Finansų maklerio paslauga yra skirta patyrusiems aktyviems investuotojams, kurie prieš priimdami investicinį sprendimą nori pasitarti su makleriu įvairiais kapitalo rinkų klausimais.
Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybė nuo 2004 iki 2011 metų įgyvendino kelių susisiekimo infrastruktūros projektus, kurių bendra vertė beveik milijardas litų - 961,8 mln. Lt, iš jų ES parama - 502,3 mln. arba 52 proc., valstybės indėlis 57,9 mln. Lt. arba 6 proc. Likusią koofinansavimo sumą privalėjo pridėti Vilniaus miesto savivaldybė, t.y. 400,5 mln. litų arba net 42 proc. visos paramos sumos. Visą šią daugiau nei 400 mln. litų sumą Vilniaus miesto savivaldybė turėjo skolintis. Tarp projektų - pietinis senamiesčio aplinkkelis, vakarinio aplinkkelio du etapai, Geležinio vilko, Ukmergės gatvių rekonstrukcijos ir t.t. Įsivaizduokime eismo problemas Vilniuje be šių projektų. Ir tai tik transporto projektai, o kur dar kiti projektai, kuriems buvo skiriama ES parama – mokyklų ir sveikatos įstaigų renovacija ir t.t.
Puikios architektūros pastatas puošė mūsų Senamiestį ir buvo labai svarbus viso pasaulio žydų bendruomenei. Teigiama, kad dydžiu ir puošnumu sinagoga lenkė visas sinagogas tuometinėje Abiejų Tautų Respublikoje, o į ją tilpdavo virš 5000 žmonių.
Finansų maklerio paslauga yra skirta patyrusiems aktyviems investuotojams, kurie prieš priimdami investicinį sprendimą nori pasitarti su makleriu įvairiais kapitalo rinkų klausimais.
Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybė nuo 2004 iki 2011 metų įgyvendino kelių susisiekimo infrastruktūros projektus, kurių bendra vertė beveik milijardas litų - 961,8 mln. Lt, iš jų ES parama - 502,3 mln. arba 52 proc., valstybės indėlis 57,9 mln. Lt. arba 6 proc. Likusią koofinansavimo sumą privalėjo pridėti Vilniaus miesto savivaldybė, t.y. 400,5 mln. litų arba net 42 proc. visos paramos sumos. Visą šią daugiau nei 400 mln. litų sumą Vilniaus miesto savivaldybė turėjo skolintis. Tarp projektų - pietinis senamiesčio aplinkkelis, vakarinio aplinkkelio du etapai, Geležinio vilko, Ukmergės gatvių rekonstrukcijos ir t.t. Įsivaizduokime eismo problemas Vilniuje be šių projektų. Ir tai tik transporto projektai, o kur dar kiti projektai, kuriems buvo skiriama ES parama – mokyklų ir sveikatos įstaigų renovacija ir t.t.
Puikios architektūros pastatas puošė mūsų Senamiestį ir buvo labai svarbus viso pasaulio žydų bendruomenei. Teigiama, kad dydžiu ir puošnumu sinagoga lenkė visas sinagogas tuometinėje Abiejų Tautų Respublikoje, o į ją tilpdavo virš 5000 žmonių.
Vilniaus miesto taryba priėmė biudžetą, tačiau neatsižvelgė nė į vieną laisvė ir teisingumas siūlymą - nei skirti pinigų civilinei saugai, nei evakuacinių kelių projektavimui, nei kitų. Todėl mūsų frakcija susilaikė priimamt biudžetą.
Kodėl sostinėje daugiausiai padidėjo šilumos kaina? Artūras Zuokas
Šiandien Vilniaus m. taryba svarstė mano siūlymą įpareigoti Vilniaus miesto administraciją įvertinti žalą, kokią patyrė Vilniaus miesto gyventojai permokėdami už šilumą, nes LR Vyriausybė ir Energetikos ministerija ilgą laiką Vilniui neleido miestui pereiti prie biokuro gamybos, o ir bendrovės „Ignitis“ vykdomas Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektas beviltiškai vėluoja. Suprantama, ne teismai yra tikslas, o tai, kad visi atsakytų už savo priimtus sprendimus ir sąžiningai atlygintų žalą, kurią savo veiksmais sukėlė. Taip, kaip Vyriausybė teismo sprendimu buvo priversta atlyginti Vilniaus savivaldybei ir jos gyventojams žalą dėl negautos GPM dalies ir sumokėti 56 mln. eurų.
