1. Lietuvos energetikos strategijos gairės
Martynas Nagevičius
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas
martynas@nagevicius.lt
1
2011.03.03

2. Turinys
Energijos vartojimas – prognozės/energijos efektyvumo didinimo įtaka
Energijos gamyba - pasiūlymai
Organizaciniai pasiūlymai
2

3. ENERGIJOS VARTOJIMAS
PROGNOZĖS, ENERGIJOS EFEKTYVUMO DIDINIMO ĮTAKA
3

4. Bendro galutinio suvartojimo prognozuojamas
kitimas ateityje (prielaidos)
Energijos vartojimą ateityje įtakojantys faktoriai:
– BVP augimas ir nuo to priklausantis energijos
suvartojimo augimas (atskiruose sektoriuose),
– Gyventojų skaičiaus kitimas ir nuo to priklausantis
energijos vartojimo kitimas (atskiruose
sektoriuose)
4

5. Bendro galutinio suvartojimo prognozuojamas
kitimas ateityje (prielaidos II)
2% per metus
2% per metus
3% per metus
5

6. Bendro galutinio suvartojimo prognozuojamas
kitimas ateityje (prielaidos III)
Energijos poreikio kitimas
BVP augant Gyventojų skaičiui
1% sumaţėjus 1 %
Elektros energija
Pramonė, statyba, ţemės ūkis +1% -0%
Paslaugų sektorius +0,5% -0,2%
Transportas +0,3% -0,2%
Namų ūkiai +0,1% -0,5%
Kuras, šiluma
Pramonė, statyba, ţemės ūkis +0,5% -0%
Paslaugų sektorius +0,2% -0,2%
Transportas +0,3% -0,2%
Namų ūkiai 0% -0,5%
6

7. Bendro galutinio energijos suvartojimo prognozė,
nevertinant energijos taupymo priemonių
7,00
6.48
NENS2012
0,38
apie 6.7 mln. tne
6,00 0,28
5.64
5.33
0,33
4.99 0,21
0,31 Nuostoliai Ir energijos gamybos savo
5,00 0,19
0,29 2,02 poreikiai
0,16
Statyba, žemės ūkis, žvejyba
1,75
milijonai 4,00 1,64
1,53 Transportas
tonų
naftos
ekvivalento 3,00 Pramonė
1,67
1,07 1,23
0,90 Paslaugų sektorius
2,00
0,58 0,63 0,67 0,77 Namų ūkis
1,00
1,53 1,49 1,44 1,35
0,00
2011 2020 2030 2050
7

8. Energijos taupymo priemonės (iki 2020) (I)
Energijos taupymo priemonės Efektas iki 2020 metų
Elektros energijos taupymo priemonės -1.5% per metus
(elektros energijos)
Efektyvesnių transporto priemonių diegimas, -1,5% per metus
viešojo transporto plėtra, kelių infrastruktūros (degalų kelių transporto
plėtra sektoriuje)
30% neefektyviausių pastatų renovacija -15%
(šilumos ir tiesiogiai suvartojamo
kuro sąnaudų namų ūkiuose bei
paslaugų sektoriuje)
Kitos energijos vartojimą maţinančios priemonės -1,5% per metus
pramonės, statybos, ţemės ūkio ir ţvejybos (šilumos ir tiesiogiai suvartojamo
sektoriuose kuro sąnaudų sektoriuose)
Šilumos tiekimo sistemų modernizavimas -10%
(šilumos nuostolių)
Didesnę dalis veţimų kelių transporto -1,4%
priemonėmis perkeliama į veţimus geleţinkeliu (degalų transporto sektoriuje)
8

9. Energijos taupymo priemonės – transporto
elektrofikavimas
Energijos poreikio kitimas
Degalų Elektros
suvartojimas suvartojimas
2020 metais (lyginant su 2020 metais be elektrofikavimo)
Kelių transportas -20% +0.3 tne/tne
Geleţinkelio transportas -10% degalų
2030 metais (lyginant su 2030 metais be elektrofikavimo)
Kelių transportas -40% +0.3 tne/tne
Geleţinkelio transportas -20% degalų
2050 metais (lyginant su 2050 metais be elektrofikavimo)
Kelių transportas -80% +0.3 tne/tne
Geleţinkelio transportas -40% degalų
9

