Atkūrus Bernardinų sodą, jis atgaus autentiškus, 19 amžiaus pabaigoje buvusius bruožus: atvirų – uždarų erdvių sistemą su daug šviesos, dailininko A. V. Štrauso kurtą centrinę dalį, botanikos ir vienuolyno sodų ekspozicijas, alpinariumą, rožyną ir kitus istorinius elementus. Rekonstruotas Bernardinų sodas taps naujos kokybės miesto žaliąja erdve, savo išvaizda atitinkančia 19-20 amžiaus sodus, esančius Vakarų Europoje. Atnaujintas sodas bus pritaikytas šiuolaikinio lankytojo kultūriniams ir rekreaciniams poreikiams.
Sodo restauravimo ir atkūrimo projektas paruoštas vadovaujantis XIX amžiaus pabaigos ir XX amžiaus pradžios istorine ikonografine medžiaga, atspindint šios teritorijos raidą ir išsaugant vertingiausius želdinius.
Parengtas planas, kaip bus atnaujintas Žirmūnų kvartalasArtūras Zuokas
Vilniaus miesto savivaldybės merui Artūrui Zuokui pristatyta Miesto plėtros departamento kartu su urbanistų biuro „PUPA – Strateginė urbanistika" konsultantais parengta vizija ir vietos veiksmų planas – kaip darniai atnaujinti prieš 50 metų pastatytą daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalą Žirmūnuose (tarp Minties, Tuskulėnų ir Žirmūnų gatvių), išspręsti automobilių parkavimo kiemuose problemas, atnaujinti gyvenamųjų namų aplinką bei viešąsias kvartalo erdves, sukurti darnią transporto, dviračių ir pėsčiųjų judėjimo sistemą.
Atkūrus Bernardinų sodą, jis atgaus autentiškus, 19 amžiaus pabaigoje buvusius bruožus: atvirų – uždarų erdvių sistemą su daug šviesos, dailininko A. V. Štrauso kurtą centrinę dalį, botanikos ir vienuolyno sodų ekspozicijas, alpinariumą, rožyną ir kitus istorinius elementus. Rekonstruotas Bernardinų sodas taps naujos kokybės miesto žaliąja erdve, savo išvaizda atitinkančia 19-20 amžiaus sodus, esančius Vakarų Europoje. Atnaujintas sodas bus pritaikytas šiuolaikinio lankytojo kultūriniams ir rekreaciniams poreikiams.
Sodo restauravimo ir atkūrimo projektas paruoštas vadovaujantis XIX amžiaus pabaigos ir XX amžiaus pradžios istorine ikonografine medžiaga, atspindint šios teritorijos raidą ir išsaugant vertingiausius želdinius.
Parengtas planas, kaip bus atnaujintas Žirmūnų kvartalasArtūras Zuokas
Vilniaus miesto savivaldybės merui Artūrui Zuokui pristatyta Miesto plėtros departamento kartu su urbanistų biuro „PUPA – Strateginė urbanistika" konsultantais parengta vizija ir vietos veiksmų planas – kaip darniai atnaujinti prieš 50 metų pastatytą daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalą Žirmūnuose (tarp Minties, Tuskulėnų ir Žirmūnų gatvių), išspręsti automobilių parkavimo kiemuose problemas, atnaujinti gyvenamųjų namų aplinką bei viešąsias kvartalo erdves, sukurti darnią transporto, dviračių ir pėsčiųjų judėjimo sistemą.
Vilniečiams pristatyti Didžiosios Sinagogos aplinkos sutvarkymo projektiniai pasiūlymai, kuriuose jau galima pamatyti, kaip atrodys kompleksiškai sutvarkytas didžiausias Vokiečių g. kiemas, Žydų gatvė – viena svarbiausių istorinių erdvių Senamiestyje.
