Kodėl sostinėje daugiausiai padidėjo šilumos kaina? Artūras Zuokas
Šiandien Vilniaus m. taryba svarstė mano siūlymą įpareigoti Vilniaus miesto administraciją įvertinti žalą, kokią patyrė Vilniaus miesto gyventojai permokėdami už šilumą, nes LR Vyriausybė ir Energetikos ministerija ilgą laiką Vilniui neleido miestui pereiti prie biokuro gamybos, o ir bendrovės „Ignitis“ vykdomas Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektas beviltiškai vėluoja. Suprantama, ne teismai yra tikslas, o tai, kad visi atsakytų už savo priimtus sprendimus ir sąžiningai atlygintų žalą, kurią savo veiksmais sukėlė. Taip, kaip Vyriausybė teismo sprendimu buvo priversta atlyginti Vilniaus savivaldybei ir jos gyventojams žalą dėl negautos GPM dalies ir sumokėti 56 mln. eurų.
Vilniaus savivaldybės koalicijos partneriai šiandien pristatė planus, kaip būtų galima 23 procentais sumažinti šilumos kainas Vilniaus mieste. Tam užtektų padidinti elektros supirkimo kvotą Vilniaus termofikacinei elektrinei Nr.3 ir gauti už jos gaminamą elektrą tokią pačią kainą, kokią nustatė Energetikos ministerija „Lietuvos elektrinei“ Elektrėnuose.
Vilniaus miesto taryba priėmė biudžetą, tačiau neatsižvelgė nė į vieną laisvė ir teisingumas siūlymą - nei skirti pinigų civilinei saugai, nei evakuacinių kelių projektavimui, nei kitų. Todėl mūsų frakcija susilaikė priimamt biudžetą.
Kodėl sostinėje daugiausiai padidėjo šilumos kaina? Artūras Zuokas
Šiandien Vilniaus m. taryba svarstė mano siūlymą įpareigoti Vilniaus miesto administraciją įvertinti žalą, kokią patyrė Vilniaus miesto gyventojai permokėdami už šilumą, nes LR Vyriausybė ir Energetikos ministerija ilgą laiką Vilniui neleido miestui pereiti prie biokuro gamybos, o ir bendrovės „Ignitis“ vykdomas Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektas beviltiškai vėluoja. Suprantama, ne teismai yra tikslas, o tai, kad visi atsakytų už savo priimtus sprendimus ir sąžiningai atlygintų žalą, kurią savo veiksmais sukėlė. Taip, kaip Vyriausybė teismo sprendimu buvo priversta atlyginti Vilniaus savivaldybei ir jos gyventojams žalą dėl negautos GPM dalies ir sumokėti 56 mln. eurų.
Vilniaus savivaldybės koalicijos partneriai šiandien pristatė planus, kaip būtų galima 23 procentais sumažinti šilumos kainas Vilniaus mieste. Tam užtektų padidinti elektros supirkimo kvotą Vilniaus termofikacinei elektrinei Nr.3 ir gauti už jos gaminamą elektrą tokią pačią kainą, kokią nustatė Energetikos ministerija „Lietuvos elektrinei“ Elektrėnuose.
Vilniaus miesto taryba priėmė biudžetą, tačiau neatsižvelgė nė į vieną laisvė ir teisingumas siūlymą - nei skirti pinigų civilinei saugai, nei evakuacinių kelių projektavimui, nei kitų. Todėl mūsų frakcija susilaikė priimamt biudžetą.
Nemokamo viešojo transporto Vilniuje galimybių studijaArtūras Zuokas
Net 87 proc. vilniečių teigiamai vertina nemokamo viešojo transporto idėją, rodo gyventojų apklausa, o pagrindinės Vilniaus problemos sukasi apie transportą – spūstys, oro tarša, eismo keliamas triukšmas, išlaidos susisiekimui, viešojo transporto kokybė, kelių būklė ir parkavimo problemos šalia namų bei mieste. Taline jau 5-eri metai mieste registruoti gyventojai naudojasi viešuoju transportu nemokamai. Ar ir Vilniuje gali būti nemokamas viešasis transportas, į klausimus atsako nepriklausomos konsultacinės įmonės “Civitta” ekspertų dar 2018 m. vasarą atlikta studija ir ekonominė analizė.
