TEDx Manchester: AI & The Future of WorkVolker Hirsch
TEDx Manchester talk on artificial intelligence (AI) and how the ascent of AI and robotics impacts our future work environments.
The video of the talk is now also available here: https://youtu.be/dRw4d2Si8LA
Toro (Ciklinės) Visatos Raidos Hipotezė [Lithuanian Version]Vilius Petrikas
[Lithuanian Version]
Toro (Ciklinės) visatos raidos teorija įsitenka į daugelio konstantų rėmus, būdama pakankamai apibrėžta tiek kvantiniame, tiek didelio masto lygmenyje.
Penas apmąstymams.
Avarijos kelyje į Marsą, arba Kas sutrukdė pasiekti Raudonąją kaimynęDarius Juknevičius
Marsas – vienas iš artimesnių Žemės kaimynų, todėl jau nuo senų laikų dažnai jį pasirenkame kaip kosminių misijų tikslą. Kelias iki šios planetos avaringas – yra net legenda, pasakojanti apie pabaisą, suėdančią drąsuolius, atvykstančius apžiūrėti Marso. Bėgant metams patirties daugėja, technologijos tobulėja, sėkmingų misijų statistika gerėja. Tačiau praradimų pasitaiko iki šiol. Žvilgtelėkime, kas dažniausiai yra toji pabaisa, trukdanti mums pažinti Marsą.
TEDx Manchester: AI & The Future of WorkVolker Hirsch
TEDx Manchester talk on artificial intelligence (AI) and how the ascent of AI and robotics impacts our future work environments.
The video of the talk is now also available here: https://youtu.be/dRw4d2Si8LA
Toro (Ciklinės) Visatos Raidos Hipotezė [Lithuanian Version]Vilius Petrikas
[Lithuanian Version]
Toro (Ciklinės) visatos raidos teorija įsitenka į daugelio konstantų rėmus, būdama pakankamai apibrėžta tiek kvantiniame, tiek didelio masto lygmenyje.
Penas apmąstymams.
Avarijos kelyje į Marsą, arba Kas sutrukdė pasiekti Raudonąją kaimynęDarius Juknevičius
Marsas – vienas iš artimesnių Žemės kaimynų, todėl jau nuo senų laikų dažnai jį pasirenkame kaip kosminių misijų tikslą. Kelias iki šios planetos avaringas – yra net legenda, pasakojanti apie pabaisą, suėdančią drąsuolius, atvykstančius apžiūrėti Marso. Bėgant metams patirties daugėja, technologijos tobulėja, sėkmingų misijų statistika gerėja. Tačiau praradimų pasitaiko iki šiol. Žvilgtelėkime, kas dažniausiai yra toji pabaisa, trukdanti mums pažinti Marsą.
4. GALAKTIKA
Tai yra grupė, sudaryta iš daugybės žvaigždžių, kartu su įvairiomis
dujomis, dulkėmis ir tamsiąja materija (medžiaga).
ARBA
Tai yra didžiulė, gravitacijos pagalba susieta, žvaigždžių, dujų ir kitų
materijų sistema.
6. Medžiaga, kuri, kaip manoma, sudaro didžiąją Visatos masės dalį.
ARBA
Tai yra hipotetinė nežinomos sudėties medžiaga, kuri nespinduliuoja ar
neatspindi elektromagnetinių bangų, tačiau jos buvimas yra
atrandamas iš gravitacinio poveikio matomai medžiagai.
TAMSIOJI MATERIJA
7. Žodis galaktikayra kilęs iš graikų k. žodžio galaxias
(γαλαξίας).
Pažodžiui išvertus reiškia pieniškas(angl. MILKY), užuomina apie
mūsų galaktiką - Paukščių taką (angl. MILKY WAY).
10. IŠ TIKRŲJŲ MANOMA, KAD GALAKTIKOSE YRA NUO KELIŲ TŪKSTANČIŲ
(103
) IKI ŠIMTO TRILIJONŲ (1014
) ŽVAIGŽDŽIŲ BESISUKANČIŲ, APLINK
GALAKTIKOS GRAVITACINĮ CENTRĄ.
103
= 1000
1014
= 100000000000000
20. 1. ELIPSINĖS
Daugiau kaip pusė žinomų galaktikų yra elipsinės, tai yra sferinės arba
ovalios formos. Tai rutulio arba elipsoido formos žvaigždžių
kamuoliai.
21. 2. SPIRALINĖS
Kiti dažni tipai – spiralinės (kaip ir mūsų gimtoji galaktika Paukščių Takas)
ir skersėtos spiralinės galaktikos, per kurių centrą eina medžiagos skersė.
Tai gravitaciškai surišta žvaigždžių sistema, turinti spiralinį diską, su
daugybe jaunų žvaigždžių vijose, besisukančiose apie masės centrą.