Iki 2019 metų daugiau kaip 15 tūkst. kv. m plote bus atnaujintas Žydų gatvės grindinys, šaligatviai, įrengtas lauko apšvietimas, sutvarkyti želdynai, Vokiečių gatvėje bus 12 požeminių atliekų konteinerių, atnaujintos vaikų žaidimų, treniruoklių ir krepšinio aikštelės, įrengta daugiau kaip 100 automobilių stovėjimo vietų. Gausiai miesto svečių lankomoje erdvėje atsiras informacinis stendas su maketu, žymintis Didžiosios Sinagogos vietą.
Šiandien sostinės Taryba pritarė 2017 metų biudžetui – jis 19,9 mln. Eur (4,1 proc.) didesnis nei praėjusių metų ir sieks 510,5 mln. Eur. Šįmet atsakingai suplanuotame biudžete numatytos išlaidos bus skiriamos svarbiausiems vilniečių poreikiams: mokyklų ir darželių renovacijai, vaikų ir suaugusiųjų ugdymui, modulinių vaikų darželių kūrimui, patogesniam viešajam transportui, gyvenamosios aplinkos gerinimui ir kt.
Šįmet atsakingai suplanuotame biudžete numatytos išlaidos bus skiriamos svarbiausiems vilniečių poreikiams: mokyklų ir darželių renovacijai, vaikų ir suaugusiųjų ugdymui, modulinių vaikų darželių kūrimui, patogesniam viešajam transportui, gyvenamosios aplinkos gerinimui ir kt.
Vilniaus miesto taryba priėmė biudžetą, tačiau neatsižvelgė nė į vieną laisvė ir teisingumas siūlymą - nei skirti pinigų civilinei saugai, nei evakuacinių kelių projektavimui, nei kitų. Todėl mūsų frakcija susilaikė priimamt biudžetą.
Kodėl sostinėje daugiausiai padidėjo šilumos kaina? Artūras Zuokas
Šiandien Vilniaus m. taryba svarstė mano siūlymą įpareigoti Vilniaus miesto administraciją įvertinti žalą, kokią patyrė Vilniaus miesto gyventojai permokėdami už šilumą, nes LR Vyriausybė ir Energetikos ministerija ilgą laiką Vilniui neleido miestui pereiti prie biokuro gamybos, o ir bendrovės „Ignitis“ vykdomas Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektas beviltiškai vėluoja. Suprantama, ne teismai yra tikslas, o tai, kad visi atsakytų už savo priimtus sprendimus ir sąžiningai atlygintų žalą, kurią savo veiksmais sukėlė. Taip, kaip Vyriausybė teismo sprendimu buvo priversta atlyginti Vilniaus savivaldybei ir jos gyventojams žalą dėl negautos GPM dalies ir sumokėti 56 mln. eurų.
Nemokamo viešojo transporto Vilniuje galimybių studijaArtūras Zuokas
Net 87 proc. vilniečių teigiamai vertina nemokamo viešojo transporto idėją, rodo gyventojų apklausa, o pagrindinės Vilniaus problemos sukasi apie transportą – spūstys, oro tarša, eismo keliamas triukšmas, išlaidos susisiekimui, viešojo transporto kokybė, kelių būklė ir parkavimo problemos šalia namų bei mieste. Taline jau 5-eri metai mieste registruoti gyventojai naudojasi viešuoju transportu nemokamai. Ar ir Vilniuje gali būti nemokamas viešasis transportas, į klausimus atsako nepriklausomos konsultacinės įmonės “Civitta” ekspertų dar 2018 m. vasarą atlikta studija ir ekonominė analizė.
Vilniaus viešas transportas irgi gali būti nemokamas! Talino administracija papasakojo niuansus, keleiviai pasidalino savo vertinimu - po vizito įsitikinau, kaip išmintingai pasielgė Talinas, padaręs miesto gyventojams susisiekimą nemokamą. Idėja Lietuvai - nemokamas transportas regionuose. Idėja Vilniui - nemokamas transportas registruotiems mūsų mieste!