Vilniaus viešas transportas irgi gali būti nemokamas! Talino administracija papasakojo niuansus, keleiviai pasidalino savo vertinimu - po vizito įsitikinau, kaip išmintingai pasielgė Talinas, padaręs miesto gyventojams susisiekimą nemokamą. Idėja Lietuvai - nemokamas transportas regionuose. Idėja Vilniui - nemokamas transportas registruotiems mūsų mieste!
Oro bendrovė yra šalies infrastruktūros dalis, kuri labai naudinga joje veikiantiems subjektams. „Air Lituanica” atvežti turistai Lietuvoje išleido jau daugiau nei 20 mln. Eur. 2014 m. pabaigoje suskaičiavome, kad į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą „Air Lituanica” sumokėjo 0,1 mln. Eur, į „Sodros” biudžetą – 0,8 mln. Eur, už Vilniaus oro uosto paslaugas „Air Lituanica” sumokėjo daugiau nei 1 mln. Eur, už VĮ „Oro navigacija” - 0,5 mln. Eur. Iš viso iš Lietuvos įmonių „Air Lituanica” įsigijo paslaugų už daugiau nei 9,9 mln. Eur. Tai yra tiesioginė „Air Lituanica” sukurta nauda per veiklos metus. Netiesioginę naudą pamatuoti sunkiau, tačiau „Air Lituanica” dėka papildomos darbo vietos buvo sukurtos viešbučiuose, antžeminio aptarnavimo įmonėse, restoranuose, o verslininkai turi geresnes galimybes čia atvykti ir investuoti. „Lufthansa Consulting” ekspertai suskaičiavo, jog „Air Lituanica” sukuriamas bendrasis vidaus produktas po kelerių metų gali pasiekti 333 mln. Eur per metus.
Parengtas planas, kaip bus atnaujintas Žirmūnų kvartalasArtūras Zuokas
Vilniaus miesto savivaldybės merui Artūrui Zuokui pristatyta Miesto plėtros departamento kartu su urbanistų biuro „PUPA – Strateginė urbanistika" konsultantais parengta vizija ir vietos veiksmų planas – kaip darniai atnaujinti prieš 50 metų pastatytą daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalą Žirmūnuose (tarp Minties, Tuskulėnų ir Žirmūnų gatvių), išspręsti automobilių parkavimo kiemuose problemas, atnaujinti gyvenamųjų namų aplinką bei viešąsias kvartalo erdves, sukurti darnią transporto, dviračių ir pėsčiųjų judėjimo sistemą.
Atgaivinęs Neries kantines, Vilnius nenusileis gražiausiems Europos miestams ...Artūras Zuokas
Sostinės Savivaldybė, planuojanti atgaivinti Neries krantines, šiandien vilniečiams pristatė jų modernizavimo projektą. Senąsias betonines upės krantines planuojama atnaujinti keliais etapais: pirmiausiai - centrinę teritoriją abipus Karaliaus Mindaugo tilto iki Žaliojo tilto, pakrantėse sukuriant patrauklias inovatyvias kultūrines, edukacines, sveikatinimo erdves, o per kitus tris etapus – pertvarkyti dešinįjį Neries krantą nuo Žaliojo iki pat Liubarto tilto prie „Verslo trikampio“.
Dalyvaudami rinkimuose 2011 m. žadėjome pažadinti Vilnių – miegančią gražuolę, kuri snaudžia nuo 2007 m. Turėjome išvesti Vilnių iš savotiškos aklavietės, suteikti miestui energijos ir sugrąžinti pasitikėjimą savo jėgomis.
