Vilniaus miesto taryba priėmė biudžetą, tačiau neatsižvelgė nė į vieną laisvė ir teisingumas siūlymą - nei skirti pinigų civilinei saugai, nei evakuacinių kelių projektavimui, nei kitų. Todėl mūsų frakcija susilaikė priimamt biudžetą.
Kodėl sostinėje daugiausiai padidėjo šilumos kaina? Artūras Zuokas
Šiandien Vilniaus m. taryba svarstė mano siūlymą įpareigoti Vilniaus miesto administraciją įvertinti žalą, kokią patyrė Vilniaus miesto gyventojai permokėdami už šilumą, nes LR Vyriausybė ir Energetikos ministerija ilgą laiką Vilniui neleido miestui pereiti prie biokuro gamybos, o ir bendrovės „Ignitis“ vykdomas Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektas beviltiškai vėluoja. Suprantama, ne teismai yra tikslas, o tai, kad visi atsakytų už savo priimtus sprendimus ir sąžiningai atlygintų žalą, kurią savo veiksmais sukėlė. Taip, kaip Vyriausybė teismo sprendimu buvo priversta atlyginti Vilniaus savivaldybei ir jos gyventojams žalą dėl negautos GPM dalies ir sumokėti 56 mln. eurų.
Vilniaus miesto taryba priėmė biudžetą, tačiau neatsižvelgė nė į vieną laisvė ir teisingumas siūlymą - nei skirti pinigų civilinei saugai, nei evakuacinių kelių projektavimui, nei kitų. Todėl mūsų frakcija susilaikė priimamt biudžetą.
Kodėl sostinėje daugiausiai padidėjo šilumos kaina? Artūras Zuokas
Šiandien Vilniaus m. taryba svarstė mano siūlymą įpareigoti Vilniaus miesto administraciją įvertinti žalą, kokią patyrė Vilniaus miesto gyventojai permokėdami už šilumą, nes LR Vyriausybė ir Energetikos ministerija ilgą laiką Vilniui neleido miestui pereiti prie biokuro gamybos, o ir bendrovės „Ignitis“ vykdomas Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektas beviltiškai vėluoja. Suprantama, ne teismai yra tikslas, o tai, kad visi atsakytų už savo priimtus sprendimus ir sąžiningai atlygintų žalą, kurią savo veiksmais sukėlė. Taip, kaip Vyriausybė teismo sprendimu buvo priversta atlyginti Vilniaus savivaldybei ir jos gyventojams žalą dėl negautos GPM dalies ir sumokėti 56 mln. eurų.
Nemokamo viešojo transporto Vilniuje galimybių studijaArtūras Zuokas
Net 87 proc. vilniečių teigiamai vertina nemokamo viešojo transporto idėją, rodo gyventojų apklausa, o pagrindinės Vilniaus problemos sukasi apie transportą – spūstys, oro tarša, eismo keliamas triukšmas, išlaidos susisiekimui, viešojo transporto kokybė, kelių būklė ir parkavimo problemos šalia namų bei mieste. Taline jau 5-eri metai mieste registruoti gyventojai naudojasi viešuoju transportu nemokamai. Ar ir Vilniuje gali būti nemokamas viešasis transportas, į klausimus atsako nepriklausomos konsultacinės įmonės “Civitta” ekspertų dar 2018 m. vasarą atlikta studija ir ekonominė analizė.
Vilniaus viešas transportas irgi gali būti nemokamas! Talino administracija papasakojo niuansus, keleiviai pasidalino savo vertinimu - po vizito įsitikinau, kaip išmintingai pasielgė Talinas, padaręs miesto gyventojams susisiekimą nemokamą. Idėja Lietuvai - nemokamas transportas regionuose. Idėja Vilniui - nemokamas transportas registruotiems mūsų mieste!