Vilniečiams pristatyti Didžiosios Sinagogos aplinkos sutvarkymo projektiniai pasiūlymai, kuriuose jau galima pamatyti, kaip atrodys kompleksiškai sutvarkytas didžiausias Vokiečių g. kiemas, Žydų gatvė – viena svarbiausių istorinių erdvių Senamiestyje.
Iki 2019 metų daugiau kaip 15 tūkst. kv. m plote bus atnaujintas Žydų gatvės grindinys, šaligatviai, įrengtas lauko apšvietimas, sutvarkyti želdynai, Vokiečių gatvėje bus 12 požeminių atliekų konteinerių, atnaujintos vaikų žaidimų, treniruoklių ir krepšinio aikštelės, įrengta daugiau kaip 100 automobilių stovėjimo vietų. Gausiai miesto svečių lankomoje erdvėje atsiras informacinis stendas su maketu, žymintis Didžiosios Sinagogos vietą.
Šiandien sostinės Taryba pritarė 2017 metų biudžetui – jis 19,9 mln. Eur (4,1 proc.) didesnis nei praėjusių metų ir sieks 510,5 mln. Eur. Šįmet atsakingai suplanuotame biudžete numatytos išlaidos bus skiriamos svarbiausiems vilniečių poreikiams: mokyklų ir darželių renovacijai, vaikų ir suaugusiųjų ugdymui, modulinių vaikų darželių kūrimui, patogesniam viešajam transportui, gyvenamosios aplinkos gerinimui ir kt.
Šįmet atsakingai suplanuotame biudžete numatytos išlaidos bus skiriamos svarbiausiems vilniečių poreikiams: mokyklų ir darželių renovacijai, vaikų ir suaugusiųjų ugdymui, modulinių vaikų darželių kūrimui, patogesniam viešajam transportui, gyvenamosios aplinkos gerinimui ir kt.
Vilniaus miesto taryba priėmė biudžetą, tačiau neatsižvelgė nė į vieną laisvė ir teisingumas siūlymą - nei skirti pinigų civilinei saugai, nei evakuacinių kelių projektavimui, nei kitų. Todėl mūsų frakcija susilaikė priimamt biudžetą.
Kodėl sostinėje daugiausiai padidėjo šilumos kaina? Artūras Zuokas
Šiandien Vilniaus m. taryba svarstė mano siūlymą įpareigoti Vilniaus miesto administraciją įvertinti žalą, kokią patyrė Vilniaus miesto gyventojai permokėdami už šilumą, nes LR Vyriausybė ir Energetikos ministerija ilgą laiką Vilniui neleido miestui pereiti prie biokuro gamybos, o ir bendrovės „Ignitis“ vykdomas Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektas beviltiškai vėluoja. Suprantama, ne teismai yra tikslas, o tai, kad visi atsakytų už savo priimtus sprendimus ir sąžiningai atlygintų žalą, kurią savo veiksmais sukėlė. Taip, kaip Vyriausybė teismo sprendimu buvo priversta atlyginti Vilniaus savivaldybei ir jos gyventojams žalą dėl negautos GPM dalies ir sumokėti 56 mln. eurų.
Nemokamo viešojo transporto Vilniuje galimybių studijaArtūras Zuokas
Net 87 proc. vilniečių teigiamai vertina nemokamo viešojo transporto idėją, rodo gyventojų apklausa, o pagrindinės Vilniaus problemos sukasi apie transportą – spūstys, oro tarša, eismo keliamas triukšmas, išlaidos susisiekimui, viešojo transporto kokybė, kelių būklė ir parkavimo problemos šalia namų bei mieste. Taline jau 5-eri metai mieste registruoti gyventojai naudojasi viešuoju transportu nemokamai. Ar ir Vilniuje gali būti nemokamas viešasis transportas, į klausimus atsako nepriklausomos konsultacinės įmonės “Civitta” ekspertų dar 2018 m. vasarą atlikta studija ir ekonominė analizė.