Europos Sąjungos statistikos agentūros „Eurostat“ 2013 m. duomenimis, 93 proc. sostinės gyventojų patenkinti gyvenimu Vilniuje. Aktyviai dirbdami, suvaldėme kritinę situaciją, pažadinome Vilnių, ir šį proveržį netruko pastebėti visas pasaulis:Vilnius pateko tarp geriausiai valdomų pasaulio miestų (2011 m. pabaigoje „The New York Times“ vertinimas). Dar po metų Vilnius pasaulio reitinge užėmė IV vietą pasaulyje („FDI Magazine“) dirbant bendrai pritraukus 100 proc. daugiau tiesioginių užsienio investicijų. 2013 m. Vilnius tapo daugiausiai investicijų pritraukusiu miestu Europoje (miestų kategorijoje iki 600 000 gyventojų). 2014 m. CNN įtraukė išmanųjį Vilnių į pasaulinės pažangos TOP 10.
Santariškėse atidarytas naujas darželis, Vilniuje sukurta 3,4 tūkstančio nauj...Artūras Zuokas
Santariškėse atidarytas naujas vaikų lopšelis-darželis. Tai – antrasis darželis Vilniuje, suplanuotas bei pastatytas jau nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu ir svarbi dalis Vilniaus miesto savivaldybės programoje, kuri numato užtikrinti visiems vaikams galimybę lankyti darželį.
Per paskutinius ketverius metus Vilniaus miesto savivaldybė mieste sukūrė 3400 naujų vietų vaikams darželiuose. Nors tai 15 proc. padidino bendrą vietų skaičių, to nepakanka, todėl sostinės savivaldybė yra numačiusi tolimesnę darželių plėtrą, taip pat ir skatinant privačių vaikų ugdymo įstaigų steigimą.
„Vilnius – vienintelis augantis miestas regione, į jį keliasi čia perspektyvą matantis jaunimas, kuria šeimas ir gimdo vaikus. Šis procesas mus džiugina, nes suteikia pagreičio miestui, tačiau jis yra ir iššūkis užtikrinti pakankamai vietų darželiuose. Tačiau mes jau esame parengę planą, kaip per kitą kadenciją šią problemą išspręsime, ir visi jauni tėvai savo darbo metu turės kur atvesti savo vaikus,“ – sako Vilniaus meras Artūras Zuokas.
Beveik 12 tūkst. m2 ploto pastate įsikūrusį naująjį Santariškių darželį galės lankyti apie 250 vaikų. Santariškių bendruomenė pasidžiaugė, jog statybos užbaigtos laiku, ir nors oficiali darbų pabaiga buvo numatyta tik 2015-ųjų vasarį, tačiau vaikai į darželį rinksis jau nuo sausio 12 dienos.
Moderniame, aukščiausią energetinio efektyvumo A klasę atitinkančiame pastate įrengtas geoterminis šildymas, investuota į inovatyvias technologijas, todėl jis bus šiltas ir naudos mažai energijos išteklių, vaikams bus užtikrintas kuo geriausias patalpų mikroklimatas.
„Grupes formavome ne pagal amžių, o skirstėme jas į lopšelinukus (nuo 1,5 iki 3 metų) ir darželinukus (nuo 3 iki 6 metų). Tai paprastesnė tvarka tėvams, o vaikams – tik geriau,“ - sako Santariškių vaikų lopšelio-darželio direktorė Aleksandra Remeikienė.
Kad naujas darželis atsirastų būtent Santariškėse, labai stengėsi šiame mikrorajone gyvenančių ir dirbančių iniciatyvių vilniečių bendruomenė, tačiau darželis buvo pastatytas tik Savivaldybės lėšomis (13,636 mln. Lt). Mokestis už vaiko išlaikymą šiame darželyje yra toks pats, kaip ir kituose sostinės valstybiniuose darželiuose.