Oro bendrovė yra šalies infrastruktūros dalis, kuri labai naudinga joje veikiantiems subjektams. „Air Lituanica” atvežti turistai Lietuvoje išleido jau daugiau nei 20 mln. Eur. 2014 m. pabaigoje suskaičiavome, kad į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą „Air Lituanica” sumokėjo 0,1 mln. Eur, į „Sodros” biudžetą – 0,8 mln. Eur, už Vilniaus oro uosto paslaugas „Air Lituanica” sumokėjo daugiau nei 1 mln. Eur, už VĮ „Oro navigacija” - 0,5 mln. Eur. Iš viso iš Lietuvos įmonių „Air Lituanica” įsigijo paslaugų už daugiau nei 9,9 mln. Eur. Tai yra tiesioginė „Air Lituanica” sukurta nauda per veiklos metus. Netiesioginę naudą pamatuoti sunkiau, tačiau „Air Lituanica” dėka papildomos darbo vietos buvo sukurtos viešbučiuose, antžeminio aptarnavimo įmonėse, restoranuose, o verslininkai turi geresnes galimybes čia atvykti ir investuoti. „Lufthansa Consulting” ekspertai suskaičiavo, jog „Air Lituanica” sukuriamas bendrasis vidaus produktas po kelerių metų gali pasiekti 333 mln. Eur per metus.
Parengtas planas, kaip bus atnaujintas Žirmūnų kvartalasArtūras Zuokas
Vilniaus miesto savivaldybės merui Artūrui Zuokui pristatyta Miesto plėtros departamento kartu su urbanistų biuro „PUPA – Strateginė urbanistika" konsultantais parengta vizija ir vietos veiksmų planas – kaip darniai atnaujinti prieš 50 metų pastatytą daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalą Žirmūnuose (tarp Minties, Tuskulėnų ir Žirmūnų gatvių), išspręsti automobilių parkavimo kiemuose problemas, atnaujinti gyvenamųjų namų aplinką bei viešąsias kvartalo erdves, sukurti darnią transporto, dviračių ir pėsčiųjų judėjimo sistemą.
Atgaivinęs Neries kantines, Vilnius nenusileis gražiausiems Europos miestams ...Artūras Zuokas
Sostinės Savivaldybė, planuojanti atgaivinti Neries krantines, šiandien vilniečiams pristatė jų modernizavimo projektą. Senąsias betonines upės krantines planuojama atnaujinti keliais etapais: pirmiausiai - centrinę teritoriją abipus Karaliaus Mindaugo tilto iki Žaliojo tilto, pakrantėse sukuriant patrauklias inovatyvias kultūrines, edukacines, sveikatinimo erdves, o per kitus tris etapus – pertvarkyti dešinįjį Neries krantą nuo Žaliojo iki pat Liubarto tilto prie „Verslo trikampio“.
Dalyvaudami rinkimuose 2011 m. žadėjome pažadinti Vilnių – miegančią gražuolę, kuri snaudžia nuo 2007 m. Turėjome išvesti Vilnių iš savotiškos aklavietės, suteikti miestui energijos ir sugrąžinti pasitikėjimą savo jėgomis.
Europos Sąjungos statistikos agentūros „Eurostat“ 2013 m. duomenimis, 93 proc. sostinės gyventojų patenkinti gyvenimu Vilniuje. Aktyviai dirbdami, suvaldėme kritinę situaciją, pažadinome Vilnių, ir šį proveržį netruko pastebėti visas pasaulis:Vilnius pateko tarp geriausiai valdomų pasaulio miestų (2011 m. pabaigoje „The New York Times“ vertinimas). Dar po metų Vilnius pasaulio reitinge užėmė IV vietą pasaulyje („FDI Magazine“) dirbant bendrai pritraukus 100 proc. daugiau tiesioginių užsienio investicijų. 2013 m. Vilnius tapo daugiausiai investicijų pritraukusiu miestu Europoje (miestų kategorijoje iki 600 000 gyventojų). 2014 m. CNN įtraukė išmanųjį Vilnių į pasaulinės pažangos TOP 10.