Nemokamo viešojo transporto Vilniuje galimybių studijaArtūras Zuokas
Net 87 proc. vilniečių teigiamai vertina nemokamo viešojo transporto idėją, rodo gyventojų apklausa, o pagrindinės Vilniaus problemos sukasi apie transportą – spūstys, oro tarša, eismo keliamas triukšmas, išlaidos susisiekimui, viešojo transporto kokybė, kelių būklė ir parkavimo problemos šalia namų bei mieste. Taline jau 5-eri metai mieste registruoti gyventojai naudojasi viešuoju transportu nemokamai. Ar ir Vilniuje gali būti nemokamas viešasis transportas, į klausimus atsako nepriklausomos konsultacinės įmonės “Civitta” ekspertų dar 2018 m. vasarą atlikta studija ir ekonominė analizė.
Vilniaus viešas transportas irgi gali būti nemokamas! Talino administracija papasakojo niuansus, keleiviai pasidalino savo vertinimu - po vizito įsitikinau, kaip išmintingai pasielgė Talinas, padaręs miesto gyventojams susisiekimą nemokamą. Idėja Lietuvai - nemokamas transportas regionuose. Idėja Vilniui - nemokamas transportas registruotiems mūsų mieste!
Oro bendrovė yra šalies infrastruktūros dalis, kuri labai naudinga joje veikiantiems subjektams. „Air Lituanica” atvežti turistai Lietuvoje išleido jau daugiau nei 20 mln. Eur. 2014 m. pabaigoje suskaičiavome, kad į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą „Air Lituanica” sumokėjo 0,1 mln. Eur, į „Sodros” biudžetą – 0,8 mln. Eur, už Vilniaus oro uosto paslaugas „Air Lituanica” sumokėjo daugiau nei 1 mln. Eur, už VĮ „Oro navigacija” - 0,5 mln. Eur. Iš viso iš Lietuvos įmonių „Air Lituanica” įsigijo paslaugų už daugiau nei 9,9 mln. Eur. Tai yra tiesioginė „Air Lituanica” sukurta nauda per veiklos metus. Netiesioginę naudą pamatuoti sunkiau, tačiau „Air Lituanica” dėka papildomos darbo vietos buvo sukurtos viešbučiuose, antžeminio aptarnavimo įmonėse, restoranuose, o verslininkai turi geresnes galimybes čia atvykti ir investuoti. „Lufthansa Consulting” ekspertai suskaičiavo, jog „Air Lituanica” sukuriamas bendrasis vidaus produktas po kelerių metų gali pasiekti 333 mln. Eur per metus.
Parengtas planas, kaip bus atnaujintas Žirmūnų kvartalasArtūras Zuokas
Vilniaus miesto savivaldybės merui Artūrui Zuokui pristatyta Miesto plėtros departamento kartu su urbanistų biuro „PUPA – Strateginė urbanistika" konsultantais parengta vizija ir vietos veiksmų planas – kaip darniai atnaujinti prieš 50 metų pastatytą daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalą Žirmūnuose (tarp Minties, Tuskulėnų ir Žirmūnų gatvių), išspręsti automobilių parkavimo kiemuose problemas, atnaujinti gyvenamųjų namų aplinką bei viešąsias kvartalo erdves, sukurti darnią transporto, dviračių ir pėsčiųjų judėjimo sistemą.
Vilniaus miesto taryba priėmė biudžetą, tačiau neatsižvelgė nė į vieną laisvė ir teisingumas siūlymą - nei skirti pinigų civilinei saugai, nei evakuacinių kelių projektavimui, nei kitų. Todėl mūsų frakcija susilaikė priimamt biudžetą.