Vien pernai Vilniaus savivaldybė įkūrė daugiau kaip 1300 naujų papildomų vietų ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Per 2015-2016 metus planuojama pastatyti ir įrengti dar 4 naujus darželius Vilniuje.
Vilniaus miesto savivalybė ir pasaulinio garso architektas Danielis Libeskindas pristato sporto ir sveikatingumo centro „Vilnius Beacon“ („Vilniaus švyturys“) Liepkalnio slidinėjimo kalne projektą. Siekdama, kad Vilnius įsitvirtintų kaip Baltijos regioninis centras, Vilniaus miesto savivaldybė kartu su partneriais UAB „Trade State“ ir UAB „Start Vilnius“ pakvietė architektą bendradarbiauti, kuriant naują turizmo traukos centrą.
Nemokamo viešojo transporto Vilniuje galimybių studijaArtūras Zuokas
Net 87 proc. vilniečių teigiamai vertina nemokamo viešojo transporto idėją, rodo gyventojų apklausa, o pagrindinės Vilniaus problemos sukasi apie transportą – spūstys, oro tarša, eismo keliamas triukšmas, išlaidos susisiekimui, viešojo transporto kokybė, kelių būklė ir parkavimo problemos šalia namų bei mieste. Taline jau 5-eri metai mieste registruoti gyventojai naudojasi viešuoju transportu nemokamai. Ar ir Vilniuje gali būti nemokamas viešasis transportas, į klausimus atsako nepriklausomos konsultacinės įmonės “Civitta” ekspertų dar 2018 m. vasarą atlikta studija ir ekonominė analizė.
Vilniaus viešas transportas irgi gali būti nemokamas! Talino administracija papasakojo niuansus, keleiviai pasidalino savo vertinimu - po vizito įsitikinau, kaip išmintingai pasielgė Talinas, padaręs miesto gyventojams susisiekimą nemokamą. Idėja Lietuvai - nemokamas transportas regionuose. Idėja Vilniui - nemokamas transportas registruotiems mūsų mieste!
Oro bendrovė yra šalies infrastruktūros dalis, kuri labai naudinga joje veikiantiems subjektams. „Air Lituanica” atvežti turistai Lietuvoje išleido jau daugiau nei 20 mln. Eur. 2014 m. pabaigoje suskaičiavome, kad į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą „Air Lituanica” sumokėjo 0,1 mln. Eur, į „Sodros” biudžetą – 0,8 mln. Eur, už Vilniaus oro uosto paslaugas „Air Lituanica” sumokėjo daugiau nei 1 mln. Eur, už VĮ „Oro navigacija” - 0,5 mln. Eur. Iš viso iš Lietuvos įmonių „Air Lituanica” įsigijo paslaugų už daugiau nei 9,9 mln. Eur. Tai yra tiesioginė „Air Lituanica” sukurta nauda per veiklos metus. Netiesioginę naudą pamatuoti sunkiau, tačiau „Air Lituanica” dėka papildomos darbo vietos buvo sukurtos viešbučiuose, antžeminio aptarnavimo įmonėse, restoranuose, o verslininkai turi geresnes galimybes čia atvykti ir investuoti. „Lufthansa Consulting” ekspertai suskaičiavo, jog „Air Lituanica” sukuriamas bendrasis vidaus produktas po kelerių metų gali pasiekti 333 mln. Eur per metus.
Parengtas planas, kaip bus atnaujintas Žirmūnų kvartalasArtūras Zuokas
Vilniaus miesto savivaldybės merui Artūrui Zuokui pristatyta Miesto plėtros departamento kartu su urbanistų biuro „PUPA – Strateginė urbanistika" konsultantais parengta vizija ir vietos veiksmų planas – kaip darniai atnaujinti prieš 50 metų pastatytą daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalą Žirmūnuose (tarp Minties, Tuskulėnų ir Žirmūnų gatvių), išspręsti automobilių parkavimo kiemuose problemas, atnaujinti gyvenamųjų namų aplinką bei viešąsias kvartalo erdves, sukurti darnią transporto, dviračių ir pėsčiųjų judėjimo sistemą.