10. Esamas ir prognozuojamas Lietuvos bendro
galutinio energijos vartojimo balansas
7,00
NENS2012
apie 6 mln. tne
6,00
5,00 2,94
0,93 1,64
milijonai 4,00
Energijos vartojimo efektyvumo
tonų
didinimo efektas
naftos
ekvivalento 3,00 Bendras galutinis energijos
suvartojimas
4,99
4,40
2,00 4,00
3,55
1,00
0,00
2011 2020 2030 2050
10

11. Energijos taupymo priemonių
diegimas efektas
Iki 2020 metų kasmetinis papildomas investicijų į energijos vartojimo
efektyvumo didinimą efektas siektų apie 1.80%.
– Tai yra – viršytų ES Energijos efektyvumo direktyvoje numatytą ES
vidurkį (1.5% per metus).
– Tai natūralu, kadangi energijos efektyvumo didinimo potencialas
Lietuvoje ženkliai viršija ES vidurkį.
– NENS2012 – po 1.5% kas met, 2009-2020 laikotarpiu 17% (?)
Nuo 2020 metų iki 2050 metų kasmetinis papildomas investicijų į
energijos vartojimo efektyvumo didinimą efektas siektų apie 1.03 %
11

12. Elektros energijos poreikių prognozė
(I)
25,00
NENS2012
2020 apie 12 TWh
2030 apie 13-17 TWh
2050 apie 22-33 TWh
20,00
6,46
15,00 Elektros taupymas
2,96
3,12
TWh 1,53 Papildomos sąnaudos dėl šilumos
1,74
0,95 siurblių ir elektromobilių plėtros
10,00 Vartojimas
11,21 11,37 12,04
5,00 10,99
0,00
2011 2020 2030 2050
12

13. Elektros energijos poreikių prognozė
(II – pagal sektorius)
16,00
0,26
1,00
14,00
0,23
Hidoakumuliacinės elektrinės net
0,21 0,82 sąnaudos
12,00 3,49
0,19 0,75 Energetikos (durpių, naftos gavybos,
2,09
0,66 1,30 naftos perdirbimo) sektorius
10,00 0,34 Kiti sektoriai
1,44
1,56 1,58 1,58
TWh 8,00 1,98 Nuostoliai Ir savo poreikiai
2,62 2,38 2,15
Namų ūkis
6,00
2,92
2,89 Paslaugų sektorius
2,91
4,00 2,95
Pramonė
2,00 4,07
3,04 3,35
2,67
0,00
2011 2020 2030 2050
13

14. ENERGIJOS GAMYBA
PASIŪLYMAI
14

15. Biokuro kogeneracijos potencialas
Lietuvoje (atsargus scenarijus)
Potencialios
Potencialios Potencialios
Maksimalus kogeneracinės
kogeneracinės kogeneracinės
šilumos elektrinės
CŠT sistema* elektrinės elektrinės
poreikis (2011) elektros
šiluminė galia elektros/šilumos
[MWš] gamybos galia
[MWš] sąntykis
[MWe]
Vilnius 1000,5 400 0.75 360*
Kaunas 520,0 208 0.38 78
Klaipėda 334,3 134 0.38 50
Panevėţys 199,2 80 0.38 30
Šiauliai 179,5 72 0.38 27
Alytus 133,5 53 0.38 20
Marijampolė 93,4 37 0.38 14
Druskininkai 72,4 29 0.38 11
Maţeikiai 63,6 25 0.38 10
Utena 55,4 22 0.38 8
Jonava 45,6 18 0.38 7
Plungė 42,9 17 0.38 6
Tauragė 32,8 13 0.38 5
Šilutė 31,3 13 0.38 5
Iš viso: 2804 1121 632
* CŠT sistemos, kuriose maks, šilumos poreikis viršija 30 MWš, o metinis šilumos suvartojimas viršija 70 GWh,
** Kondensaciniu reţimu. Kogeneraciniu reţimu 300 MW
15

