Trumpas pristatymas apie fotoefektą. Fizika, 12 klasė.
Fotoelektrinis efektas arba fotoefektas – elektronų išspinduliavimas iš elektromagnetinių bangų (tokių kaip regimoji šviesa ar UV spinduliai) veikiamos medžiagos paviršiaus (dažniausiai metalinio).
Elektromagnetinės bangos | Fizika | 12 klasėLuxCaput
Trumpas pristatymas apie elektromagnetines bangas. Fizika, 12ta klasė .
1865 metais Džeimsas Klarkas Maksvelas padarė išvadą, kad elektromagnetinis laukas gali egzistuoti elektromagnetinių bangų pavidalu. Periodiškai kintantis elektromagnetinis laukas gali atsiskirti nuo jį sukūrusių materialių šaltinių ir nepriklausomai sklisti erdvėje.
Žemė sukasi apie savo ašį iš vakarų į rytus. Jos pusiaujo taškai juda 465m/s greičiu,todėl apie savo ašį Žemė apsisuka per 24h. Šis jos sukimasis lemia dienos ir nakties kaitą. Į saulę atsisukusioje pusėje yra diena,o priešingoje pusėje-naktis.
Išimtį sudaro ašigaliai ir jiems artimos sritys. Ten tam tikrą laiką būna tik diena,ir tam tikrą laiką tik naktis.
Poliarinėms sritimis būdingas reiškinys, kuomet žiemą Saulė nepakyla virš horizonto ir naktis trunka visą parą,tai atsitinka dėl to, nes sritys apie ašigalį atsiduria priešingoje pusėje, nei krenta Saulės spinduliai. Priešingame ašigalyje tuo metu stebima poliarinė diena.
Dėl orbitos ištęstumo atstumas tarp Žemės ir Saulės per 8h pakinta 7000km.
Prieš 1500 mln. Žemė per metus apsisukdavo 900kartų.(Para trukdavo dabartines 10h)
Prieš 500 mln. Metų – 380kartų
Taigi,Žemės para kas 50k. metų pailgėja 1 s.
Metų laikai atsiranda dėl to, nes ašis,apie kurią sukasi Žemė, yra pasvirusi. Jei žemės ašis nebūtų pakrypusi,kiekviena diena ir naktis truktų 12 valandų ir nebūtų metų laikų.
Metų laikai skiriasi savo trukme,kadangi žemės forma yra ovali ir saulė nėra orbitos centre. Žemė juda greičiau,kai yra arčiau saulės,negu kai yra toliau nuo jos. Todėl vasara ir pavasaris keliomis dienomis ilgesnės nei ruduo ar žiema.
Gamtoje viskas juda. Kosminiai kūnai išimties nesudaro. Nors Žiūrint naktį į žvaigždėtą dangų,atrodo,kad žvaigždės nejuda,tačiau užfiksavę kokį nors nejudantį objektą vakare ir ryte,pamatysime,kad žvaigždžių padėtis keičiasi. Stebint tūktsnačių žvaigždžių judėjimą,randame tam tikrą jo dėsningumą.
Visos žvaigždės(kurios įeina į paukščių tako sudėtį) jų tarpe ir saulė,juda viena kitos atžvilgiu 30km/s greičiu,tačiau yra aptinkama ir žvaigždžių,kurios saulės atžvilgiu lekia milžinišku 250-300km/s greičiu,tokios žvaigždės yra vadinamos lekiančiomis..
Taigi, Regimasis žaigždžių sukimasis matomas dėl Žemės sukimosi apie savo ašį nukreiptą į Šiaurinę žvaigždę.
Regimasis planetų judėjimas dangumi yra kur kas sudėtingesnis nei Saulės ar Mėnulio. Planetos slenka tai į vieną tai į kitą pusę, dangaus sferoje brėždamos kilpas arba zigzagus. Toks judėjimas periodiškai kartojasi.
