (dažniausiai metalinio).
Elektromagnetinės bangos | Fizika | 12 klasėLuxCaput
Trumpas pristatymas apie elektromagnetines bangas. Fizika, 12ta klasė .
1865 metais Džeimsas Klarkas Maksvelas padarė išvadą, kad elektromagnetinis laukas gali egzistuoti elektromagnetinių bangų pavidalu. Periodiškai kintantis elektromagnetinis laukas gali atsiskirti nuo jį sukūrusių materialių šaltinių ir nepriklausomai sklisti erdvėje.
Trumpas pristatymas apie fotoefektą. Fizika, 12 klasė.
Fotoelektrinis efektas arba fotoefektas – elektronų išspinduliavimas iš elektromagnetinių bangų (tokių kaip regimoji šviesa ar UV spinduliai) veikiamos medžiagos paviršiaus (dažniausiai metalinio).
Žemė sukasi apie savo ašį iš vakarų į rytus. Jos pusiaujo taškai juda 465m/s greičiu,todėl apie savo ašį Žemė apsisuka per 24h. Šis jos sukimasis lemia dienos ir nakties kaitą. Į saulę atsisukusioje pusėje yra diena,o priešingoje pusėje-naktis.
Išimtį sudaro ašigaliai ir jiems artimos sritys. Ten tam tikrą laiką būna tik diena,ir tam tikrą laiką tik naktis.
Poliarinėms sritimis būdingas reiškinys, kuomet žiemą Saulė nepakyla virš horizonto ir naktis trunka visą parą,tai atsitinka dėl to, nes sritys apie ašigalį atsiduria priešingoje pusėje, nei krenta Saulės spinduliai. Priešingame ašigalyje tuo metu stebima poliarinė diena.
Dėl orbitos ištęstumo atstumas tarp Žemės ir Saulės per 8h pakinta 7000km.
Prieš 1500 mln. Žemė per metus apsisukdavo 900kartų.(Para trukdavo dabartines 10h)
Prieš 500 mln. Metų – 380kartų
Taigi,Žemės para kas 50k. metų pailgėja 1 s.
Metų laikai atsiranda dėl to, nes ašis,apie kurią sukasi Žemė, yra pasvirusi. Jei žemės ašis nebūtų pakrypusi,kiekviena diena ir naktis truktų 12 valandų ir nebūtų metų laikų.
Metų laikai skiriasi savo trukme,kadangi žemės forma yra ovali ir saulė nėra orbitos centre. Žemė juda greičiau,kai yra arčiau saulės,negu kai yra toliau nuo jos. Todėl vasara ir pavasaris keliomis dienomis ilgesnės nei ruduo ar žiema.
Gamtoje viskas juda. Kosminiai kūnai išimties nesudaro. Nors Žiūrint naktį į žvaigždėtą dangų,atrodo,kad žvaigždės nejuda,tačiau užfiksavę kokį nors nejudantį objektą vakare ir ryte,pamatysime,kad žvaigždžių padėtis keičiasi. Stebint tūktsnačių žvaigždžių judėjimą,randame tam tikrą jo dėsningumą.
Visos žvaigždės(kurios įeina į paukščių tako sudėtį) jų tarpe ir saulė,juda viena kitos atžvilgiu 30km/s greičiu,tačiau yra aptinkama ir žvaigždžių,kurios saulės atžvilgiu lekia milžinišku 250-300km/s greičiu,tokios žvaigždės yra vadinamos lekiančiomis..
Taigi, Regimasis žaigždžių sukimasis matomas dėl Žemės sukimosi apie savo ašį nukreiptą į Šiaurinę žvaigždę.
Regimasis planetų judėjimas dangumi yra kur kas sudėtingesnis nei Saulės ar Mėnulio. Planetos slenka tai į vieną tai į kitą pusę, dangaus sferoje brėždamos kilpas arba zigzagus. Toks judėjimas periodiškai kartojasi.
