Šveicarija
Klimatas:
• Vidutiniųplatumų pereinamasis iš jūrinio į kontinentinį. Jam
ryškus vertikalus sezoniškumas;
• Kritulių plokščiakalnyje iškrinta 700–1200 mm per metus.
Alpių priešvėjiniuose šlaituose iki 3000 mm, pavėjiniuose
šlaituose ir slėniuose 1000–1500 mm. Sniego riba yra 2800—
3300 m aukštyje;
• Būdingas „nuotėkinis“ vėjas (Foehn wind), kuris staigiai
pakeičia oro temperatūrą, sukelia sniego griūtis;
• Vidutinių platumų, pereinantis iš jūrinio į žemyninį. Būdingos
šiltos, drėgnos vasaros ir saulėtos žiemos.
4.
Energetikos ypatybės
• Kaipmaža šalis, Šveicarija turi derinti savo energetikos politiką su
savo kaimynais;
• Šveicarijoje iki 56% elektros energijos pagaminama hidroelektrinėse
ir iki 39% branduolinėse elektrinėse;
• Šveicarijos elektros energijos suvartojimas vienam gyventojui yra
šiek tiek didesnis nei kaimyninių šalių (nors ir gerokai mažesnis nei
Skandinavijoje, JAV ir Kanadoje).
• Vasarą Šveicarija eksportuoja elektros energiją, bet ir žiemą jis
paprastai turi ją importuoti;
• Du pagrindiniai Šveicarijos energetikos politikos tikslai:
- skatinti atsinaujinančių išteklių naudojimą;
- skatinti energijos gamybos ir vartojimo efektuvumą.
5.
Atsinaujinančios energijos
balansas Šveicarijoje2011 metais
Saulė Geoterminė
Biodujos 1% 6%
Energija iš 1%
Atliekos
AEI, 19.00%
2%
Mediena
21%
Skystas
buiokuras Elektra
0% 65%
Tradicinė energijos Centrinas
gamyba, 81.00% šildymas
4%
Elektros gamyba išAEI
"Naujieji"
AEI, 2.65%
Biomasė Vėjas, 0.12
(mediena, b %
iodujos), 0.4
0%
Tradiciniai Saulė, 0.25
ištekliai, 45.50% %
Hidroelektrinės, 5
Atliekos, 1.6
1.90%
8%
Biodujos iš
nuotekų
valymo, 0.2
1%
8.
Šilumos gamyba išAEI
Geoterminė, 23.80%
Biomasė
Saulė, 4.70% (mediena, biodujos), 52.40
%
Biodujos iš nuotekų
valymo, 2.50%
Atliekos, 16.60%
9.
Hidroenergija
• Šveicarijos ilgiausiai gyvuojantis ir svarbiausias atsinaujinantis
energijos išteklis yra hidroenergija;
• Šiandien Šveicarijoje yra 556 hidroelektrinės, kurių kiekviena yra
bent 300 kW galios;
• jos per metus vidutiniškai pagamina apie 35.830 GWh;
• 47% elektros energijos gaminamas „krintančių upių“ elektrinėse,
• 49% užtvenktų telkinių elektrinėse;
• ir maždaug 4% - hidroakumuliacinėse elektrinėse;
Teorinis pajėgumas Techninis eksploatacinis Ekonominis pajėgumas
pajėgumas
TWh/metus (2008 m.)
125 43 41
Biomasės potencialas
• Pohidroenergijos, biomasė yra antras
pagal svarbą atsinaujinantis energijos
šaltinis Šveicarijoje;
• Biomasė gali būti naudojama gaminti
elektros energiją, šilumos ir degalus;
• Manoma, kad šiuo metu Šveicarijoje
išnaudojama apie 40 proc. biomasės
energetikos potencialo.
12.
Biomasės naudojimas
Potencialas, TJ/metus
Komunalinės atliekos
- Kuro gamyba 25‘525
- Biodujų gamyba 2‘357
Mediena
- Kuro gamyba 30‘694
- Biodujų gamyba 295
13.
Saulės energija
• Metinissaulės energijos kiekis – 1‘100-1‘200
kWh/m2;
• Saulės energijos potencialai yra gana didelis - iki
2050 m būtų galima gauti apie 20% dabartinės
elektros energijos poreikio;
• 1 kW instaliuotos galios sugeneruoja 820-1000
kWh permetus.
Instaliuota galia Metinė gamyba
MW GWh
Elektros gamyba 45 34
Šilumos gamyba 377 226
14.
Vėjo energija
• Manoma,kad iki 2030 metų iš vėjo energetikos yra
galimybė pagaminti apie 600 GWh elektros energijos per
metus;
• Šiuo metu pagaminama 16 GWh elektros energijos, kas
sudaro 0,12% bendros elektros energijos generacijos.
Teorinis potencialas Ekonominis potencialas
TWh/metus
42 1-3
Instaliuota galia Metinė gamyba
MWe GWh
14 16
Geoterminė energija
• Šveicarijayra pasaulio lyderė pagal geoterminių jutiklių panaudojimą. Nė viena
kita šalis neturi tokio didelio jutiklių skaičiaus, proporcingai šalies paviršiaus
plotui;
• Karšto vandens žemiau žemės paviršiaus (vandeningųjų sluoksnių) šaltiniai gali
būti pasiekti gręžimo būdu ir pažangiosių geoterminių sistemų technologijos
pagalba energija gali būti gaunamas iš sausų uolienų sluoksnių;
• Esant temperatūrai virš 100 ° C, šie energijos šaltiniai gali būti naudojami elektros
energijos gamybai, o likusi šiluma gali būti naudojama šildymui.
