Švietimo ir konsultavimo priemonių taikymo 2019 metais pirminis vertinimas / ...Karolis Januševičius
Prezentacijoje pristatoma:
1.Esminiai švietimo ir konsultavimo priemonių poveikiu principai
2. Surinktos informacijos apžvalga
3. Perspektyvos iki 2030 metų pagal Nacionalinį Energetikos ir Klimato Stategijos Veiksmų planą (NEKS VP) susijusios su vartotojų švietimu ir konsultavimu.
Pranešimas, kuriame pristatoma:
Tikslai, kuriuos kelia Nacionalinis Energetikos ir Klimato Srities Veiksmų Planas - AEI gamybai ir energijos vartojimo mažinimui.
Savivaldybių darnios plėtros indeksas, pagal kurį galima palyginti savivaldybių indėlį siekiant nacionalinių tikslų. #SDPI
Pokyčiai energijos vartojimo efektyvumo auditų sistemoje – kokybės patikrinimų rezultatų santrauką ir kokybės gerinimo sistema, kuri užtikrins grįžtamąjį ryšį auditoriams ir auditų užsakovams apie auditų kokybę.
Apie agentūros vykdoma pastatų dekarbonizavimo tyrimą, kuriuo siekiama išnagrinėti anglies dvideginio pėdsako mažinimo scenarijus ir jų technologinį priimtinumą, bei eigą.
Trumpai užsiminta apie jūrinių vėjo jėgainių parko projektą, kurio vystytojas yra Lietuvos energetikos agentūra ir numatomus žingsnius, kad Lietuva turėtų 700MW jėgainių parką 2030 metais savo energijos poreikiams tenkinti.
VšĮ Lietuvos energetikos agentūros veikla, funkcijos ir rezultatai
Sudomino ? Sekite Lietuvos energetikos agentūrą : https://lnkd.in/ewwAs28
Kaip matome energetikos sektorių 2021–2030 metais: iššūkiai ir tyrimų poreikiaiKarolis Januševičius
Pristatyta LR Seime "„ES FINANSUOJAMOS MOKSLINIŲ TYRIMŲ PROGRAMOS ENERGETIKOS BEI
APLINKOSAUGOS SRITYSE – JŲ SVARBA LIETUVAI IR KAIP SUAKTYVINTI
LIETUVOS DALYVAVIMĄ ŠIOSE PROGRAMOSE" renginyje 2019-07-05
Švietimo ir konsultavimo priemonių taikymo 2019 metais pirminis vertinimas / ...Karolis Januševičius
Prezentacijoje pristatoma:
1.Esminiai švietimo ir konsultavimo priemonių poveikiu principai
2. Surinktos informacijos apžvalga
3. Perspektyvos iki 2030 metų pagal Nacionalinį Energetikos ir Klimato Stategijos Veiksmų planą (NEKS VP) susijusios su vartotojų švietimu ir konsultavimu.
Pranešimas, kuriame pristatoma:
Tikslai, kuriuos kelia Nacionalinis Energetikos ir Klimato Srities Veiksmų Planas - AEI gamybai ir energijos vartojimo mažinimui.
Savivaldybių darnios plėtros indeksas, pagal kurį galima palyginti savivaldybių indėlį siekiant nacionalinių tikslų. #SDPI
Pokyčiai energijos vartojimo efektyvumo auditų sistemoje – kokybės patikrinimų rezultatų santrauką ir kokybės gerinimo sistema, kuri užtikrins grįžtamąjį ryšį auditoriams ir auditų užsakovams apie auditų kokybę.
Apie agentūros vykdoma pastatų dekarbonizavimo tyrimą, kuriuo siekiama išnagrinėti anglies dvideginio pėdsako mažinimo scenarijus ir jų technologinį priimtinumą, bei eigą.
Trumpai užsiminta apie jūrinių vėjo jėgainių parko projektą, kurio vystytojas yra Lietuvos energetikos agentūra ir numatomus žingsnius, kad Lietuva turėtų 700MW jėgainių parką 2030 metais savo energijos poreikiams tenkinti.
VšĮ Lietuvos energetikos agentūros veikla, funkcijos ir rezultatai
Sudomino ? Sekite Lietuvos energetikos agentūrą : https://lnkd.in/ewwAs28
Kaip matome energetikos sektorių 2021–2030 metais: iššūkiai ir tyrimų poreikiaiKarolis Januševičius
Pristatyta LR Seime "„ES FINANSUOJAMOS MOKSLINIŲ TYRIMŲ PROGRAMOS ENERGETIKOS BEI
APLINKOSAUGOS SRITYSE – JŲ SVARBA LIETUVAI IR KAIP SUAKTYVINTI
LIETUVOS DALYVAVIMĄ ŠIOSE PROGRAMOSE" renginyje 2019-07-05
Vilniaus meras Artūras Zuokas, Seimo nariai Algirdas Butkevičius, Vytautas Gapšys, Vidmantas Žiemelis, Vilniaus vicemeras Jonas Pinskus šiandien Seime pristatė siūlymą, kaip sąskaitas už šildymą Lietuvos gyventojams sumažinti beveik 20 procentų.