Kodėl sostinėje daugiausiai padidėjo šilumos kaina? Artūras Zuokas
Šiandien Vilniaus m. taryba svarstė mano siūlymą įpareigoti Vilniaus miesto administraciją įvertinti žalą, kokią patyrė Vilniaus miesto gyventojai permokėdami už šilumą, nes LR Vyriausybė ir Energetikos ministerija ilgą laiką Vilniui neleido miestui pereiti prie biokuro gamybos, o ir bendrovės „Ignitis“ vykdomas Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektas beviltiškai vėluoja. Suprantama, ne teismai yra tikslas, o tai, kad visi atsakytų už savo priimtus sprendimus ir sąžiningai atlygintų žalą, kurią savo veiksmais sukėlė. Taip, kaip Vyriausybė teismo sprendimu buvo priversta atlyginti Vilniaus savivaldybei ir jos gyventojams žalą dėl negautos GPM dalies ir sumokėti 56 mln. eurų.
Nemokamo viešojo transporto Vilniuje galimybių studijaArtūras Zuokas
Net 87 proc. vilniečių teigiamai vertina nemokamo viešojo transporto idėją, rodo gyventojų apklausa, o pagrindinės Vilniaus problemos sukasi apie transportą – spūstys, oro tarša, eismo keliamas triukšmas, išlaidos susisiekimui, viešojo transporto kokybė, kelių būklė ir parkavimo problemos šalia namų bei mieste. Taline jau 5-eri metai mieste registruoti gyventojai naudojasi viešuoju transportu nemokamai. Ar ir Vilniuje gali būti nemokamas viešasis transportas, į klausimus atsako nepriklausomos konsultacinės įmonės “Civitta” ekspertų dar 2018 m. vasarą atlikta studija ir ekonominė analizė.
Vilniaus viešas transportas irgi gali būti nemokamas! Talino administracija papasakojo niuansus, keleiviai pasidalino savo vertinimu - po vizito įsitikinau, kaip išmintingai pasielgė Talinas, padaręs miesto gyventojams susisiekimą nemokamą. Idėja Lietuvai - nemokamas transportas regionuose. Idėja Vilniui - nemokamas transportas registruotiems mūsų mieste!
Oro bendrovė yra šalies infrastruktūros dalis, kuri labai naudinga joje veikiantiems subjektams. „Air Lituanica” atvežti turistai Lietuvoje išleido jau daugiau nei 20 mln. Eur. 2014 m. pabaigoje suskaičiavome, kad į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą „Air Lituanica” sumokėjo 0,1 mln. Eur, į „Sodros” biudžetą – 0,8 mln. Eur, už Vilniaus oro uosto paslaugas „Air Lituanica” sumokėjo daugiau nei 1 mln. Eur, už VĮ „Oro navigacija” - 0,5 mln. Eur. Iš viso iš Lietuvos įmonių „Air Lituanica” įsigijo paslaugų už daugiau nei 9,9 mln. Eur. Tai yra tiesioginė „Air Lituanica” sukurta nauda per veiklos metus. Netiesioginę naudą pamatuoti sunkiau, tačiau „Air Lituanica” dėka papildomos darbo vietos buvo sukurtos viešbučiuose, antžeminio aptarnavimo įmonėse, restoranuose, o verslininkai turi geresnes galimybes čia atvykti ir investuoti. „Lufthansa Consulting” ekspertai suskaičiavo, jog „Air Lituanica” sukuriamas bendrasis vidaus produktas po kelerių metų gali pasiekti 333 mln. Eur per metus.
Parengtas planas, kaip bus atnaujintas Žirmūnų kvartalasArtūras Zuokas
Vilniaus miesto savivaldybės merui Artūrui Zuokui pristatyta Miesto plėtros departamento kartu su urbanistų biuro „PUPA – Strateginė urbanistika" konsultantais parengta vizija ir vietos veiksmų planas – kaip darniai atnaujinti prieš 50 metų pastatytą daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalą Žirmūnuose (tarp Minties, Tuskulėnų ir Žirmūnų gatvių), išspręsti automobilių parkavimo kiemuose problemas, atnaujinti gyvenamųjų namų aplinką bei viešąsias kvartalo erdves, sukurti darnią transporto, dviračių ir pėsčiųjų judėjimo sistemą.
Atgaivinęs Neries kantines, Vilnius nenusileis gražiausiems Europos miestams ...Artūras Zuokas
Sostinės Savivaldybė, planuojanti atgaivinti Neries krantines, šiandien vilniečiams pristatė jų modernizavimo projektą. Senąsias betonines upės krantines planuojama atnaujinti keliais etapais: pirmiausiai - centrinę teritoriją abipus Karaliaus Mindaugo tilto iki Žaliojo tilto, pakrantėse sukuriant patrauklias inovatyvias kultūrines, edukacines, sveikatinimo erdves, o per kitus tris etapus – pertvarkyti dešinįjį Neries krantą nuo Žaliojo iki pat Liubarto tilto prie „Verslo trikampio“.