Kamuoliniai spiečiai juda panašiai kaip ir Žemės dirbtiniai palydovai. Tarp disko žvaigždžių masės ir kamuolinių spiečių masės veikia gravitacija ir kamuoliniai spiečiai turi judėti apie galaktikos branduolį. Spiečiui artėjant prie branduolio, greitis didėja. Tam tikrame nuotolyje centro spiečius pasineria į tą branduolį. Čia jo greitis būna didžiausias. Po kurio laiko spiečius išnyra ir lėtėdamas tolsta nuo branduolio. Lėčiausiai jis juda toli nuo Galaktikos branduolio, todėl ten užtrunka ilgiausiai, užtat mes daugumą spiečių ir matome toli nuo galaktikos disko abiejose jo pusėse.
Trumpas pristatymas apie fotoefektą. Fizika, 12 klasė.
Fotoelektrinis efektas arba fotoefektas – elektronų išspinduliavimas iš elektromagnetinių bangų (tokių kaip regimoji šviesa ar UV spinduliai) veikiamos medžiagos paviršiaus (dažniausiai metalinio).
Elektromagnetinės bangos | Fizika | 12 klasėLuxCaput
Trumpas pristatymas apie elektromagnetines bangas. Fizika, 12ta klasė .
1865 metais Džeimsas Klarkas Maksvelas padarė išvadą, kad elektromagnetinis laukas gali egzistuoti elektromagnetinių bangų pavidalu. Periodiškai kintantis elektromagnetinis laukas gali atsiskirti nuo jį sukūrusių materialių šaltinių ir nepriklausomai sklisti erdvėje.
Žemė sukasi apie savo ašį iš vakarų į rytus. Jos pusiaujo taškai juda 465m/s greičiu,todėl apie savo ašį Žemė apsisuka per 24h. Šis jos sukimasis lemia dienos ir nakties kaitą. Į saulę atsisukusioje pusėje yra diena,o priešingoje pusėje-naktis.
Išimtį sudaro ašigaliai ir jiems artimos sritys. Ten tam tikrą laiką būna tik diena,ir tam tikrą laiką tik naktis.
Poliarinėms sritimis būdingas reiškinys, kuomet žiemą Saulė nepakyla virš horizonto ir naktis trunka visą parą,tai atsitinka dėl to, nes sritys apie ašigalį atsiduria priešingoje pusėje, nei krenta Saulės spinduliai. Priešingame ašigalyje tuo metu stebima poliarinė diena.
Dėl orbitos ištęstumo atstumas tarp Žemės ir Saulės per 8h pakinta 7000km.
Prieš 1500 mln. Žemė per metus apsisukdavo 900kartų.(Para trukdavo dabartines 10h)
Prieš 500 mln. Metų – 380kartų
Taigi,Žemės para kas 50k. metų pailgėja 1 s.
Metų laikai atsiranda dėl to, nes ašis,apie kurią sukasi Žemė, yra pasvirusi. Jei žemės ašis nebūtų pakrypusi,kiekviena diena ir naktis truktų 12 valandų ir nebūtų metų laikų.
Metų laikai skiriasi savo trukme,kadangi žemės forma yra ovali ir saulė nėra orbitos centre. Žemė juda greičiau,kai yra arčiau saulės,negu kai yra toliau nuo jos. Todėl vasara ir pavasaris keliomis dienomis ilgesnės nei ruduo ar žiema.
Gamtoje viskas juda. Kosminiai kūnai išimties nesudaro. Nors Žiūrint naktį į žvaigždėtą dangų,atrodo,kad žvaigždės nejuda,tačiau užfiksavę kokį nors nejudantį objektą vakare ir ryte,pamatysime,kad žvaigždžių padėtis keičiasi. Stebint tūktsnačių žvaigždžių judėjimą,randame tam tikrą jo dėsningumą.
Visos žvaigždės(kurios įeina į paukščių tako sudėtį) jų tarpe ir saulė,juda viena kitos atžvilgiu 30km/s greičiu,tačiau yra aptinkama ir žvaigždžių,kurios saulės atžvilgiu lekia milžinišku 250-300km/s greičiu,tokios žvaigždės yra vadinamos lekiančiomis..
