VILNIAUS ŠILUMOS ŪKIS iššūkiai ir perspektyvos. K.Nėnius

1. VILNI A US Š ILUMOS Ū KIS iššūkiai ir perspektyvos K ęstutis Nėnius Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas Vilniaus miesto savivaldybės taryba

2. Reikalavimai energetikai PATIKIMAI – SAUGIAI – MINIMALIAI ĮTAKOJANT APLINKĄ– OPTIMALIAIS KAŠTAIS PATEIKTI ENERGIJĄ VARTOTOJAMS

3. Statybos metai I-1984 II-1986 Statybos metai 1956 TE-3 Trečia pagal elektros galią elektrinė Lietuvoje (po Lietuvos elektrinės ir Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės). Elektros galia termofikaciniu režimu – 360 MW. Šilumos galia – 604 MW. TE-2 Elektros galia – 29 MW. Šilumos galia – 928MW. Per metus galima pagaminti 800-900 GWh elektros kiekio dirbant elektrinėm optimaliu kogeneraciniu rėžimu

4. Šilumos tinklų ilgiai: Bendras ilgis 711 km VE/VŠT balanse 572 km vartotojų balanse 139 km Šilumos tinklų ilgiai (pagal klasę): Magistraliniai tinklai 155 km Paskirstomieji, įvadiniai tinklai 556 km Šilumos gamybos ir perdavimo objektų kiekiai: Termofikacinės elektrinės (TE) 2 vnt. Rajoninės (RK) 4 vnt. Kvartalinės katilinės (KK) 12 vnt. Individualios katilinės (IK) 28 vnt. Siurblinės 12 vnt. (+2 konservuotos) Boilerinės 144 vnt. (slėgio reg. punktai) Šilumos punktai 6776 vnt. Viso turto įsigijimo vert ė: 1.174 mln. Lt. Turto balansinė vertė: 444 mln. Lt.

5. Viso 6776 šilumos punktai: 5938 nepriklausoma pajungimo schema 651 priklausoma pajungimo schema (elevatoriniai) 187 priklausoma – automatizuota schema Bendra instaliuota galia 3021 MhW Pareikalauta galia 1100 MhW

6. Vilniaus šilumos ūkis Lietuvos kontekste - 97,79 97,60 kg n.e./MWh Kuro norma šilumai (Lyginamosios kuro sąnaudos) 28 % 708,0 2522 km Tinklų ilgis ( termofikacinių tinklų) - 14 15,7 % Tinklų nuostoliai ( š ilumos perdavimo techniniai nuostoliai) 29 % 190032 646236 vnt. Vartotojų skaičius 33 % 2960,3 8961,2 MW Instaliuota šilumos galia 16 % 389,4 2422,0 MW Instaliuotos elektros galia Vilniaus dalis Vilniu s Lietuva RODIKLIAI

7. Šilumos kainos struktūra 70 %

8. Kuro kainų dinamika

9. Gamtinių dujų (su transportavimu ir galios mokesčiu) ir biokuro kainų dinamika (Lt/ t.n.e ), 2011 m. rugpjūčio mėn. Šaltinis: Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija

10. Šilumos ir kuro kainų palyginimas Lietuvoje ir Skandinavijoje skirtingais šildymo sezonais LIETUVA šilumos tiekimo įmonėse šilumos kaina svyruoja nuo 21,00-29,41 ct./kWh pagrindinis kuras - dujos SKANDINAVIJA vid. šilm. kaina apie 1 8 ct./kWh pagrindinis kuras – biomas ė 200 5 m.