Atgaivinęs Neries kantines, Vilnius nenusileis gražiausiems Europos miestams ...Artūras Zuokas
Sostinės Savivaldybė, planuojanti atgaivinti Neries krantines, šiandien vilniečiams pristatė jų modernizavimo projektą. Senąsias betonines upės krantines planuojama atnaujinti keliais etapais: pirmiausiai - centrinę teritoriją abipus Karaliaus Mindaugo tilto iki Žaliojo tilto, pakrantėse sukuriant patrauklias inovatyvias kultūrines, edukacines, sveikatinimo erdves, o per kitus tris etapus – pertvarkyti dešinįjį Neries krantą nuo Žaliojo iki pat Liubarto tilto prie „Verslo trikampio“.
Dalyvaudami rinkimuose 2011 m. žadėjome pažadinti Vilnių – miegančią gražuolę, kuri snaudžia nuo 2007 m. Turėjome išvesti Vilnių iš savotiškos aklavietės, suteikti miestui energijos ir sugrąžinti pasitikėjimą savo jėgomis.
Europos Sąjungos statistikos agentūros „Eurostat“ 2013 m. duomenimis, 93 proc. sostinės gyventojų patenkinti gyvenimu Vilniuje. Aktyviai dirbdami, suvaldėme kritinę situaciją, pažadinome Vilnių, ir šį proveržį netruko pastebėti visas pasaulis:Vilnius pateko tarp geriausiai valdomų pasaulio miestų (2011 m. pabaigoje „The New York Times“ vertinimas). Dar po metų Vilnius pasaulio reitinge užėmė IV vietą pasaulyje („FDI Magazine“) dirbant bendrai pritraukus 100 proc. daugiau tiesioginių užsienio investicijų. 2013 m. Vilnius tapo daugiausiai investicijų pritraukusiu miestu Europoje (miestų kategorijoje iki 600 000 gyventojų). 2014 m. CNN įtraukė išmanųjį Vilnių į pasaulinės pažangos TOP 10.
Santariškėse atidarytas naujas darželis, Vilniuje sukurta 3,4 tūkstančio nauj...Artūras Zuokas
Santariškėse atidarytas naujas vaikų lopšelis-darželis. Tai – antrasis darželis Vilniuje, suplanuotas bei pastatytas jau nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu ir svarbi dalis Vilniaus miesto savivaldybės programoje, kuri numato užtikrinti visiems vaikams galimybę lankyti darželį.
Per paskutinius ketverius metus Vilniaus miesto savivaldybė mieste sukūrė 3400 naujų vietų vaikams darželiuose. Nors tai 15 proc. padidino bendrą vietų skaičių, to nepakanka, todėl sostinės savivaldybė yra numačiusi tolimesnę darželių plėtrą, taip pat ir skatinant privačių vaikų ugdymo įstaigų steigimą.
„Vilnius – vienintelis augantis miestas regione, į jį keliasi čia perspektyvą matantis jaunimas, kuria šeimas ir gimdo vaikus. Šis procesas mus džiugina, nes suteikia pagreičio miestui, tačiau jis yra ir iššūkis užtikrinti pakankamai vietų darželiuose. Tačiau mes jau esame parengę planą, kaip per kitą kadenciją šią problemą išspręsime, ir visi jauni tėvai savo darbo metu turės kur atvesti savo vaikus,“ – sako Vilniaus meras Artūras Zuokas.
Beveik 12 tūkst. m2 ploto pastate įsikūrusį naująjį Santariškių darželį galės lankyti apie 250 vaikų. Santariškių bendruomenė pasidžiaugė, jog statybos užbaigtos laiku, ir nors oficiali darbų pabaiga buvo numatyta tik 2015-ųjų vasarį, tačiau vaikai į darželį rinksis jau nuo sausio 12 dienos.