22. 3. NETAISYKLINGOSIOS
Priskiriamos tos galaktikos, kurios netinka nė vienam iš minėtų tipų.
Netaisyklingosios galaktikos formos neturi, tačiau turi labai daug dujų ir
dulkių. Tai netaisyklingos formos galaktika, turinti daug tarpžvaigždinės
medžiagos, dujų ir dulkių, turi daug jaunų žvaigždžių, kuriose negausu
metalų.
23. 4. AKTYVOSIOS
Tai galaktika, kurios šviesis keliuose ar visose elektromagnetinių spindulių
diapazonuose yra didesnis nei normalus. Jos skirstomos į dar 3 tipus:
kvazarai, radijo galaktikos ir Seiferto galaktikos. Jos turi po dvi didžiules į
priešingas puses trykštančias elementariųjų dalelių , atomų branduolių
ir fotonų čiurkšles
24. A. KVAZARAI
Tai aktyvus galaktikos branduolys, spinduliuojantis smarkiau nei visa
galaktika. Spinduliavimo energijos šaltinis – medžiagos akrecija į
juodąją bedugnę, esančią tos galaktikos centre.
25. B. RADIJO GALAKTIKOS
Radijo galaktika skleidžia labai intensyvią radijo diapazono spinduliuotę,
kuri daug kartų pranoksta įprastos galaktikos radijo spinduliavimą.
26. C. SEIFERTO GALAKTIKA
galaktika, kurios branduolio spektre stebimos stiprios emisijos linijos,
rodančios, kad ten esama jonizuotų dujų.
29. Pirmasisir dažniausiai pasitaikantis reiškinys yra masyvaus objekto
didėjimas dėl gravitacinės sąveikos pritraukiant aplinkinius mažesnius kūnus.
30. Antrasisprocesas vyksta žvaigždžių ir planetų formavimosi metu.
Akrecija vadinamas mikroskopinių ledo ir dulkių dalelių susidūrimai ir
susijungimai dėl elektrostatinės traukos.
31. JUODOJI SKYLĖ– sritis kosmose nuo kurios, niekas, net ir
šviesa, negali pabėgti. Manoma, kad daugybė galaktikų turi savo
juodąsias skyles savo centre.
32. Juodoji skylė nėra begalinė. Įtraukus tam tikrą kiekį objektų iš
juodosios skylės išsiveržia didelis energijos pliūpsnis vadinamas
Kveizaru.
Juodosios skylės yra nepaprastos tuo, kad jos sugeba įtraukti
net šviesą ir prie pat jų laikas sulėtėja arba visiškai sustoja.
Traukos jėga lėtina laiką
33. Pagal bendrą reliatyvumo teoriją, tai yra rezultatas išlinkimo kosminio
laiko, sukelto labai tankios masės.
34. Objektas nebūtinai turi būti didelis: suspaudus Žemę į kelių
milimetrų skersmens kamuoliuką, ji taip pat pavirstų maža
juodąja skyle.
36. Ši juosta Paukščių Taku buvo pavadinta dėl to, kad
rudens ir pavasario vakarais driekiasi iš šiaurės rytų į
pietvakarius - maždaug sutampa su kryptimi, kuria rudenį
išskrenda, o pavasarį parskrenda paukščiai.
43. Didysis Sprogimas (angl. Big Bang)
Sąvoka, Didžiojo sprogimo teorijoje nusakanti Visatos atsiradimo
momentą.
44. Modernioji fizika mums sako, kad Visata atsirado iš milžiniško
sprogimo. Tas sprogimas sukėlė materijos plėtimąsi, matomą dabar.
Pavyzdžiui, galaktikos – tai debesys, kuriuos sudaro šimtai milijardų
žvaigždžių, ir jos tolsta vienos nuo kitų, pradinio sprogimo jėgos
stumiamos. Pati sprogimo teorija grindžiama prielaida, jog galaktikos
tolsta viena nuo kitos.
45. Šį teiginį patvirtina stebimų galaktikų šviesos spektro poslinkis,
aprašomas Hablio dėsniu. Remiantis šiuo dėsniu galima nesunkiai
apskaičiuoti, jog visos galaktikos prieš maždaug 13,7 milijardų metų
buvo vienoje vietoje.
46. Kadangi nei erdvės, nei laiko, nei juose egzistuojančios mums
įprastos materijos prieš Didįjį Sprogimą nebuvo, jie turėjo atsirasti
Didžiojo sprogimo metu. Be šių sąvokų šiuolaikinės fizikos teorijos
negali aprašyti pačios ankstyviausios Visatos raidos. Jos gali būti
taikomos tik po Planko epochos – 10-43 s.
47. Hablio dėsnis teigia, kad visos galaktikos tolsta vienos
nuo kitų tuo didesniu greičiu, kuo didesnis atstumas tarp jų:
49. Pavadinimas Big Bang buvo juokais vartotas teorijos kritikų,
norint paversti idėją ad absurdum.