Nemokamo viešojo transporto Vilniuje galimybių studijaArtūras Zuokas
Net 87 proc. vilniečių teigiamai vertina nemokamo viešojo transporto idėją, rodo gyventojų apklausa, o pagrindinės Vilniaus problemos sukasi apie transportą – spūstys, oro tarša, eismo keliamas triukšmas, išlaidos susisiekimui, viešojo transporto kokybė, kelių būklė ir parkavimo problemos šalia namų bei mieste. Taline jau 5-eri metai mieste registruoti gyventojai naudojasi viešuoju transportu nemokamai. Ar ir Vilniuje gali būti nemokamas viešasis transportas, į klausimus atsako nepriklausomos konsultacinės įmonės “Civitta” ekspertų dar 2018 m. vasarą atlikta studija ir ekonominė analizė.
Vilniaus viešas transportas irgi gali būti nemokamas! Talino administracija papasakojo niuansus, keleiviai pasidalino savo vertinimu - po vizito įsitikinau, kaip išmintingai pasielgė Talinas, padaręs miesto gyventojams susisiekimą nemokamą. Idėja Lietuvai - nemokamas transportas regionuose. Idėja Vilniui - nemokamas transportas registruotiems mūsų mieste!
Oro bendrovė yra šalies infrastruktūros dalis, kuri labai naudinga joje veikiantiems subjektams. „Air Lituanica” atvežti turistai Lietuvoje išleido jau daugiau nei 20 mln. Eur. 2014 m. pabaigoje suskaičiavome, kad į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą „Air Lituanica” sumokėjo 0,1 mln. Eur, į „Sodros” biudžetą – 0,8 mln. Eur, už Vilniaus oro uosto paslaugas „Air Lituanica” sumokėjo daugiau nei 1 mln. Eur, už VĮ „Oro navigacija” - 0,5 mln. Eur. Iš viso iš Lietuvos įmonių „Air Lituanica” įsigijo paslaugų už daugiau nei 9,9 mln. Eur. Tai yra tiesioginė „Air Lituanica” sukurta nauda per veiklos metus. Netiesioginę naudą pamatuoti sunkiau, tačiau „Air Lituanica” dėka papildomos darbo vietos buvo sukurtos viešbučiuose, antžeminio aptarnavimo įmonėse, restoranuose, o verslininkai turi geresnes galimybes čia atvykti ir investuoti. „Lufthansa Consulting” ekspertai suskaičiavo, jog „Air Lituanica” sukuriamas bendrasis vidaus produktas po kelerių metų gali pasiekti 333 mln. Eur per metus.
Parengtas planas, kaip bus atnaujintas Žirmūnų kvartalasArtūras Zuokas
Vilniaus miesto savivaldybės merui Artūrui Zuokui pristatyta Miesto plėtros departamento kartu su urbanistų biuro „PUPA – Strateginė urbanistika" konsultantais parengta vizija ir vietos veiksmų planas – kaip darniai atnaujinti prieš 50 metų pastatytą daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalą Žirmūnuose (tarp Minties, Tuskulėnų ir Žirmūnų gatvių), išspręsti automobilių parkavimo kiemuose problemas, atnaujinti gyvenamųjų namų aplinką bei viešąsias kvartalo erdves, sukurti darnią transporto, dviračių ir pėsčiųjų judėjimo sistemą.
Atgaivinęs Neries kantines, Vilnius nenusileis gražiausiems Europos miestams ...Artūras Zuokas
Sostinės Savivaldybė, planuojanti atgaivinti Neries krantines, šiandien vilniečiams pristatė jų modernizavimo projektą. Senąsias betonines upės krantines planuojama atnaujinti keliais etapais: pirmiausiai - centrinę teritoriją abipus Karaliaus Mindaugo tilto iki Žaliojo tilto, pakrantėse sukuriant patrauklias inovatyvias kultūrines, edukacines, sveikatinimo erdves, o per kitus tris etapus – pertvarkyti dešinįjį Neries krantą nuo Žaliojo iki pat Liubarto tilto prie „Verslo trikampio“.
Dalyvaudami rinkimuose 2011 m. žadėjome pažadinti Vilnių – miegančią gražuolę, kuri snaudžia nuo 2007 m. Turėjome išvesti Vilnių iš savotiškos aklavietės, suteikti miestui energijos ir sugrąžinti pasitikėjimą savo jėgomis.