Moderniame, aukščiausią energetinio efektyvumo A klasę atitinkančiame pastate įrengtas geoterminis šildymas, investuota į inovatyvias technologijas, todėl jis bus šiltas ir naudos mažai energijos išteklių, vaikams bus užtikrintas kuo geriausias patalpų mikroklimatas.
„Grupes formavome ne pagal amžių, o skirstėme jas į lopšelinukus (nuo 1,5 iki 3 metų) ir darželinukus (nuo 3 iki 6 metų). Tai paprastesnė tvarka tėvams, o vaikams – tik geriau,“ - sako Santariškių vaikų lopšelio-darželio direktorė Aleksandra Remeikienė.
Kad naujas darželis atsirastų būtent Santariškėse, labai stengėsi šiame mikrorajone gyvenančių ir dirbančių iniciatyvių vilniečių bendruomenė, tačiau darželis buvo pastatytas tik Savivaldybės lėšomis (13,636 mln. Lt). Mokestis už vaiko išlaikymą šiame darželyje yra toks pats, kaip ir kituose sostinės valstybiniuose darželiuose.
Vien pernai Vilniaus savivaldybė įkūrė daugiau kaip 1300 naujų papildomų vietų ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Per 2015-2016 metus planuojama pastatyti ir įrengti dar 4 naujus darželius Vilniuje.
Vilniaus miesto savivalybė ir pasaulinio garso architektas Danielis Libeskindas pristato sporto ir sveikatingumo centro „Vilnius Beacon“ („Vilniaus švyturys“) Liepkalnio slidinėjimo kalne projektą. Siekdama, kad Vilnius įsitvirtintų kaip Baltijos regioninis centras, Vilniaus miesto savivaldybė kartu su partneriais UAB „Trade State“ ir UAB „Start Vilnius“ pakvietė architektą bendradarbiauti, kuriant naują turizmo traukos centrą.
A. Zuoko kalba Tarybos posėdyje dėl situacijos šilumos ūkyje
1. Laisvės partija ir konservatoriai Vilniaus
savivaldoje su Laisvės partija ir konservatoriais
Vyriausybėje bendrauja
REZOLIUCIJOMIS
2.
3. NUO 2015 METŲ VILNIAUS MIESTE KURO BALANSAS
PRAKTIŠKAI NESIKEITĖ, O PRAĖJO 7 METAI…
4.
5. Gal vicemeras V. Benkunskas parodytų punktą
sutartyje, kuris įpareigojo VE įdiegti biokurą…
6. KAS LIETUVOJE DIEGĖ BIOKURĄ, O KAS
TRUKDĖ:
• PIRMAS DIDŽIAUSIAS BIOKURO KATILAS NE TIK LIETUVOJE, BET IR
BALTIJOS ŠALYSE BUVO ĮDIEGTAS VILNIUJE 2006 M. VILNIAUS MIESTO
SAVIVALDYBĖS, VILNIAUS ENERGIJOS IR VILNIAUS ŠILUMOS TINKLŲ
INICIATYVA TE-2, KURIS VEIKIA IR DABAR.
• VILNIAUS ENERGIJA 2011 M. BIOKURO VARTOJIMUI PRITAIKĖ NAUJOSIOS
VILNIOS RAJONINĘ KATILINĘ.
• LAIKOTARPYJE NUO 2011 M. IKI 2015 M. VILNIAUS MIESTE BUVO IŠDUOTA
14 LEIDIMŲ NEPRIKLAUSOMIEMS ŠILUMOS GAMINTOJAMS, KURIE
NAUDOTŲ BIOKURĄ. BENDRA PROJEKTINĖ GALIA - DAUGIAU NEI 237 MW.
• NUO 2016 m. NEI VIENAS PAPILDOMAS LEIDIMAS NŠG NEBUVO
IŠDUOTAS!