Vilniaus viešas transportas irgi gali būti nemokamas! Talino administracija papasakojo niuansus, keleiviai pasidalino savo vertinimu - po vizito įsitikinau, kaip išmintingai pasielgė Talinas, padaręs miesto gyventojams susisiekimą nemokamą. Idėja Lietuvai - nemokamas transportas regionuose. Idėja Vilniui - nemokamas transportas registruotiems mūsų mieste!
Oro bendrovė yra šalies infrastruktūros dalis, kuri labai naudinga joje veikiantiems subjektams. „Air Lituanica” atvežti turistai Lietuvoje išleido jau daugiau nei 20 mln. Eur. 2014 m. pabaigoje suskaičiavome, kad į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą „Air Lituanica” sumokėjo 0,1 mln. Eur, į „Sodros” biudžetą – 0,8 mln. Eur, už Vilniaus oro uosto paslaugas „Air Lituanica” sumokėjo daugiau nei 1 mln. Eur, už VĮ „Oro navigacija” - 0,5 mln. Eur. Iš viso iš Lietuvos įmonių „Air Lituanica” įsigijo paslaugų už daugiau nei 9,9 mln. Eur. Tai yra tiesioginė „Air Lituanica” sukurta nauda per veiklos metus. Netiesioginę naudą pamatuoti sunkiau, tačiau „Air Lituanica” dėka papildomos darbo vietos buvo sukurtos viešbučiuose, antžeminio aptarnavimo įmonėse, restoranuose, o verslininkai turi geresnes galimybes čia atvykti ir investuoti. „Lufthansa Consulting” ekspertai suskaičiavo, jog „Air Lituanica” sukuriamas bendrasis vidaus produktas po kelerių metų gali pasiekti 333 mln. Eur per metus.
Atgaivinęs Neries kantines, Vilnius nenusileis gražiausiems Europos miestams ...Artūras Zuokas
Sostinės Savivaldybė, planuojanti atgaivinti Neries krantines, šiandien vilniečiams pristatė jų modernizavimo projektą. Senąsias betonines upės krantines planuojama atnaujinti keliais etapais: pirmiausiai - centrinę teritoriją abipus Karaliaus Mindaugo tilto iki Žaliojo tilto, pakrantėse sukuriant patrauklias inovatyvias kultūrines, edukacines, sveikatinimo erdves, o per kitus tris etapus – pertvarkyti dešinįjį Neries krantą nuo Žaliojo iki pat Liubarto tilto prie „Verslo trikampio“.
Dalyvaudami rinkimuose 2011 m. žadėjome pažadinti Vilnių – miegančią gražuolę, kuri snaudžia nuo 2007 m. Turėjome išvesti Vilnių iš savotiškos aklavietės, suteikti miestui energijos ir sugrąžinti pasitikėjimą savo jėgomis.
Europos Sąjungos statistikos agentūros „Eurostat“ 2013 m. duomenimis, 93 proc. sostinės gyventojų patenkinti gyvenimu Vilniuje. Aktyviai dirbdami, suvaldėme kritinę situaciją, pažadinome Vilnių, ir šį proveržį netruko pastebėti visas pasaulis:Vilnius pateko tarp geriausiai valdomų pasaulio miestų (2011 m. pabaigoje „The New York Times“ vertinimas). Dar po metų Vilnius pasaulio reitinge užėmė IV vietą pasaulyje („FDI Magazine“) dirbant bendrai pritraukus 100 proc. daugiau tiesioginių užsienio investicijų. 2013 m. Vilnius tapo daugiausiai investicijų pritraukusiu miestu Europoje (miestų kategorijoje iki 600 000 gyventojų). 2014 m. CNN įtraukė išmanųjį Vilnių į pasaulinės pažangos TOP 10.
Santariškėse atidarytas naujas darželis, Vilniuje sukurta 3,4 tūkstančio nauj...Artūras Zuokas
Santariškėse atidarytas naujas vaikų lopšelis-darželis. Tai – antrasis darželis Vilniuje, suplanuotas bei pastatytas jau nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu ir svarbi dalis Vilniaus miesto savivaldybės programoje, kuri numato užtikrinti visiems vaikams galimybę lankyti darželį.