Europos Sąjungos statistikos agentūros „Eurostat“ 2013 m. duomenimis, 93 proc. sostinės gyventojų patenkinti gyvenimu Vilniuje. Aktyviai dirbdami, suvaldėme kritinę situaciją, pažadinome Vilnių, ir šį proveržį netruko pastebėti visas pasaulis:Vilnius pateko tarp geriausiai valdomų pasaulio miestų (2011 m. pabaigoje „The New York Times“ vertinimas). Dar po metų Vilnius pasaulio reitinge užėmė IV vietą pasaulyje („FDI Magazine“) dirbant bendrai pritraukus 100 proc. daugiau tiesioginių užsienio investicijų. 2013 m. Vilnius tapo daugiausiai investicijų pritraukusiu miestu Europoje (miestų kategorijoje iki 600 000 gyventojų). 2014 m. CNN įtraukė išmanųjį Vilnių į pasaulinės pažangos TOP 10.
2. • Lietuvos Vyriausybė parengė ir Seimas ypatingos skubos tvarka patvirtino korona viruso
krizės apimtos ekonomikos skatinimo ir paramos verslui paketą, kurio bendra vertė – 2,5
mlrd. Eur
• Konkrečias Ekonomikos skatinimo plano priemones ir gavimo tvarkas rengia atskiros
ministerijos
• Plano pagrindiniai tikslai ir skiriamos sumos:
• Efektyvios sveikatos ir visuomenės apsaugos sistemų veiklai: Suma: 500 mln. Eur
• Padėti išsaugoti darbo vietas ir pajamas Suma: 500 mln. Eur
• Padėti verslui išsaugoti likvidumą Suma: 500 mln. Eur
• Skatinti ekonomiką (neaišku laike, kada ir kaip) Suma: 1 mlrd. Eur
• Lietuvos bankas prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika šiemet, priklausomai nuo karantino trukmės,
gali smukti nuo 3,4 iki net 20,8 proc.
• Pasaulio ir Lietuvos ekonomistai prognozuoja mažiausiai 4 proc. ekonomikos smukimą ir kad galimos
pasekmės bus didesnės nei 2008 -2012 metų pasaulinės krizės metu, kas sąlygos didelę bedarbystę.
Lietuvos ekonomikos skatinimo ir paramos
verslui paketas – 2,5 mlrd. Eur
3. 4 AntiKORONINĖS PILIULĖS LT EKONOMIKAI
• pirma: kad, karantinas ir korona virusas netaptų kažkam pigaus apsipirkimo ir praturtėjimo
galimybe, kaip tai įvyko 2008-2012 m., būtini vieningi visam verslui vienodas sąlygas garantuojantys
laikini įstatymai arba Nacionalinis susitarimas dėl šių priemonių;
• antra: Lietuvoje esantys bankai ir finansinės institucijos turi būti įstatymais įpareigoti:
sudaryti vienodas sąlygas ūkio subjektams konkuruoti, kurie dėl karantino visiškai negalėjo
vykdyti įprastos ekonominės veiklos,
suteikti paskolų atostogas bei atleisti nuo palūkanų, kurias bankams ir finansų institucijoms
kompensuos INVEGA.
• trečia: nepalikti smulkaus ir vidutinio verslo vienų derybose dėl nuomos mokesčio sumažinimo ar jo
atidėjimo. Mažieji neturi galimybių samdytis teisininkus ar konsultantus. Verslas, pasibaigus
karantinui, turi iš karto skirti visas jėgas darbo vietų išlaikymui ir įprastai ekonominei veiklai, o ne
santykių aiškinimuisi.
• ketvirta: taikyti tiesioginių išmokų metodą be jokių biurokratinių procedūrų labiausiai
pažeidžiamiems Lietuvos žmonėms: savarankiškai dirbantiems, ypač kultūros ir kūrybinio sektoriaus
žmonėms. Ir jie neturi būti diskriminuojami.
4. LT Laisvė ir Teisingumas
,,AntiKorona PLANAS LT EKONOMIKAI’’
PIRMA:
• Skubiai Seime priimti “laikinų specialiųjų įstatymų” paketą, kurie reglamentuotų
bankų, NT savininkų ir nuomininkų, tiesiogiai paveiktų karantino, santykius bei
pasirašytas sutartis ir galiotų 6 mėnesius, t.y. iki 2020 spalio 31 d.