7. Vilniaus miesto savivaldybė 2011 - 2015 m.
14 privačių investuotojų gavo prijungimo leidimus
Capacity
installed (MW)
Capacity
planned
additionnaly
(MW)
UAB „Vilniaus baldai“ TS. Nr. 13010K 4,5
UAB „Aliejaus investicijos“ TS. Nr. 12001K 23,8
UAB Eurovistos servisas TS. Nr. 13014K 40
UAB „Geco Vilnius“ TS. Nr. 12004K 25
AB GRIGIŠKĖS TS. NR. 13015K 10
UAB SSPC-VILNIUS TS. NR. 13011K 25
UAB "Pramonės energija" TS. NR. 14001K 19,2
UAB "NT Valdos" TS. NR. 13012K 25
UAB "BIONOVUS" (Technology projects) TS. NR. 12003K 47,6 47,5
UAB Reenergy TS. Nr. 13007K 50
71,4 246,2
Planuojami privatūs biomasę naudojantys nepriklausomi šilumos
gamintojai
Mažiausiai 120 MW bendros galios nepriklausomų gamintojų
8. KAS LIETUVOJE DIEGĖ BIOKURĄ, O KAS
TRUKDĖ:
• 2010 M. ĮMONĖS VILNIAUS ENERGIJA IR VILNIAUS ŠILUMOS TINKLAI VILNIAUS
MIESTO TARYBAI PATEIKĖ ESMINĮ KURO KONVERSIJOS PROJEKTĄ:
• modernizuoti TE- 3, pertvarkant 1-ąjį bloką naudoti biokurą
• šalia TE- 2 statyti antrą biokuro jėgainę.
KONSERVATORIŲ MERAS V. NAVICKAS 2010 M. TEIKĖ ŠĮ PROJEKTĄ TVIRTINTI
TARYBAI. VILNIAUS MIESTO TARYBA PROJEKTUI NEPRITARĖ, NES DIDŽIOJI DALIS
KONSERVATORIŲ FRAKCIJOS PATYS UŽ JĮ NEBALSAVO.
11. Vilniaus TE-3 buvo užkonservuota 2015 m.,
nes LRV 2014 m. sprendimu panaikino elektros supirkimo kvotas
termofikacinėms elektrinėms, taip pat ir Vilniui.
Sprendimo žala Vilniaus šilumos vartotojams apie 50 mln. eurų.
12. VMS, VŠT ir UAB “Reenergy” 2013 m. pradėjo
deginimui tinkamų buitinių atliekų gamyklos
statybą. Darbų pabaiga 2015 m. III ketv.
Sąmatinė vertė 70 mln. eurų.
Šilumos gamyba -50 MW
UAB “Reenergy” akcininkų struktūra:
VŠT -49 proc.
B.V. Helvita Holding -51 proc.
16. 2 priežastis:
• Vilniui nebuvo leista rekonstruoti šilumos ūkio ir
pereiti prie biokuro todėl, kad LR Prezidentei D.
Grybauskaitei, LRV ir EM reikėjo užtikrinti Lietuvai
per didelio Klaipėdos suskystintų dujų terminalo
finansavimą ir dujų vartojimą.
• Suprantant strateginio objekto svarbą bei klaidas,
kurių dabar neįmanoma ištaisyti, LRV ir EM turi
kompensuoti žalą vilniečiams.
17. Atsako buvęs bendrovių „Lietuvos energija“,
„Vilniaus šilumos tinklai“ vadovas, konservatorius:
18. • Kuriame numatyti du nauji 50 MW galios biokuro įrenginiai,
kuriuos turėjo pastatyti Vilniaus miesto savivaldybės įmonė
AB „Vilniaus šilumos tinklai“.
• Projektai turėjo būti įgyvendinti iki 2021 m.
2018 m. Vilniaus miesto taryba
patvirtino naują šilumos planą:
20. Laikas baigti spekuliacijas ir realiai pradėti
permainas Vilniaus šilumos ūkyje,
kurios garantuotų realią energetinę
nepriklausomybę, aplinkos apsaugą ir
mažiausiais kainas
vilniečiams.