Taigi, Regimasis žaigždžių sukimasis matomas dėl Žemės sukimosi apie savo ašį nukreiptą į Šiaurinę žvaigždę.
Regimasis planetų judėjimas dangumi yra kur kas sudėtingesnis nei Saulės ar Mėnulio. Planetos slenka tai į vieną tai į kitą pusę, dangaus sferoje brėždamos kilpas arba zigzagus. Toks judėjimas periodiškai kartojasi.
Kamuoliniai spiečiai juda panašiai kaip ir Žemės dirbtiniai palydovai. Tarp disko žvaigždžių masės ir kamuolinių spiečių masės veikia gravitacija ir kamuoliniai spiečiai turi judėti apie galaktikos branduolį. Spiečiui artėjant prie branduolio, greitis didėja. Tam tikrame nuotolyje centro spiečius pasineria į tą branduolį. Čia jo greitis būna didžiausias. Po kurio laiko spiečius išnyra ir lėtėdamas tolsta nuo branduolio. Lėčiausiai jis juda toli nuo Galaktikos branduolio, todėl ten užtrunka ilgiausiai, užtat mes daugumą spiečių ir matome toli nuo galaktikos disko abiejose jo pusėse.
TEDx Manchester: AI & The Future of WorkVolker Hirsch
TEDx Manchester talk on artificial intelligence (AI) and how the ascent of AI and robotics impacts our future work environments.
The video of the talk is now also available here: https://youtu.be/dRw4d2Si8LA
Avarijos kelyje į Marsą, arba Kas sutrukdė pasiekti Raudonąją kaimynęDarius Juknevičius
Marsas – vienas iš artimesnių Žemės kaimynų, todėl jau nuo senų laikų dažnai jį pasirenkame kaip kosminių misijų tikslą. Kelias iki šios planetos avaringas – yra net legenda, pasakojanti apie pabaisą, suėdančią drąsuolius, atvykstančius apžiūrėti Marso. Bėgant metams patirties daugėja, technologijos tobulėja, sėkmingų misijų statistika gerėja. Tačiau praradimų pasitaiko iki šiol. Žvilgtelėkime, kas dažniausiai yra toji pabaisa, trukdanti mums pažinti Marsą.
14. v = 𝐺
𝑀
𝑅+ ℎ
M–didžiojokūnomasė,
R–jospindulys,
G–gravitacinėkonstanta.
15. 2 - A S I S K O S M I N I S G R E I T I S
Parabolinis greitis, kuriuo skrieja mažos masės
kūnas, nutolęs nuo didelės masės kūno centro per jo
spindulį:
vp =
2𝐺𝑀
𝑟
čia G – gravitacinė konstanta, M – didžiojo
kūno masė, r – jo spindulys, vp – parabolinis
greitis
16. Pasiekęs antrąjį kosminį greitį, mažos masės kūnas
įveikia didesnės masės kūno gravitacijos lauką ir iš jo
ištrūksta (pabėgimo greitis).
23. 3 - A S I S K O S M I N I S G R E I T I S
Mažiausias greitis, kurį įgavęs kūnas nugalės Žemės ir Saulės
trauką ir apleis Saulės sistemą.
Lygus 16.6 km/s, jeigu paleidimas vyksta 200 km aukštyje
virš Žemės paviršiaus. Paleidimo kryptis turi sutapti su
Žemės skriejimo aplink Saulę kryptimi.
26. Kūno svoris
tai dar viena gravitacijos jėgos reiškimosi forma.
Veikiamas sunkio, kūnas spaudžia atramą arba tempia
pakabą.
Jėga, kuria Žemės traukiamas kūnas veikia atramą arba
pakabą,
Vaidinamas kūno svoriu.
35. Perkrovas patiria kosmonautai, lakūnai, atlikdami
aukšo pilotažo figūras, karuselių megėjai.
Esant perkrovai, padidėja lakūno vidaus organų
svoris, taip pat jėga, kuria jie veikia vienas kitą ir
griaučius, taigi tuo metu jie jaučia skausmą.