Per pirmuosius 6 šių metų mėnesius į Vilniaus miesto savivaldybės biudžetą surinkta 13,86 mln. litų daugiau nei buvo planuota, didžiąją dalį viršplaninių pajamų sudaro GPM – 9,82 mln. litų. Be to, vykdant savivaldybės struktūros ir jos įmonių pertvarką per metus sutaupoma 13,75 mln. litų.
„Jūrinė energetika Lietuvoje: kaip pajudėti iš mirties taško?“ - T. NavickasBaltijos aplinkos forumas
Kovo 22 d., antradienį, 17.30 val. kavinėje „Ryžių malūnas“ (Žvejų g. 20, Klaipėda prie Senosios perkėlos, už pasukamo tiltelio) Baltijos aplinkos forumas surengė „Café Scientifique“ diskusija apie jūrinę energetiką Lietuvoje.
Vėjo jėgainių parkai – viena iš tų Baltijos jūros veiklų, kurioms ateityje numatomas didžiausias augimas. Skaičiuojama, jog vėjo jėgainių potencialas Lietuvai tenkančiuose vandenyse – per 1000 MW ir jos galėtų patenkinti kone pusę šalies metinio elektros energijos poreikio.
Ar tiesa, kad vėjo jėgainių parkų planavimas jūroje kelia mažiau konfliktų nei sausumoje? Kodėl tuomet projektai Lietuvoje stringa? Su kokiais sunkumais susiduria jūrinio poveikio aplinkai vertintojai? Kaip suderinti ekonominius ir aplinkosauginius interesus Baltijos jūroje?
Diskusiją trumpu pranešimu „Jūrinė energetika Lietuvoje: kaip pajudėti iš mirties taško“ pradėjo Tadas Navickas, Lietuvos atsinaujinančių energijos išteklių asociacijos valdybos narys, UAB „4Energia“ direktorius.
Gamtinius tokių projektų poveikius apžvelgė dr. Mindaugas Dagys, Vilniaus universiteto Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Paukščių ekologijos laboratorijos vadovas, kurio pranešimo tema „Jūrinių vėjo jėgainių parkų poveikis gamtai ir jo vertinimo iššūkiai“.
Vilniaus meras Artūras Zuokas, Seimo nariai Algirdas Butkevičius, Vytautas Gapšys, Vidmantas Žiemelis, Vilniaus vicemeras Jonas Pinskus šiandien Seime pristatė siūlymą, kaip sąskaitas už šildymą Lietuvos gyventojams sumažinti beveik 20 procentų.
Per pirmuosius 6 šių metų mėnesius į Vilniaus miesto savivaldybės biudžetą surinkta 13,86 mln. litų daugiau nei buvo planuota, didžiąją dalį viršplaninių pajamų sudaro GPM – 9,82 mln. litų. Be to, vykdant savivaldybės struktūros ir jos įmonių pertvarką per metus sutaupoma 13,75 mln. litų.
„Jūrinė energetika Lietuvoje: kaip pajudėti iš mirties taško?“ - T. NavickasBaltijos aplinkos forumas
Kovo 22 d., antradienį, 17.30 val. kavinėje „Ryžių malūnas“ (Žvejų g. 20, Klaipėda prie Senosios perkėlos, už pasukamo tiltelio) Baltijos aplinkos forumas surengė „Café Scientifique“ diskusija apie jūrinę energetiką Lietuvoje.
Vėjo jėgainių parkai – viena iš tų Baltijos jūros veiklų, kurioms ateityje numatomas didžiausias augimas. Skaičiuojama, jog vėjo jėgainių potencialas Lietuvai tenkančiuose vandenyse – per 1000 MW ir jos galėtų patenkinti kone pusę šalies metinio elektros energijos poreikio.
Ar tiesa, kad vėjo jėgainių parkų planavimas jūroje kelia mažiau konfliktų nei sausumoje? Kodėl tuomet projektai Lietuvoje stringa? Su kokiais sunkumais susiduria jūrinio poveikio aplinkai vertintojai? Kaip suderinti ekonominius ir aplinkosauginius interesus Baltijos jūroje?
Diskusiją trumpu pranešimu „Jūrinė energetika Lietuvoje: kaip pajudėti iš mirties taško“ pradėjo Tadas Navickas, Lietuvos atsinaujinančių energijos išteklių asociacijos valdybos narys, UAB „4Energia“ direktorius.