12. Einamosios sąskaitos balansas ir jo palyginimas su BVP Lietuvos Banko duomenys Vidurkis -4818,78 Vidurkis -7,2 - - - -3,2 -0,7 - - - -884,29 -158,3 2011 1,5 2,9 -1,3 4,9 -0,8 1415,05 717,97 -318,99 1180,09 -164,02 2010 4,2 12,8 3,8 1,7 -0,5 4078,97 2900,41 889,62 404,1 -115,16 2009 -12,9 -4,7 -10,8 -16,9 -20,3 -14482,7 -1347,74 -3254,78 -4893,23 -4986,95 2008 -14,4 -13,5 -12,8 -17,4 -14,3 -14325,4 -3683,77 -3421,81 -4267,6 -2952,25 2007 -10,6 -11,9 -11,5 -8,7 -9,8 -8808,87 -2751,23 -2573,56 -1780,83 -1703,25 2006 -7,1 -7,8 -7,4 -7,6 -5,1 -5114,93 -1569,41 -1418,71 -1349,88 -776,93 2005 -7,6 -5,9 -7,2 -10,1 -7,5 -4811,73 -1019,58 -1188,35 -1578,29 -1025,51 2004 -6,7 -9,6 -4,9 -8,2 -3,7 -3854 -1484,97 -734,76 -1158,06 -476,21 2003 -5,1 -8,5 -1,3 -6 -4,5 -2670,59 -1188,4 -177,2 -792,41 -512,58 2002 -4,7 -9,3 -0,1 -4 -5 -2294,96 -1255,74 -7,27 -485,66 -546,29 2001 -5,9 -8,4 -3,6 -5,9 -5,5 -2699,59 -1016,81 -420,86 -688,56 -573,36 2000 -10,9 -13,5 -8,7 -13,2 -7,7 -4776,3 -1522,15 -992,63 -1511,31 -750,21 1999 -11,5 -13,6 -12,5 -10,3 -9,3 -5192,48 -1602,36 -1506,1 -1169,34 -914,68 1998 -9,7 -14,7 -5 -9,8 -9,1 -3925,41 -1629,64 -556,63 -967,41 -771,73 1997 IV III II I IV III II I Metai Ketvirčiai Metai Ketvirčiai Palyginus su BVP, % Einamosios sąskaitos balansas, mln. Lt

13. Argumentai už vietinį atsinaujinantį kurą Taršos problemų sprendimas Europos direktyvų įgyvendinimas Makroekonominių rodiklių gerinimas (BVP didėjimas, prekybos balanso ir einamosios sąskaitos deficito mažėjimas) Socialinių problemų sprendimas (darbo vietos, SODROS balanso gerinimas) Saugumas, patikimumas

14. Europos Komisija 2007 m. gruodžio 21 d. patvirtino pasiūlymą Nr. 2007/0286 (COD) dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Dėl pramoninių išmetamųjų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) , numatančios žymiai griežtesnius aplinkos apsaugos ir taršos reikalavimus, įsigaliosiančius nuo 2016 m. sausio 1 d. Europos Parlamentas ir Taryba 2010 m. lapkričio 24 d. Pasiūlymo pagrindu priėmė direktyvą Nr. 2010/07/ES Dėl pramoninių išmetamųjų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) , kuria iš esmės patvirtino Pasiūlyme nurodytus ženkliai sugriežtintus aplinkosauginius reikalavimus (toliau – „Direktyva“). Direktyva privalės būti įgyvendinta ir taikoma Lietuvos Respublikoje, todėl jos nuostatos neišvengiamai turės įtakos visoms įmonėms, eksploatuojančioms kurą deginančius įrenginius, taip pat, ir Vilniaus miesto šilumos tiekėjui. Deginant dujas nuo 2016 m normos azoto oksidams (NOx ) griežtės 3,5 karto; Deginant mazutą nuo 2016 m normos azoto oksidams (NOx ) griežtės 3,0 karto; normos sieros oksidams (SO2) griežtės 8,5 karto; Normos kietos dalelėms griežtės 2,5 karto. Europos skatinamos tendencijos energetikoje

15. Energijos vartojimo efektyvumo direktyva ( projektas, įsigaliotų nuo 2014 m.) Iki 2014 m. sausio 1 d. šalys – narės turi pateikti Europos Komisijai Nacionalinį šildymo planą , numatantį kaip bus plėtojama didelio naudingumo kogeneracija , panaudojant efektyvaus centralizuoto šildymo galimybes Visi nauji ir rekonstruojami šilumos gamybos įrenginiai, kurių bendra galia didesnė nei 20 MW turi būti kogeneracinės jėgainės Užtikrinti, kad teikiant paramą kogeneracijai prioritetas būtų teikiamas elektros energijai gaminamai didelio naudingumo kogeneracijos būdu Europos skatinamos tendencijos energetikoje