16. Biokuro kogeneracijos plėtra - Finansavimo,
pelno, biokuro ir šilumos kainų prielaidos
5,0 % metinių realių
palūkanų norma
Paskola išmokama per
visą elektrinės
tarnavimo laikotarpį
atidėtas palūkanų
mokėjimas statybos
Nuosavo kapitalo metu
metinė kaina
10% nuo
nuosavo
investuoto
kapitalo kainos
Šilumos pardavimo į tinklus kaina: 10 ct/kWhš
Biokuro kaina:
– Medienos skiedra 512 Lt/tne (2012 gruodţio VKEKK duomenys)
– Šiaudų granulės 1000 Lt/tne (Lenkijos rinkos kainos)
16
16

17. Biokuro kogeneracijos plėtra - Technologinės,
investicinės, aptarnavimo kaštų prielaidos
Vidutinio dydţio Didelės biomasės
biomasės elektrinės verdančio
(10-50 MW) sluoksnio
elektrinės
(250-400 MW)
(69 pslp) (36 pslp)
Naudojamas kuras Medienos skiedra Šiaudų granulės
Pastovūs aptarnavimo kaštai 29000 57200
(Eurai/MW/metus)
Kintami aptarnavimo kaštai 3.9 2.0
(Eurai/MWh)
Tarnavimo laikotarpis (metai) 30 40
Investicijos (mln. eurų/MW) 2.6 2.04
Elektros gamybos - 46%
efektyvumas, dirbant
kondensaciniu reţimu
Elektros gamybos 29% 44%
efektyvumas, dirbant
kogeneraciniu reţimu
Šilumos gamybos 77% 58%
efektyvumas, dirbant
kogeneraciniu reţimu
www.ens.dk/Documents/Netboghandel%20- Statybos laikotarpis (metai) 4 4
%20publikationer/2012/Teknologikatalog_20
12.pdf Minimalus apkrovimas 20% 20%
17

18. Biokuro kogeneracijos plėtra -
Rezultatai (I)
Darbas tik Papildomai darbas
kogeneraciniu kondensaciniu
režimu režimu
Visas nagrinėjamų CŠT sistemų suvartojamas šilumos kiekis [TWh] 7.46
Įrengtoji elektros gamybos galia [MWe] 572 632
Į tinklus patiekiamas elektros energijos kiekis [TWh] 2.71 1.42
Techniniai duomenys
Į tinklus patiekiamas šilumos kiekis [TWh] 5.31 0
Tiekiamos šilumos dalis nuo poreikio 71%
Suvartotas biokuro kiekis [milijonai tne] 0.66 0.27
Bendras efektyvumas 104% 46%
Elektros gamybos efektyvumas 35% 46%
Šilumos gamybos efektyvumas 69% 0%
Elektros gamybos galios vidutinis metinis išnaudojimas 54%
18
18

19. Biokuro kogeneracijos plėtra -
Rezultatai (II)
Papildomai
Darbas tik
darbas
kogeneraciniu
kondensaciniu
režimu
režimu
Visa investicija (mlrd. Lt) 4,98
T. sk. ES parama:(mlrd. Lt) 1,49
Nuosavos investicijos:(mlrd. Lt) 0,70
Paskolos (su statybos metu susikaupusiomis palūkanomis) (mlrd. Lt) 3,15
Rezultatai
Savikainos biokuro dedamoji [ct/kWhe] 17.5 18.7
Savikainos išlaidų remontui ir aptarnavimui dedamoji [ct/kWhe] 4.6 0.7
Savikainos išlaidų paskolos aptarnavimui dedamoji [ct/kWhe] 7.2
Savikainos sumažėjimas, įvertinus pajamas iš šilumos pardavimo
-19.6
[ct/kWhe]
Kainos nuosavo kapitalo grąžos dedamoji [ct/kWhe] 2.6
Viso - vidutinė elektros kaina per elektrinių tarnavimo laiką [ct/kWhe] 12.3 19.4
19
19

20. Biokuro kogeneracijos plėtra -
Rezultatai (III)
35
2012 metų gruodžio biokuro kaina
Biokuras brangsta 10%
30 Biokuras brangsta 20%
Biokuras brangsta 30%
25 Biokuras brangsta 50%
20
Reikalinga elektros
energijos kaina
ct/kWh 15
10
5
0
0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 20 22 24
Šilumos kaina ct/kWh
20
20