Gamtinius tokių projektų poveikius apžvelgė dr. Mindaugas Dagys, Vilniaus universiteto Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Paukščių ekologijos laboratorijos vadovas, kurio pranešimo tema „Jūrinių vėjo jėgainių parkų poveikis gamtai ir jo vertinimo iššūkiai“.
1. ENERGIJOS SUTAUPYMO SUSITARIMAI
ATASKAITA APIE ENERGIJOS SUTAUPYMO
SUSITARIMŲ ĮGYVENDINIMĄ 2020 METAIS
2021
Ataskaitos rengėjai:
Energijos vartojimo efektyvumo skyrius
Aistė Lankininkaitė
dr. Karolis Januševičius (ataskaitos rengimo vadovas)
2. LIETUVOS EVE DIDINIMO TIKSLAS 2017-2020 METAIS
ATASKAITA APIE ENERGIJOS SUTAUPYMO SUSITARIMŲ ĮGYVENDINIMĄ 2020 METAIS
*
* LR Energetikos ministerijos pasirašyti sutaupymo susitarimai - 1,805 TWh.
3. ENERGIJOS SUTAUPYMO SUSITARIMŲ ĮGYVENDINIMĄ
REGULIUOJANTYS TEISĖS AKTAI
ATASKAITA APIE ENERGIJOS SUTAUPYMO SUSITARIMŲ ĮGYVENDINIMĄ 2020 METAIS
Lietuvos Respublikos energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymas Nr. XII-2702 .
Įstatymas įtvirtina pareigą elektros ir dujų perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriams,
o energetikos įmonėms suteikia galimybę sudaryti susitarimus dėl energijos sutaupymo;
Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2017 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 1-187 patvirtintas Energijos
sutaupymo susitarimų sudarymo tvarkos aprašas.
Įsakymu pavedama viešajai įstaigai Lietuvos energetikos agentūrai vykdyti įgaliotosios įstaigos
funkcijas.
Tvarkos aprašas nustato susitarimų dėl energijos sutaupymo sudarymo tikslus, tvarką, šalių
teises ir pareigas, susitarimų vykdymo ataskaitų apie sutaupytą energiją teikimo reikalavimus
ir sutaupytos energijos apskaičiavimo principus.
Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2016 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 1-320 patvirtintas Energijos
vartojimo efektyvumo didinimo priemonių sutaupytos energijos apskaičiavimo ir priežiūros tvarkos
aprašas.
Tvarkos aprašas nustato sutaupyto energijos išteklių ir energijos kiekio, įgyvendinus energijos
vartojimo efektyvumo didinimo politikos priemones, apskaičiavimo ir tikrinimo tvarką. Tikrinimą
vykdo viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra.
4. LR ENERGETIKOS MINISTERIJOS SUSITARIMAI SU:
ENERGIJOS SUTAUPYMO SUSITARIMŲ TIKSLAS IR DALYVIAI
ATASKAITA APIE ENERGIJOS SUTAUPYMO SUSITARIMŲ ĮGYVENDINIMĄ 2020 METAIS
Energijos sutaupymo susitarimų sudarymo
tikslas – taupyti galutinę energiją visose Lietuvos
Respublikos ūkio srityse, didinant energijos
vartojimo efektyvumą ir mažinant energijos
vartojimo neigiamą poveikį aplinkai.
Įmonė tiesiogiai pati arba per kitus asmenis
inicijuoja ir (ar) dalyvauja įgyvendinant fizines
energijos vartojimo efektyvumo didinimo
priemones pas galutinės energijos vartotoją
Lietuvos Respublikoje.
SUSITARIMŲ TIKSLAS:
UAB EPSO-G, AB „Amber Grid“ ir AB „Litgrid“;
AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – AB
ESO);
Energetikos įmonė AB „Vilniaus šilumos tinklai“
(toliau – AB VŠT) pasirašė Susitarimą 2019 m.
Toliau tekste bendrai vadinama Įmonės
Pasirašytų Susitarimų su Įmonėmis bendras tikslas
sutaupyti 1,805 TWh.
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymo 7 straipsnio nuostatomis,
elektros ir dujų perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriai, kuriuose valstybei tiesiogiai ar per jos
kontroliuojamas įmones priklauso ne mažiau kaip 1/2 balsų bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių
akcijų, 2017 metais pasirašė susitarimus dėl energijos sutaupymo (toliau – Susitarimai) su LR energetikos ministerija.
5. ENERGIJOS SUTAUPYMO SUSITARIMŲ STEBĖSENOS IR TIKRINIMO
PROCESAS
ATASKAITA APIE ENERGIJOS SUTAUPYMO SUSITARIMŲ ĮGYVENDINIMĄ 2020 METAIS
VšĮ Lietuvos energetikos agentūra atlieka Įmonių teikiamų ataskaitų analizę, duomenų sisteminimą, apibendrinimą
ir tikrina ne mažiau kaip 5 procentus (naujoje Tvarkos aprašo1 redakcijoje 20 procentų) ataskaitose nurodytų
energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių dokumentų ir atliktų skaičiavimų.