16. Vietinis atsinaujinantis kuras (biokuras, šiukšlės, dumblas ir kt). Kuro rūšių įvairovės didinimas Energijos vartojimo efektyvumas pastatuose Naujausios technologijos (saulės, vėjo, geoterminė ir kt.) Miesto plėtros planavimo politika Aiški - ilgalaikė – integruota - Nacionalinė energetikos strategija ir nuosekliai įgyvendinamas, finansiniais instrumentais paremtas planas. Nuosekli politika. Priemonės mažinti šilumos kainą

17. Biomas ė 11,7 % Dujos 77 % Mazutas 11,3% Kuro balansas - tikslas Taupymas pastatuose 20 proc. Dujos 25,5 % Biokuras 72 % Alternatyva (dyzelinis kuras) 2,5 %

18. 1. Š ILUMOS GAMYBA 2. ŠILUMOS PERDAVIMAS 3. ŠILUMOS VARTOJIMAS Nuostoliai 12-1 4 proc. Nuostoliai 50-70 proc. 10-20 proc.

19. Šilumos nuostolių sumažinimas ~31% 210 Šilumos vartojimas ~ 3% 800 Šilumos perdavimas ~ 7 % 100 Šilumos gamyba Nuostolių mažinimo rezervas, % Reikalingos investicijos, mln. Lt / % Šilumos nuostolių sumažinimas, procentais pirminio kuro energijos

20. Išlaidų šilumai mažinimas ĮGYVENDIN TI RENOVACIJOS PROJEKTAI 2006 – 7 namai, investicija 0, 23 mln. EUR ; 2007 – 14 namų, investicija 1,25 mln. EUR; 2008 – 16 namų, investicija 2,2 mln. EUR ; 2009 – 18 namų, investicija 4,4 mln. EUR ; 2010 – 13 namų, investicija 3,82 mln. EUR ; 2011 – 28 namai, investicija 8,49 mln. EUR ; VISO 96 namai, investicija 20,39 mln. EUR . Pagrindiniai darbai yra : Langų keitimas ; Sienų šiltinimas ; Stogo apšiltinimas ; Balkonų įstiklinimas.

21. PAVYZDINIS PROJEKTAS ŽIRMŪNUOSE Pastato atnaujinimo darbų vertė 1,5 mln. Lt; Vienam kv.m. tenkanti darbų vertė 572 Lt ; Butams tenkanti darbų vertė: 1 vid. kambario butui 17 240 L t ; 2 vid. kambario butui 25 518 Lt ; 3 vid. kambario butui 35 081 Lt ; Butų savininkai per 15 metų grąžina Savivaldybei pusę investicijų sumos Parengta sutartis dėl kompensacijų mažas pajamas turinčioms šeimoms. Vidutiniai realūs pastato sutaupymai: 30.000Lt./metus Grąžinama paskola : 50.000 Lt./metus/namui Papildoma finansinė našta namų ūkiui 23-42 Lt./mėn 2005.12 2006.07

22. K olektoriai

23. F otoelementai

24. Ar tai ENERG – ETIKA? Vilniaus Elektrinė TE-3 pagaminant 1 MWh elektros energijos kartu pagaminama 1,66 MWh šilumos energijos kuri pateikiama vartotojams Vilniuje. Kuro, sunaudojamo elektrai gaminti norma -130 kg/MWh. Lietuvos elektrinė LE pagaminant 1 MWh elektros energijos, 1,11 MWh šilumos išleidžiama į ežerą. Kuro, sunaudojamo elektrai gaminti norma -228 kg/MWh. VIAP kvotos: 2011 m. 2012 m. VE TE-3 457,1 MWh 356,9 MWh LE 1740 MWh 1530 MWh

25. AČIŪ UŽ DĖMESĮ