21. Vėjo energetikos plėtra - prielaidos
Vėjo jėgainės 3 MW
dydţio
(82 pslp)
Kintami aptarnavimo kaštai 14
(Eurai/MWh)
Tarnavimo laikotarpis (metai) 20
Investicijos (mln. eurų/MW) 1,4
Statybos laikotarpis (metai) 1,5
Vidutiniškas metinis galios išnaudojimas 26.4%
(faktiniai Lietuvos vėjo jėgainių duomenys 2007-2011 vidurkis)
ES Struktūrinių fondų parama: 50%
Kitos finansavimo prielaidos – tos pačios, kaip ir
www.ens.dk/Documents/Netboghandel%20- biokuro kogeneracijos atveju
%20publikationer/2012/Teknologikatalog_20
12.pdf
21

22. Vėjo energetikos plėtra –
Rezultatai
Įrengtoji elektros gamybos galia [MWe] 800
duomenys
Techniniai
Į tinklus patiekiamas elektros energijos kiekis [TWh] 1.85
Elektros gamybos galios vidutinis metinis išnaudojimas 26,4%
Visa investicija (mlrd. Lt) 3,87
T. sk. ES parama (mlrd. Lt): 1,93
Nuosavos investicijos( mlrd. Lt): 0,39
Rezultatai
Paskolos (su statybos metu susikaupusiomis palūkanomis) (mlrd. Lt) 1,66
Savikainos išlaidų remontui ir aptarnavimui dedamoji [ct/kWhe] 4.8
Savikainos išlaidų paskolos aptarnavimui dedamoji [ct/kWhe] 7.2
Kainos nuosavo kapitalo grąžos dedamoji [ct/kWhe] 2.1
Viso - vidutinė elektros kaina per elektrinių tarnavimo laiką [ct/kWhe] 14.1
22
22

23. Investicijos į atsinaujinančios energetikos ir
efektyvios kogeneracijos plėtrą iki 2020 metų (I)
Priemonė Investicijos Efektas
2012-2020
metais
Biokuro kogeneracinių 5 milijardai Lt Įrengta galia 630 Mwe
elektrinių plėtra Bendra metinė elektros gamyba apie 2.6 TWh,
Bendra metinė šilumos gamyba apie 5.1 TWh.
Biokuro metiniai poreikiai apie 0.63 milijonai tne
Vėjo jėgainių plėtra 3.9 milijardai Lt Papildomai įrengta apie 800 MWe galia.
Papildoma elektros gamyba 1.7 TWh
Biodujų elektrinių plėtra 1.2 milijardai Lt Papildomai įrengta apie 85 MWe galia.
Papildoma elektros gamyba 0.6 TWh
Hidroelektrinių plėtra 0.05 milijardo Lt Papildomai įrengta apie 14 MWe galia.
Papildoma elektros gamyba 0.05 TWh
Saulės elektrinių plėtra 0.04 milijardo Lt Papildomai įrengta apie 10 MWe galia.
Papildoma elektros gamyba 0.009 TWh
23

24. Investicijos į atsinaujinančios energetikos ir
efektyvios kogeneracijos plėtrą iki 2020 metų (II)
Priemonė Investicijos Efektas
2012-2020
metais
Biokuro katilinių statyba 0.3 milijardo Lt Papildomai įrengiama šilumos generavimo
CŠT sektoriuje galia 220 MW
Individualių biokuro 0.25 milijardo Lt Papildomai įrengiama šilumos generavimo galia 500
katilinių plėtra MW
Šilumos siurblių 0.25 milijardo Lt 10 000 sistemų su šilumos siurbliais įrengimas
Metinė šilumos gamyba 0.15 TWh,
Metinis elektros energijos suvartojimas 0.04 TWh
Saulės kolektorių 0.4 milijardo Lt Saulės kolektoriai ant 50 000 stogų
įrengimas Metinis energijos taupymas- apie 0.1 TWh
Gamtines dujas 0.4 milijardo Lt Papildomai įrengiama elektros generavimo galia –
kūrenančių efektyvių apie 100 MWe
kogeneracinių elektrinių Per metus sudeginus apie 140 tūkst. tne gamtinių
plėtra dujų generuojant apie 0.55 TWh elektros energijos
bei 0.80 TWh šiluminės energijos
IŠ VISO: 11,8 milijardo Lt
24