Dalyvaudami rinkimuose 2011 m. žadėjome pažadinti Vilnių – miegančią gražuolę, kuri snaudžia nuo 2007 m. Turėjome išvesti Vilnių iš savotiškos aklavietės, suteikti miestui energijos ir sugrąžinti pasitikėjimą savo jėgomis.
Europos Sąjungos statistikos agentūros „Eurostat“ 2013 m. duomenimis, 93 proc. sostinės gyventojų patenkinti gyvenimu Vilniuje. Aktyviai dirbdami, suvaldėme kritinę situaciją, pažadinome Vilnių, ir šį proveržį netruko pastebėti visas pasaulis:Vilnius pateko tarp geriausiai valdomų pasaulio miestų (2011 m. pabaigoje „The New York Times“ vertinimas). Dar po metų Vilnius pasaulio reitinge užėmė IV vietą pasaulyje („FDI Magazine“) dirbant bendrai pritraukus 100 proc. daugiau tiesioginių užsienio investicijų. 2013 m. Vilnius tapo daugiausiai investicijų pritraukusiu miestu Europoje (miestų kategorijoje iki 600 000 gyventojų). 2014 m. CNN įtraukė išmanųjį Vilnių į pasaulinės pažangos TOP 10.
Santariškėse atidarytas naujas darželis, Vilniuje sukurta 3,4 tūkstančio nauj...Artūras Zuokas
Santariškėse atidarytas naujas vaikų lopšelis-darželis. Tai – antrasis darželis Vilniuje, suplanuotas bei pastatytas jau nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu ir svarbi dalis Vilniaus miesto savivaldybės programoje, kuri numato užtikrinti visiems vaikams galimybę lankyti darželį.
Per paskutinius ketverius metus Vilniaus miesto savivaldybė mieste sukūrė 3400 naujų vietų vaikams darželiuose. Nors tai 15 proc. padidino bendrą vietų skaičių, to nepakanka, todėl sostinės savivaldybė yra numačiusi tolimesnę darželių plėtrą, taip pat ir skatinant privačių vaikų ugdymo įstaigų steigimą.
„Vilnius – vienintelis augantis miestas regione, į jį keliasi čia perspektyvą matantis jaunimas, kuria šeimas ir gimdo vaikus. Šis procesas mus džiugina, nes suteikia pagreičio miestui, tačiau jis yra ir iššūkis užtikrinti pakankamai vietų darželiuose. Tačiau mes jau esame parengę planą, kaip per kitą kadenciją šią problemą išspręsime, ir visi jauni tėvai savo darbo metu turės kur atvesti savo vaikus,“ – sako Vilniaus meras Artūras Zuokas.
Beveik 12 tūkst. m2 ploto pastate įsikūrusį naująjį Santariškių darželį galės lankyti apie 250 vaikų. Santariškių bendruomenė pasidžiaugė, jog statybos užbaigtos laiku, ir nors oficiali darbų pabaiga buvo numatyta tik 2015-ųjų vasarį, tačiau vaikai į darželį rinksis jau nuo sausio 12 dienos.
Moderniame, aukščiausią energetinio efektyvumo A klasę atitinkančiame pastate įrengtas geoterminis šildymas, investuota į inovatyvias technologijas, todėl jis bus šiltas ir naudos mažai energijos išteklių, vaikams bus užtikrintas kuo geriausias patalpų mikroklimatas.
„Grupes formavome ne pagal amžių, o skirstėme jas į lopšelinukus (nuo 1,5 iki 3 metų) ir darželinukus (nuo 3 iki 6 metų). Tai paprastesnė tvarka tėvams, o vaikams – tik geriau,“ - sako Santariškių vaikų lopšelio-darželio direktorė Aleksandra Remeikienė.