Instaliuota galia Metinė gamyba
MWt TJ
1054 5‘729
17.
Politika
• Šveicarijatrečioji šalis po JAV ir Vokietijos įvedė skatinančiųjų
tarifų (Feed-in-tarrifs) taikymą IAE skatinimo politikoje, tačiau
realiai juos pradėjo taikyti tik 2008 metais;
• Šveicarijos turi tikslą – iki 2020 metų padidinti atsinaujinančių
išteklių naudojimą pirminės energijos balanse iki 24% (19% -
2011 m);
• „Naujų“ AEI indėlis į elektros energijos gamybą turi su daryti
10% (šiuo metu – 2,65 %);
• Pagrindiniai teisės aktai:
- ENG (Energiegesetz - Energetikos įstatymas);
- ENV (Energieverordnung – Energetikos reguliavimo
įstatymas).
Kliūtys
• Teisiniai apribojimaivėjo ir mažosios
hidroelektrinėms;
• Prieštaravimai bei pasipriešinimas iš gyventojų;
• Šveicarijos tarifų sistemos apribojimai
fotoelektrai:
• per mažas tarifas;
• per maža finansavimo fondo maksimali dalis
(10 proc.).
23.
SWISSENERGY
• SwissEnergy programosveikla apima informavimo bei
konsultavimo paslaugas, mokymo ir tolesnio lavinimo,
kokybės užtikrinimo, tinklų ir pažangių projektų, susijusių su
energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančių energijos
šaltinių naudojimu, skatinimu;
• SwissEnergy glaudžiai bendradarbiauja su savivaldybėmis,
kantonais (apskritimis) ir privačiu sektoriaumi (įmonėmis,
aplinkos apsaugos ir vartotojų organizacijomis, įstaigomis ir
pan.);
• Šveicarijos Federalinė energijos tarnyba (Swiss Federal Office
of Energy) yra atsakinga už veiklos programos valdymą;
• 2011 metais programa pradėjo savo trečiąjį veiklos
dešimtmetį.
24.
SOLAR IMPULS
• SOLARIMPULSE yra Šveicarijos saulės energija varomas ilgo nuotolio lėktuvo
projektas, kurį atliko École Polytechnique Fédérale de Lausanne;
• Projektas tikisi pasiekti pirmosios kelionės aplink Žemę naudojant tik saulės
energiją;
• Projektui vadovauja Šveicaras Aeronaut Bertrand Piccard, kuris kartu
pilotavo pirmąjį balioną apskridusį pasaulį be sustojimo, ir Šveicarijos
verslininkas André Borschberg;
• Pirmasis lėktuvas yra vienvietis monoplanas, kuris gali sava galia skristi iki 36
valandų;
• Šis lėktuvas skrido visą parą, įskaitant beveik 9 valandų nakties skrydį 2010
m. liepos 7-8 d. (viso 26 valandas);
• Remiantis šio prototipo patirtimi, su šiek tiek didesniu vėlesnio dizaino
modeliu planuojama apskristi aplink pasaulį per 20-25 dienos;
• Iš pradžių šis skrydis buvo suplanuota 2014 metais, tačiau po orlaivio
nesėkmingų pirminių bandymų, labiau tikėtina data yra 2015 m.
25.
IBM Šveicarijos AEI"Smart-Grid“
pilotinis projektas
• IBM, dirbdamas su šveicarų įmonėmis, pradėjo smart-grid
atsinaujinančios energijos bandomąjį projektą Šveicarijoje.
• Projektas, vadinamas FlexLast, naudos šaldomus sandėlius
subalansuoti saulės ir vėjo energiją elektros tinkle;
• Tai bendradarbiavimas tarp IMB ir BKW FMB energija, kuri tiekia
elektros energiją Berno kantone ir yra tinklų operatorius bei Migros
– didžiausio Šveicarijos mažmeninės prekybos tinklo;
• IBM mokslininkų sukurta programinė įranga turi optimizuoti balansą
tarp energijos gamybos ir vartojimo Migros šaltojo saugojimo
sandėliuose;
• IBM sako, kad jis įrodė, kad elektrinės transporto priemonės,
įrenginiai ir namai gali būti naudojamas buferis neteisėto elektros
energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos šaltinių ateityje,
siekiant padidinti tinklo stabilumą.
• Bandomąjį projektą planuojama baigti 2013 m.
26.
Pasiūlymai
• Padidinti tarifussaulės elektros ir mažųjų hidroelektrinių
energijai;
• Sumažinti administracinius ir teisinius reikalavimus vėjo
elektrinių statybai;
• Šviesti bei mokyti visuomenę apie AEI naudą;
• Remti vietinį AEI gamybos verslą.
27.
Šaltiniai
• http://www.bfe.admin.ch –SwissFederal Office of Energy;
• 2010 Survey of Energy Resources, World Energy Council;
• Schweizerische Statistik der erneuerbaren Energien, Ausgabe
2011, Vorabzug;
• Europe's onshore and offshore wind energy potential, EEA
Technical report No 6/2009;
• Hydro Potential, Pumped Storage and Hydro-Specific Issues,
David Felix, May 2012;
• The Swiss Feed-in Tariff System, By David Weibel, Energy
Economics and Policy, ETH Zurich, June 2011;
• http://www.energymanagertoday.com/ibm-launches-swiss-
renewable-energy-smart-grid-pilot-086660/
• http://www.solarimpulse.com