Šis ironiškas, bet vaizdingas žodžių junginys prigijo ir tapo
šiuolaikiniu kosmologijos terminu.
53. Didžiulis vandenilio ir helio debesis dėl traukos jėgos poveikio pradėjo
spaustis. Dujos centre telkėsi krūvon, kol sutankėjo tiek, kad galėjo
pradėti formuotis žvaigždės.
54. Ši progalaktika pradėjo suktis, o greičiui didėjant, išorinė zona
susiplojo ir įgijo disko formą. Palaipsniui susiformavo pagrindiniai
Paukščių Tako dariniai, kaip antai kuokštuotos, į sruogas panašios
vijos.
55. 2005 metais Spitzerio teleskopu gauti duomenys patvirtino dar 1980
metais keltas hipotezes, kad Paukščių Takas nėra tiesiog spiralinė
galaktika, o yra skersinės spiralinės formos.
56. Vienas pirmųjų ir geriausiai Paukščių
Taką aprašė 150 m. Ptolemėjas iš
Aleksandrijos, vienas
Antikos astronomų ir matematikų.
"Pieno kelias - rašė Ptolemėjas, - tai
ne ratas, o zona, kuri visur balta kaip
pienas; dėl to ji taip ir vadinama“.
58. Kad būtų galima geriau įsivaizduoti mūsų Galaktikos dydį, reiktų ją
sumažinti santykiu 1:1017.
Tada 10 šviesmečių prilygtų maždaug 1 metrui. Visos Galaktikos
skersmuo būtų maždaug 10 km, o aukštis vidutiniškai 1 km. Kiekviename
kubiniame metre būtų vidutiniškai 3 žvaigždės. (Žvaigždes būtų galima
įsivaizduoti kaip snaiges pūgos sūkuryje.)
Mūsų Saulė būtų 10 nm dydžio, taigi, mažesnė už virusą. Plutono orbitos
skersmuo būtų maždaug 0,1 mm. Taigi, ji būtų ties regėjimo riba.
10 nm = 10-6
mm = 0,000001 mm
63. 2. JI JUDA
PAUKŠČIŲ TAKAS, KAIP IR VISKAS KITKAS KOSMOSE, JUDA PO VISATĄ.
ŽEMĖ SUKASI APLINK SAULĘ, SAULĖ – APLINK PAUKŠČIŲ TAKĄ, O
PAUKŠČIŲ TAKAS PRIKLAUSO VIETINEI GRUPEI, KURI JUDA PADEDANT
KOSMINĖS MIKROBANGŲ FONO RADIACIJOS – PALIKTOS PO IDŽIOJO
SPROGIMO. APSKAIČIUOTA, KAD VIETINĖ GRUPĖ IŠVYSTO APIE 600
KM/S GREITĮ (2,200,000 KM/H).
64. Tai yra klausimas, kurį daktaras Roland Diehl ir astronomų komanda
bandė atsakyti per daug metų. Po daug laiko tyrinėjimų, jie nustatė, kad
Paukščių take susidaro po septynias žvaigždes kasmet.
3. KAIP DAŽNAI MŪSŲ GALKTIKOJE
ATSIRANDA NAUJA ŽVAIGŽDĖ?
66. 4. YRA MILIJARDAI Į ŽEMĘ
PANAŠIŲ PLANETŲ
Šimtas milijardų planetų, techniškai kalbant,
yra daug, bet kiek iš jų yra panašių į Žemę?
Iš tiesų: nedaug. Tačiau, nesenai
studijavimo rezultatai atskleidė,
kad galėjo būti daugiau,
negu mes anksčiau
įsivaizdavome.
67. Nesenai tyrėjai paėmė pavyzdį iš 42 000
žvaigždžių, kurios buvo panašios į mūsų
Saulę, paskui ieškodami planetų
legendinėje “Auksaplaukėje Zonoje”
(pavadino pasakos garbei, nes ne
per karšta, ne per šalta, bet kaip
tik).
Jie atrado 603 planetas aplink tas
žvaigždes, ir 10 iš jų tiko.
Duomenų iš žvaigždžių analizavimas
leido mokslininkams patvirtinti
egzistavimą milijardų panašių planetų,
kurias mes turime dar atrasti. Teoriškai, šitos
planetos gali palaikyti tinkamą temperatūrą
skystame vandenyje.
71. SPAGETIFIKACIJA
Tai procesas vykstanti su kūnu, esant labai didelei traukos jėgai. Jos metu
kūnas ištįsta ir pasidaro siauras ir ilgas, dėl šios priežasties jis ir vadinamas
žodžiu susijusiu su siaurų ir ilgų makaronų pavadinimu. Dažniausiai šis
reiškinys vyksta kai juodoji skylė traukia į save tam tikra objektą.