SUSITARIMŲ ĮGYVENDINIMO NAUDA:
• Prisidedama prie Lietuvos EVE
didinimo tikslo siekimo;
• Atnaujinama įranga/sistemos
(komfortas) pas galutinį energijos
vartotoją;
• Galutiniai energijos vartotojai
taupo energiją ir pinigines lėšas;
• Įmonės siekia Susitarimo tikslų,
siekiant išvengti sankcijų.
6. ENERGIJOS SUTAUPYMO SUSITARIMŲ REZULTATŲ SUVESTINĖ IKI 2020 M.
ATASKAITA APIE ENERGIJOS SUTAUPYMO SUSITARIMŲ ĮGYVENDINIMĄ 2020 METAIS
AB LITGRID 2016-2020 m. laikotarpiu diegė Išmaniąsias
elektros energijos apskaitos sistemas
AB AMBER GRID 2014-2020 m. laikotarpiu diegė
Išmaniąsias gamtinių dujų apskaitos sistemas
7. ENERGIJOS SUTAUPYMO SUSITARIMŲ REZULTATŲ SUVESTINĖ IKI 2020 M.
ATASKAITA APIE ENERGIJOS SUTAUPYMO SUSITARIMŲ ĮGYVENDINIMĄ 2020 METAIS
AB ESO 2015-2020 m. laikotarpiu įgyvendino:
• Susitarimai su verslo klientais dėl ENEF priemonių diegimo;
• Išmaniosios elektros apskaitos diegimas verslui ir buitiniam klientui;
• Išmaniosios dujų apskaitos diegimas verslui ir buitiniam klientui;
• Išmaniosios elektros apskaitos kartu su AEI įranga diegimas;
• Neteisėtos energijos vartojimo prevencijos veikla;
• Komanditinės ūkio bendrijos „Energetinio efektyvumo finansavimo platforma“
finansuotų projektų sutaupymai.
AB VŠT 2019-2020 m. laikotarpiu įgyvendino Lietuvos
ypatingojo archyvo (Gedimino pr. 12, Vilnius) šilumos
punkto rekonstrukciją
8. IŠVADOS
ATASKAITA APIE ENERGIJOS SUTAUPYMO SUSITARIMŲ ĮGYVENDINIMĄ 2020 METAIS
AB LITGRID Susitarime numatytus energijos
sutaupymo tikslus pasiekė.
AB AMBER GRID Susitarime numatytus
energijos sutaupymo tikslus viršijo 22,6 GWh
(sutaupė 18,45 proc. daugiau nei susitarta).
AB ESO Susitarime numatytus energijos
sutaupymo tikslus viršija 52,22 GWh
(deklaravo 3,4 proc. daugiau nei susitarta).
AB ESO energijos sutaupymai yra preliminarūs.
Galutiniai sutaupymai bus pateiki atlikus
2020 metais įgyvendintų AB ESO priemonių
įgyvendinimo dokumentų ir skaičiavimų
patikrą.
AB VŠT 2019–2020 metų laikotarpiu teigia
sutaupys 23,02 MWh – 19,58 MWh arba
45,96 proc. mažiau nei susitarta. Susitarime
tarp Energetikos ministerijos ir AB VŠT
numatytas energijos sutaupymas nebus
pasiektas.
Viso 2014–2020 metų laikotarpiu, vykdydamos Susitarimus, Įmonės sutaupys 1,88
TWh energijos, tai sudaro 104,16 proc. nuo pasirašytų su LR Energetikos ministerija
energijos sutaupymo susitarimų bendro tikslo 1,805 TWh.
9. TOLIMESNIS ENERGIJOS SUTAUPYMO SUSITARIMŲ STEBĖSENOS
IR TIKRINIMO PROCESO ŽINGSNIAI
ATASKAITA APIE ENERGIJOS SUTAUPYMO SUSITARIMŲ ĮGYVENDINIMĄ 2020 METAIS
VšĮ Lietuvos energetikos agentūra atlieka Įmonių teikiamų ataskaitų analizę, duomenų sisteminimą, apibendrinimą ir
tikrina ne mažiau kaip 5 procentus (naujoje Tvarkos aprašo1 redakcijoje 20 procentų) ataskaitose nurodytų
energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių dokumentų ir atliktų skaičiavimų.
10. ATASKAITA APIE ENERGIJOS SUTAUPYMO SUSITARIMŲ ĮGYVENDINIMĄ 2020 METAIS
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
http://www.ena.lt
https://www.linkedin.com/company/ltena/