25. Investicijos į atsinaujinančios energetikos
plėtrą 2021-2050 metų laikotarpyje (I)
Biokuro elektrinių
630 MW (2020)  800 MW (2050)
Biodujų elektrinių
100 MW (2020)  200 MW (2050)
Vėjo jėgainių sausumoje
1000 MW (2020)  1500 MW (2030)  2000 MW (2050)
Vėjo jėgainių jūroje
0 MW (2020)  1000 MW (2030)
Saulės elektrinių
10 MW (2020)  200 MW (2030)  1100 MW (2050)
25

26. Energijos išteklių vartojimo
prognozė
(Grafike neparodytas gamtinių dujų vartojimas
neenergetinėms reikmėms (visų pirma trašų
gamybai), cheminių procesų energija ir naftos
produktų vartojimas naftos produktų gamybai
(visų pirma – naftos perdirbimo įmonėje))
26

27. Elektros energijos gamybos
prognozė
27

28. Elektros energijos iš atsinaujinančių
energijos išteklių gamybos prognozė
NENS2012
2020 apie 3 TWh
2050 apie 10-21 TWh
28

29. Gamtinių dujų poreikio prognozė
NENS2012
2020 1.6-3.7 mlrd. nm3
1,20 mlrd. nm3
(Grafike neparodytas gamtinių dujų
vartojimas neenergetinėms reikmėms
(visų pirma trašų gamybai),
29

30. Biokuro poreikių prognozė
30

31. Atsinaujinančių išteklių dalis
bendrame galutiniame suvartojime
31

32. Šiltamio efektą sukuriančių dujų emisijų
energetikos sektoriuje prognozė
32

33. Neatsakyti klausimai
Ar reikalinga tokia intensyvi "ţalios" elektros gamybos
plėtra?
Argumentai PRIEŠ:
– Kol technologijos nepakankamai atpigo, o importuojamos
elektros kainos maţos – sąlygoja elektros kainų augimą (arba
papildomas ES Struktūrinių fondų ir Biudţeto sąnaudas)
– Sąlygoja greitesnį biokuro kainų augimą (didesnes biokuro
naudotojų šildymui išlaidas)
Argumentai UŢ:
– Daugiau darbo vietų Lietuvoje (didesnės biudţeto pajamos,
maţesnės išlaidos)
– Maţesnis elektros importas – potencialiai maţesnės
importuojamos elektros rinkos kainos, maţesnė priklausomybė
nuo galimo kainų augimo
33

34. Strateginiai projektai
Būtina ankstesnėje strategijoje
numatytais terminais uţbaigti įgyvendinti
elektros tiltų su Skandinavija ir Lenkija
projektus:
– Sudarant galimybes pasirinkti elektros
energijos importą iš pigiausio šaltinio
– Sudarant galimybes keistis su
gretimomis rinkomis kintančios
gamybos “ţalia” elektra
34

35. Strateginiai projektai (II)
Būtina įgyvendinti Kruonio HAE plėtros
projektą:
– Sudarant geresnes galimybes
balansuoti kintančią elektros gamybą
iš atsinaujinančių energijos išteklių (1-
as prioritetas)
– Sudarant galimybes iš gretimų rinkų
įsigyti daugiau pigesnės naktinės
elektros energijos ir maţiau
brangesnės dieninės elektros energijos
(2-as prioritetas)
35

36. Strateginiai projektai (III)
Iki 2020 metų būtina įgyvendinti išmaniųjų
tinklų (“smart-grid”) plėtrą Lietuvoje
– Reikalinga, siekiant padidinti galimybes
energijos vartojimui prisitaikyti prie
kintančios elektros energijos gamybos iš
atsinaujinančių energijos išteklių
– Reikalinga, siekiant įgyvendinti elektros
gamybos decentralizaciją
– Reikalinga, siekiant padidinti elektros
energijos tiekimo patikimumą vartotojams
– Reikalinga, siekiant suteikti vartotojams
galimybes daugiau naudoti pigesnės
elektros energijos ir maţiau brangesnės
– -...
36