Kamuoliniai spiečiai juda panašiai kaip ir Žemės dirbtiniai palydovai. Tarp disko žvaigždžių masės ir kamuolinių spiečių masės veikia gravitacija ir kamuoliniai spiečiai turi judėti apie galaktikos branduolį. Spiečiui artėjant prie branduolio, greitis didėja. Tam tikrame nuotolyje centro spiečius pasineria į tą branduolį. Čia jo greitis būna didžiausias. Po kurio laiko spiečius išnyra ir lėtėdamas tolsta nuo branduolio. Lėčiausiai jis juda toli nuo Galaktikos branduolio, todėl ten užtrunka ilgiausiai, užtat mes daugumą spiečių ir matome toli nuo galaktikos disko abiejose jo pusėse.
Žemė sukasi apie savo ašį iš vakarų į rytus. Jos pusiaujo taškai juda 465m/s greičiu,todėl apie savo ašį Žemė apsisuka per 24h. Šis jos sukimasis lemia dienos ir nakties kaitą. Į saulę atsisukusioje pusėje yra diena,o priešingoje pusėje-naktis.
Išimtį sudaro ašigaliai ir jiems artimos sritys. Ten tam tikrą laiką būna tik diena,ir tam tikrą laiką tik naktis.
Poliarinėms sritimis būdingas reiškinys, kuomet žiemą Saulė nepakyla virš horizonto ir naktis trunka visą parą,tai atsitinka dėl to, nes sritys apie ašigalį atsiduria priešingoje pusėje, nei krenta Saulės spinduliai. Priešingame ašigalyje tuo metu stebima poliarinė diena.
Dėl orbitos ištęstumo atstumas tarp Žemės ir Saulės per 8h pakinta 7000km.
Prieš 1500 mln. Žemė per metus apsisukdavo 900kartų.(Para trukdavo dabartines 10h)
Prieš 500 mln. Metų – 380kartų
Taigi,Žemės para kas 50k. metų pailgėja 1 s.
Metų laikai atsiranda dėl to, nes ašis,apie kurią sukasi Žemė, yra pasvirusi. Jei žemės ašis nebūtų pakrypusi,kiekviena diena ir naktis truktų 12 valandų ir nebūtų metų laikų.
Metų laikai skiriasi savo trukme,kadangi žemės forma yra ovali ir saulė nėra orbitos centre. Žemė juda greičiau,kai yra arčiau saulės,negu kai yra toliau nuo jos. Todėl vasara ir pavasaris keliomis dienomis ilgesnės nei ruduo ar žiema.
Gamtoje viskas juda. Kosminiai kūnai išimties nesudaro. Nors Žiūrint naktį į žvaigždėtą dangų,atrodo,kad žvaigždės nejuda,tačiau užfiksavę kokį nors nejudantį objektą vakare ir ryte,pamatysime,kad žvaigždžių padėtis keičiasi. Stebint tūktsnačių žvaigždžių judėjimą,randame tam tikrą jo dėsningumą.
Visos žvaigždės(kurios įeina į paukščių tako sudėtį) jų tarpe ir saulė,juda viena kitos atžvilgiu 30km/s greičiu,tačiau yra aptinkama ir žvaigždžių,kurios saulės atžvilgiu lekia milžinišku 250-300km/s greičiu,tokios žvaigždės yra vadinamos lekiančiomis..
Taigi, Regimasis žaigždžių sukimasis matomas dėl Žemės sukimosi apie savo ašį nukreiptą į Šiaurinę žvaigždę.
Regimasis planetų judėjimas dangumi yra kur kas sudėtingesnis nei Saulės ar Mėnulio. Planetos slenka tai į vieną tai į kitą pusę, dangaus sferoje brėždamos kilpas arba zigzagus. Toks judėjimas periodiškai kartojasi.