Kad naujas darželis atsirastų būtent Santariškėse, labai stengėsi šiame mikrorajone gyvenančių ir dirbančių iniciatyvių vilniečių bendruomenė, tačiau darželis buvo pastatytas tik Savivaldybės lėšomis (13,636 mln. Lt). Mokestis už vaiko išlaikymą šiame darželyje yra toks pats, kaip ir kituose sostinės valstybiniuose darželiuose.
Vien pernai Vilniaus savivaldybė įkūrė daugiau kaip 1300 naujų papildomų vietų ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Per 2015-2016 metus planuojama pastatyti ir įrengti dar 4 naujus darželius Vilniuje.
4. Investicija 7 mln. eurų
Veiksmai po 2014 m. spalio 24 d sutarties tarp VMS ir
Vilnius TechPark investuotojų pasirašymo:
•Pirma: VMS specialistai ir Vilnius TechPark partneriai, įvertinę
pastatų būklę, padidino investicijų sumą nuo sutartyje numatytos
2.9 mln. Eur iki 7 mln. Eur.
•Antra: Patikslinta įsikėlimo į pastatus data – numatytas 2016 m.
kovo mėnuo, o ne iki 2019 m., kaip buvo numatyta pirminėje
sutartyje.
•Tam būtina reali viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė.
5.
6. • Padidėjus investicijų poreikiui ir pagal banko
- kreditoriaus reikalavimą VšĮ „Vilniaus
technologijų ir meno centras“ kreipiasi į
Vilniaus miesto savivaldybę, kaip VŠĮ
dalininką, nuomonės dėl galimybės svarstyti
įkeisti bankui pastatų nuomos teises.
7. Tokia praktika VMS egzistuoja…
• …ir jos pradininkė - VMS administracijos
vadovė Alma Vaitkunskienė;
• VMS sutiko ir suteikė tokią teisę Tarptautinei
Amerikos mokyklai (TAM) įkeisti bankui
Savivaldybei priklausančių ir Tarptautinei
Amerikos mokyklai nuomojamų patalpų nuomos
teisę sporto salės statybos finansavimui
užtikrinti, kurios suma 3,45 mln. Eur.
• (2015 m. birželio 4 d. Susitarimas dėl nuomos
teisės įkeitimo Nr. 29-170 (1.2.16 – AD4).
11.
Dažnai girdimas klausimas –kodėl nebuvo konkurso?
• Vadybos požiūriu – Konkursas nėra tikslas savaime.
Tai - priemonė, galinti padėti pasiekti geresnį
rezultatą.
• Konkursuose geriausi retai dalyvauja. Konkursai
reikalingi tiems, kas rengia sąlygas ir vidutinybėms,
kurie laimi ne dėl gebėjimų, o dėl biurokratinių
sugebėjimų atitikti sąlygas.
• Geriausių reikia ieškoti, kviesti ir sudaryti darbo
sąlygas.
14.
Kas realiai pasiekta?
• Papildoma vieta (antroji) VŠĮ ,,Vilniaus
technologijų ir meno centras’’ atrankos komitete!
• Visa kita – tik formalus įstatymų nuostatų
perkėlimas į susitarimą
• Dėl veiklos indikatorių (KPI) - buvo galima sutarti
ir patvirtinti VŠĮ dalininkų susirinkime, ką ir siūlė
investuotojai.
15.
Kas prarasta?
• Darbai, kurie galėjo ir turėjo prasidėti 2015 m. liepos
mėnesį nusikėlė į 2016 metus;
• Prarastas investuotojų pasitikėjimas VMS;
• Projekto įgyvendinimas truks ne 1.5 metų, o trejus
metus;
• VMS administracija taiko investuotojams ,,sovietinio
banditizmo metodus" – bando nusavinti privačius
projektus, o jei šie nesutinka, grasina prokuratūra ir
daro neteisėtą spaudimą, būdingą rytų kaimyninių
valstybių politikams.
17.
Šis sutarties priedas…
Tai tik bandymas išsaugoti R. Šimašiaus veidą ir
sudaryti galimybę ,,garbingai’’ atsitraukti, nes nepavyko
,,sugriauti, bet neatrodyti kaip griovėjui’’
LLS frakcija palaikys ir balsuos už šiuos sutarties
pakeitimus, nes jaučia atsakomybę už šį svarbų Vilniui
ir Lietuvai projektą.
Investuotojai su šiais pakeitimais sutiko.