37. ORGANIZACINIAI PASIŪLYMAI
37

38. Organizaciniai pasiūlymai energijos
efektyvumo didinimui
Įpareigojimas energijos tiekėjams kofinansuoti energijos taupymo
projektus
Energijos taupymo priemonėms PVM mokestis turėtų būti ne
didesnis, nei energijai
Energiją taupančių priemonių diegimo valstybinis rėmimas:
– ES Struktūrinių fondų parama investicijų subsidijavimui
– Ilgalaikiai lengvatiniai kreditai
– Mokesčių lengvatos
Įpareigojimas pramonės įmonėms rengti energijos vartojimo
auditus
Energijos efektyvumo kriterijų patvirtinimas viešiesiems pirkimams
ESCO kompanijų steigimo ir veiklos skatinimas
38
38

39. Organizaciniai pasiūlymai
atsinaujinančios energetikos plėtrai
Didelių projektų rėmimas investicijų subsidijavimo (ne rėmimu per
superkamos elektros kainą) būdu:
– Iš numatomų 11.4 mlrd. Lt investicijų į atsinaujinančią
energetiką investicijų subsidijoms reikėtų apie 4-5 mlrd. Lt
Smulkių „ţalią elektrą“ generuojančių projektų rėmimui pakaktų
„energijos pasikeitimo susitarimų“ (į tinklą atiduodama elektra
keičiama į iš tinklo paimamą)
39

40. Stambių atsinaujinančius energijos išteklių
naudojančių jėgainių finansavimo modelis
ES Struktūriniai Minimalios 7% metinės
fondai ir Valstybės indėlio grąţos Valstybės
biudţetas garantija fondo
indėlininkams
Fizinio ar juridinio asmens indėlis
Fizinio ar juridinio asmens indėlis
Privatus ar
valstybinis Fizinio ar juridinio asmens indėlis
investuotojas 1
Fizinio ar juridinio asmens indėlis
Fizinio ar juridinio asmens indėlis
Privatus ar Fizinio ar juridinio asmens indėlis
valstybinis
Fizinio ar juridinio asmens indėlis
investuotojas 2 ATSINAUJINANČIOS
.............................
ENERGETIKOS Fizinio ar juridinio asmens indėlis
PLĖTROS FONDAS
.............................
Fizinio ar juridinio asmens indėlis
Privatus ar
valstybinis Fizinio ar juridinio asmens indėlis
investuotojas n
Fizinio ar juridinio asmens indėlis
Fizinio ar juridinio asmens indėlis
Fizinio ar juridinio asmens indėlis
Privatus ar Fizinio ar juridinio asmens indėlis
valstybinis
investuotojas nn
40

41. Didţiausia atsinaujinančios energetikos nauda
gaunama, kai šalyje gaminamos technologijos
Perspektyvios technologijos:
– Biokuro gamybos, logistikos, konversijos į energiją technologijos
– Skaitmeniniai “išmaniųjų tinklų” elementai, sistemos
– Elektros energijos akumuliavimo įranga, vandenilinės technologijos
– Saulės energijos konversijos į elektros energiją technologijos
– Saulės kolektoriai
– Elektromobiliai, elektromobilių elementai
– Šilumos siurbliai, šilumos siurblių elementai
– Vėjo jėgainės, vėjo jėgainių elementai
– Biodujų jėgainės, biodujų jėgainių elementai
– .....
41

42. “Ţaliųjų “ technologijų kūrimo ir
gamybos Lietuvoje poreikis
Technologijų kūrimo ir gamybos potencialo išnaudojimas:
Kryptinga investicijų paieška
ES paramos lėšų skyrimas
Universitetų ir technologijų kūrimo kompanijų bendradarbiavimo
skatinimas
Aiškių prioritetų energetikoje nustatymas
Specialūs lengvatinių mokesčių “klasteriai” technologijoms kurti ir
gaminti
(pavyzdţiui – VISAGINO TECHNOLOGINIS KLASTERIS, išnaudojant
vietinį inţinerinį potencialą)
42

43. Ačiū uţ dėmesį !
Martynas Nagevičius
martynas@nagevicius.lt
43
43