Kamuoliniai spiečiai juda panašiai kaip ir Žemės dirbtiniai palydovai. Tarp disko žvaigždžių masės ir kamuolinių spiečių masės veikia gravitacija ir kamuoliniai spiečiai turi judėti apie galaktikos branduolį. Spiečiui artėjant prie branduolio, greitis didėja. Tam tikrame nuotolyje centro spiečius pasineria į tą branduolį. Čia jo greitis būna didžiausias. Po kurio laiko spiečius išnyra ir lėtėdamas tolsta nuo branduolio. Lėčiausiai jis juda toli nuo Galaktikos branduolio, todėl ten užtrunka ilgiausiai, užtat mes daugumą spiečių ir matome toli nuo galaktikos disko abiejose jo pusėse.
2. Kas yra transformatorius
Sudėtis
Transformatoriaus apvijos
Transformatoriaus rūšys ir konstrukcijos
Kokia transformatoriaus paskirtis
Turinys
3. Transformatorius yra prietaisas, skirtas keisti
kintamajai įtampai ir srovės stipriui.
Transformatorius
4. Geležinė šerdis ir ant jos užmautos dvi vielos ritės.
Ritė, prie kurios jungiama kintamoji įtampa,
vadinama pirmine, o ritė, kurioje indukuojama
įtampa prijungus kintamąją įtampą prie pirminės
ritės, vadinama antrine.
Transformatorių sudaro
5. Pirminė apvija jungiama prie kintamosios įtampos
šaltinio. Prie antrinės apvijos jungiami elektros
energiją vartojantys prietaisai (apkrova).
Transformatoriaus apvijos
6. Įtampos kitimą transformatoriuje apibūdina
transformacijos koeficientas k. Jis lygus įtampų
pirminėje ir antrinėje apvijoje santykiui ir priklauso
nuo vijų skaičiaus jose.
𝑈1
𝑈2
=
𝑁1
𝑁2
= 𝑘
Transformacijos koeficientas
U – įtampa; N – vijų skaičius;
k – transformatoriaus koeficientas
7. Jeigu k < 1 – aukštinamasis.
Jeigu k > 1, transformatorius yra žeminamasis.
Transformatoriaus rūšys
8. Autotransformatorius tai toks transformatorius,
kurio pirminė ir antrinė apvijos yra elektriškai
sujungtos ir turi bendrų vijų.
Autotransformatorius
9. Transformatorių sudaro dvi ritės – apvijos 1, 2 su
skirtingu vijų skaičiumi N1ir N2, užmautos ant
plieninės šerdies
Vienfazis transformatorius
10. Trifazis transformatorius – tai trys vienfaziai
transformatoriai, sujungti į bendrą magnetinę sistemą.
Ant kiekvieno magnetolaidžio strypo išdėstomos
apvijos, priklausančios vienai fazei. Magnetiniai
srautai, kuriuos sukuria pirminių apvijų srovės,
užsidaro kitais dviem strypais.
Trifazis transformatorius
11. Elektros srovės galia proporcinga srovės stiprio ir
įtampos sandaugai. Mažinant srovės stiprį, galią
galima išsaugoti tik aukštinant įtampą. Tam tikslui
elektros perdavimo linijos pradžioje, šalia elektrinių,
statomi aukštinamieji transformatoriai.
Elektros energijos perdavimas
12. Vartotojams reikalinga žemesnė įtampa. Pavyzdžiui,
buityje naudojama 220 V įtampa. Todėl elektros
perdavimo linijos pabaigoje statomi žeminamieji
transformatoriai.
Elektros energijos perdavimas
13. Pramonėje ar įvairiose technikos srityse jėgos
transformatoriai dažniausiai reikalingi tais atvejais,
kai imtuvo vardinė įtampa skiriasi nuo tinklo
įtampos. Jie aukština arba žemina elektros įtampą.
Pavyzdžiui, elektros perdavimo linijų įtampa siekia
750 kV ir daugiau. Vartotojų gi įtampa yra nedidelė –
iki 500 V.
Transformatorių paskirtis