• Galima alternatyva – NACIONALINIS SUSITARIMAS tarp Vyriausybės bei finansų ir NT
vystytojų bei savininkų asociacijų dėl išvardintų priemonių taikymo.
• Įstatymai reglamentuotų bankų ir finansinių institucijų, NT savininkų ir nuomininkų,
tiesiogiai paveiktų karantino, santykius bei pasirašytas sutartis ir galiotų 6 mėnesius,
t.y. iki 2020 spalio 31 d.
Tai būtinos priemonės, atkuriant ūkio subjektų mokumą, bei apyvartinių lėšų
papildymas.
5. LT Laisvė ir Teisingumas
,,AntiKorona PLANAS LT EKONOMIKAI’’
ANTRA:
Bankai ir kredito institucijos
• Nacionaliniu susitarimu arba specialiu įstatymu nustatyti, kad kredito įstaigos privalo
iki 6 mėnesių automatiškai suteikti paskolų grąžinimo atostogas, koreguojant paskolų
grąžinimo grafikus be teisės didinti esamas palūkanas pagal galiojančias sutartis;
• nustatyti, kad kredito įstaigoms 3 mėnesius palūkanas už suteiktas paskolas moka ne
skolininkai, o LR Valstybė per INVEGĄ tiesiogiai bankams ar kredito įstaigoms.
• Bankai ir kredito institucijos tiesiogiai bendrauja su INVEGA ir atstovauja savo
klientus, kurie tik informuojami, apie priimtus sprendimus.
6. LT Laisvė ir Teisingumas
,,AntiKorona PLANAS LT EKONOMIKAI’’
TREČIA:
Nekilnojamojo turto valdytojai
• Nacionaliniu susitarimu arba įstatymu nustatyti, kad karantino režimo laikotarpiu
visiems ūkio subjektams, kurių veikla buvo visiškai uždrausta 2020-03-14 LR
Vyriausybės nutarimu Nr. 207, sumažinamas nuomos mokestis 50 proc.
• Ūkio subjektams, kurių veikla 2020-03-14 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 207 buvo
apribota, pagal poreikį ir atskirą prašymą suteikti iki 3 mėnesių nuomos mokesčių
atidėjimus.
• Fiziniams asmenims, kurie visiškai neteko pajamų arba jos sumažėjo daugiau nei 40
proc., suteikti 3 mėnesių nuomos mokesčio atostogas ir atitinkamai nuomos
sutartyse koreguoti nuomos mokesčio mokėjimo grafikus be jokių delspinigių/baudų.
7. LT Laisvė ir Teisingumas
,,AntiKorona PLANAS LT EKONOMIKAI ’’
KETVIRTA:
• Visiems savarankiškai dirbantiems asmenims automatiškai be jokių biurokratinių kliūčių išmokėti
universalią išmoką – 500 Eurų per mėnesį, už laikotarpį, kada negalima įprastinė komercinė veikla.
• Pakeisti priimtą įstatymą dėl ,,iki 3 mėnesių mokėti savarankiškai dirbantiems, kurie mokėjo
socialinio draudimo įmokas, fiksuotą 257 Eur dydžio išmoką per mėnesį, kai dėl nustatyto infekcijų
plitimą ribojančio režimo negali vykdyti savo veiklos“. Nustatyta tvarką nesąžininga, nes Užimtumo
įstatymo 4 str. nustato net 11 išimčių, kuomet tokia išmoka nemokama, todėl gauti 257 eurus tampa
praktiškai neįmanoma.
• Savarankiškai dirbantys neturi būti diskriminuojami lyginant su darbuotojais, kuriems taikoma 90
proc. kompensacija už prastovą karantino laikotarpu.
• Laisvė ir Teisingumas, jei nebus įstatymas pataisytas, planuoja kreiptis į Konstitucinį teismą dėl
savarankiškai dirbančiųjų diskriminavimo ir sieks įstatymą pripažinti antikonstituciniu.