Per paskutinius ketverius metus Vilniaus miesto savivaldybė mieste sukūrė 3400 naujų vietų vaikams darželiuose. Nors tai 15 proc. padidino bendrą vietų skaičių, to nepakanka, todėl sostinės savivaldybė yra numačiusi tolimesnę darželių plėtrą, taip pat ir skatinant privačių vaikų ugdymo įstaigų steigimą.
„Vilnius – vienintelis augantis miestas regione, į jį keliasi čia perspektyvą matantis jaunimas, kuria šeimas ir gimdo vaikus. Šis procesas mus džiugina, nes suteikia pagreičio miestui, tačiau jis yra ir iššūkis užtikrinti pakankamai vietų darželiuose. Tačiau mes jau esame parengę planą, kaip per kitą kadenciją šią problemą išspręsime, ir visi jauni tėvai savo darbo metu turės kur atvesti savo vaikus,“ – sako Vilniaus meras Artūras Zuokas.
Beveik 12 tūkst. m2 ploto pastate įsikūrusį naująjį Santariškių darželį galės lankyti apie 250 vaikų. Santariškių bendruomenė pasidžiaugė, jog statybos užbaigtos laiku, ir nors oficiali darbų pabaiga buvo numatyta tik 2015-ųjų vasarį, tačiau vaikai į darželį rinksis jau nuo sausio 12 dienos.
Moderniame, aukščiausią energetinio efektyvumo A klasę atitinkančiame pastate įrengtas geoterminis šildymas, investuota į inovatyvias technologijas, todėl jis bus šiltas ir naudos mažai energijos išteklių, vaikams bus užtikrintas kuo geriausias patalpų mikroklimatas.
„Grupes formavome ne pagal amžių, o skirstėme jas į lopšelinukus (nuo 1,5 iki 3 metų) ir darželinukus (nuo 3 iki 6 metų). Tai paprastesnė tvarka tėvams, o vaikams – tik geriau,“ - sako Santariškių vaikų lopšelio-darželio direktorė Aleksandra Remeikienė.
Kad naujas darželis atsirastų būtent Santariškėse, labai stengėsi šiame mikrorajone gyvenančių ir dirbančių iniciatyvių vilniečių bendruomenė, tačiau darželis buvo pastatytas tik Savivaldybės lėšomis (13,636 mln. Lt). Mokestis už vaiko išlaikymą šiame darželyje yra toks pats, kaip ir kituose sostinės valstybiniuose darželiuose.
Vien pernai Vilniaus savivaldybė įkūrė daugiau kaip 1300 naujų papildomų vietų ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Per 2015-2016 metus planuojama pastatyti ir įrengti dar 4 naujus darželius Vilniuje.
2. VIENUOLYNŲ SODŲ TERITORIJOS
Fiurstenhofo 1737 m. plane
Vizitiečių vienuolynas
Bernardinų vienuolynas
Misionierių
vienuolynas
Bazilijonų unitų vienuolynas
Stačiatikių vienuolynas
Basųjų karmelitų vienuolynas
Pranciškonų vienuolynas
Dominikonų vienuolynas
Benediktinių vienuolynas
Laterano kanauninkų vienuolynas
Senosios regulos
karmelitų vienuolynas
5. Misionierių vienuolyno sodų raidos analizė
1840 m. Vilniaus miesto plano fragmentas
Misionierių vienuolyno
teritorija
Vizitiečių
vienuolyno teritorija
Rasų kapinės
Bernardinų vienuolyno
teritorija
6. Misionierių vienuolyno sodų raidos analizė
• 1845 m. Vilniaus miesto planas fragmentas. Vizitiečių, jėzuitų
noviciatų ir misionierių vienuolynų teritorijos. Korvilo sodai