Fizika - Žemės dirbtinis palydovas ir kosminiai greičiai

1. D I R B T I N I A I Ž E M Ė S
PALYDOVAI

2. PA LYDOVA S?

3. Taivienasmažesniskūnas,besisukantisaplinkdidesnį.
Objektas,įvestasįdangauskūnoorbitąžmogaus
pastangomis.

5. DŽP
taisudėtingasprietaisas,besisukantisaplinkŽemę,teikiantis
vienokiasarkitokiaspaslaugasžmonėms,vykdantistyrimusarkitą
veiklą.

6. Didžiausias šiuo metu skraidantis
dirbtinis Žemės palydovas yra Tarptautinė Kosminė Stotis.

8. DabarŽemę„orbituoja“daugiaunei3tūkstančiaidirbtiniųŽemės
palydovų,iškuriųkiekmažiauneitrečdalisvisdarveikia.

10. Sunkis veikiantis DŽP, suteikia jam pagreitį 𝑎į𝑐 nukreiptą į
Žemės centrą
𝑎į𝑐 =
𝑣2
𝑅+ℎ

11. Pasinaudoję laisvojo kritimo pagreičio formule,
Ir išreiškę, kad aįc = g
g = G
𝑀
𝑅+ℎ 2
Apskaičiuojame DŽP greitį:
𝑣2
𝑅+ℎ
= G
𝑀
(𝑅+ℎ)2 v = 𝐺
𝑀
𝑅+ℎ

12. O Žemėje greitis bus:
v = 𝑔𝑅

13. TiesŽemėspaviršiumipirmasiskosminisgreitisyra7.9km/s(jei
nebūtųatmosferos).200kmaukštyjeviršŽemėspaviršiausšisgreitis
yra7.8km/s.
1 - A S I S K O S M I N I S G R E I T I S

14. v = 𝐺
𝑀
𝑅+ ℎ
M–didžiojokūnomasė,
R–jospindulys,
G–gravitacinėkonstanta.

15. 2 - A S I S K O S M I N I S G R E I T I S
Parabolinis greitis, kuriuo skrieja mažos masės
kūnas, nutolęs nuo didelės masės kūno centro per jo
spindulį:
vp =
2𝐺𝑀
𝑟
čia G – gravitacinė konstanta, M – didžiojo
kūno masė, r – jo spindulys, vp – parabolinis
greitis

16. Pasiekęs antrąjį kosminį greitį, mažos masės kūnas
įveikia didesnės masės kūno gravitacijos lauką ir iš jo
ištrūksta (pabėgimo greitis).

18. Pabėgimo greitis nuo Žemės – 11.19 km/s

19. nuo Mėnulio – 2.4 km/s

20. nuo Saulės – 617.7 km/s

21. nuo baltosios nykštukės – apie 3000 km/s

22. nuo juodosios bedugnės – ∞

23. 3 - A S I S K O S M I N I S G R E I T I S
Mažiausias greitis, kurį įgavęs kūnas nugalės Žemės ir Saulės
trauką ir apleis Saulės sistemą.
Lygus 16.6 km/s, jeigu paleidimas vyksta 200 km aukštyje
virš Žemės paviršiaus. Paleidimo kryptis turi sutapti su
Žemės skriejimo aplink Saulę kryptimi.

24. KŪN O SVORIS

26. Kūno svoris
tai dar viena gravitacijos jėgos reiškimosi forma.
Veikiamas sunkio, kūnas spaudžia atramą arba tempia
pakabą.
Jėga, kuria Žemės traukiamas kūnas veikia atramą arba
pakabą,
Vaidinamas kūno svoriu.

27. P = Fs = mg

28. Tačiau, kai atrama ar pakaba juda su pagreičiu, kūno svoris skiriasi
nuo sunkio. Kaip pavyzdziui leidžiantis ar kylant liftu.

29. P = m (g – a)

30. Kūnas tampa nesvarus kai netenka atramos arba pakabos.

31. Taip pat nesvarumas susidaro tada, kai atramos ar
pakabos pagretis (a) yra lygus laisvo kritimo
pagreičiui (g).
P = m (g – a)

32. Už Žemės atmosferos ribų išjungtais varikliai
skriejantį erdvėlaivį veikia tik gravitacijos jėga,
todėl jame susidaro nesvarumo būsena.

33. PERKROVA
Kūno svorio padidėjimas dėl judėjimo su pagreičiu
vadinamas perkrova.

34. Aukštyn judančio kūno svoris:
P = m (g + a)

35. Perkrovas patiria kosmonautai, lakūnai, atlikdami
aukšo pilotažo figūras, karuselių megėjai.
Esant perkrovai, padidėja lakūno vidaus organų
svoris, taip pat jėga, kuria jie veikia vienas kitą ir
griaučius, taigi tuo metu jie jaučia skausmą.